2023-02-01 Nr. AB-2682-3-61-3-04151-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-126-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04151-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, J. K., V. V., V. D., M. S., N. K., Kaišiadorių vyskupijos kurija, G. N., R. N., S. P., J. M., A. Ž., E. V., V. J., A. J., J. Ž., S. Ž., V. S., I. M. (T.), D. Z., A. Z., L. K., T. I., M. A., R. V., A. V., V. J., R. A., V. K., L. Š. (L. Š.), A. D., J. L., V. R., R. P., O. P., A. M., A. M., K. P. (buvusi P.), D. P., D. B., M. S., L. T., J. K., S. N. Z., D. K., J. I.-K., N. S., G. G., M. R., Ž. G., Z. L., K. A. C. ir A. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja F. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. R2-(VTGI)-2785 „Dėl F. Ž. prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą panaikinti jo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą leisti taikyti metodą Nr. 16V nuo 2013 m. rugsėjo 24 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2019 m. spalio 21 d. pateikė Tarybai prašymą panaikinti 2013 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. O3-232 dėl metodo Nr. 16V taikymo, tačiau telefoninio pokalbio metu atsakovo darbuotoja paaiškino, kad pareiškėjai reikia skųsti 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, todėl ji 2019 m. spalio 23 d. pateikė patikslintą prašymą Tarybai nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki dabar panaikinti Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą išduoti leidimą daugiabučiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V; nes paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. kad 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo leisti taikyti metodą Nr. 16V priėmimo metu Pastato administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Kaišiadorių butų ūkis“ nuslėpė, jog Pastatas neturi projekto, tik kuriam esant leidžiama taikyti metodą Nr. 16V.

Pastate nėra jokių savavališkai įrengtų šildymo prietaisų, jame įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai galima taikyti Tarybos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus. Pareiškėja apie savo teisės pažeidimą sužinojo, kai Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1132-601/2019, kuria panaikino pareiškėjai palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad pareiškėjai pasekmes sukelia atsakovo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas leisti taikyti metodą Nr. 16V, kurį pareiškėja iš atsakovo gavo 2020 m. vasario 26 d.; pagaliau paaiškėjo, jog atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimas iš tikrųjų yra 2013 m. rugsėjo 24 d. leidimas, nors iki 2019 m. spalio 21 d. pareiškėja buvo įsitikinusi, kad pasekmes jai sukelia atsakovo 2013 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. O3-232, o nuo 2019 m. spalio 23 d. pareiškėja buvo įsitikinusi, jog pasekmes jai sukelia atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, tačiau tik 2020 m. vasario 26 d. paaiškėjo, kad pareiškėjai pasekmes sukelia atsakovo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas.

Dėl šios painiavos atsakovo sprendimuose ir klaidinančios informacijos iš atsakovo pusės pareiškėja iki šiol negalėjo realiai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, nes nebuvo aišku, koks sprendimas jai sukelia teisines pasekmes, nes iki 2020 m. vasario 26 d. ji iš atsakovo apskritai nebuvo gavusi šių sprendimų. Pareiškėja teigė, kad atsakovo Rašto motyvai nebuvo pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o tik pasvarstymais, kurie yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimais.

Pareiškėja tvirtino, kad atsakovas neįvertino, jog net esant Pastato butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui dėl šilumos paskirstymo metodo 16V pasirinkimo, šis metodas negali būti taikomas pareiškėjos Pastate, kuriame yra tipinė šildymo sistema, kuris neturi 16V metodo pasirinkimui privalomo projekto, kuriame nėra savavališkai įrengtų šildymo prietaisų ir kuriame atsakovas nėra suteikęs leidimo taikyti 16V metodą. Atsakovas, vertindamas tik gyventojų sprendimo dėl šilumos paskirstymo būdo priėmimo formalumus, tačiau nevertindamas šilumos paskirstymo būdo netinkamumo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

3. Pareiškėja teigė, kad pateikė atsakovui naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad dr. V. S. techninės ekspertizės išvadoje nurodyta, jog bylos nagrinėjamu ginčijamu laikotarpiu Pastate buvo taikomas kitas centralizuotos šilumos tiekimo būdas, nei nurodytas 1963 metais tipiniame projekte Nr. 1-318-33. Pareiškėja, remdamasi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad ginčo namas neturi 16V metodo taikymui privalomo projekto, tvirtino, kad net jei gyventojai būtų tinkamai pritarę metodo 16V pasirinkimui, toks metodas vis tiek negali būti taikomas Pastate, nes neatitinka namo šildymo prietaisų net ir esant gyventojų sprendimui pasirinkti Pastatui netinkamą paskirstymo metodą, kuris neatitinka namo šildymo įrenginių ir kurio taikymas yra leidžiamas tik namuose, kuriuose yra įrengtos netipinės šildymo sistemos, o pareiškėjos name yra įrengta tipinė šildymo sistema. Pareiškėjos name daugelį metų iki 2013 m. buvo taikomas metodas Nr. 4, kuris visiškai atitiko Pastato šildymo prietaisus, o Pastato šildymo sistema name ir butuose niekada nebuvo keičiama. Nei pareiškėjai, nei kitiems butų savininkams nėra surašyti jokie savavališkų statybos darbų aktai, todėl Pastate apskritai negalėjo būti pradėtas taikyti metodas Nr. 16V, nes metode nėra nurodytas Pastato adresas, šio Pastato šildymo sistema yra tipinė, Pastate yra visos galimybės taikyti tipinį šilumos paskirstymo metodą, Pastato butuose nėra savavališkai įrengtų šildytuvų, o pats Pastatas apskritai neturi 16V metodo pasirinkimui būtino namo projekto, kuris atitiktų dabartinę Pastato šildymo sistemą. Taigi, šio 16V metodo taikymas yra negalimas, nes pareiškėjos Pastate nėra nustatytas joks savavališkas šildymo prietaisų galios padidinimas, pats metodas Nr. 16V apskritai yra skirtas kitam namui, o pareiškėjos Pastatas neturi jokio projekto. Be to, metodas Nr. 16V negalėjo būti taikomas pareiškėjos Pastatui, nes toks taikymas prieštarautų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimui Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti redakcija iki 2013 m. spalio 20 d.).

4. Pareiškėja skunde vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šilumos tiekėjo pareigos vykdymo. Taip pat citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad tais atvejais, kai teisėtai įvykdžius tam tikrus šilumos įrenginių pertvarkos darbus paaiškėja, kad iki to laiko taikytas šilumos paskirstymo metodas, atsižvelgiant į pakitusios šildymo sistemos ypatumus, nėra tinkamiausias vartotojams, šilumos vartotojai turi pasirinkti kitą šilumos paskirstymo metodą, o šiems nepasirinkus, šilumos tiekėjas turi parinkti kitą šilumos paskirstymo metodą. Todėl pareiškėja tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai 2013 m. rugsėjo 24 d. išdavė leidimą Pastate suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V.

5. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti skundo dalį dėl Rašto panaikinimo kaip nepagrįstą, nutraukti pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 panaikinimo. Taip pat prašė, jeigu teismas priimtų sprendimą nenutraukti minėtos pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimo, tada skundo dalį dėl 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašė Tarybos panaikinti metodą Nr. 16V, kadangi Pastatas neturi projekto, jame įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai esant galima taikyti Tarybos rekomenduojamus metodus ir Pastato butuose nėra savavališkai įrengtų šildytuvų. Taryba 2019 m. spalio 14 d. raštu pateikė pareiškėjai atsakymą. Paaiškino, kad aplinkybės dėl metodo Nr. 16V taikymo konkrečiame pastate negali būti laikomos teisiniu pagrindu apskritai panaikinti metodą Nr. 16V, kuris reglamentuoja šilumos paskirstymą pastatuose, atitinkančiuose metodo Nr. 16V taikymo sąlygas.

Taryba 2019 m. spalio 21 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl metodo Nr. 16V taikymo Pastate. Taryba 2019 m. spalio 25 d. gavo pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymą panaikinti leidimą taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti. Pareiškėja 2019 m. spalio 21 d. prašyme nurodė, kad nesutinka su Tarybos jai 2019 m. spalio 14 d. raštu pateiktu atsakymu, teiktu atsakant į 2019 m. spalio 7 d. prašymą. Pareiškėjos teigimu, nebuvo įvertinti jos 2019 m. spalio 7 d. prašyme išdėstyti energetikos eksperto nustatyti faktai, kad metodo Nr. 16V taikymas Pastate nėra galimas, ir pateikti dokumentai.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad Pastatas nuo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), skiriasi statybos metais, laiptinių skaičiumi, atstumais nuo katilinės, todėl jie abu negali būti vertinami vienodai ir Pastate metodo Nr. 16V taikymas dėl to yra negalimas. Pareiškėja prašė teisingai išspręsti susidariusią problemą. Taryba 2019 m. lapkričio 5 d. Raštu pateikė pareiškėjai atsakymą. Taryba nurodė, kad Metodas Nr. 16V yra taikomas daugiabučiuose namuose, kurių gyventojai pasirinko šį metodą suvartotai šilumai paskirstyti.

Taryba 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo administratorės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą leisti taikyti tam tikruose daugiabučiuose namuose, taip pat ir Pastate, metodą Nr. 16V. Administratorius pateikė 2013 m. rugpjūčio 2 d. Pastato butų savininkų apklausos (balsavimo raštu) balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 138a kopiją, kuriame nurodoma, kad už metodo Nr. 16V taikymą balsavo 54,5 proc. visų Pastato butų savininkų. Pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikė Tarybai teisės kvestionuoti pastato butų ir kitų patalpų savininkų teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimų turinio.

Taryba 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)“ leido taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti.

7. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas (Kaišiadorių rūmai) 2019 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019 dėl pareiškėjos keliamų klausimų. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 9 d. nutartyje paneigė visus pareiškėjos prašymuose Tarybai nurodytus ir pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ji grindė ir grindžia prašymą panaikinti Tarybos leidimą taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti ir savo reikalavimus dėl Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 ir Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. Rašto panaikinimo. Be to, atsakovas nurodė, kad metodo Nr. 16V 1 punkte yra įtvirtintos šio metodo taikymo sąlygos. Taryba, suteikdama leidimą taikyti metodą Nr. 16V Pastate, įvertino metodo Nr. 16V taikymo sąlygų buvimą, t. y. pagal Tarybai pateiktus duomenis nustatyta, kad šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais, per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal lygiagrečiai įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, kurių vienas matuoja šilumos kiekį patalpų šildymui, kitas – karštam vandeniui, rodmenis. Aplinkybės, kad Pastatas nuo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), skiriasi statybos metais, laiptinių skaičiumi, atstumais nuo katilinės, taip pat tokios aplinkybės kaip Pastato plotas, termofikato temperatūra neturi teisinės reikšmės metodui Nr. 16V taikyti Pastate, kadangi šie aspektai nenumatyti kaip metodo Nr. 16V taikymo sąlygos metodo Nr. 16V 1 punkte.

8. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, atsakovas nurodė, kad pareiškėja, siekdama pakeisti taikomą šilumos paskirstymo metodą, turėtų inicijuoti namo butų savininkų susirinkimą, per kurį jie balsuodami galėtų pasirinkti kitą šilumos paskirstymo metodą.

9. Atsakovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjos skundo dalis dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 panaikinimo turėtų būti nutrauktas. Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. Raštas yra administracinis sprendimas, kuriuo Taryba atsisakė suteikti administracinę paslaugą, t. y. panaikinti leidimą taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti.

Tarybai priėmus šį administracinį sprendimą pareiškėjos teisinė padėtis dėl Pastate suvartotai šilumai paskirstyti taikomo metodo nepasikeitė. Pažymėjo, kad Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. raštu pateiktas atsakymas yra nuoseklus, detalus ir motyvuotas: pareiškėjai paaiškinta, kad metodo Nr. 16V 1 punkte yra įtvirtintos šio metodo taikymo sąlygos, Pastatas ir jame įrengta šildymo sistema atitinka visas metodo Nr. 16V taikymo sąlygas, Taryba įvertino pareiškėjos 2019 m. spalio 21 d. prašyme įvardytas aplinkybes, detaliai ir motyvuotai dėl jų pasisakė, paaiškindama, kad šios aplinkybės negali būti laikomos teisiniu pagrindu panaikinti leidimą taikyti metodą Nr. 16V Pastate.

Pareiškėjos ginčijamame 2019 m. lapkričio 5 d. Rašte jai nėra suformuluota pareigas ar teises sukuriančių sprendimų, yra tik pateikiama informacija apie teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei cituojama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis, priimta išnagrinėjus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo. Panaikinus skundžiamą 2019 m. lapkričio 5 d. raštą pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeistų. Pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų tik tuo atveju, jei būtų panaikintas atsakovo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. R2-2778, kuriuo buvo leista šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V taikyti pareiškėjos name.

Pareiškėjos skundžiamas 2019 m. lapkričio 5 d. raštas yra tik informacinis bei aiškinamasis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl Raštas negali būti administracinio ginčo dalykas. Pabrėžė, kad pareiškėja netinkamai aiškino Rašto panaikinimo pasekmes nepagrįstai nurodydama, jog jei Raštas būtų panaikintas, Tarybai atsirastų pareiga naikinti 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo administratorės UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą (reg. Nr. R1-7204) leisti taikyti tam tikruose daugiabučiuose namuose, taip pat ir Pastate, metodą Nr. 16V. Administratorius pateikė 2013 m. rugpjūčio 2 d. Pastato butų savininkų apklausos (balsavimo raštu) balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 138a kopiją, kuriame nurodoma, kad už metodo Nr. 16V taikymą balsavo 54,5 proc. visų Pastato butų savininkų.

11.2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)“, be kita ko, leido taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti.

11.3. Pareiškėja 2019 m. spalio 10 d. (reg. Nr. R3-251) kreipėsi į Tarybą su prašymu panaikinti 2013 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. O3-232 dėl metodo Nr. 16V taikymo Pastate nuo 2013 m. birželio 17 d., paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurias nuslėpė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, t. y. kad Pastatas neturi projekto, kaip patvirtinta eksperto V. S. ekspertinėje išvadoje, Pastate yra įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai galima taikyti Tarybos rekomenduojamus metodus, o Pastato butuose nėra jokių savavališkai įrengtų šildytuvų. Pareiškėja prie prašymo pridėjo eksperto V. S. ekspertinę išvadą.

11.4. Taryba 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-2467 pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame, be kita ko, paaiškino, kad aplinkybės dėl metodo Nr. 16V taikymo konkrečiame pastate negali būti laikomos teisiniu pagrindu apskritai panaikinti metodą Nr. 16V, kuris reglamentuoja šilumos paskirstymą pastatuose, atitinkančiuose metodo Nr. 16V taikymo sąlygas. Taryba minėtame rašte taip pat pateikė pareiškėjai paaiškinimus dėl leidimo taikyti metodą Nr. 16V suteikimo aplinkybių; nurodė, kad, jei Pastato gyventojai pageidauja, jog Pastate suvartota šiluma būtų skirstoma pagal kitą Tarybos rekomenduojamą arba su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą, Pastato gyventojai turi teisę priimti sprendimą dėl kito šilumos paskirstymo metodo taikymo teisės aktų nustatyta tvarka.

11.5. Pareiškėja 2019 m. spalio 21 d. pateikė Tarybai prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Tarybos pateiktu atsakymu (2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(VTGI-2467), todėl teikia pakartotinį prašymą. Pareiškėjos teigimu, nebuvo įvertinti jos ankstesniame prašyme (2019 m. spalio 7 d.) išdėstyti energetikos eksperto nustatyti faktai ir padarytos išvados, kad metodo Nr. 16V taikymas Pastate nėra galimas, ir pateikti dokumentai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Pastatas nuo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), skiriasi statybos metais, laiptinių skaičiumi, atstumu nuo katilinės, todėl abu pastatai negali būti vertintini vienodai ir Pastate metodo Nr. 16V taikymas dėl to yra negalimas. Pareiškėja prašė teisingai išspręsti susidariusią problemą.

11.6. Taip pat pareiškėja 2019 m. spalio 23 d. pateikė Tarybai prašymą nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki dabar panaikinti Tarybos išduotą 2013 m. rugsėjo 19 d. leidimą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikyti Tarybos 2013 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. O3-232 patvirtintą metodą Nr. 16V, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog ginčo nutarimo priėmimo metu Pastato administratorė UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ nuslėpė esminius faktus, kad Pastatas neturi jokio projekto, kuriam tik esant leidžiama taikyti metodą Nr. 16V, taip pat Pastate nėra jokių savavališkai įrengtų šildymo prietaisų, o Pastate yra įrengta tipinė šildymo sistema, kuriai galima taikyti Tarybos rekomenduojamus metodus.

12. Teismas įvertino, kad teikdama nurodytus prašymus, pareiškėja nesutiko su šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikymu Pastate ir siekė, kad būtų panaikintas Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iš esmės kalbėjo apie Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte išreikštą sprendimą, kuriuo leista taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti (pareiškėja savo prašyme iš esmės klaidingai nurodė minėtą sprendimo datą, t. y. vietoj 2013 m. rugsėjo 24 d. nurodė 2013 m. rugsėjo 19 d.).

13. Teismas nustatė, kad Taryba, įvertinusi pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes, gautą informaciją iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, Rašte padarė išvadą, kad Pastatas ir jame įrengta šildymo sistema atitinka visas metodo Nr. 16V taikymo sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo kvestionuoti Tarybos 2013 m. rugsėjo 19 d. (turi būti 2013 m. rugsėjo 24 d.) išduotą leidimą taikyti metodą Nr. 16V, o šis metodas Pastate taikomas pagrįstai, t. y. Taryba iš esmės atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti minėtą leidimą dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V Pastate taikymo. Taryba savo poziciją, be kita ko, grindė ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimais bei juose padarytomis išvadomis (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1132-601/2019).

14. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymėjo, kad šioje byloje nėra ginčijamas Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)“ nurodytas sprendimas leisti taikyti metodą Nr. 16V Pastate. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį sprendimą Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atsisakytas priimti neatnaujinus skundo padavimo termino; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir minėtą VAAT nutartį paliko nepakeistą. Tad šioje byloje nebuvo vertinamas Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte priimtas sprendimas, nes tai nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas.

15. Atsižvelgdamas į tai, teismas šalių argumentus dėl minėto 2013 m. rugsėjo 24 d. priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat argumentus dėl praleisto ar nepraleisto termino ir pan. laikė neaktualiais ir šioje byloje nevertino.

16. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. Raštas, t. y. jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Teismas pažymėjo, kad LVAT šioje byloje dar 2020 m. vasario 5 d. nurodė, jog pareiškėja, nesutikdama su šilumos paskirstymo metodo Nr. 16V taikymu, į Tarybą kreipėsi kaip į viešojo administravimo subjektą, kadangi Taryba pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį priima sprendimus dėl rekomenduojamų taikyti šilumos paskirstymo (išdalijimo) vartotojams metodų bei jų suderinimo; teisėjų kolegija iš esmės konstatavo, kad pareiškėjos keliamas ginčas patenka į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ginčų kategoriją (2020 m. vasario 5 d. nutartis Nr. eAS-87-968/2020).

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja, nesutinka su metodo Nr. 16V taikymu Pastate bei kreipėsi į Tarybą prašydama panaikinti jos išduotą leidimą Pastate taikyti metodą Nr. 16V, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris Tarybai tokią teisę suteiktų.

19. Teismas apžvelgė aktualias teisės aktų – Energetikos įstatymo, VAĮ, Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nuostatas.

20. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog Pastato savininkai dar 2013 m. rugpjūčio 2 d. pasirinko metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti; Taryba 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778, vadovaudamasi Taisyklių 48.7 punktu, be kita ko, leido taikyti metodą Nr. 16V Pastate suvartotai šilumai paskirstyti. Tad šiuo metu, vadovaujantis teisės aktais, Pastato gyventojai, taip pat ir pareiškėja, pageidaujantys, kad Pastate suvartota šiluma būtų skirstoma pagal kitą Tarybos rekomenduojamą arba su ja suderintą šilumos paskirstymo metodą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka priimti sprendimą dėl kito šilumos paskirstymo metodo taikymo teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia teisinga informacija (išvada), atitinkanti teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai buvo pateikta ir 2019 m. lapkričio 5 d. Rašte. O minėti teisės aktai nenustatė Tarybai galimybės panaikinti jos pačios leidimą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V ginčo Pastate, juo labiau, kad tokiu atveju reikštų Tarybos kvestionavimą Pastato savininkų teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo, kuris yra galiojantis ir įgyvendinamas (vykdomas); kitaip tariant, toks Pastatų savininkų teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas būtų neteisėtai paneigtas viešojo administravimo subjekto.

21. Šiame kontekste teisėjų kolegija dar kartą akcentavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte priimtas sprendimas; tad nevertino, ar jis buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė ir Pastato savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. padarytas sprendimas dėl pasirinkto metodo Nr. 16V ginčo Pastatui taikymo (beje, šį sprendimą pareiškėja nesėkmingai bandė ginčyti bendrosios kompetencijos teisme (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1132-601/2019).

22. Teismas nustatė, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjos prašymus, kreipėsi į šilumos tiekėją UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir Pastato administratorę UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ dėl informacijos suteikimo. Taryba, įvertinusi pareiškėjos prašymuose nurodytas aplinkybes, gautą informaciją, padarė išvadą, kad Pastatas ir jame įrengta šildymo sistema atitinka visas metodo Nr. 16V taikymo sąlygas, kurios nurodytos metodo Nr. 16V 1 punkte, tad nėra pagrindo kvestionuoti Tarybos išduotą leidimą taikyti metodą Nr. 16V.

23. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Taryba pakankamai detaliai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, t. y. jos įvardijamas kaip naujai paaiškėjusias, ir išsamiai jas išnagrinėjo 2019 m. lapkričio 5 d. Rašte. Teisėjų kolegija neturėjo jokio pagrindo nesutikti su Tarybos argumentais ir padarytomis išvadomis.

24. Teismas įvertino, kad iš Rašto matyti, jog jis yra pakankamai ilgas (4 lapai), jame išdėstyta daugybė faktinių aplinkybių, jos yra individualizuotos bei padarytos atitinkamos išvados, iš esmės atsakyta į visus pagrindinius pareiškėjos prašymų argumentus. Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Kaip buvo matyti iš skundo, pareiškėja realiai nesutiko su Tarybos atitinkamų aplinkybių vertinimu, jas vertino savaip, tačiau tai, teismo įsitikinimu, nesuponavo išvados, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundas (jo motyvai) vienareikšmiškai patvirtino, kad ji (pareiškėja), kuriai adresuotas Raštas, iš esmės suprato (suvokė) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Teismas konstatavo, kad tam tikri Rašto turinio trūkumai, labiau susiję su teisinio pagrindo (ne)nurodymu, nagrinėjamu atveju nebuvo esminiai, kurie galėtų sudaryti savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamą Raštą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti; esami trūkumai netrukdė suvokti priimto sprendimo esmę. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Raštas turėtų būti panaikintas, nes neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, teismo atmesti kaip nepagrįsti.

25. Teismas nesutiko, kad pareiškėjos nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016, ir 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2015) kaip nors darytų įtaką šioje byloje vertinant Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. priimto Rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Šios administracinės bylos nagrinėjimo apimtis, dalykas ir pagrindas visiškai skiriasi nuo minėtų kasacinio teismo nagrinėtų civilinių bylų. Kasacinis teismas sprendė civilinius ginčus tarp šilumos energijos vartotojų ir šilumos tiekėjų, jų teisių ir pareigų bei pan. O šioje administracinėje byloje sprendžiama, ar skundžiamas raštas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, ar jis buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ar jis atitinka VAĮ reikalavimus ir pan.

26. Teismo įsitikinimu, leidimas naudoti Pastate metodą Nr. 16V nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir pareiškėjos argumentai, susiję su (ne)galėjimu išduoti leidimą, yra nereikšmingi.

27. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 48.6 ir 48.7 punktai leido daugiabučio namo gyventojams pasirinktą metodą, kuris suderintas su Komisija, taikyti kitame name; tokiu atveju reikalingas Komisijos leidimas. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, t. y. Pastato gyventojams pasirinkus šilumos paskirstymo metodą daugiabučio namo Basanavičiaus g. 1, Kaišiadoryse, vartotojams pagal sąlyginius šildymo plotus ir karštam vandeniui Nr. 16V, suderintą Komisijos 2013 m. birželio 17 d. protokoliniu nutarimu Nr. O3-232, 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas Komisijos leidimas, be kita ko, taikyti minėtą šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V ir Pastate. Tad tai, kad metode Nr. 16V nėra nurodytas Pastato adresas, neturi jokios reikšmės.

28. Dėl metodo Nr. 16V taikymo Pastate teismas akcentavo dar ir tai, kad byloje nustatyta, jog Pastato butuose, taip pat ir pareiškėjos bute, yra savavališkai padidintas šildymo prietaisų kiekis, tad tokiais atvejais būtent gyventojų pasirinktas metodas Nr. 16V leidžia užtikrinti teisingą (pagal bute sunaudotą šiluminės energijos kiekį) apmokėjimo už buto šildymą paskirstymą.

29. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas raštas priimtas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; tokio pobūdžio Raštą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas (skundžiamą raštą Tarybos vardu pasirašė Tarybos pirmininko pavaduotojas, kuris turi teisę priimti tokio pobūdžio Raštus). Taip pat Raštas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.

30. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Kadangi netenkinamas pagrindinis pareiškėjos reikalavimas panaikinti Raštą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Be to, teismas paprastai neturi teisės įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti konkrečius veiksmus, nagrinėjamu atveju įpareigoti atsakovą panaikinti 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą leisti taikyti metodą Nr. 16V nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. Taigi, teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, ji neturėjo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 st.).

III. 31. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą arba priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

32. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Byla išnagrinėta neišsprendus mirusių ginčo namo butų savininkų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir O. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) procesinių teisių ir pareigų perėmimo. Pareiškėjos nuomone, teismas bylą išnagrinėjo neišsprendęs trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių perėmimo ir neinformavęs paveldėtojų, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas dėl esminių administracinių bylų teisenos proceso pažeidimo ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų išspręsti mirusių trečiųjų asmenų teisių perėmimo klausimą, į bylą įtraukdamas trečiųjų asmenų paveldėtojus ir juos tinkamai informuodamas apie bylą.

32.2. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į Tarybą prašydama panaikinti jos išduotą leidimą Pastate taikyti metodą Nr. 16V, tik todėl, kad pareiškėja nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris Tarybai tokią teisę suteiktų, nepagrįstai reikalavo, kad pareiškėja nurodytų savo skundo teisinį pagrindą, kurio pareiškėja apskritai neprivalo nurodyti, nes to nenumato ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis. Priešingai, pareiškėja privalėjo nurodyti tik faktines aplinkybes, kurias teisiškai turėjo įvertinti teismas, o ne atsisakyti jas vertinti, tik todėl, kad pareiškėja nenurodė teismui savo skundo teisinio pagrindo, kurį teismas nustato ex officio, teisiškai įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir spręsdamas dėl reikalavimo pagrįstumo.

32.3. Teismas, atsisakydamas spręsti dėl atsakovo Rašto dėl atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. išduoto leidimo suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V ginčo name, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo, neįvykdė LVAT 2021 m. sausio 16 d. nutarties, nes neįmanoma įvertinti Rašto dėl atsakovo 2013 m. rugsėjo 19 d. išduoto leidimo suvartotai šilumai paskirstyti taikyti metodą Nr. 16V, nevertinant naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurioms egzistavus leidimo išdavimo metu ir dabar, toks leidimas negalėjo būti išduotas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad net esant galiojančiam Pastato butų savininkų 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimui dėl šilumos paskirstymo metodo 16V pasirinkimo, atsakovas negalėjo išduoti leidimo taikyti metodą 16V, nes nebuvo įvykdyti kiti reikalavimai tokiam leidimui gauti, o ši aplinkybė paaiškėjo vėliau, kai pareiškėja 2019 m. spalio 21 d. pateikė atsakovui prašymą panaikinti 2013 m. išduotą leidimą taikyti metodą Nr. 16V paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ginčo leidimo išdavimo metu. Tačiau atsakovas atsisakė spręsti klausimą dėl 2013 m. išduoto leidimo panaikinimo, remdamasis aplinkybe, kad atsakovo 2013 m. sprendimas yra galiojantis, o pareiškėja nenurodė jokių naujų duomenų, kurie būtų pagrindas atnaujinti tyrimą ir spręsti klausimą dėl 2013 m. išduoto leidimo teisėtumo ir pagrįstumo, neįvertindamas, kad pareiškėja nebuvo anksčiau pateikusi prašymo dėl 2013 m. išduoto leidimo panaikinimo apskritai.

32.4. Teismas, išimtinę teisinę reikšmę suteikdamas gyventojų sprendimui dėl šilumos paskirstymo būdo priėmimo formalumams, tačiau nevertindamas šilumos paskirstymo būdo netinkamumo pastate esamiems šildymo įrenginiams, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016), kad tais atvejais, kai teisėtai įvykdžius tam tikrus šilumos įrenginių pertvarkos darbus paaiškėja, kad iki to laiko taikytas šilumos paskirstymo metodas atsižvelgiant į pakitusios šildymo sistemos ypatumus nėra tinkamiausias vartotojams, šilumos vartotojai turi pasirinkti kitą šilumos paskirstymo metodą, o šiems nepasirinkus, šilumos tiekėjas turi parinkti kitą šilumos paskirstymo metodą, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka būtent šilumos tiekėjui, o vartotojas turi teisę reikalauti tinkamo šios šilumos tiekėjo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

32.5. Teismas nepagrįstai neįvertino, jog pareiškėja pateikė atsakovui naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog dr. V. S. techninės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad bylos nagrinėjamu ginčijamu laikotarpiu name buvo taikomas kitas centralizuotos šilumos tiekimo būdas, nei nurodytas 1963 metais tipiniame projekte Nr. 1-318-33. Šis tipinis projektas šilumos tiekėjų pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės sprendimus buvo pakeistas.

33. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

34.1. Teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. R2- 2778, apie kurį, kaip nustatyta VAAT 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-2333-811/2020, pareiškėja sužinojo vėliausiai 2019 m. kovo 5 d., t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019 paskelbimo dieną. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjos skundas dalyje dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2- 2778 panaikinimo turėtų būti nutrauktas.

34.2. Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-2785 yra administracinis sprendimas, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, bei LVAT jurisprudencijoje formuojamą šio straipsnio taikymo praktiką, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

34.3. Trečiųjų suinteresuotų asmenų mirties faktas paaiškėjo tik iš pareiškėjos apeliacinio skundo. Iki teismui priimant sprendimą byloje nebuvo duomenų apie trečiųjų asmenų mirtį. Taigi, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo duomenų apie trečiųjų asmenų mirtį ir neturėjo pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Taip pat nebuvo gauti trečiųjų asmenų atstovų ar jų potencialių procesinių teisių perėmėjų prašymai stabdyti bylą iki bus baigtos trečiųjų asmenų mirties paveldėjimo bylos privalomos procedūros ir paaiškės procesinių teisių perėmėjas, ar procesinių teisių perėmėjų prašymai dėl šalių pakeitimo. Procesinių teisių perėmimo klausimą kelia pareiškėja, atstovaujama jos atstovo, kuris neturi teisės atstovauti trečiųjų asmenų interesų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-2785, t. y. jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Mirusių trečiųjų asmenų pakeitimas jų procesinių teisių perėmėjais, nepakeistų Tarybos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo, o būtų tik formalus bylos sustabdymo pagrindų taikymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. R2-(VTGI)-2785 „Dėl F. Ž. prašymų nagrinėjimo“, pagrįstumas ir teisėtumas.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą arba priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Vienas iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad byla išnagrinėta neišsprendus procesinių teisių perėmimo klausimo dėl mirusių trečiųjų suinteresuotų asmenų.

37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-5-261/2021 įvertinta, kad nagrinėjamu atveju tikslinga spręsti klausimą dėl Namo (Pastato) butų savininkų įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi pareiškėja minėtais prašymais, kurie išnagrinėti ginčijamu Raštu, siekia, kad Taryba panaikintų Namui (Pastatui) taikomą šilumos paskirstymo Metodą Nr. 16V, todėl pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, bylos išsprendimas gali turėti įtakos kitų Namo (Pastato) butų savininkų teisėms ar pareigoms. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas turės įtakos visų Pastato butų savininkų teisėms ir pareigoms.

38. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą (patikslintą) atsakovui Tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys – J. K., V. V., V. D., M. S., N. K., A. B., Kaišiadorių vyskupijos kurija ir kt. ir išsiuntė pareiškėjos skundo (patikslinto) su priedais nuorašą atsakovui ir visiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bei pasiūlė jiems per 14 kalendorinių dienų nuo skundo (patikslinto) nuorašo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į skundą (patikslintą)

39. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartyje pareiškėjai nurodė, kad grįžus neįteiktiems procesiniams dokumentams ir teismui patikrinus registruose esančius duomenis paaiškėjo štai tokios aplinkybės:

1) pareiškėja į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašą įtraukė asmenis A. B., V. Ž., O. D. ir O. T., kurie atitinkamai yra mirę (duomenys neskelbtini) (duomenys gauti iš gyventojų registro). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi patikslinti skundą, minėtus mirusius asmenis pašalinant iš trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo (nes patikslinto skundo teikimo metu, minėta, šie asmenys buvo mirę ir jie negalėjo būti įtraukti į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašą) bei atitinkamai į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašą įtraukiant butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), savininkus, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus ar gimimo datas bei kitus identifikuojančius duomenis; be to, pareiškėja įtraukdama į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašą minėtų butų savininkus, teismui turi pateikti ir atitinkamus įrodymus apie tai, kad jie tikrai yra minėtų butų savininkai (pvz., išrašą iš VĮ Registrų centro ir pan.);

2) pareiškėja į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašą įtraukė Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šiam asmeniui išsiuntus procesinius dokumentus, jie grįžo neįteikti su pašto darbuotojo žyma „mirusi“. Teismui patikrinus gyventojų registre esančius duomenis pagal nurodytą asmens kodą jokių duomenų apie šį asmenį nerasta. Tad pareiškėja turi tikslinti skundą ir šioje dalyje;.

3) pareiškėja į trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašą taip pat įtraukė M. K., kuriai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šiam asmeniui išsiuntus procesinius dokumentus, jie taip pat grįžo neįteikti su pašto darbuotojo žyma „mirusi“. Teismas neturi galimybės šio asmens duomenų sutikrinti su gyventojų registre esančiais duomenimis, nes pareiškėja patikslintame skunde nenurodė šio asmens nei asmens kodo, nei gimimo datos. Tad skundas turi būti tikslinamas ir šioje apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai minėta nutartimi buvo nustatytas terminas skundo (patikslinto) trūkumams pašalinti iki 2021 m. gegužės 28 d.

40. Pareiškėja 2021 m. gegužės 24 d. pateikė pirmosios instancijos teismui informaciją, kad ginčo namo butai Nr. 7 ir Nr. 27 yra bešeimininkiai, nes mirus jų savininkams iki šiol butų nepaveldėjo, todėl nėra asmens, kuris galėtų būti nurodytas vietoje mirusių savininkų. Taip pat pareiškėja pateikė patikslintą skundą ir Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. gegužės 18 d. butų (patalpų) sąrašą pastate adresu (duomenys neskelbtini).

41. Pirmosios instancijos teismo teisėjas 2021 m. gegužės 27 d. rezoliucija priėmė pareiškėjos pateiktus dokumentus, laikė, kad trūkumai pašalinti ir nurodė juos siųsti tik naujai į bylą įtrauktiems 3 suinteresuotiems asmenims – A. D., D. B. ir J. K., pasiūlant jiems per 14 dienų pateikti atsiliepimus į patikslintą skundą.

42. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pašalino trečiąjį suinteresuotą asmenį M. S. iš proceso šalių ir įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. B.. Teismas nustatė, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. S. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo A. B. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. šiuo metu yra turto – esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, tai ji įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

43. Kitų duomenų byloje apie trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų perėmimą ir pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus šiuo klausimu byloje nėra.

44. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad byla išnagrinėta neišsprendus mirusių ginčo namo butų savininkų A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir O. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) procesinių teisių ir pareigų perėmimo.

45. Patikrinus duomenis Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre, nustatyta, kad mirusio A. B. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, V. Ž. palikimą priėmę asmenys yra V. M. ir E. Š., o O. D. palikimą priėmė S. Ž..

46. Byloje nustatyta, kad O. D. teisių perėmėja S. Ž. yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau dėl A. B. ir O. D. procesinių teisių ir pareigų perėmimo nebuvo sprendžiama.

47. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pašalino trečiąjį suinteresuotą asmenį iš proceso šalių ir įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. B., tačiau dėl kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo iš proceso šalių jiems mirus ir jų paveldėtojų įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis teismas nėra priėmęs nutarčių.

48. Pagal ABTĮ 54 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.).

49. ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

50. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) ir nagrinėdamas bylą iš esmės nustatęs esminę procesinę reikšmę turintį faktą, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra mirę, dėl šios procesinės teisinės situacijos nepriėmė jokio procesinio sprendimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nespręsdamas, ar yra pagrindas bylą sustabdyti, ar nustatyti mirusiojo įpėdinius, kuriems perėjo teisės į turtines mirusiojo teises, ir dėl to priimti procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos priėmė neteisėtą sprendimą.

51. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė