2020-11-18 Nr. AB-21674-3-61-3-02896-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-709-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02896-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos Klaipėdos skyrius) 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 21R-135 (AG2-97/15-2020); 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Klaipėdos skyrius, atstovas) 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-817-6882; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl advokato suteikimo; 4) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 30 d. sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteikimo priėmė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsniu, Komisijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą apskundė teismui, skundą pateikdama Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas yra savarankiškas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis teisės aktas, kurio apskundimui gali būti taikoma ir ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, įtvirtinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, skundas administraciniam teismui turėtų būti paduodamas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus buveinės vietą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus adresas (Vilties g. 10, Klaipėda) patenka į Regionų apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas nagrinėtinas Regionų apygardos administraciniame teisme.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino jai, kad su skundu ji gali kreiptis į Regiono apygardos administracinį teismą (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir skubos tvarka priimti nagrinėti jos skundą.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą nenustatęs skundo trūkumų arba pats nepersiuntęs skundo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja pažymi, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba sąmoningai ir tyčia jai nesuteikė teisinės pagalbos, todėl jai sunku ginti savo teises. Tokiais veiksmais Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba šiurkščiai pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio l dalį, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 ir 13 straipsnius.

Pareiškėja nurodo, kad jos inicijuotoje byloje atsakovu yra Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (buveinės adresas Odminių g. 3, Vilnius) arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (buveinės adresas Gedimino pr. 30, Vilnius), todėl byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3462-609/2019 dėl advokato jai neskyrimo. Teismas pareiškėjos skundo netenkino, todėl yra susidaręs neigiamą nuomonę apie ją. Tokiu būdu skundo persiuntimas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nėra prasmingas. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju yra teisinis pagrindas kreiptis būtent į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir atsakovu laikyti Lietuvos Valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (ABTĮ 15 str. 1 d.), yra išaiškinęs, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti suprantama kaip įtvirtinanti skundo padavimą tiek pagal paties viešojo administravimo subjekto, tiek pagal jo teritorinio padalinio, tiek pagal teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą, t. y. skundas paduodamas pagal subjekto, priėmusio administracinį aktą ar atlikusio skundžiamus veiksmus (neveikimą), buveinės vietą. Toks aiškinimas išplaukia iš ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies tolesnių nuostatų, kurios aptaria skundo padavimą tais atvejais, kai administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Pažymėtina, kad sisteminis ir loginis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo nustatyti skirtingą skundų padavimo tvarką dėl administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) teisėtumo tais atvejais, kai jis buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, ir tais atvejais, kai jis nebuvo patikrintas minėtu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-582-492/2017; 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-60-415/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-330/2008 yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-461/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateikto skundo turinio matyti, kad ji ginčija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-817-6882, kurio pagrįstumą ir teisėtumą ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka patikrino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 21R-135 (AG2-97/15-2020). Taigi tiesiogines pasekmes pareiškėjai sukelia Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (8.3)TP-20-NT-817-6882 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai neteikimo, todėl šis administravimo subjektas (Tarnybos Klaipėdos skyrius) laikytinas tinkamu atsakovu byloje. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog ji atsakovu byloje laiko Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ar tai, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme jau buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3462-609/2019 dėl advokato jai neskyrimo, todėl, pareiškėjos teigimu, teisėjai yra susidarę neigiamą nuomonę apie ją, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos teritorinį teismingumą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir veikiantis teisės aktais priskirtos kompetencijos ribose Kauno apskrities teritorijoje, todėl skundas teismui dėl tokio padalinio priimtų sprendimų ar atliktų veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo turi būti paduodamas pagal jo buveinę. Tarnybos Klaipėdos skyriaus buveinė yra Klaipėdos mieste (Vilties g. 10, Klaipėda), t. y. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų veikimo teritorijoje, todėl skundo nagrinėjimas priskirtinas šio teismo kompetencijai.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino jai teisę kreiptis į Regiono apygardos administracinė teismą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius