2019-03-20 Nr. AB-6974-3-62-3-00063-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1866-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00063-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Ginčo patalpose nuteistiesiems skirtą gyvenamąjį plotą mažino jose buvusių baldų užimamas plotas. Visose gyvenamosiose patalpose sienų ir lubų būklė buvo bloga, nuo jų ant pareiškėjo daiktų, lovos, rūbų byrėjo tinkas ir dažai, vietomis matėsi pelėsis, patalpose buvo šalta, trūko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, todėl sutriko pareiškėjo regėjimas. Gyvenamosiose patalpose nebuvo mechaninio vėdinimo, todėl jose kaupėsi drėgmė, tvyrojo blogas kvapas, dėl to skaudėdavo kaulus, sąnarius, svaigdavo galva. Dėl blogo kvapo jį pykino. Baldai buvo netvarkingi, sulūžę, be durelių, nuo jų nusilupę dažai. Minkštas inventorius buvo antisanitarinės būklės. Čiužiniai buvo seni, purvini, suplyšę, juose veisėsi blakės. Prašant pakeisti minkštąjį inventorių nauju, jam buvo atsakoma, kad tokio nėra arba keičiami čiužiniai buvo tokios pat blogos būklės kaip ir prašomi pakeisti. Tiekiamas vanduo buvo rudas, kalkėtas, 20 būrio 6 brigadoje ir 6 būrio 1 brigadoje nebuvo dušo patalpų, todėl pareiškėjas po darbo negalėjo išsimaudyti, nuo jo sklido blogas kvapas, dėl to kiti nuteistieji iš jo tyčiojosi. Dušinėje ir sanitariniuose mazguose sanitariniai įrenginiai neatskirti pertvaromis, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži. Kratų metu pareigūnai laužydavo, mėtydavo daiktus, todėl pareiškėjas turėjo juos remontuoti. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių ir psichinių išgyvenimų, diskomfortą, orumo ir žmogiškumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN‑AK, atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje. Vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkėje numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, t. y. gali lankytis pasivaikščiojimo kieme, sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dalyvauti bendruose visuotiniuose renginiuose.

Pataisos įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, šiuo metu ginčo patalpos yra tvarkingos. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Įstaiga užtikrina, kad nuteistiesiems būtų skirtos valymo priemonės. Jeigu nuteistieji gerai atliktų budėtojų pareigas (tinkamai vėdintų, valytų patalpas), gyvenamosiose patalpose nebūtų pelėsio. 2, 6, 9, 20 ir 21 būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

Būrių patalpose sudėti mediniai ir plastikiniai langai, šiuo metu langai tvarkingi, sandarūs. Nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis dušu kartą per savaitę, darbo būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos po darbo pasinaudoti dušu pataisos namų bendroje dušinėje, kurioje nuolat yra karštas vanduo. Pareiškėjas su skundais dėl nusiprausimo po darbo galimybės nesikreipė. Įstaigos dušinėje įrengtos sienelės, tualetuose įrengtos atskiros kabinos su durimis užtikrinant nuteistųjų privatumą. Nuteistiesiems išduodamas minkštas inventorius esant būtinumui gali būti dezinfekuojamas.

Pageidaujantis minkštojo inventoriaus dezinfekcijos paslaugų nuteistasis turi kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką, kuris su dezinfekavimą atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laiką ir užtikrina nuteistojo minkštojo inventoriaus pristatymą ir atsiėmimą. Geriamas vanduo atitinka keliamus reikalavimus, tai patvirtina UAB „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tyrimų protokolų rezultatai. Pataisos namuose periodiškai buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, informacija apie atliktus darbus buvo registruojama.

Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų sukeltų neigiamų dvasinių išgyvenimų nesikreipė. Asmens sveikatos istorijoje įrašų dėl nariuotakojų sukandžiojimo, suprastėjusios regos, galvos svaigimo, organizmo apsinuodijimo nėra. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 572 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisniu reglamentavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad, nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui kalinant Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 20 būrio 6 brigadoje, 9 būrio 1 brigadoje, 6 būrio 1 ir 3 brigadose, jam buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo skundo argumentus dėl mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nebuvimo, netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, temperatūros, netinkamos baldų ir inventoriaus būklės, vandens kokybės, nesudarytos galimybės praustis po dušų po darbo, per mažų pasivaikščiojimo būrelių, netinkamai atliekamų kratų teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl neužtikrinto privatumo dušinėse ir sanitariniuose mazguose pagrįstumą, nurodė, kad pareiškėjo teiginį, jog dušai nebuvo atitverti sienelėmis paneigia atsakovo atstovo pateikta dušinės fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad dušai atskirti pakankamai aukštomis, plačiomis mūrinėmis sienelėmis, todėl šiuo aspektu negali būti nustatytas pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad teismo pareikalavimu Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie sanitariniuose mazguose įrengtas sieneles, todėl pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo pažeidimo vertino kaip nepaneigtus ir darė išvadą, kad nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant privatumą, jam naudojantis sanitariniais įrenginiais.

8. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau sprendė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (privatumo sanitariniame mazge pažeidimo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (786 dienos), kitus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, sprendė, kad pareiškėjo patirtoms neigiamos pasekmėms adekvati suma yra 1 572 Eur.

III. 9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN‑AK, apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, jog Pravieniškių PN‑AK dušinėje ir burių tualetuose įrengtos atskiros kabinos su durimis, užtikrinančiomis nuteistųjų privatumą. Sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamųjų patalpų. Taip pat į bylą buvo pateiktos dušinės nuotrauka, iš kurios matyti, jog dušinėje yra įrengtos mūrinės aukštos sienelės, užtikrinančios nuteistųjų privatumą. Pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinio mazgo įrengimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, būtų bloginęs gyvenimo sąlygas. Teismas pripažino, jog pareiškėjas dėl orumo pažeminimo, diskomforto, sveikatos pablogėjimo į Pravieniškių PN‑AK Psichologinės tarnybos specialistus ir į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų ir jo keliami argumentai, jog nebuvo užtikrinamas privatumas sanitariniame mazge, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 10 punkte nurodytų atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo atsakovas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

14. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Nutarties 10 punkte nurodytų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (žr. Nutarties 7–8 p.) konstatavo, jog pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. (786 dienos) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 572 Eur suma.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, konstatuodamas pažeidimą, netinkamai įvertino atsakovo atstovo paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus.

16. Teisėjų kolegija, vertindama pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

17. Nustatyta, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš privatumo pažeidimo dušinėse ir sanitariniuose mazguose, nurodydamas, kad dušinės ir sanitariniai mazgai nebuvo atskirti pertvaromis. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigos dušinėje ir burių tualetuose įrengtos sienelės, užtikrinančios nuteistųjų privatumą. Sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų.

18. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr. 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių (pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimo, t. y. nepateikė įrodymų apie sanitariniuose mazguose įrengtas sieneles, todėl konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

21. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė pakankamų duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta pareiškėjo laikymo ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas deramas privatumas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

22. Dėl privatumo naudojantis dušu užtikrinimo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 123) matyti, jog dušai iš abiejų pusių atskirti pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

24. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę (786 dienos), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytinus atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriose atsakovu dalyvauja Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, ir kuriose konstatuotas privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, turi būti mažinamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 850 Eur neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-865-261/2019).

28. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl likusių pažeidimų atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui N. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius