2abeab93-05d6-41a2-8bca-3db53759d67e · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-531/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42736-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 2.4.6.5.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui ir Manvydui Šivickui, nuteistajam F.

B., iÅ¡teisintajam K. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo Ž. A. G. įstatyminės atstovės M. B.- S. ir Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo: F. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant jį mokytis, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. K. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimų: - pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykis), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; - pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Ž. A. G. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ K. K. (dėl 2021 m. spalio mėnesio įvykio), atmestas. Pripažinta Ž. A. G. teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ F.

B. (dėl 2021 m. gruodžio mėnesio įvykio), o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai, ir iš F. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 64,55 Eur žalos atlyginimui. Iš F. B. Ž. A. G. priteisti 800 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu F.

B. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to tualete, veikdamas kartu su R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ : R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž.

A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius Ž. A. G. į galvÄ ir kairę rankÄ , Ž. A. G. pargriuvus ant žemės, jis ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvÄ , o R. M. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. K. buvo iÅ¡teisintas iÅ¡ to, kad: 2.1. jis, 2021 metų spalio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , vieÅ¡ojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kai prieÅ¡iÅ¡kiems asmeniniams santykiams su nukentėjusiuoju Ž. A. G. iÅ¡siaiÅ¡kinti pasirinkęs vieÅ¡Ä jÄ vietÄ , kur įprasta bÅ«ti žmonėms, grasindamas smurtu ir smurtaudamas bei muÅ¡damas nukentėjusįjį elgėsi įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. pažeisdamas žmonių teises į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent: pamatęs koridoriuje stovintį ir su kitais moksleiviais pamokos laukiantį Ž. A.

G., priėjo prie jo, ketindamas pademonstruoti savo prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį ir siekdamas bendraamžių akivaizdoje pažeminti, įbauginti bei sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, agresyviai kalbėdamas grasino nukentėjusiajam smurtu, stumdė ir smÅ«giavo kumščiu Ž. A. G. į kairį Å¡onÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ . 2.2. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su F.

B. bei kartu su R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ : R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, F. B. kumščiu sudavus ne mažiau kaip keturis smÅ«gius Ž. A. G. į galvÄ ir kairę rankÄ , prisidėjo prie F. B. ir R. M. pradėtų smurtinių veiksmų ir sugriebė Ž. A.

G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvÄ , o R. M. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip, bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo Ž. A. G. įstatyminė atstovė M. B. - S. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendį dalyje dėl K.

K. iÅ¡teisinimo iÅ¡ nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (2021 m. spalio mėnesio įvykis) ir 284 straipsnyje (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis) ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti K. K. kaltu pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykis) ir 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis). Nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti Ž. A. G. iÅ¡ F. B. ir K. K. solidariai 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už 2021 m. gruodžio mėnesio įvykį ir iÅ¡ K.

K. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už 2021 m. spalio mėnesio įvykį. Priteisti iÅ¡ F. B. ir K. K. visas nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme. 2.1. Nurodo, kad nukentėjusiojo Ž. A. G. parodymai dėl 2021 m. spalio mėnesio įvykio buvo nuoseklÅ«s viso ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymai iÅ¡samiai atskleidžia fizinio smurto sukėlimo aplinkybes, jos yra aiÅ¡kios. Jo parodymus patvirtina ir kiti bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – L.

Ž., M. B.-S., M. S., A. B., iÅ¡ dalies G. M., K. Č., K. S.. Mano, kad teismas be pagrindo nevertino liudytojos L. Ž. parodymų. Liudytoja nurodė, kad matė, kaip K. K. trenkė nukentėjusiajam. Jos parodymai nekelia jokių abejonių, koks buvo nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas, be to, atskleidžia aplinkybes apie fizinio skausmo patyrimÄ , nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, pažeminimÄ . Visa tai vyko ugdymo įstaigoje, ugdymo proceso metu. Teismas neiÅ¡samiai vertino liudytojų K. Č., K. S., G.

M. parodymus, apsiribodamas konstatavimu, kad liudytojai nurodė, jog K. K. pastūmė ranka Ž. A. G. į petį, smūgis nebuvo stiprus. Teismas turėjo visapusiškai įvertinti aukščiau nurodytų liudytojų parodymus, tame tarpe ir jų santykius tiek su K. K., tiek su nukentėjusiuoju, ir tik tuomet spręsti dėl parodymų patikimumo. Cituoja liudytojos K. S. parodymus. Teigia, kad neišsamiai įvertinti ir liudytojos K. Č. parodymai. Paaiškina, kad K. Č. yra K. K. draugė, ji pastarajam pasiskundė dėl Ž. A.

G. veiksmų. Liudytoja palaiko K. K. kaip draugÄ (įvykių metu buvo pora), todėl duodama parodymus nėra tiksli, suinteresuota įvykio aplinkybių vertinimu, skirtingai nei liudytoja L. Ž., kuri neturi jokių draugystės, bendrystės ryÅ¡ių nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Pažymi, jog G. M. pažįsta K. K., yra draugai, klasiokai. G. M. yra suinteresuotas įvykio aplinkybių vertinimu ir duoda neobjektyvius parodymus. Atskirai aptarus ir įvertinus įvykį mačiusių liudytojų parodymus yra akivaizdu, kad kaltinamojo draugai palaikė kaltinamojo gynybos pozicijÄ , tačiau liudytoja L.

Ž., kuri neturi pagrindo apkalbėti nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, davė įvykio aplinkybes objektyviai atitinkančius parodymus, kuriuos teismas turėjo vertinti kartu su nukentėjusiojo parodymais bei konstatuoti jog fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas suduodant smÅ«gį į kairį Å¡onÄ . Nesuprantama ir nepagrįsta visapusiÅ¡ku įrodymų vertinimu teismo pozicija, jog esant įsisenėjusiems Å¡eimų nesutarimams, konfliktiÅ¡kiems Ž. A. G. ir K. K. santykiams (be viso kito nukentėjusysis yra klausęs mokytojos, kas jam bÅ«tų, jei jis „iÅ¡kirstų“ K.

K.) teismas negali atmesti ir apkalbėjimo ar netikslių faktų pateikimo galimybės. Teismas nenurodė, kokiais duomenimis remiantis konstatavo Å¡eimų nesutarimÄ ir galimÄ apkalbėjimo atvejį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. A. G. Å¡eima – jo mama M. B. - S., močiutė A. B. konfliktuoja su kaltinamuoju ar jo Å¡eima. PrieÅ¡ingai, kaltinamojo K. K. įstatyminė atstovė A. G., apklausta teisme nurodė, kad su Ž. A. G. mama ir močiute yra seni nesutarimai, nors aiÅ¡kiai nesutarimų pagrindas apklausos metu nebuvo atskleistas, tačiau iÅ¡ apklausos akivaizdu, kad tam tikrų nuoskaudų, pavydo, kitų neigiamų emocijų nukentėjusiojo mamos, močiutės atžvilgiu turi kaltinamojo mama S. G..

Taigi, jei ir gali būti apklabėjimas ir neadekvatus situacijos vertinimas, tai tik iš kaltinamojo pusės. Nukentėjusiojo įstatyminei atstovei nėra pagrindo teikti netikslius faktus, kaip nurodė teismas, nes su kaltinamuoju ir jo šeima nesieja nei faktiniai nesutarimai, nei teisiniai ginčai. Atskirai pažymėtina, kad ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, kur įvyko nagrinėjami įvykiai, dar gerokai iki jų vyko mokinių patyčios, kurios susijusios būtent su kaltinamojo priešiškumu nukentėjusiojo atžvilgiu, veiksmais nukreiptais siekiant pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo, kas atsiskleidžia liudytojų apklausose, taip pat nukentėjusiojo močiutės A.

B., tos pačios įstaigos socialinės pedagogės, parodymuose. K. K., turėdamas neigiamas nuostatas, galimai kilusias iÅ¡ jo paties Å¡eimos, nukentėjusiojo atžvilgiu, žemino, nukentėjusįjį, naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris teismo konstatuotas sprendime, tačiau netinkamai įvertintas, kaip neatitinkantis nusikalstamos veikos požymių. Visgi, pažymėtina, kad ir mokyklos pedagogams patyčios buvo žinomos ir matomos, o bÅ«tent mokytojos J. J. po nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis yra paklausęs „kas bÅ«tų, jeigu aÅ¡ „iÅ¡kirsčiau“ K.?“ – tai nukentėjusiojo tiesioginiai iÅ¡gyvenimai, atliepiantys kaltinamojo elgesį ugdymo proceso metu, ugdymo įstaigoje.

Susikaupę iÅ¡gyvenimai verčia paauglį svarstyti apie kraÅ¡tutinius veiksmus, dėl kurių jis bando pasitarti su įstaigos pedagogais, akivaizdu, iÅ¡gyvena, nerimauja, nemato iÅ¡eities. Teismas šį nukentėjusiojo retorinį klausimÄ vertino prieÅ¡ingai, nei jis vaiko buvo pateiktas pedagogei, t. y. prieÅ¡iÅ¡kumo, konflikto su kaltinamojo Å¡eima prasme, tuo tarpu Ž. A. G., nepakeldamas tvyrančios įtampos dėl K. K. elgesio, tai netiesiogiai atskleidė mokytojai, ir pasak mokytojos, Å¡is klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek spalio, tiek lapkričio mėnesiais, liudytoja nepamena.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad vertinant kaltinamojo K. K. pripažintÄ veiksmÄ â€“ smÅ«gį į petį Ž. A. G. (pastÅ«mimÄ Ä¯ petį ranka), kurį patvirtino tiesioginiai įvykio liudininkai G. M., K. Č., K. S., kad nors Å¡is įvykis įvyko mokykloje, tačiau neatitinka BK 284 įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nurodo, kad K. K. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir tai buvo svarbus jo veikos aspektas. K. K. siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti jam kilusius klausimus pertraukos metu ugdymo įstaigoje, siekė, kad tai matytų nukentėjusiojo klasės draugai ir bendramoksliai, norėjo, kad nukentėjusysis tokiu bÅ«du bÅ«tų pažemintas, paniekintas jo orumas, sukeltas fizinis skausmas.

Atlikęs pažeminimo, grasinimo bei fizinio smurto veiksmus vieÅ¡oje vietoje - mokyklos koridoriuje, kaltinamasis demonstratyviai, „leido“ - „dabar gali eiti į klasę“ nukentėjusiajam tęsti ugdymo procesÄ . Ä®vykį matę liudytojai nurodė, kad buvo sukrėsti įvykio aplinkybių, o pats nukentėjusysis jautėsi blogai, verkė, toliau negalėjo tęsti mokymosi, pasiÅ¡alino iÅ¡ pamokos. Akivaizdu, kad K. K. tikslÄ pasityčioti ir pažeminti, sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam įvykdė vieÅ¡oje vietoje, siekdamas sutrikdyti įprastÄ ugdymo procesÄ , rimtį, ugdymo įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ , pažeidė mokinio elgesio taisykles.

Ä®vykį matę mokiniai pasijuto nepatogiai, buvo Å¡okiruoti. Yra pagrindas iÅ¡vadai, kad K. K. neteisėtas elgesys pagal savo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius siekia baudžiamosios atsakomybės ribas, todėl jo veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Nesutinka su teismo argumentais dėl to, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas neįrodytas. Pirma, apie tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ suvokė pats kaltinamasis. Jis be kita ko, liudytojai A. B. pasakė: „Cha cha cha aÅ¡ trečiame aukÅ¡te Ž. parklupdžiau“.

Pasak liudytojos, nukentėjusysis skundėsi skausmu Å¡one, jis tokius pat nusiskundimus iÅ¡dėstė ir jai (M. B. - S.). Liudytoja L. Ž. taip pat nurodė, jog nukentėjusiajam skaudėjo, jis verkė, išėjo iÅ¡ pamokos. IÅ¡ ties, fizinio skausmo pojūčio, tęstinumo aplinkybės yra atskleidžiamos iÅ¡ nukentėjusiojo Å¡eimos narių parodymų plačiau, nes logiÅ¡ka, kad dėl patirto sužalojimo Ž. A. G. skundėsi bÅ«tent jiems, tačiau ir paties kaltinamojo savo veikos įvertinimas ir praneÅ¡imas apie įvykdyta veikÄ A.

B. rodo, kad pastarasis suvokė ir didžiavosi sukeltu fiziniu skausmu. Stumtelėjimu per petį žmogus nėra parklupdomas, toks veiksmas galimas tik stipraus fizinio smÅ«gio padarinys. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja A. B. perteikė jos pasakojimÄ apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmÄ , todėl gali bÅ«ti netiksli, netiksliai supratusi, tačiau teismas iÅ¡klausė jos pačios (M. B.-S.) parodymus, kurie teismui abejonių nekėlė, todėl teismas be pagrindo nustatydamas fizinio skausmo sukėlimo mechanizmÄ , jo stiprumÄ nesivadovavo jos parodymais. 2.2.

Dėl 2021 m. gruodžio mėnesio įvykio nurodo, kad R. M., M. L. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir jais vadovautis nėra pagrindo. Esmines aplinkybes pastarieji nurodė skirtingai. Loginio paaiškinimo kaip, kieno veiksmų įtakoje pargriuvo nukentėjusysis, liudytojų parodymai neatskleidžia. Logiškas, nuoseklus ir objektyviai įvykius atitinkantis yra nukentėjusiojo parodymų dėstymas, tame tarpe jį 2022 m. sausio 24 d. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusiojo parodymais teismas nesivadovavo be pagrindo, nors turėjo tai daryti vertinant K.

K. veiksmų pobÅ«dį bendrininkaujant darant nusikalstamÄ veikÄ . Teismas netinkamai vertino liudytoja apklaustos mokytojos J. J. paaiÅ¡kinimus, kuri iÅ¡kart po įvykio klausė nukentėjusiojo, kas prieÅ¡ jį smurtavo, klausė, ar K. K. jam kÄ nors darė ir Ž. A. G. patvirtino, kad K. K. jam nieko nedarė. Tokius Ž. A. G. žodžius nurodė girdėjusi ir iÅ¡kart po įvykio prie nukentėjusiojo atbėgusi liudytoja E. J.. Å ių liudytojų parodymai turi bÅ«ti vertinami sistemiÅ¡kai su visa susiklosčiusia situacija.

Po įvykio nuketėjusysis buvo sužalotas, patyrė smegenų sukrėtimÄ , iÅ¡tiktas Å¡oko, todėl individualizuoti kiekvieno kaltinamojo atliktus veiksmus bendrininkaujant, akivaizdu, kad negalėjo. Nukentėjusiajam skausmÄ sukėlė patirti fizinio smurto veiksmai, kuriuos atliko R. M. ir F. B., todėl pastaruosius du asmenis nukentėjusysis ir paminėjo bÅ«damas stresinėje situacijoje. Vėliau, prisimindamas ir logiÅ¡kai dėstydamas įvykio aplinkybes, nukentėjusysis individualizavo ir K. K. atliktus veiksmus.

Pabrėžia, jog nukentėjusysis po įvykio galėjo viskÄ sklandžiai prisiminti, iÅ¡dėstyti be iÅ¡ankstinio nusistatymo, nesant iÅ¡orinių trukdžių, spaudimo. 2.3. Ž. A. G. dėl tyčinių fizinio smurto veiksmų, atliktų civilinio atsakovo ugdymo įstaigoje, ugdymo proceso metu, matant bendramoksliams patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek emocinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , savivertės ir bendravimo sumažėjimÄ . Ž. A. G. ir K. K. yra tos pačios ugdymo įstaigos ugdytiniai, todėl nukentėjusiojo reputacija buvo pažeminta kitų ugdytinių akivaizdoje, kas sukėlė eilę vidinių iÅ¡gyvenimų, nerimÄ , nepripažinimÄ .

Patirtas fizinis skausmas buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, vartojant nuskausminamuosius, o patirti psichologiniai iÅ¡gyvenimai ir jų padariniai buvo mažinami lankant psichologo konsultacijas, bendraujant su Å¡eimos nariais artimaisiais. Pažymi, kad K. K. dirba, gauna apie 850 Eur dydžio mėnesines pajamas, turi kilnojamojo turto, todėl gali atlyginti nukentėjusiojo reikalaujamÄ Å¾alÄ . 2.4. Teismas dėl R. M. padarytų veiksmų į bylÄ Ä¯traukė civiliniu atsakovu (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centrÄ , posėdyje dalyvavo Å¡io centro atstovai - (duomenys neskelbtini) padalinio direktorė.

Taigi, byloje buvo įtraukti visi galintys atsakyti pagal civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį asmenys. Civilinis ieÅ¡kovas civilinio ieÅ¡kinio dėl R. M. veiksmų nereiÅ¡kė, kadangi byloje nebuvo nagrinėjamas R. M. pareikÅ¡tas kaltinimas ir teismas negalėjo pasisakyti dėl R. M. veiksmų, kaltės ir kitų aplinkybių. Nukentėjusysis yra įvertinęs Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes ir civilinis ieÅ¡kinys dėl R. M. veiksmų bei jais padarytos neturtinės žalos bus sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje.

Mano, kad teismas nepagrįstai tik pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė iÅ¡ esmės. 2.5. Dėl įžūlių, neteisėtų, nusikalstamų civilinių atsakovų veiksmų Ž. A. G. patyrė neturtinę žalÄ , susijusiÄ su fizinio skausmo iÅ¡gyvenimu, fizinės asmens sveikatos sužalojamais ir jų padariniais, o taip pat dvasinio pobÅ«džio asmens iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Po 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio metu patirtų galvos sužalojimų, galvos smegenų sukrėtimo, kÅ«no sužalojimų, Ž. A.

G. gydėsi ambulatoriÅ¡kai, lankėsi pas gydytojus ir buvo jų prižiÅ«rimas. Ž. A. G. iÅ¡liko galvos skausmai, t.y. praėjus aÅ¡tuoniems mėnesiams po įvykio vis dar jaučiami įvykio padariniai – galvos skausmas. Ž. A. G. dėl įžūlaus civilinių atsakovų elgesio vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, patyrė pažeminimÄ , gilius emocinius iÅ¡gyvenimus, sutriko jo mokymosi procesas. Ž. A. G. po įvykio laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 metų balandžio mėnesio buvo ugdomas nuotoliniu bÅ«du, kadangi ugdymo įstaigos lankymas ir tiesioginis mokymasis ugdymo įstaigoje, kuriÄ lankė kaltinamieji, kėlė didelį nerimÄ , baimę.

Siekiant iÅ¡vengti emocinių iÅ¡gyvenimų Ž. A. G. mokėsi nuotoliniu bÅ«du, kas apsunkino žinių įsisavinimÄ , turėjo neigiamos įtakos ugdymo rezultatams. Dėl patirtų psichologinių iÅ¡gyvenimų Ž. A. G. tapo labai uždaras, mažai bendraujantis su aplinkiniais ir artimaisiais, daug laiko praleisdavo vienas savo kambaryje, jautėsi psichologiniai iÅ¡gyvenimai, savivertės sumažėjimas, nerimas, apatija aplinkai, miego ir poilsio sutrikimai. Ž. A. G. prarado buvusį aktyvumÄ , bendruomeniÅ¡kumÄ , tapo lengvai pažeidžiamas, uždaras.

Jam buvo teikiama psichologo pagalba, jis lankėsi (duomenys neskelbtini), tačiau psichologo paslaugos teigiamų rezultatų nedavė. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio jis nebelanko (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, kuriame siekė įgyti norimÄ apdailininko specialybę, siekė dalyvauti (duomenys neskelbtini) programoje. 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio metu patirta trauma turėjo įtakos ne tik fizinei nukentėjusiojo sveikatai, tačiau asmenybei, jos raidai, psichologinei asmens bÅ«klei ir tolimesniam asmens gyvenimui.

3. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė K. Ulienė pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį dėl K. K. iÅ¡teisinimo iÅ¡ nusikalstamų veikų numatytų BK 284 straipsnyje (dvi veikos) ir priimti naujÄ nuosprendį – K. K. pripažinti kaltu: pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykis) ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 10 mėnesių, be intensyviosios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis) ir paskirti jam 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimÄ be intensyviosios priežiÅ«ros, įpareigojant mokytis, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi Å¡ias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedant minimaliÄ dalį kitos bausmės ir skiri jam 1 metus ir 7 mėnesius laisvės apribojimo, be intensyviosios priežiÅ«ros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 3.1.

Nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡teisinimo pagal BK 284 straipsnį (2021 m. spalio mėnesio įvykio) yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos analizuodamas nepagrįstai didelę reikÅ¡mę suteikė tarpusavio santykių tarp Å¡alių aplinkybėms, nepagrįstai atmetė liudytojos L. Ž. parodymus, nevertino liudytojos K. S. parodymų dėl jos reakcijos į įvykį, nukentėjusiojo parodymus bei įvykio situacijÄ vertino neatsižvelgęs į reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti turinčias nustatytas patyčių mokykloje aplinkybes, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamo įvykio.

Išvados šioje byloje padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų bei klaidingai pasisakant ar visai nepasisakant dėl atskirų įrodymų turinio, ar įrodymų tarpusavio ryšio, todėl pažeistas reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes. Pripažinti nukentėjusiojo parodymus neobjektyviais nėra jokio pagrindo. Kritiškai vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo ir įtariamojo šeimų nesutarimų bei konfliktiškų pačių Ž. A.

G. ir K. K. santykių reikÅ¡mę parodymų patikimumui. Pažymėtina, kad objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo sÄ Å¾iningumu nurodant tiek prieÅ¡ jį atliktus veiksmus, tiek savo pojūčius, nėra. Teismas nuosprendyje remiasi teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, kad nukentėjusysis yra klausęs mokytojos, kas jam bÅ«tų, jei jis „iÅ¡kirstų'“ K. K., tačiau Å¡i aplinkybė, viena vertus rodo, kad patyčias patiriantis nukentėjusysis galimai ieÅ¡kojo bÅ«dų pasiprieÅ¡inti K.

K., kita vertus, aiÅ¡kiai atskleidžia jo bÅ«senÄ nagrinėjamų įvykių metu ir patvirtina nukentėjusiojo Å¡eimos narių parodymus apie patyčias, dėl kurių nukentėjęs jautėsi pasimetęs, iÅ¡sigandęs, prislėgtas. Pažymėtina, kad ir K. K. įstatyminės atstovės S. G. apklausos metu pateiktas ypatingai neigiamas nukentėjusiojo mamos ir močiutės apibÅ«dinimas atitinka literatÅ«roje pateikiamÄ patyčių keliÄ Ä¯ mokyklas, kuomet vaikai mokosi elgesio modelio ir perima nuostatas bei vertybes iÅ¡ jam svarbių suaugusiųjų, pakanka iÅ¡girsti iÅ¡ tėvo ar mamos neigiamÄ , menkinančiÄ frazę, ir paauglys tai pritaiko savo aplinkoje.

Ä®vertinus M. B.-S., M. S., A. B. parodymus bei palyginus juos su S. G., paties K. K. parodymais, nėra abejonių, kad konfliktiÅ¡ki santykiai tarp paauglių buvo ne dėl nukentėjusiojo, bet dėl K. K. iÅ¡ Å¡eimos perimto elgesio siekiant sumenkinti, pažeminti Ž. A. G. Å¡eimÄ , nukreipiant savo pyktį į patį nukentėjusįjį. Todėl, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad Ž. A. G. mokykloje ilgÄ laikÄ patyrė skriaudÄ , savaime nesuteikia pagrindo pripažinti santykius buvus konfliktiÅ¡kiems ir nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų sulaužęs priesaikÄ , vengęs, atsisakęs duoti arba davęs melagingus parodymus. Nukentėjusiojo parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys (L. Ž., M. B.-S., M. S., A. B., iÅ¡ dalies ir G. M., K. Č., K. S. parodymai). Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesiremti nukentėjusiojo parodymais ir netikėti jais vien dėl to, kad jis davė iÅ¡teisintajam nepalankius parodymus.

Pripažinti nukentėjusiojo parodymus nenuosekliais dėl to, kad, teismo vertinimu, jis iki ikiteisminio tyrimo pradžios Å¡eimos nariams skirtingai nurodė skausmÄ jam sukėlusio fizinio kontakto aplinkybes, nėra jokio pagrindo. Nuosprendyje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. G. buvo nuoseklus tvirtindamas, jog K. K. smÅ«giavo kumščiu į kairį Å¡onÄ , kad jam buvo sukeltas skausmas. Pažymi, kad iÅ¡vestiniai įrodymai, Å¡iuo atveju nukentėjusiojo Å¡eimos narių parodymai apie iÅ¡ paties nukentėjusiojo iÅ¡girstas aplinkybes, gali bÅ«ti svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys, tačiau teismas, Å¡iuo atveju, nepagrįstai suteikė tiek reikÅ¡mės liudytojos A.

B. paaiÅ¡kinimui, girdėjus iÅ¡ Ž. A. G., kad K. K. jam į Å¡onÄ spyrė, o ne trenkė. IÅ¡ esmės, parodymuose nėra prieÅ¡taravimo, nes A. B. parodymai patvirtina, kad anÅ«kas jai pasakojo apie smÅ«gį į Å¡onÄ , o ne pastÅ«mimÄ , kuri pripažįsta K. K.. Vertinant A. B. parodymus pažymėtina, kad Å¡ios liudytojos parodymuose yra ir kitų netikslumų, kurių atsiradimÄ paaiÅ¡kina pernelyg didelis jaudulys, juntama asmeninė atsakomybė už nepakankamai atsiskleidusį anÅ«kÄ , nukentėjusį mokykloje, kurioje ji pati kaip socialinė darbuotoja turėjo padėti spręsti socialines problemas, susidoroti su iÅ¡kylančiais sunkumais.

Nepagrįsti teismo argumentai, kad smÅ«gį į Å¡onÄ patvirtina tik nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. Ž.. Teismas nesirėmė Å¡ios liudytojos parodymais tik dėl to, kad K. K. draugai (įvykį matę liudytojai) suabejojo, ar tÄ dienÄ liudytoja buvo mokykloje. Liudytoja L. Ž. nurodė buvusi mokykloje, mačiusi įvykį, todėl jos parodymus galėtų paneigti tik objektyvÅ«s duomenys, tačiau jų nėra. Tiksli įvykio data nėra žinoma, iÅ¡ ugdymo įstaigos pateiktų duomenų apie L.

Ž. lankomumÄ matyti, kad iki 2021 m. spalio 15 d. dienos liudytoja praleido tik pavienes pamokas, todėl nėra pagrindo remtis liudytojų, K. K. artimų draugų, pritarusių K. K. sprendimui vieÅ¡ai paauklėti nukentėjusįjį, spėliojimais apie liudytojos lankomumÄ Ä¯vykio dienÄ . Kita vertus, net ir remiantis K. K. parodymais apie įvykį, kuriuos patvirtina liudytojai, kaltinamojo K. K. veiksmai – grasinimas smurtu ir smurtiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, nes atlikti demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Kad K. K. veiksmais buvo pažeistos ne tik nukentėjusiojo, bet aplinkinių teisės į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , patvirtina ne tik liudytoja L. Ž., bet ir K. S.. Palyginus liudytojos K. S. parodymus su kitais duomenimis yra aiÅ¡ku, kad K. K. agresyviai kalbėdamas, grasindamas nukentėjusiajam smurtu bei fiziniu poveikiu į nukentėjusiojo kÅ«nÄ vieÅ¡ai demonstravo savo prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį siekdamas bendraamžių akivaizdoje jį pažeminti, įbauginti bei sukelti fizinį skausmÄ .

Vertinant įvykio situacijÄ svarbÅ«s ir K. S. parodymai, apie tai, kad sėdėdama trečiame aukÅ¡te ji buvo pakviesta (kvietė liudytojas G. M.) ateiti už kampo prie tualeto, kur jau stovėjo Ž. A. G. ir K. K. su K. Č.. Tokie liudytojos parodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. M. ir K. Č. pritarė K. K. sprendimui vieÅ¡ai paauklėti nukentėjusįjį, kurio veiksmai atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, nes neabejotinai nustatytas neteisėtas fizinis kontaktas, pažeidęs nukentėjusiojo kÅ«no neliečiamumÄ , tai padaryta vieÅ¡ai, todėl tokie veiksmai įžūlÅ«s ir nepagarbÅ«s aplinkiniams. 3.2.

Teismo išvados dėl išteisinimo pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio mėnesio įvykis) taip pat yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė tarpusavio santykių tarp šalių aplinkybėms, nepagrįstai rėmėsi kitų su nusikalstama veika tiesiogiai susijusių asmenų parodymais, liudytojos J. J. parodymus vertino neatsižvelgęs į reikšmės bylai teisingai išspręsti turinčias aplinkybes, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstų išvadų dėl įrodymų pakankamumo.

Sprendimas dėl asmens parodymų patikimumo negali bÅ«ti paremtas tik asmens, Å¡iuo atveju K. K. pozicijos nuoseklumu. Tai, kad kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nepaneigia kitų teismo nepagrįstai neįvertintų duomenų, rodančių, kad K. K. paaiÅ¡kinimai yra pasirinktas gynybos bÅ«das ir siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Nukentėjusiojo parodymai dėl K. K. atliktų veiksmų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus – jie buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, sutapo tarpusavyje dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, juos patvirtino kiti bylos duomenys.

Vertindamas liudytojos J. J., E. J. parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos nematė ir negalėjo matyti K. K. veiksmų iki nukentėjusysis atsidÅ«rė koridoriuje ant grindų. To, kad ir K. K. prisidėjo prie neteisėtų veiksmų, nukentėjusysis liudytojai J. J. nenurodė, tačiau, logiÅ¡ka, kad po to, kai patyrė nuteistojo F. B. ir R. M. spyrius, nukentėjusysis nurodė tik jį muÅ¡usius (spardžiusius) asmenis. Tačiau vėliau Ž. A. G. parodymai apie įvykių sekÄ buvo nuoseklÅ«s ir atskleidė ir K.

K. bendrininkavimÄ . Vertindamas J. J., E. J. parodymus teismas akcentavo tik abejones dėl atskirų aplinkybių, tačiau bylos duomenis analizavo bei vertino atskirai vienÄ nuo kito. Toks netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, kad nuosprendyje buvo padarytos faktinių aplinkybių neatitinkančios iÅ¡vados. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nėra įrodymų, nukentėjusiojo parodymų patikimumui patikrinti. Remiantis nukentėjusiojo parodymais yra aiÅ¡ku ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kaip nukentėjusysis atsirado koridoriuje, tai yra nukentėjęs paaiÅ¡kino, kad į koridorių jį pargriovė K.

K., apglėbdamas jį iÅ¡ už nugaros. F. B., M. L., R. M. paaiÅ¡kinimai, kaip nukentėjęs atsidÅ«rė koridoriuje, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir stokoja logikos. Tik nukentėjusiojo parodymai atitinka tÄ mechanizmÄ , kurį vėliau matė ir patvirtino J. J.. Tai yra nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, kojomis į tualetu duris. Nukentėjusiojo parodymus dėl konflikto pradžios, kai jis buvo apipiltas vandeniu, ir tualete buvę jaunuoliai Å¡aipėsi iÅ¡ jo, patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad grindys buvo Å¡lapios bei paties K.

K. parodymai, kad iki susitinkant Ž. A. G. tualete, jie žinojo, kad į mokyklÄ yra atvykusi Ž. A. G. mama, kad jie juokėsi ir kalbėjo apie tai, kad dabar nukentėjusysis pats turės atsakyti už kitos mergaitės įžeidimÄ . Vertinant minėtų aplinkybių visumÄ , nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie įvykių eigÄ . Pažymėtina, kad vertindamas F. B. parodymus, teismas neabejojo nukentėjusiuoju ir nuteistojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir siekį suÅ¡velninti savo padėtį.

Tiek kaltinamojo F. B., tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto R. M. parodymai negali bÅ«ti patikimi, nes Å¡ių asmenų parodymai fragmentiÅ¡ki, atskleidžiantys tik tÄ dalį įvykių, kuri neabejotinai įrodyta kitais bylos duomenimis.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio sumos turėtų nuspręsti teismas. Mano, kad 3 000 Eur suma yra susijusi su Ž. A. G. visÄ laikÄ mokykloje patiriamomis patyčiomis. Dėl 7 000 Eur sumos siÅ«lo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. F. B. gynėjas V. Kupcikevičius prašė nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio palikti nepakeistÄ . Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio dydžio nurodė, kad reikalavimas tokiai sumai yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Sveikata nukentėjusiojo buvo sutrikdyta nežymiai ir nėra protinga kalbėti apie tÅ«kstantines sumas. IÅ¡teisintasis K. K. ir jo gynėjas M. Å ivickas prašė palikti nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl K. K. inkriminuotų, BK 284 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų teisinių nuostatų 7. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

8. Baudžiamajai atsakomybei pagal 284 straipsnį atsirasti vien veikos požymių nepakanka. Yra reikalinga nustatyti dar ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

9. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Dėl 2021 m. spalio mėn. veikos 11. K. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 metų spalio mėnesio viduryje, tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , vieÅ¡ojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kai prieÅ¡iÅ¡kiems asmeniniams santykiams su nukentėjusiuoju Ž. A. G. iÅ¡siaiÅ¡kinti pasirinkęs vieÅ¡Ä jÄ vietÄ , kur įprasta bÅ«ti žmonėms, grasindamas smurtu ir smurtaudamas bei muÅ¡damas nukentėjusįjį elgėsi įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. pažeisdamas žmonių teises į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ , sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent: pamatęs koridoriuje stovintį ir su kitais moksleiviais pamokos laukiantį Ž. A.

G., priėjo prie jo ketindamas pademonstruoti savo prieÅ¡iÅ¡kÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį ir siekdamas bendraamžių akivaizdoje pažeminti, įbauginti bei sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, agresyviai kalbėdamas grasino nukentėjusiajam smurtu, stumdė ir smÅ«giavo kumščiu Ž. A. G. į kairį Å¡onÄ taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

12. Prokurorė ir Ž. A. G. įstatyminė atstovė apeliaciniais skundais nesutinka su K. K. iÅ¡teisinimu iÅ¡ Å¡io jam pareikÅ¡to kaltinimo, kritikuoja apylinkės teismo atliktÄ byloje surinktų įrodymų vertinimÄ bei padarytas iÅ¡vadas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje, baudžiamosios bylos medžiagÄ bei pateiktÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas K. K. iÅ¡ aukščiau pateikto kaltinimo, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ . Tiek prokurorės, tiek Ž. A. G. įstatyminės atstovės apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ esmės grindžiami tik vienpusiÅ¡kai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jos susiklosčiusiÄ situacijÄ bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti.

Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino dėl šio K. K. pareikšto kaltinimo byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

14. Nagrinėjamu atveju K. K. viso proceso metu savo kaltę dėl Å¡ios jam inkriminuotos, BK 284 straipsnyje įtvirtintos, nusikalstamos veikos padarymo neigė. Apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad kai atėjo į mokyklÄ buvo pertrauka. Atėjo K. Č. ir jam pasakė, kad žaidžiant tenisÄ Å½. A. G. jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Tada jis jos paklausė, kokia jai pamoka, o ji pasakė, kad lietuvių. Ji su Ž. A. G. yra klasiokai. Tai jis nuėjo į trečiÄ aukÅ¡tÄ . Ž. A. G. buvo netoli lietuvių kalbos kabineto.

Jis nuėjo, o Å¡alia jo ėjo K. Č.. Tada į jį atsisuko Ž. A. G.. Ž. A. G. žiÅ«rėjo į telefonÄ , jis (K. K.) jo paklausė, o jis visiÅ¡kai nereagavo. Dar kartÄ paklausė – nieko. TrečiÄ kartÄ pakėlė truputį balsÄ , pasižiÅ«rėjo, nieko visiÅ¡kai nesakė. Pasakė, kad „dar kartas, ir gausi į snukį“. Tada su deÅ¡ine ranka stumtelėjo į deÅ¡inį petį ir viskas. K. Č. buvo Å¡alia. Kai jį pastÅ«mė, jau jis ėjo į klasę, tada pamatė, kad ten buvo G.

M. ir K. S.. L. Ž. nebuvo. Tikrai netrenkė Ž. A. G. į pilvÄ , jis jį pastÅ«mė į deÅ¡inį petį. Ž. A. G. nuėjo tiesiai į klasę. Ž. A. G. po pastÅ«mimo neturėjo skaudėti. AnalogiÅ¡kas aplinkybes K. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

15. Nukentėjusysis Ž. A. G., apklausiamas 2022 m. sausio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad K. K. jam buvo sudavęs, tai buvo spalio pradžia, 9 – 10 d., trečiadienis. Tai įvyko per lietuvių pamokÄ . Jis koridoriuje jam trenkė į Å¡onÄ su kumščiu. K. K. neaiÅ¡kino už kÄ trenkė, nieko nesakė, priėjo ir trenkė. PrieÅ¡ tai su K. K. konfliktavo žodžiais. Su jo mergina ėjo pažaisti teniso, jie mokosi vienoje klasėje. Ji pasiÅ«lė, o jis nuėjo. K.

K. pats matė, kaip jie žaidė. ŽiÅ«rėjo skersai. Kai trenkė į Å¡onÄ , buvo paraudimas, niekur nesikreipė, pasakė tik mamai. Buvo tik paraudusi vieta, smÅ«gis buvo 4-5 balų stiprumo. TÄ vietÄ skaudėjo 1-1,5 val., buvo sunku įkvėpti. Aplink buvo žmonių, tai matė J. B., L. Ž.. Apklausos, vykusios 2021 m. gruodžio 23 d., ikiteisminiame tyrime metu parodė, kad spalio mėnesį K. K. jam mokykloje koridoriuje prie klasės kumščiu trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ .

Jam labai skaudėjo.

16. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad K. K. ir Ž. A. G. nurodo skirtingas buvusio įvykio versijas bei iÅ¡ esmės jį mačiusius asmenis. T. y. K. K. aiÅ¡kino, kad jam kreipusis į Ž. A. G., jis pirmuosius du kartus visiÅ¡kai į jį nereagavo, o pakėlus balsÄ pasižiÅ«rėjo, bet nieko neatsakė ir tuomet jis, pasakęs „dar kartas ir gausi į snukį“, deÅ¡ine ranka stumtelėjo Ž. A. G. į deÅ¡inį petį. Pasak jo, įvykį matė kartu buvusi K. Č. bei netoliese buvę G. M. ir K. S.. Ž. A. G. nurodė, kad K. K. jam nieko nesakė, tiesiog priėjo ir trenkė vienÄ kartÄ kumščiu į kairį Å¡onÄ . Nuo smÅ«gio jam labai skaudėjo, jautė skausmÄ 1 - 1,5 val., buvo sunku įkvėpti, ta vieta buvo paraudusi. Ä®vykį matė J. B., L. Ž., be to, apie įvykį pasakojo mamai. Esant skirtingiems tiesioginių įvykio dalyvių parodymams, yra itin svarbu įvertinti kitus, tiriant šį įvykį, byloje surinktus įrodymus.

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad su K. K. yra klasiokai, jų santykiai geri, yra draugai. Ž. A. G. pažįsta iÅ¡ mokyklos, nei draugas, nei kas, tik tiek, kad ėjo į mokyklÄ . Jis yra dalyvavęs įvykyje tarp K. K. ir Ž. A. G.. Tai buvo trečiame aukÅ¡te. Jis buvo kartu su K. S.. Matė, kaip atėjo K. K. su K. Č.. Sako, nueis, pasisveikins, pakalbės, tačiau K. K. nuėjo pas Ž. A. G.. Ž. A. G. stovėjo prie tualetų. K.

K. sakė Ž. A. G. „kam tu iÅ¡ K. tyčiojaisi, kodėl visokiais neÅ¡vankiais žodžiais pasakei apie jÄ ?“. Ž. A. G. nereagavo, tada pakėlė tonÄ ir pasakė dar kartÄ , tada Ž. A. G. pasakė, kad nieko nebedarys. K. K. davė jam į petį, jis niekaip nesureagavo, stovėjo toliau, nekreipė dėmesio. Nieko nepajuto, nei iÅ¡ veido iÅ¡raiÅ¡kos, nei nieko. K. K. jam pasakė „gali eiti į klasę“ ir jis išėjo į lietuvių kalbos kabinetÄ . Å alia per įvykį buvo jis, K.

K., K. Č., K. S., Ž. A. G.. Pabrėžė, kad niekas neklausė K. K. leidimo eiti į pamokÄ , tiesiog taip pasakė K. K. ir tiek. Neprisimena, kuria ranka į kurį petį stÅ«mė. Tai buvo pastÅ«mimas į petį, ne smÅ«gis, nes nei sukruto, nei parkrito, lyg niekur nieko, taip pat stovėjo. Negalėtų pasakyti, ar jį paveikė Å¡is įvykis, tarp mokinių kaip ir nekalbėjo apie šį įvykį. Jis nematė jokio suduoto smÅ«gio, į petį tik, ir viskas. Ä® petį buvo kaip pastÅ«mimas, palietimas.

Įvykio metu L. Ž. nematė.

18. Liudytoja K. Č. apklausta teisme parodė, kad K. K. pažįsta iÅ¡ mokyklos, jis nėra klasiokas. Ž. A. G. yra jos klasiokas, jų nesieja jokie santykiai. Su K. K. yra draugai. Jai žinoma apie įvykį, buvusį pernai metų spalį. Po pamokos ji nuėjo į rÅ«sį, nes buvo stalo tenisas. Norėjo pažaisti, bet nieko nebuvo. Atėjo Ž. A. G.. Jie nebuvo draugai, ji nenorėjo su juo žaisti, taip prasidėjo konfliktas, jis jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Ji nenorėjo to klausyti, išėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ prie tvarkaraščio.

Ten sutiko K. K. ir jam viskÄ papasakojo. Jis jai liepė nusiraminti ir po to, ji kartu su juo nuėjo į trečiÄ aukÅ¡tÄ . Jai tada turėjo bÅ«ti lietuvių kalbos pamoka. Trečiame aukÅ¡te stovėjo ir daugiau mokinių, tarp jų ir Ž. A. G.. Ji ėjo su K. K.. K. K. nuėjo prie Ž. A. G.. Ž. A. G., tai pastebėjęs, ėjo link klasės, bet K. K. jį pasivijo, jie nuėjo kartu už sienos, ten kur yra tualetai. K. K. paklausė Ž. A. G., kodėl jÄ Ä¯Å¾eidinėjo. Jis neatsakė jam nieko, tai jis paklausė dar kartÄ , bet griežčiau.

Ž. A. G. pasakė, kad daugiau taip nedarys. K. K. trenkė Ž. A. G. iš dešinės rankos į dešinį petį nesmarkiai. Tada pasakė, kad gali eiti į klasę. Ž. A. G. nuėjo į klasę, ir ji nuėjo į klasę. Visi išsiskirstė ir nekalbėjo apie tai daugiau. Įvykį dar matė G. M. ir K. S.. L. Ž. mokykloje tada nebuvo. Pabrėžė, kad tas smūgis buvo nestiprus, paprastas, toks lengvas. Kai Ž. A. G. pastūmė, jis nieko nesakė, stovėjo vietoje. Galbūt truputį atgal paėjo.

Toliau nieko nevyko, ėjo į pamokas. Ž. A. G. sėdėjo pamokoje su ja. K. K. elgesį laiko teisingu, nes jÄ apgynė.

19. Liudytoja K. S., apklausiama teisme parodė, kad pažįsta K. K.. Ž. A. G. kaip ir jos klasiokas, tik iÅ¡ kitos grupės. Dabar jau nebendrauja, ankščiau kažkiek barake pakalbėdavo, porÄ Å¾odžių ir tiek. Nelabai bendrauja ir su K. K., tiesiog mokykloje, per pertraukas. Apie kilusius konfliktus tarp K. K. ir Ž. A. G. jai žinoma. Ji sėdėjo trečiame aukÅ¡te, buvo G. M.. Tada atėjo K. K. ir K. Č.. Ir jau ten tikriausiai buvo Ž. A. G.. G. M. pasikvietė jÄ ateiti už kampo, prie tualeto.

Kai atėjo ten, jau buvo Ž. A. G., K. K., K. Č. ir G. M.. K. K. kelis kartus gražiai paklausė, kodėl Ž. A. G. apÅ¡nekinėja K. Č.. Jis net nereagavo, tik nusijuokė. Paskui K. K. paklausė vėl gražiai, truputį pakeldamas balsÄ , kodėl Å¡itaip elgiasi. Bet Ž. A. G. buvo pasimetęs, ir tada K. K. jau piktai paklausė, kodėl Ž. A. G. apie K. Č. kalba, ir pagrasino, trenkė jam į petį, tik nepamena kurį. Bet nepamena, kad jį kažkas muÅ¡tų. Ä® petį palietė su ranka, bet nesmarkiai.

Po to iÅ¡siskirstė į pamokas, vėliau nebesusitiko. Patikslino, kad ji yra Ž. A. G. klasėje, bet jis kitoje grupėje, jie susitinka tik per lietuvių pamokas. Å itoje pamokoje jie nebuvo kartu. L. Ž. tuo metu nematė. Apie tokį įvykį niekam nepasakojo, buvo nesmagu ir tiek, kad konfliktuoja K. K. su Ž. A. G.. SmÅ«gį matė tik į petį, į pilvÄ nematė. Ž. A. G. tikrai nuėjo į lietuvių kalbos pamokÄ . Nematė jo pamokoje, bet matė, kad nuėjo, nes jiems skirtingos klasės.

20. Liudytoja L. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad Ž. A. G. yra jos klasiokas. Su juo sutaria normaliai. Ji pati konfliktų neturėjo, bet bendrabutyje kartais susipykdavo. Yra mačiusi vienÄ konfliktÄ mokykloje, kaip K. K. su Ž. A. G. susipyko. Kada tai buvo, tiksliai neprisimena, bet buvo rugsėjį, ar spalį, o gal vėliau. Ji nelabai ir prisimena, kaip ten kas buvo. Tik žino, kad jai su Ž. A. G. buvo pamokos toje pačioje klasėje. Kažkaip ten, gal Ž. A. G. K. K. kažkÄ pasakė, ar Ž. A.

G. pats užsipuolė, tai susipyko, nežino dėl ko. Tik matė, kad K. K. trenkė jam kažkur čia (rodo į pilvo sritį, Å¡onÄ ) prie klasės. Trenkė gal į saulutę, gal į Å¡onÄ , nežino. Atrodo trenkė į kairę pusę. Buvo dar K. Č., daugiau neatsimena kas buvo. Trenkė su ranka, su kuria nepamena. Po to, Ž. A. G. susinervino, atrodo verkė, tiesiog išėjo iÅ¡ klasės. Nėjo į pamokÄ . Neatsimena, kokia pamoka turėjo bÅ«ti, lietuvių ar matematika. Ji pati ėjo į tÄ pamokÄ .

Jis atėjo į tÄ pamokÄ , bet vėliau. Jis atėjo vėliau, nes gal jam skaudėjo, gal išėjo į tualetÄ . Ji mano, kad skaudėjo. Jos manymu smÅ«gis buvo nei labai stiprus, nei silpnas. PrieÅ¡ trenkiant dar jie dėl kažko susipyko. Balsais „susikoliojo“, nesuprato, kÄ jie vienas kitam ten sakė. Kai K. K. trenkė, daugiau niekas nieko nesakė, tiesiog išėjo. KitÄ dienÄ apie tai kalbėjo mokykloje, kad K. K. primušė Ž. A. G., ir panaÅ¡iai. Pažymėjo, kad matė, kaip K.

K. priėjo prie Ž. A. G.. Kai Ž. A. G. buvo suduotas smÅ«gis, jis buvo užsiėmęs už Å¡ono ir nuėjo į tualetÄ . Jis trenkėsi su petimi į sienÄ , tada užsiėmė už Å¡ono ir išėjo. Nežino kaip jautėsi dėl to kÄ matė, jai buvo gaila Ž. A. G.. 2022 m. gegužės 3 d. apklausos, vykusios ikiteisminiame tyrime, metu liudytoja parodė, kad 2021 m., prasidėjus naujiems mokslo metams, galėjo bÅ«ti spalio mėnesio pradžia ar vidurys, žino, kad savaitės viduryje, gal po 12 val. ji, K.

Č., K. S., lygtai K. K. ir G. M. atėjo į mokyklos rÅ«syje esančiÄ salę, kur yra teniso stalas ir norėjo pažaisti. Prie stalo buvo Ž. A. G. ir dėl to kas žais stalo tenisÄ , įvyko konfliktas. K. nenorėjo žaisti su Ž. A. G., jis supyko ir pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti. Kadangi suskambo skambutis ir reikėjo eiti į pamokas, tai Ž. A. G. išėjo pirmas, ji (liudytoja) jam iÅ¡ paskos. Jiems turėjo prasidėti lietuvių kalbos pamoka trečiame aukÅ¡te. Ji laiptais užlipo į trečiÄ aukÅ¡tÄ ir pamatė, kad prie palangės netoli lietuvių kalbos kabineto stovi Ž. A.

G. ir ji atsistojo prie jo. Po kelių sekundžių iÅ¡girdo K. K. balsÄ ir pamatė, kad jis ateina su K. Č. ir kažkÄ Å¡aukdamas ant Ž. A. G., artėja prie jų. Ž. A. G. suprato, kad gali įvykti konfliktas, jis ėjo link klasės ir jį pasivijo K. K.. Netoli lietuvių kabineto durų, K. K. kažkÄ sakė Ž. A. G. ir matė, kaip K. K. vienÄ kartÄ kumščiu trenkė Ž. A. G. į pilvÄ . Ž. A. G. nuo smÅ«gio atsitrenkė deÅ¡iniu petim į sienÄ , susiėmė rankomis už pilvo ir nuėjo į tualetÄ .

Prasidėjus pamokai dar Ž. A. G. nebuvo klasėje. Mokytoja paklausė kur Ž. A. G.. Jie atsakė, kad nuėjo į tualetÄ . Mokytoja tuojau išėjo į koridorių ir gal po kokių 15 min. grįžo į klasę kartu su Ž. A. G. ir mokyklos socialine pedagoge – A. B.. Matė, kad Ž. A. G. buvo iÅ¡siverkęs, nes buvo paraudę jo akys, buvo labai supykęs. A. B. jam liepė sėstis į suolÄ ir kartu su mokytoja jų klausė kas čia įvyko. K. Č. pasakė, kad Ž. A. G. susiginčijo su K.

K.. Ž. A. G. nenorėjo eiti į klasę, ir pasakė, kad neis, nes yra K., tačiau jam mokytoja liepė sėstis į suolÄ ir jis atsisėdo. Socialinė pedagogė su mokytoja išėjo iÅ¡ klasės. Pabrėžė, kad kai K. K. Ž. A. G. sudavė smÅ«gį kumščiu, jam tikrai turėjo skaudėti, nes nuo to smÅ«gio jis net atsitrenkė į sienÄ , o po to susiėmęs už pilvo nuėjo į tualetÄ . 21. 2022 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. B. parodė, kad neprisimena, kad mokykloje Ž. A.

G. K. K. bÅ«tų mušęs, jis to nėra matęs. Neprisimena, kad bÅ«tų girdėjęs konfliktÄ tarp Ž. A. G. ir K. K.. L. Ž. pažįsta, jie nėra draugai, ji mokosi kitoje klasėje ir yra jaunesnė už jį, kiek pamena, ji nėra ir Ž. A. G. klasiokė.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡ių liudytojų parodymuose, atmeta Ž. A. G. pateikiamÄ Ä¯vykio versijÄ , o K. K. pripažįsta, kaip atitinkančiÄ objektyviÄ Ä¯vykio situacijÄ . Kaip matyti, K. K. duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtina įvykį mačiusių G. M., K. S. ir K. Č. parodymai. Jie visi nuosekliai teigė, kad K. K., priėjęs prie Ž. A. G., keletÄ kartų klausė, kodėl jis įžeidinėjo K. Č., o Å¡iam nekreipiant dėmesio, ranka pastÅ«mė jį į petį, po ko visi iÅ¡siskirstė, ir Ž. A.

G. nuėjo į klasę, kurioje turėjo įvykti lietuvių kalbos pamoka. Be kita ko, G. M. ir K. Č. nurodė, kad Ž. A. G., jį pastūmus K. K., išliko ramus ir nekreipė į tai dėmesio. Nustatyta, kad K. Č. ir G. M. yra K. K. draugai, tačiau teismas jų parodymų objektyvumu neabejoja, kadangi jie buvo ne tik nuoseklūs viso proceso metu, tačiau sutampa tiek tarpusavyje, tiek su K. S. parodymais, kuri nurodė nesanti K. K. draugė.

23. Vienintelė liudytoja, nurodžiusi, jog matė kaip K. K. trenkė Ž. A. G. į Å¡onÄ , po ko Å¡is apsiverkė ir nuėjo į tualetÄ ir tik vėliau, jau prasidėjus pamokai, į jÄ atėjo, buvo L. Ž.. Tačiau teisėjų kolegija jos parodymus vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma, jos parodymai, duoti teisme ir ikiteisminiame tyrime buvo itin nenuoseklÅ«s, ji įvykio aplinkybes abiem atvejais nurodė skirtingai. Be to, jie nesutampa ir su jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Ne gana to, liudytojai G. M. ir K. S. nurodė, jog L. Ž. įvykio metu nematė, o K. Č. teigė, kad tÄ dienÄ L. Ž. mokykloje apskritai nebuvo. Taip pat prieÅ¡ingai, nei nurodė Ž. A. G., ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. B. apskritai paneigė, jog bÅ«tų matęs tarp Ž. A. G. ir K. K. įvykusį konfliktÄ . Jis nematė, kad K. K. nukentėjusįjį bÅ«tų mušęs.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Å¡io įvykio byloje parodymus davė ir Ž. A. G. mama M. B.-S., A. B. ir M. S.. Tačiau, jie tik atpasakojo Ž. A. G. jiems iÅ¡dėstytas aplinkybes. Jie patys įvykio nematė, jame nedalyvavo. Todėl jų parodymais K. K. kaltė, smogus Ž. A. G. į Å¡onÄ , taipogi negali bÅ«ti grindžiama. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu A. B. parodė, kad prie jos buvo priėjęs K. K. ir jai pasakė „cha cha cha, aÅ¡ trečiame aukÅ¡te Ž. perklupdžiau, tikrai, tikrai“. Po ko, ji užlipo į trečiÄ aukÅ¡tÄ , susirado Ž. A. G., jis buvo prislėgtas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų Å¡ios liudytojos parodymus. Be to, iÅ¡ iÅ¡dėstytų liudytojų K. Č., G. M. ir K. S. parodymų matyti, kad Ž. A. G. po konflikto nuėjo į klasę. Todėl A. B. nurodomos aplinkybės taip pat yra vertintinos kritiÅ¡kai. Ji, kaip Ž. A. G. močiutė, gali bÅ«ti suinteresuota duoti jam palankius parodymus.

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nekyla abejonių, kad K. K. mokykloje priėjęs prie Ž. A. G., su juo Å¡iurkščiai ir griežtai kalbėjo, o vėliau pastÅ«mė jį į petį ranka. Tačiau Å¡iuo atveju, įvertinus K. K. veiksmus bei tai, kad nėra įrodyta, jog jis sudavė smÅ«gį Ž. A. G. į Å¡onÄ , daroma iÅ¡vada, kad Å¡is konfliktas nebuvo tiek pavojingas, kad K. K. turėtų bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo.

Nei vienas iÅ¡ įvykį mačiusių mokinių (G. M., K. Č., K. S.) nenurodė, jog dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, jiems buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis, buvo sutrikdytos pamokos ar mokinių poilsis pertraukos metu. K. S. nurodė, jog buvo nesmagu ir tiek, kas nėra vertintina kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas BK 284 straipsnio prasme. Be to, liudytojų G. M. ir K. Č. teigimu pats Ž. A. G. į pastÅ«mimÄ taip pat visiÅ¡kai nesureagavo, taigi, fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas.

Pažymėtina, kad visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tada, kai visi kiti bÅ«dai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. K. veiksmuose, nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, sudėties nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, vien tik tai, kad G. M., pasak K. S., pasikvietė jÄ ateiti už kampo, prie tualeto, kur buvo K. K., Ž. A. G. ir K. Č., dar nereiÅ¡kia, kad jie palaikė tokį K. K. elgesį. Tai tėra tik prielaida, o jomis apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas.

27. Be kita ko, pažymėtina, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas tik 2021 m. spalio mėnesį tarp Ž. A. G. ir K. K. įvykęs incidentas. Todėl dėl M. B.- S. ir prokurorės apeliacinių skundų teiginių, susijusių su galimais jų šeimų nesutarimais ar kitais įvykiais mokykloje, galimai K. K. tyčiojantis iš Ž. A. G., teisėjų kolegija priimame nuosprendyje nepasisako ir jų neanalizuoja. Dėl 2021 m. gruodžio 9 d. veikos 28. K. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto tualete, veikdamas bendrininkų grupėje su F.

B. bei kartu su R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ : R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, F. B. kumščiu sudavus ne mažiau kaip keturis smÅ«gius Ž. A. G. į galvÄ ir kairę rankÄ , prisidėjo prie F. B. ir R. M. pradėtų smurtinių veiksmų, sugriebė Ž. A.

G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvÄ , o R. M. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip, bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

29. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas K. K. iÅ¡ Å¡io jam pareikÅ¡to kaltinimo konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų K. K. kaltę, padarius BK 284 straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ .

30. Pagrindo sutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis nėra. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog K. K. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11 val., tualete aktyviai prisidėjo prie F. B. ir R. M. pradėtų smurtinių veiksmų prieš Ž. A. G., sugriebdamas jį už kaklo ir pargriaudamas. Todėl šioje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

31. Visų pirma, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog K. K. buvo įvykio vietoje. TÄ patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiojo Ž. A. G., kaltinamojo F. B., R. M., M. L., J. J. ir E. J. proceso metu duoti parodymai. Tačiau, Å¡iuo atveju yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įvykusio konflikto metu, K. K. atliko smurtinius veiksmus, t.y., ar sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė.

32. K. K. savo kaltę dėl Å¡ios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jiems buvo ketvirta pamoka, mokytoja paprašė paimti raktÄ , jie ėjo su klasioku, jis jam padavė raktÄ ir sakė, kad nueis iki tualeto. Nuėjo į tualetÄ , o tualeto kabinoje buvo F. B., R. M. ir M. L.. Jis užėjo į tualeto kabinos patalpÄ , tada iÅ¡ jos išėjo ir paprašė atsigerti. Atsigėrė, padavė butelį atgal. Tada atėjo Ž. A. G., nuėjo irgi į tualeto patalpÄ .

Jis (Ž. A. G.) išėjo susinervinęs, čiupo R. M. už striukės, patempė į save, ir trenkė į dešinį antakį. Tada lyg ir pastūmė R. M. Ž. A. G., o F. B. trenkė Ž. A. G.. Kur tiksliai trenkė, nematė. Kai viskas pradėjo vykti, jis atsitraukė, išėjo iš tos patalpos į koridorių prie durų. Tada Ž. A. G. krito, ir kaip ir jo galva buvo išlindusi į koridorių, pusė kūno tualete, pusė koridoriuje. Jis (K. K.) atsitraukė visiškai prie palangės. Tada F.

B. trenkė kumščiu Ž. A. G. kelis kartus į galvÄ , o R. M. jam spyrė, o kiek spyrė, nematė. Tada išėjo mokytoja, pradėjo rėkti, F. B. su R. M. išėjo, M. L. mokytoja nusitempė, o jam liepė eiti į pamokÄ . Teigė, kad kaip Ž. A. G. nugriuvo, tiksliai neprisimena. Jis matė, kad lyg ir kliudė staktÄ krisdamas. Jis (K. K.) išėjo į koridorių, kai Ž. A. G. išėjo iÅ¡ tualeto kabinos. Stovėjo tarpduryje, ir jie tiesiai prieÅ¡ jį. Jis (K. K.) iÅ¡ pradžių išėjo į koridorių, o kai prasidėjo, atsitraukė visiÅ¡kai.

Atsitraukė, kad nebūtų kaltinamas. Tuo metu visiškai nieko nedarė. Nestabdė draugų, nes Ž. A. G. pats ir pradėjo visas muštynes.

33. F. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. K. iÅ¡vis nieko nesudavė. Kai viskas prasidėjo ir jis smogė Ž. A. G., jis – K. K., iÅ¡vis išėjo iÅ¡ tualeto, jo net nebuvo. Ž. A. G. dar negulėjo ant žemės, kai K. K. išėjo į koridorių. Kai Ž. A. G. parkrito, jis griuvo ties koridoriumi. K. K. tada buvo koridoriuje, prie palangės. Nei sakė jis kÄ , nei darė. K. K. tikrai nesuėmė už kaklo ir nepargriovė Ž. A. G.. Ž. A. G. pargriuvo, nes R. M. pakiÅ¡o jam kojÄ .

Jis griuvo ties koridoriumi, o kai pargriuvo, nugriuvo į koridorių. K. K. ir buvo koridoriuje, o jis nugriuvo į koridorių. Kojos buvo tualeto tarpduryje, o pats kÅ«nas koridoriuje. Kažkur netoli stovėjo K. K., tiksliai nepamena. K. K. gulinčiam Ž. A. G. nesudavė jokių smÅ«gių. Ž. A. G. nugriuvo prie K. K. kojų. K. K. buvo prie palangės, kÄ jis darė, nepamena, neatkreipė dėmesio. Ten yra arti, nedidelis atstumas. Neatkreipė dėmesio, kad Ž. A. G. bÅ«tų apipiltas vandeniu. Kol jis buvo tualete, tikrai niekas negalėjo apipilti. 2021 m. gruodžio 28 d. apklausiamas ikiteisminiame tyrime F.

B. taipogi nurodė, kad kažkuris iÅ¡ jų Ž. A. G. per kabinos duris apipylė vandeniu. AiÅ¡kino, kad Ž. A. G. pargriuvo ant žemės R. M. pakiÅ¡us kojÄ . 2022 m. kovo 3 d. vykusios apklausos ikiteisminiame tyrime metu F. B. teigė, kad dabar nebeprisimena kuris, bet vienas iÅ¡ jų, Ž. A. G. per tualeto kabinos viršų užpylė vandens iÅ¡ buteliuko. Taip pat nurodė, kad nežino kodėl, bet Ž. A. G. pargriuvo K. K. prie kojų tarpduryje. 34. 2022 m. sausio 17 d. duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , M.

L. parodė, kad K. K. konflikto metu irgi tiesiog žiÅ«rėjo, kaip jis ir nieko nedarė. AiÅ¡kino, kad R. M. spyrė per kojas, Ž. A. G. pergriuvo. K. K. nebuvo prisilietęs prie Ž. A. G.. 35. 2022 m. sausio 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, R. M. parodė, kad jis Ž. A. G. trenkė du kartus per kojas ir į galvÄ . Ž. A. G. parkrito ant žemės. Nukrito tarpduryje, durys buvo praviros. Nugriuvo pusę per pusę - kojos buvo įlindusios į tualetÄ , galva buvo koridoriuje. K. K. nieko nedarė, stovėjo ir viskas.

Tualete vandeniu niekas neapipylė Ž. A. G., būtų prisipažinę jei taip būtų.

36. Kaip matyti, konflikte tiesiogiai dalyvavę F. B. ir R. M. bei iÅ¡ Å¡alies jį visÄ stebėjęs M. L. patvirtino, kad K. K. jokių veiksmų Ž. A. G. atžvilgiu neatliko. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui Å¡ie jų parodymai kelia abejones, kadangi jie visi Ž. A. G. pargriuvimo aplinkybes aiÅ¡kina skirtingai. F. B. apklausiamas teisme ir 2021 m. gruodžio 28 d. ikiteisminiame tyrime nurodė, kad Ž. A. G. pargriuvo, nes R. M. pakiÅ¡o jam kojÄ , nors 2022 m. kovo 3 d. apklausoje teigė, kad nežino kodėl, bet Ž. A.

G. pagriuvo K. K. prie kojų tarpduryje. M. L. nurodė, kad Ž. A. G. parkrito R. M. jam spyrus per kojas. R. M. aiÅ¡kino, kad Ž. A. G. trenkė per kojas ir į galvÄ . Ž. A. G. parkrito ant žemės. Taigi, iÅ¡ esmės iÅ¡ jo (R. M.) parodymų yra neaiÅ¡ku, ar bÅ«tent dėl jo veiksmų nukentėjusysis atsidÅ«rė ant grindų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, minėtus F. B., R. M. ir M. L. parodymus laiko nepatikimais, ir vertina, kaip siekį padėti K. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad F. B. apklausiamas teisme, o R. M. apklaustas ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , aiÅ¡kino, jog kol Ž. A. G. buvo tualete, tikrai niekas negalėjo jo apipilti vandeniu. Nors F. B. ikiteisminiame tyrime aiÅ¡kino prieÅ¡ingai, t. y. jog neprisimena, kuris, bet vienas iÅ¡ jų, Ž. A. G. per tualeto kabinos viršų užpylė vandens iÅ¡ buteliuko. M. L. apklausos metu apie jokį Ž. A. G. apipylimÄ vandeniu apskritai nenurodė. Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad F.

B., R. M. ir M. L. duotais parodymais besÄ lygiÅ¡kai tikėti negalima. 38. 2022 m. sausio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas Ž. A. G. parodė, kad ji sumušė gruodžio 9 d., 11 val. mokyklos tualete. Jis atėjo į tualetÄ , ir R. M. jį pavadino „pyderu“. Nuėjus į tualetÄ , jame buvo 4 asmenys: R. M., F. B., K. K. ir M. L.. Ten jie rÅ«kė, R. M. pasakė „ko pyderas“, jis pasakė „savo vardais nevadinėk“. Nuėjo į tualetÄ , o tualete jį apipylė su vandeniu.

Nežino kas, nes jis buvo kabinoje. Jis išėjo, ir R. M. iÅ¡ karto griebė jį, jis R. M. atstÅ«mė, o F. B. trenkė. R. M. stovėjo prieÅ¡ais jį. F. B. stovėjo Å¡one. F. B. trenkė jam į kairį smilkinį. Buvo likę nubrozdinimai. Nepamena, kiek kartų trenkė, daugiausiai galėjo bÅ«ti 4 smÅ«giai. Tikrai buvo 3-4 smÅ«giai. Trenkė į smilkinį ir į kairę rankÄ Å¾emiau peties. Kai jam trenkė F. B., jis stovėjo. K. K. jį griebė už kaklo ir vertė. Jį vertė į durų pusę, jis stovėjo prie sienos, o K.

K. buvo jam už nugaros. Kai jis nukrito, jį iÅ¡stÅ«mė puse kÅ«no į koridorių, pusė kÅ«no buvo tualete. Tada F. B. jam spyrė į galvos sritį, jis gynėsi, užsidengė rankomis. Spyrė vienÄ - du kartus. R. M. pradėjo spardyti į kojas, pilvo sritį, Å¡onkaulius. Nežino kiek kartų spyrė, neskaičiavo. Mažiausiai galėjo bÅ«ti 7-8 spyriai. Jam gulint ant žemės, K. K. jam nieko nedarė. Tas ketvirtas vaikinas - M. L. jam nieko nedarė, paskui išėjo kažkur.

39. Taigi, kaip matyti, nukentėjusysis duodamas parodymus gana aiÅ¡kiai nupasakojo visÄ Ä¯vykusio konflikto eigÄ , tame tarpe nurodydamas, jog ant žemės jį pervertė bÅ«tent K. K., t. y. K. K., bÅ«damas jam už nugaros, jį griebė už kaklo ir vertė į durų pusę, po ko jis nukrito, jį iÅ¡stÅ«mė puse kÅ«no į koridorių, o kita pusė buvo tualete. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiojo Ž. A. G. parodymais, o K. K. versijÄ â€“ jog jis tiesiog išėjo iÅ¡ tualeto į koridorių, nenorėdamas bÅ«ti apkaltintas, atmeta kaip iÅ¡imtinai jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Å iuo atveju akivaizdu, kad K.

K. koridoriuje atsidÅ«rė bÅ«tent po to, kai pargriovė Ž. A. G., t. y. jis stovėdamas nugara į koridorių už Ž. A. G. nugaros, jį pagriebęs už kaklo, vertė bÅ«tent į koridoriaus pusę, po ko, jame ir atsirado pirmiausiai. Akivaizdu, kad K. K. tokiais savo veiksmais siekė blokuoti Ž. A. G. pasiprieÅ¡inimÄ , kai F. B. ir R. M. prieÅ¡ jį smurtavo, kÄ ir pavyko padaryti. Pergriuvęs Ž. A. G. jį muÅ¡antiems F. B. ir R. M. nebesiprieÅ¡ino ir tik dengėsi rankomis galvÄ .

40. Vien tik tai, kad iÅ¡ karto po įvykio Ž. A. G. J. J. nurodė, kad K. K. jam nieko nedarė, nereiÅ¡kia, jog vėliau, duodamas parodymus, jis dėl K. K. veiksmų prieÅ¡ jį galėjo meluoti. Akivaizdu, kad tuojau po konflikto jis buvo iÅ¡sigandęs, iÅ¡tiktas Å¡oko, dėl ko galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Teisme apklausiama E. J. parodė, kad Ž. A. G. buvo iÅ¡sigandęs, pasimetęs. Liudytoja A. B. teigė, kad Ž. A. G. po įvykio buvo sukrėstas. Pažymėtina, kad tik praėjus kelioms dienoms po įvykio Ž. A. G. apskritai apie jį pradėjo kalbėti. Po ko iÅ¡ karto papasakojo savo mamai M. B. - S., jog K. K., bÅ«damas jam už nugaros, paėmęs už kaklo jį parvertė ir jie iÅ¡krito per duris, kÄ patvirtina jos teisme duoti parodymai. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo močiutei A. B..

41. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad K. K. prisidėjo prie R. M. ir F. B. veiksmų Ž. A. G. atžvilgiu, jį sugriebdamas už kaklo ir pargriaudamas. Viskas įvyko mokyklos berniukų tualete, pamokų metu. IÅ¡girdusios triukÅ¡mÄ mokytojos J. J. ir E. J. nedelsdamos išėjo į koridorių žiÅ«rėti kas ten vyksta. Tai sutrikdė jų darbÄ ir mokymosi procesÄ , nes jos, kurį laikÄ nebegalėjo vesti pamokos, o mokiniai buvo palikti klasėse vieni. Jas tas įvykis sukrėtė, buvo nerimaujama dėl Ž. A. G. sveikatos. Taigi, ir K. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, jo veiksmai visiÅ¡kai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius.

42. Nagrinėjamu atveju, pripažįstant K. K. kaltu pagal BK 284 straipsnį, atitinkamai koreguotinas ir F. B. pareikÅ¡tas kaltinimas, jį iÅ¡dėstant sekančiai: - 2021 m. gruodžio 9 d., apie 11.00 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to tualete, F. B., veikdamas bendrininkų grupėje su K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ :

R. M. sugriebus nukentėjusįjį Ž. A. G. už drabužių ir jį tempiant į save, jis kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius Ž. A. G. į galvÄ ir kairę rankÄ . K. K. sugriebė Ž. A. G. už kaklo ir jį pargriovė, po ko F. B. ne mažiau kaip du kartus įspyrė Ž. A. G. į galvÄ , o R. M. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais Ž. A. G. padarė galvos ir kairio žasto minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl K. K. skirtinos bausmės 43. Prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡ydama K. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį (2021 m. gruodžio 9 d. veika), siÅ«lė jam skirti laisvės apribojimÄ 1 metams ir 4 mėnesiams, be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant mokytis, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

44. K. K. BK 284 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnamečiu (turėdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), todėl jo atžvilgiu taikytinos BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. BK 80 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ (1 punktas); riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo Å¡iems asmenims galimybes (2 punktas); padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu (3 punktas); sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (4 punktas).

BK 91 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir Å¡iame skyriuje numatytais ypatumais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Å¡io kodekso 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas (1 punktas); nepilnamečio sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ (2 punktas); anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ (3 punktas); nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (4 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju K. K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip minėta, nusikaltimo padarymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ankščiau neteistas (2 t., 65 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 67 b. l.). 2022 m. sausio 10 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro pateiktoje K. K. charakteristikoje nurodoma, kad jis gerai lanko pamokas, praktiÅ¡kai jų nepraleidžia, nors bÅ«na, kad kai kada vėluoja.

Jis gabus, pasiekimus galėtų turėti aukÅ¡tesnius, jeigu daugiau dėmesio skirtų mokymuisi. Nuotolinio mokymosi metu mokinys nuolat dalyvaudavo nuotolinėse pamokose, atlikdavo jam užduotas užduotis. K. K. gerai sutaria su grupės draugais, draugauja su mergina iÅ¡ kitos klasės. Vaikinas yra labai savarankiÅ¡kas, pasitikintis savimi, labai nepakenčia neteisybės ir neteisingų kaltinimų. TiesÄ ir savo įsitikinimus gali ginti agresyviai, netgi panaudodamas necenzÅ«rinius žodžius. Mokinys yra labai gerai materialiai aprÅ«pintas, turi visas mokymuisi reikalingas priemones, yra tvarkingas, į mokyklÄ visada ateina apsirengęs Å¡variais ir gerais rÅ«bais ir batais (2 t., 68 b.l.).

Nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. K. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdama į prokurorės pozicijÄ dėl skirtinos bausmės, sprendžia, kad K. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 47. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu tenkino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl Ž. A.

G. gydymo iÅ¡laidų – 64,55 Eur ir Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ F. B.. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad K. K. taip pat prisidėjo prie 2021 m. gruodžio 9 d. įvykdyto nusikaltimo ir pripažinus jį kaltu pagal BK 284 straipsnį, minėtos Ž. A. G. gydymo iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos ir iÅ¡ jo, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas – iÅ¡ F. B. ir K. K. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiant 64,55 Eur žalos atlyginimo.

48. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis Ž. A. G. byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 7000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti dėl 2021 m. gruodžio 9 d. jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas pripažino Ž. A. G. teisę į Å¡ios jo patirtos neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ F. B. ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ž. A. G. įstatyminė atstovė su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir solidariai iÅ¡ F. B. ir K. K. priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos.

49. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

50. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Ž. A. G. dėl 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ji buvo padaryta ir asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus, pagal kurį galėtų atsakyti pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ (R. M.).

51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiÅ«ros ar globos (rÅ«pybos) institucijos prižiÅ«rimas.

52. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl Ž. A. G. patirtos neturtinės žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti įtraukti visi už žalÄ atsakingi asmenys ir tik tuomet sprendžiamas pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyrius nėra vienintelis civilinis atsakovas byloje. Vien tik tai, kad Ž. A. G. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė žalÄ priteisti tik iÅ¡ F. B. ir K. K., Å¡ios teismo iÅ¡vados nekeičia. Pažymėtina, kad neturtinę žalÄ privalo atlyginti visi už jÄ atsakingi asmenys.

Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , pripažindamas Ž. A. G. teisę į civilinį ieÅ¡kinį ir perduodamas jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl proceso iÅ¡laidų 53. Pirmosios instancijos teismas priimtu nuosprendžiu iÅ¡ dalies tenkino Ž. A. G. praÅ¡ymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisė jam iÅ¡ F. B. 800 Eur. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo Ž. A. G. įstatyminė atstovė M. B.-S. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti visas nukentėjusiojo patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teisme.

54. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Ž. A. G. turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. TÄ patvirtina į bylÄ pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai (3 t., 83-86 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ kaltu pripažįstamas ir K. K., taip pat į proceso pirmosios instancijos teisme trukmę, K. K. ir F. B. turtinę padėtį (abu niekur nedirba (K. K. nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), F.

B. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas (duomenys neskelbtini) metų, o K. K. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), taip pat vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, konstatuoja, kad praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur suma advokato pagalbai apmokėti yra adekvati ir turi bÅ«ti priteisiama iÅ¡ nuteistųjų F. B. ir K. K. lygiomis dalimis po 500 Eur iÅ¡ kiekvieno. Taigi, ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

55. Teisėjų kolegija atmeta Ž. A. G. įstatyminės atstovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kadangi ji nepateikė su tuo susijusių jokių duomenų. 56. 2023 m. sausio 17 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbÄ F.

B. teikė advokatas V. Kupcikevičius ir jo gynybos iÅ¡laidos sudaro 50 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos valstybės naudai. Pažymėtina, kad Ž. A. G. įstatyminės atstovės apeliacinis skundas dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio atmetamas, taigi, dar nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl Ž. A. G. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio 7 000 Eur sumai. Be to, F. B. niekur nedirba, jis turės atlyginti Valstybinei ligonių kasai priteistÄ Å¾alÄ ir Ž. A. G. patirtas proceso iÅ¡laidas. Å ios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria K.

K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2021 m. gruodžio 9 d. veikos) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: Pripažinti K. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2021 m. gruodžio 9 d. veikos) ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priteisti solidariai iÅ¡ F. B. ir K. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 64,55 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus ir penkiasdeÅ¡imt penkis centus) žalos atlyginimo. Priteisti Ž. A. G. iÅ¡ F. B. ir K. K. po 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų), viso 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) patirtoms advokato iÅ¡laidoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ , Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Finansų skyriaus praÅ¡ymo iÅ¡ nuteistojo F.

B. išieškoti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Teisėjai Valdas Ciesiūnas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė