A-602-2287-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-2287/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. P.,

atsakovo atstovui R. Š.,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės Rytai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės Rytai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. R. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės rytai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas, Inspektorius) 2011 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. SPR-109 (toliau – ir sprendimas Nr. SPR-109) dalyje, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje atspausdintos publikacijos „Mero rinkimai žada intrigų“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.) teiginyje: „V.

R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ bei publikacijos „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.) teiginiuose: „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V.

R.. Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamą namą“, „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V. R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas draudžiama valstybiniuose draustiniuose“, „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V.

R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB (duomenys neskelbtini), „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“, „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“ paskelbta tikrovės neatitinkanti ir žeminanti pareiškėjo garbę bei orumą informacija ir tuo pagrindu konstatuotas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika žiniasklaidos laisvės klausimu, nurodė, kad ginčo publikacijos buvo parašytos demokratinių nuostatų pagrindu ir šių publikacijų vienintelis tikslas buvo sąžiningai informuoti visuomenę apie viešus asmenis ir jų veiklą. Nesutiko, jog straipsnio „Mero rinkimai žada intrigų“ teiginys, kad „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: <...> prastos sveikatos“ yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Nurodė, jog 2011 m. kovo 4 d. V. R. televizijos laidoje („Rygveda“) teigė, jog viena iš priežasčių, dėl kurių jis nekandidatuos į mero postą, yra (cituojama): „Na nervinė įtampa, tai praktiškai ji neleis dirti. Aš negalėsiu dirbti, aš būsiu tiesiog kasdienėje stresinėje situacijoje, tai tas vieną dieną gali pasibaigti... Na, mano organizmas gali neišlaikyti to, kadangi, supraskit, kiekvienam, kad sveikata irgi yra vienas iš tokių svarbių turbūt gyvenime ir darbe rodiklių, kad be jos irgi negali dirbti“, todėl atsakovo išvada, kad šiame V.

R. pasisakyme nėra nuorodos, kad sveikata jam neleidžia užimti mero posto, pareiškėjos nuomone, yra neobjektyvi ir šališka. Manė, jog iš šių paties V. R. televizijos laidoje išsakytų teiginių yra akivaizdu, kad asmuo kalba apie savo sveikatą, ir nors tiesiogiai nenurodo, kad jis šiuo metu serga kokiomis nors ligomis ar kad nenori kandidatuoti savivaldybės mero rinkimuose dėl konkrečių sveikatos problemų, bet iš minėto jo viešo pasisakymo galima daryti bendro pobūdžio išvadą, kad partijos lyderis nekandidatuos į postą (be kitų priežasčių) ir dėl sveikatos.

Tikino, jog pagal teismų praktiką paskleistos žinios vertintinos pagal visą informaciją, visas faktines aplinkybes, nulėmusias tos informacijos paskleidimą, o ne izoliuotai, todėl konkrečios aplinkybės pripažintinos pakankamu pagrindu laikyti paskelbtus duomenis teisingais, nes pats pareiškėjas viešai per televiziją komentavo savo atsisakymo kandidatuoti į mero postą priežastis, nurodydamas, kad atsisakymas kandidatuoti į mero yra grindžiamas ir sveikatos problemomis. Pažymėjo, kad ši informacija gal ir nėra visiškai tiksli, tačiau ji yra apibendrinamojo pobūdžio ir yra paremta V.

R. viešai pateikta informacija. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog iš laikraščio leidėjo negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, svarbu išsiaiškinti leidėjo tikslus. Pasak atsakovės, susipažinus su visa minėta publikacija „Mero rinkimai žada intrigą“, akivaizdu, kad laikraščio pagrindinis interesas yra informuoti visuomenę apie kandidatą į mero postą R. M., nes būtent jis yra kalbinamas, minėtas straipsnis nėra apie V. R., informacija apie jo sveikatą yra apibendrinamojo pobūdžio ir paremta paties pareiškėjo viešai išsakytais teiginiais, todėl nėra ir negali būti teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad laikraščio leidėjas publikacijoje „Mero rinkimai žada intrigą“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo nesąžiningai siekė ar klaidino visuomenę dėl minėto fakto.

Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo išvada, kad sprendime Nr. SPR-109 nurodytuose straipsnio „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ teiginiuose paskelbta nepagrįsta bei tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažemino V. R. garbę ir orumą. Nurodė, jog šioje publikacijoje yra tik žurnalistės nuomonė apie tam tikrus faktus. Teigė, kad atsakovo išvados, kad minėtos publikacijos teiginiais visuomenei paskelbtos konkrečios žinios apie tai, kad V. R. eitos pareigos Seime bei jo šeimos vykdomo verslo planai turėjo įtakos Biržų regioninio parko ribų keitimui ir dėl to minėtos ribos buvo pakeistos būtent jo šeimos ir kito įtakingo asmens vykdomo verslo naudai, šiuo konkrečiu atveju neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje sprendimui keliamų reikalavimų, nes atsakovas sprendime nenurodo, kuriuos publikacijos teiginius mano esant konstatuojamojo pobūdžio informacija, kuria visuomenei paskelbtos minėtos konkrečios žinios.

Manė, jog konstatuojamojo pobūdžio informacijos minėtos publikacijos ginčo teiginiuose joks sąžiningas, atidus, rūpestingas, sąmoningas ir logiškai mąstantis asmuo net įžvelgti negalėtų, todėl atsakovas priimdamas sprendimą Nr. SPR-109 buvo šališkas. Pažymėjo, jog teiginio „Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“ negalima sieti su konstatuojamojo pobūdžio informacija, jog V.

R. eitos pareigos Seime bei jo šeimos vykdomo verslo planai turėjo įtakos Biržų regioninio parko ribų keitimui ir dėl to minėtos ribos buvo pakeistos būtent V. R. šeimos ir kito įtakingo asmens vykdomo verslo naudai, nes žurnalistė ginčo teiginiu nurodo į atitinkamų faktų, kurie yra tikri, sutapimą, t. y., kad 2007 m. Biržų regioninio parko ribų keitimo plano rengimas sutapo su R. šeimos valdomos UAB (duomenys neskelbtini) pasirengimu namo statybai (duomenys neskelbtini) sklype, kuris vėliau atsidūrė už urbanistinio draustinio ribų.

Nesutiko, jog ginčo teiginiuose pateikti konkretūs faktai gali žeminti V. R. garbę bei orumą. Paaiškino, kad teiginyje „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V. R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas draudžiama valstybiniuose draustiniuose“ yra pateikiami tikri faktai, nurodyti redakcijoje gautame laiške, be to, kaip rodo Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų planas, po padarytų pakeitimų parko teritorijoje nebeliko tarp Maironio ir J.

J. gatvių esančios miesto dalies, ribojamos Apaščios ir Agluonos upių. Pažymėjo, kad publikacijoje cituojami Biržų regioninio parko darbuotojo B. D. teiginiai, kad Agluonos upės pakrantėje, Rotušės g. dalyje, nebegalioja Saugomų teritorijų įstatymas, be to, 2011 m. balandžio 20 d. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) rašte taip pat nurodyta, kad urbanistinio draustinio dalys, buvusios į rytus nuo Apaščios bei į Vakarus nuo Agluonos upių, buvo išjungtos iš draustinio ir prijungtos prie gyvenamosios paskirties prioriteto zonos.

Taigi minėtas UAB (duomenys neskelbtini) sklypas atsidūrė už B. R. parko draustinio ribų ir tai, pasak pareiškėjo, yra tikras realybėje egzistuojantis faktas, kuris jokiu būdu nežeidžia ir negali žeisti kieno nors garbės ir orumo. Akcentavo, jog teiginiai „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.. Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“;

„Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V. R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB (duomenys neskelbtini) „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“ yra tik ankščiau paminėtų ir aptartų įvykių ir faktų vertinimai, svarstymai, pamąstymai, požiūris į tam tikrus faktus ir sutapimus. Paaiškino, jog tokiu būdu yra įgyvendinama saviraiškos teisė, paminėti vertinimai yra suformuluoti klausimo forma, jokios konstatuojamojo pobūdžio informacijos šiuos teiginiuose nėra.

Be to, pagal teismų praktiką visi ginčo teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos kontekste, o ne pavieniui paimta atskira frazė. Atkreipė dėmesį, jog straipsnis „Kokios jėgos gali kisti parkų ir draustinių ribas?“ yra publicistinis, rašyti publicistinius straipsnius yra žurnalisto teisė ir pareiga. Manė, jog nors V. R., eidamas Seime Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pareigas, tiesiogiai nedalyvavo Biržų regiono parko ir jo zonų ribų plano keitimo ir tvirtinimo procese, o šiuos veiksmus atliko vykdomosios valdžios institucijos, tačiau realiai egzistuojant minėtam sutapimui, jog Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B.

R. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą, ne tik publicistas, bet ir kiekvienas asmuo gali dėl to susidaryti savo nuomonę, svarstyti, daryti išvadas, tai yra turėti savo įsitikinimus. Manė, jog atsakovo išvada, kad ginčo publikacijoje paskelbtos konkrečios tikrovės neatitinkančios žinios, žeminančios garbę ir orumą prieštarauja demokratinės visuomenės sampratai, kelia grėsmę jos raidai, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalies nuostatoms, paneigia visuomenės teisę žinoti ir asmens bei žurnalisto teisę turėti savo nuomonę ir ją viešai išsakyti.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad V. R. yra viešas asmuo, ilgus metus jis buvo Seimo narys, buvo ir yra Biržų rajono tarybos narys, didžiausios partijos rajone lyderis, jis ir jo šeimos nariai aktyviai užsiima verslu Biržų rajone ir mieste, todėl turi atitinkamų interesų dėl savo verslo Biržų miesto ribose, kuriuos aktyviai įgyvendina. Pažymėjo, kad dėl to nuolat kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-62-795-11, yra pasisakęs, jog svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė – politikai ir kiti viešieji asmenys (įskaitant valstybės tarnautojus).

Pažymėjo, kad EŽTT jurisprudencijoje taip pat suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas (Lingens v. Austria, 1986 m. liepos 8 d. sprendimas Series A, Nr. 103, p. 26, § 42; ir Incal v. Turkey, 1998 m. birželio 9 d. sprendimas p. 1567, § 54). Pridūrė, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (tolai – ir LAT) (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-687/2004, 3K-3-973/2002, 3K-3-193/2009). Pažymėjo, kad viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina.

Taigi viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Anot pareiškėjo, atsakovo išvados, kad ginčo publikacijos teiginys, jog „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos jis nuolat „atmetinėjo?“, pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, yra nesuprantamos, nemotyvuotos ir todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, todėl atsakovo sprendimas Nr. SPR-109 šioje dalyje yra taip pat nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog teiginyje „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir Visuomenės informavimo įstatymą pažeidžianti informacija. Atkreipė dėmesį, kad LAT senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 8 punkte yra pažymėta, kad žinių atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturi įtakos faktui egzistuoti (pvz., netiksliai nurodytas laikas, vietovė ir pan.).

LVAT bei LAT praktikoje akcentuojama, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį. Tai reiškia, kad paskelbtos informacijos netikslumas nelaikomas teisės skleisti informaciją ribų peržengimu, kai paskelbtas netikslumas radikaliai neiškreipia žinios turinio, netrukdo žinioje paskelbtiems faktams egzistuoti ir nėra nukreiptas į viešosios informacijos skleidėjo siekį sąmoningai įžeisti, pažeminti asmenį.

Be to, tam tikri informacijos netikslumai yra leistini ir nelaikytini teisės skleisti informaciją pažeidimais, jeigu viešosios informacijos skleidėjas sąžiningai suklydo skelbdamas netikslią informaciją ar paskelbė oficialaus informacijos šaltinio pateiktą netikslią informaciją ir neturėjo galimybės patikrinti jos tikslumo. Pažymėjo, jog atsakovas, remdamasis V. R. televizijos laidoje „Mūsų Biržai“ išsakytais teiginiais, pažymėjo, kad V. R. minėtoje televizijos laidoje nurodė ir paaiškino dvi priežastis, dėl kurių neketino kelti savo kandidatūros Biržų rajono savivaldybės mero rinkimuose, kurios buvo susijusios su tam tikru jo ir visuomenės informavimo priemonių tarpusavio santykių pobūdžiu bei jo privačios veiklos vykdymu ir nenoru to atsisakyti.

Pabrėžė, kad minėtame pasisakyme trečiasis suinteresuotas asmuo galimus sveikatos sutrikimus pateikė kaip prielaidą, kuri įvyktų dėl abiejų minėtų priežasčių sukeltų faktų ir jų tiesioginio poveikio jo būsenai, tačiau neteigė, jog nenori kandidatuoti savivaldybės mero rinkimuose dėl konkrečių sveikatos sutrikimų ir apskritai nenurodė, jog jų turi. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas publikacijoje „V. R. į mero postą neis“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. kovo 4 d.) pakartojo V. R. televizijos laidoje „Mūsų Biržai“ išsakytus nurodytus žodžius ir papildomai kreipėsi į jį, pateikdamas publikacijos rengėjos klausimus „O priežastys būtų tos pačios, kurias vakar išvardijote „Rygvedos“ televizijos laidoje, tai yra negerai apie jus rašantis rajono laikraštis, nenoras apleisti verslą ir pabloginti sveikatą?“, „Tačiau Jūs patvirtinate savo mintis, išsakytas penktadienį per televiziją?“ ir paskelbė V.

R. atsakymą „Taip. Ir ne viską lemia sveikata. Sveikatai įtakos turi kitos išvardytos priežastys. Dešimties metų patirtis daug ką sako“. Manė, jog minėtos aplinkybės suponuoja išvadą kad pareiškėjas iki ginčo publikacijos paskelbimo suprato ir žinojo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nenori dalyvauti mero rinkimuose ne dėl „prastos sveikatos“, bet dėl „nenoro pabloginti sveikatą“, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, disponuodamas tikslia ir tikrovę atitinkančia trečiojo suinteresuoto asmens pateikta informacija ir tinkamai ją pateikdamas anksčiau paskelbtoje publikacijoje „V.

R. į mero postą neis“ („Šiaurės rytai“ 2011 m. kovo 4 d.), ginčo teiginyje „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri negali būti laikoma neesminiu netikslumu, kadangi ji iš esmės keičia žinioje paskelbtų faktų turinį. Atkreipė dėmesį, kad publikacija „Mero rinkimai žada intrigą“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.) pareiškėjas turėjo tikslą ne tik informuoti visuomenę apie vieną iš mero rinkimuose dalyvausiančių kandidatų, tačiau, taip pat siekė pateikti ir pateikė daug kritiško pobūdžio informacijos apie V.

R.. Manė, jog tokie pareiškėjo veiksmai suponuoja aiškią išvadą, kad pagrindinis ginčo publikacijos objektas buvo ne tik informacija apie R. M., bet ir informacija apie V. R., kurioje akivaizdžiai matomas ir atskleidžiamas kritiškas požiūris dėl jo veiklos. Tikno, jog esant minėtiems tikslams ir nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas, žinodamas tikslią ir teisingą kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ginčo informaciją, nesąžiningai ją iškreipė ir, pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Dėl publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.) paskelbtų ginčo teiginių, atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad daugelis jų yra klausimo forma pateiktos nuomonės, kuriose neskelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, ir kad viename iš teiginių nėra užuominos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Nurodė, kad sprendime Nr. SPR-109 buvo nustatyta, kad ginčo teiginiuose paskelbtomis prielaidomis, padarytomis išvadomis bei jas patvirtinančia konstatuojamojo pobūdžio informacija visuomenei paskelbtos konkrečios žinios apie tai, kad pareiškėjo eitos pareigos Lietuvos Respublikos Seime bei jo šeimos vykdomo verslo planai turėjo įtakos Biržų regioninio parko ribų keitimui ir dėl to minėtos ribos buvo pakeistos būtent pareiškėjo šeimos ir kito įtakingo asmens vykdomo verslo naudai.

Paaiškino, kad prie minėtos išvados buvo prieita įvertinus visos publikacijos kontekstą, ginčo teiginių turinį ir jų pateikimo būdą, t. y. buvo nustatyta, kad teiginiu „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.“ pateikta prielaida, kad trečiojo suinteresuoto asmens pareigos Lietuvos Respublikos Seime galėjo būti naudingos Biržų regioniniame parke esančių žemės sklypų savininkams; teiginiais „Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B.

R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V. R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas yra draudžiama valstybiniuose draustiniuose“ pateiktais papildomais argumentais apie trečiojo suinteresuoto asmens žmonos veiklą ir verslo planus bei konkrečius Biržų regioninio parko ribų pokyčius sustiprinamas minėtos prielaidos neabejotinumas ir tikrumas; o teiginiais „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V.

R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB (duomenys neskelbtini), „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“ padarytos išvados, jog trečiojo suinteresuoto asmens pareigos ir įtakingumas, neabejotinai, turėjo didelės reikšmės parko ribų keitimui. Teigė, jog visa ginčo teiginiuose esanti informacija ir jos kontekstas turi konstatuojamąjį pobūdį, kuriuo paskelbti konkretūs faktai.

Pažymėjo, jog tokio pobūdžio informacijos turinio tikrumas gali būti patikrintas įrodinėjimo priemonėmis, todėl, neabejotinai, ginčo objektu esantys teiginiai laikytini žiniomis, bet ne publikacijos rengėjos nuomonėmis.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, skelbdamas ginčo objektu esančius teiginius, vadovavosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau – ir VSTT) 2011 m. balandžio 20 d. raštu Nr. V3-12.5-688, kuriame buvo nurodytos aiškios ir konkrečios Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano keitimo priežastys ir pažymėta, jog „teiginys, kad „Biržų mieste urbanistinio draustinio zonos „pasitraukė“ tik tame rajone, kuriame buvusio Seimo nario V. R. šeimos valdoma bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) panoro statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, yra nekorektiškas“.

Pažymėjo, kad VSTT pareiškėjai nurodė tikrąsias Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano keitimo priežastis bei nurodė, kad V. R. ir jo žmona į VSTT nesikreipė ir jokių pasiūlymų dėl regioninio parko ribų iš jų negauta, taigi, atsakovo teigimu, visuomenė buvo neteisingai informuota apie V. R. ir tariamą jo įtakos naudojimą asmeniniais tikslais, nors pareiškėjas turėjo informacijos šaltinį, atskleidžiantį tikrovę atitinkančius duomenis. Pabrėžė, kad nors V. R. yra viešasis asmuo, tačiau teismų praktika visuomenės informavimo priemonėms nesuteikia teisės skelbti akivaizdžiai viešuosius asmenis žeminančios ir įžeidžiančios informacijos.

Kritiškos ir netikslios informacijos apie viešuosius asmenis skelbimas visuomenės informavimo priemonėse yra galimas esant šioms sąlygoms:

1) visuomenės informavimo priemonei veikiant sąžiningai;

2) visuomenės informavimo priemonei turint tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą;

3) visuomenę informuojant tokiais klausimais, kuriuos ji turi teisėtą ir pagrįstą interesą sužinoti;

4) visuomenės informavimo priemonei nesiekiant pažeminti viešo asmens. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo publikacijoje turėjo tikslą informuoti visuomenę apie V. R. veiklą, apie kurią visuomenė turėjo teisę sužinoti, nors praėjus tam tikram laikui publikacijoje paskelbta informacija nebebuvo ypač aktuali visuomenei, tačiau pareiškėjas veikė nesąžiningai, kadangi nepagrįstai pateikė nuorodas į tam tikrus sutapimus, siekdama įtikinti skaitytojus paskelbė prielaidas ir vėliau jas patvirtino pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją kurią publikacijoje aiškiai akcentavo.

Manė, jog tokie pareiškėjo veiksmai ir tikslai nesudarė pagrindo toleruoti V. R. pažeminusios informacijos paskelbimo, visa tai pateisinant platesnėmis viešojo asmens kritikos ribomis, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas, paskelbęs tikrovės neatitinkančią informaciją pažemino V. R. garbę ir orumą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad vertinant teiginį „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“, buvo nustatyta, kad jame paskelbta nežeminančio pobūdžio žinia apie tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nenorėjo kalbėti su pareiškėju dėl ginčo publikacijoje paskelbtos informacijos.

Nurodė, kad tikrinant šios žinios atitikimą tikrovei, nustatyta, kad pareiškėjo viešai paskelbti teiginiai savo turiniu skiriasi nuo laikraščio „Šiaurės rytai“ redaktorės R. P. pateiktų paaiškinimų, kadangi publikacijoje paskelbta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, nenorėdamas kalbėti su pareiškėju, nutraukdavo jos skambutį, o R. P. paaiškinimuose teigiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apskritai neatsiliepdavo į skambučius. Pažymėjo, kad tokia prieštaringa pareiškėjo pozicija neįrodė, jog ginčo teiginyje paskelbta informacija atitinka tikrovę, todėl vadovautasi paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei prezumpcija, konkrečiu atveju suponavusia išvadą, kad pareiškėja ginčo teiginyje paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog minėtoje sprendimo Nr. SPR-109 dalyje buvo nurodyti nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir visa tai pagrįsta teisės aktų normomis, todėl ji atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad teiginys, jog atsisakė kandidatuoti į mero postą dėl prastos sveikatos neatitinka tikrovės, kadangi jis tokių teiginių nesakė. V. R. teigimu, žodžiai „Na nervinė įtampa, tai praktiškai ji neleis dirbti. Aš negalėsiu dirbti, aš būsiu tiesiog kasdienėje stresinėje situacijoje, tai tas vieną dieną gali pasibaigti... Na, mano organizmas gali neišlaikyti to, kadangi, supraskit, kiekvienam, kad sveikata irgi yra vienas iš tokių svarbių turbūt gyvenime ir darbe rodiklių, kad be jos irgi negali dirbti“ paimti iš konteksto, neatskleidžia tikrosios išreikštos minties. Paaiškino, jog kalbėdamas apie galimą nervinę įtampą, stresą, dirbant mero pareigose turėjo omenyje dėl neigiamų, neobjektyvių publikacijų, spausdinamų laikraštyje „Šiaurės rytai“, sukeliamus vidinius išgyvenimus. Nurodė, jog į klausimą, ar patvirtina savo mintis išsakytas per televiziją, atsakė „taip“, o dėl sveikatos atsakė „ir ne viską lemia sveikata. Sveikatai įtakos turi kitos išvardintos priežastys“. Pažymėjo, kad laikraštis jokių klausimų raštu nepateikė, todėl jis neturėjo galimybės visuomenei plačiau paaiškinti savo pozicijos. Teigė, jog laikraščio publikacijose „V. R. į mero postą neis“ ir „Mero rinkimai žada intrigą“ rašant apie jį iš esmės kalbama apie tuos pačius dalykus, tačiau informaciją stengiamasi pateikti tendencingai, norint jį pažeminti. Pažymėjo, kad publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ straipsnio autorė bando sutapatinti skirtingus, tarpusavyje nesusijusius įvykius, klaidingai informuoti visuomenę, sudarant V. R., kaip galimai korumpuoto asmens įvaizdį, o tai pažeidžia jo garbę ir orumą. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog niekada nebuvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, todėl toks pareiškėjo teiginys tik įrodo, kad laikraštis „Šiaurės rytai“ yra linkęs į informacijos iškraipymą, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 19 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Taip pat pažymėjo, jog LVAT yra išaiškinęs, jog minėti skleidžiamai informacijai taikomi kriterijai skiriasi priklausomai nuo paskleistos informacijos rūšies (žinia ar nuomonė). Tokia išvada darytina, įvertinus Visuomenės informavimo įstatyme pateiktas žinios ir nuomonės definicijas (2 straipsnio 33 dalis, 2 straipsnio 69 dalis) bei aukščiau paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas (LVAT 2011 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-795-11). Taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ (toliau – ir LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas) 7 punkte pateikiamu išaiškinimu bei konstatavo, jog atribojant žinią nuo nuomonės, analizuotinas pačios paskleistos informacijos būdas − publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

Teismas nurodė, jog sutinka su atsakovo sprendime Nr. SPR-109 pateiktu vertinimu, jog minėtu teiginiu yra paskelbta žinia apie V. R. atsisakymo kandidatuoti į Biržų rajono savivaldybės mero postą priežastis, viena kurių įvardintos V. R. sveikatos problemos. Taigi darytina išvada, kad šiam teiginiui taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Pažymėjo, jog pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek ir Inspektoriui pateiktuose paaiškinimuose teigia, jog minėtas teiginys paremtas paties pareiškėjo viešai išsakytais teiginiais televizijos „Rygveda“ 2011 m. kovo 4 d. laidoje „Mūsų Biržai“. Teismas pacitavo į bylą pateiktą šios laidos įrašą bei konstatavo, jog V. R. laidos „Mūsų Biržai“ metu kalbėdamas apie nekandidatavimą į Biržų rajono savivaldybės mero postą, sveikatos problemas paminėjo tik kaip tikėtinas pasekmes, kurios gali kilti, jei jis vis dėlto taptų Biržų rajono savivaldybės meru. Pažymėjo, jog jokios informacijos apie egzistuojančias sveikatos problemas V. R. minėtoje televizijos laidoje nepateikė. Be to, kaip matyti iš straipsnyje „V. R. į mero postą neis“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. kovo 4 d.) pateikto žurnalistės pokalbio su V. R., pastarasis, atsakydamas į klausimą apie atsisakymo užimti Biržų rajono mero postą priežastis, išsakytas televizijos laidoje „Mūsų Biržai“, teigė, jog ne viską lemia sveikata, sveikatai įtakos turi kitos išvardytos priežastys. Taigi pačios pareiškėjos laikraštyje „Šiaurės rytai“ pateiktame straipsnyje aiškiai išsakyta V. R. pozicija, jog sveikatos problemos nėra atsisakymo užimti Biržų rajono mero postą priežastis. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas publikacijoje „Mero rinkimai žada intrigą“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.) teigdamas, jog „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ paskleidė klaidingą, tikrovės neatitinkančią informaciją (žinią).

Dėl publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.) paskelbtų teiginių: „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.. Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V.

R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas yra draudžiama valstybiniuose draustiniuose“, „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V. R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB (duomenys neskelbtini), „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“ nurodė, jog šių teiginių atitikimas Visuomenės informavimo įstatymo normomis, taip pat turi būti vertinamas, atribojant žinią nuo nuomonės, t. y. analizuojant visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt.

Įvertinęs teiginius minėtais kriterijais, teismas konstatavo, jog sutinka su atsakovo pozicija, jog minėtais teiginiais pareiškėja paskelbė žinią, jog V. R., būdamas Seimo nariu, siekdamas naudos savo šeimos verslui bei kitiems įtakingiems asmenims, darė įtaką Biržų regioninio parko ribų keitimui. Rėmėsi LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo 6 punkte pateiktu išaiškinimu ir pažymėjo, jog, kaip matyti iš VSTT 2011 m. balandžio 20 d. rašto Nr. V3-12.5-688, VSTT pareiškėjai nurodė, jog teiginys, kad „Biržų mieste urbanistinio draustinio zonos „pasitraukė“ tik tame rajone, kuriame buvusio Seimo nario V.

R. šeimos valdoma bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) panoro statyti daugiaaukštį gyvenamąjį namą“, yra nekorektiškas. VSTT minėtame rašte pateikė detalų paaiškinimą dėl Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano keitimo bei pažymėjo, kad V. R. ir jo žmona į VSTT nesikreipė ir jokių pasiūlymų dėl regioninio parko ribų iš jų negauta (b. l. 125–126). Padarė išvadą, jog pareiškėjas turėjo kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie Biržų regioninio parko ir jo zonų ribų plano keitimą, tačiau informaciją straipsnyje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ elgdamasi nesąžiningai pateikė tokiu būdu, kuris V.

R. klaidingai priskyrė teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą. Teismas taip pat apžvelgė faktų visumą, kuomet yra ginami asmens garbė bei orumas, bei padarė išvadą, jog pareiškėjas analizuotoje publikacijoje paskelbdama minėtus teiginius, pažeidė V. R. garbę ir orumą.

Teismas pažymėjo ir tai, jog Inspektorius sprendime Nr. SPR-109 straipsnyje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ paskelbtą teiginį „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ taip pat įvertino kaip neatitinkantį tikrovės ir dėl to pareiškėją pripažino pažeidusia Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Įvertino, jog žodis „atmetinėjo“ reiškia, jog V. R. nutraukdavo pareiškėjo skambučius, nors vėliau pateiktuose paaiškinimuose pats pareiškėjas aiškino, jog į telefono skambučius V. R. neatsiliepė, vėliau neperskambino. Konstatavo, jog straipsnyje pateiktas teiginys „atmetinėjo“ turi visai kitą reikšmę nei „neatsiliepė ir neperskambino“, todėl darytina išvada, jog ginčo teiginyje „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ pareiškėja iškraipė tikrąją informaciją bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. ir yra viešasis asmuo, o viešojo asmens komentavimo ir kritikos ribos yra platesnės, tačiau tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimas apie viešąjį asmenį taip pat gali būti pagrįstai ribojamas. Akcentavo, kad ginčo informacija apie V. R., nepaisant to, kad šis asmuo yra viešasis, pagrįstai laikytina žeminančia jo garbę ir orumą. Padarė išvadą, jog atsakovas, įvertinęs viešosios informacijos rengėjo veiksmus, renkant ir skelbiant informaciją apie V. R. (viešąjį asmenį – politiką), teisingai nustatė, kad analizuojamu atveju pareiškėjas (viešosios informacijos rengėjas), nors ir siekė informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, sąmoningai iškraipė informaciją ir piktnaudžiavo teise skleisti informaciją, t. y. peržengė saviraiškos laisvės ribas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat konstatavo, kad atsakovo sprendimas Nr. SPR-109 iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytus individualaus akto reikalavimus.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 2 – 9), kuriuo prašo 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Inspektoriaus sprendimą Nr. SPR-109 dalyje, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje atspausdintos publikacijos „Mero rinkimai žada intrigų“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.) teiginyje: „ V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“ bei publikacijos „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.) teiginiuose:

„Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.. Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamą namą", „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V.

R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas draudžiama valstybiniuose draustiniuose“, „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V. R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB (duomenys neskelbtini), „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V.

R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“, „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių-susivienijimų“ norus“ paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir žeminančios pareiškėjo garbę bei orumą informacijos ir tuo pagrindu konstatuotas Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas;

2) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl publikacijos „Mero rinkimai žada intrigą“ teiginio nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo nurodytų argumentų, tuo pažeisdamas pareigą teismo sprendimus motyvuoti. Mano, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo sąžiningumą paskelbiant publikaciją. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 6 dalimi, EŽTT praktika, bei pažymi, jog skunde teismui nurodė, kad iš laikraščio publikacijos „Mero rinkimai žada intrigą“ matyti, kad žurnalistė kalbina valstiečių liaudininkų kandidatą į Biržų mero postą R.

M.. Tikina, jog akivaizdu, kad šia publikacija Biržų visuomenę jis sąžiningai siekė supažindinti su kandidatu į Biržų mero postą. Kaip matyti iš minėtos publikacijos, kalbinamas ne V. R., kuris buvo į Biržų rajono tarybą išrinktas Valstiečių liaudininkų sąrašo pirmuoju numeriu ir yra šios partijos lyderis Biržų rajone, o kitas valstiečių liaudininkų kandidatas. Mano, kad visuomenė turi teisę žinoti, koks yra kandidato nuo valstiečių liaudininkų į mero postą požiūris į Biržų rajono taryboje daugiausia vietų gavusios partijos lyderį, kuris atsisakė kandidatuoti į mero postą.

Tai rodo ir pats klausimas kandidatui: „Ar jūs jaučiatės drąsesnis ir stipresnis už partijos lyderį? “. Todėl žurnalistė, prieš užduodama klausimą valstiečių liaudininkų kandidatui į mero postą R. M.: „Ar jaučiatės drąsesnis ir stipresnis už partijos lyderį“, paaiškina kalbinamam kandidatui, kodėl užduoda šį klausimą. Žurnalistė savo paaiškinime dėl užduodamo klausimo kandidatui, apibendrintai įvardija V. R. atsisakymo užimti mero postą priežastis, viena iš kurių yra: „ir dėl prastos sveikatos“.

Mano, jog tai yra informacija, kuri paremta paties pareiškėjo viešais išsakytais teiginiais. Gal ji ir nėra visiškai tiksli, tačiau ji apibendrinamojo pobūdžio ir yra paremta pareiškėjo viešai pateikta informacija. Akcentuoja, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog iš laikraščio leidėjo negalima reikalauti absoliutaus tikslumo. Informacijoje galimi ir tam tikri netikslumai, tačiau svarbu yra išsiaiškinti leidėjo tikslus. Mano, jog susipažinus su visa minėta publikacija „Mero rinkimai žada intrigą“, yra visiškai akivaizdu, kad laikraščio pagrindinis interesas yra informuoti visuomenę apie kandidatą į mero postą R.

M., nes būtent jis ir yra kalbinamas. Taigi, negali būti teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad laikraščio leidėjas publikacijoje „Mero rinkimai žada intrigą“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo nesąžiningai siekė ar klaidino visuomenę dėl minėto fakto. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 ir 86 straipsnius. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas sprendime nurodo, jog teismo vertinimu, V.

R. laidos „Mūsų Biržai" metu kalbėdamas apie ne kandidatavimą į Biržų rajono savivaldybės mero postą, sveikatos problemas paminėjo tik kaip tikėtinas pasekmes, kurios gali kilti, jei jis vis dėlto taptų Biržų rajono savivaldybės meru. Teismo sprendime yra išdėstyti visi V. R. televizijos laidos „Mūsų Biržai" pasakyti teiginiai dėl jo apsisprendimo nekandidatuoti į Biržų rajono merus <...>. Mano, jog iš šių V. R. pasakytų teiginių galima daryti labai įvairių išvadų ir prielaidų, ką būtent kalbantysis nori pasakyti apie savo sveikatą.

Tikina, jog kiekvienas asmuo, perskaitęs ar išgirdęs minėtus teiginius, gali susidaryti savo subjektyvią nuomonę, nes išsakytuose teiginiuose nėra konkretumo ir aiškumo:

a) ar kalbėtojas turi sveikatos problemų ir todėl padidėjusi nervinė įtampa dėl užimamų pareigų ir žiniasklaidos dėmesio, pablogins jo sveikatą? b) ar kalbėtojas neturi sveikatos problemų, tačiau dėl padidėjusios nervinės įtampos einant mero pareigas ir žiniasklaidos dėmesio gali atsirasti sveikatos problemų? c) ar kalbėtojas turi sveikatos problemų ir todėl negalės eiti rajono mero pareigų? Pagal kiekvieno asmens subjektyvų gyvenimo ir supančios aplinkos suvokimą, gali kilti ir kitokių klausimų dėl V. R. išsakytų teiginių apie jo sveikatą.

Nurodo, jog pirmos instancijos teismas vertina, kad V. R. nurodo sveikatą kaip tikėtinas pasekmes, kurios gali kilti, jei jis vis dėlto taptų Biržų rajono savivaldybės meru, tačiau tai tėra teismo nuomonė, t. y. tik viena iš galimų versijų dėl išsakytų teiginių subjektyvaus vertinimo. Taip pat mano, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas remiasi iš konteksto paimtais 2011 m. kovo 4 d. laikraštyje „Šiaurės rytai“ paskelbtos publikacijos „V. R. į mero postą neis“ teiginiais. Šiuo aspektu nurodo, jog, kaip matyti iš šio straipsnio, pareiškėjo žurnalistė klausia V.

R., ar jis tikrai atsisako užimti mero postą ir dėl ko: „O priežastys būtų tos pačios, kurias vakar išvardijote „Rygvedos“ televizijos laidoje, tai yra negerai apie jus rašantis rajono laikraštis, nenoras apleisti verslą ir pabloginti sveikatą?“. Mano, jog ši pareiškėjo laikraštyje atspausdinta publikacija ir užduotas klausimas akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjo laikraštis elgiasi sąžiningai, t.y. tiesiogiai V. R. paklausia, ką jis turėjo mintyje minėtoje televizijos laidoje teigdamas apie savo atsisakymą užimti mero postą.

V. R. į minėtą korespondentės klausimą neatsakė, nors turėjo teisę ir galimybę paaiškinti savo televizijos laidoje išsakytus teiginius. Pareiškėjo laikraščio žurnalistė elgdamasi itin sąžiningai primygtinai paprašė V. R. patvirtinti savo mintis, išsakytas penktadienį per televiziją. V. R. patvirtino atsakydamas: „Taip. Ir ne viską lemia sveikata. Sveikatai įtakos turi kitos išvardytos priežastys. Dešimties metų patirtis daug ką sako“. Teigia, jog ir iš šių V. R. pasakytų teiginių galima daryti labai įvairių išvadų ir prielaidų – ką būtent jis nori pasakyti dėl savo sveikatos.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad pateiktame straipsnyje aiškiai išsakyta V. R. pozicija, jog sveikatos problemos nėra atsisakymo užimti Biržų rajono mero postą priežastis, tačiau su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti, nes tai tik teismo subjektyvus teiginio vertinimas. Teigia, jog kategoriškai vertinti minėtos citatos negalima, nes teiginys „Ir ne viską lemia sveikata“ yra akivaizdžiai daugiareikšmiškas. Pabrėžia, jog iš paminėtų V. R. televizijos laidoje ir mūsų laikraščio publikacijoje „V.

R. į mero postą neis“ išsakytų teiginių yra akivaizdu, kad asmuo kalba apie savo sveikatą. Nors V. R. tiesiogiai nenurodo, kad jis šiuo metu serga kokiomis nors ligomis ar kad jis nenori kandidatuoti savivaldybės mero rinkimuose dėl konkrečių sveikatos problemų, bet iš minėtų jo viešų pasisakymų galima susidaryti ir nuomonę, kad partijos lyderis nekandidatuos į postą (be kitų priežasčių) ir dėl sveikatos problemų. Priduria ir tai, jog pirmos instancijos teismo išvados yra identiškos atsakovo sprendime padarytoms išvadoms.

Mano, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvuojamoji dalis savo dėstymo eiga, motyvacija iš principo nesiskiria nuo atsakovo sprendimo, t. y. iš atsakovo sprendimo į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą daromi skundžiamo atsakovo sprendimo argumentų perkėlimai su neesminiais pataisymais, teismui neatliekant savarankiškos analizės ir savarankiškai neatsakant į skundo argumentus, o tokia teisinė situacija suponuoja konstatavimą tik apie tariamą (iliuzinį) teisingumo vykdymą, kas niekaip nesiderina su iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais reikalavimais.

Dėl publikacijos „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus straipsnio „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ ankščiau minėtų teiginių turinį bei kontekstą, tekstinę konstrukciją, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdą loginį duomenų sąsajumą sutiktina su atsakovo pozicija, jog minėtais teiginiais pareiškėja paskelbė žinią jog V. R., būdamas Seimo nariu, siekdamas naudos savo šeimos verslui bei kitiems įtakingiems asmenims, darė įtaką Biržų regioninio parko ribų keitimui, nes tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą.

Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalimi bei pažymi, jog teismas, darydamas išvadą, kad ginčo publikacijos teiginiuose paskelbti faktai arba tikri (teisingi) duomenys, jog V. R., būdamas Seimo nariu, siekdamas naudos savo šeimos verslui bei kitiems įtakingiems asmenims, darė įtaką Biržų regioninio parko ribų keitimui nenurodo, kurie ginčo teiginiai tai patvirtina. Mano, jog tai yra esminis proceso pažeidimas. Pažymi, jog paminėtoje ginčo publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ yra tik žurnalistės nuomonė apie tam tikrus faktus.

Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateikiama nuomonės sąvoka bei pažymi, jog pirmos instancijos išvada, kad ginčo publikacijoje paskelbtos konkrečios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios žemina V. R. garbę ir orumą, prieštarauja demokratinės visuomenės sampratai ir kelia grėsmę jos raidai, be to, tokiomis savo išvadomis teismas kėsinasi į Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Priduria ir tai, jog V. R. yra viešas asmuo, nes ilgus metus jis buvo Seimo narys, buvo ir yra Biržų rajono tarybos narys, įtakingos partijos rajone lyderis, be to, jis ir jo šeimos nariai aktyviai užsiima verslu Biržų rajone ir mieste, todėl jis turi plačiau toleruoti apie jį skelbiamą kritiką.

Be to, atsakovo išvados akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje sprendimui keliamų reikalavimų, nes atsakovas sprendime nenurodo kuriuos publikacijos teiginius laiko konstatuojamojo pobūdžio informacija, kuria visuomenei paskelbtos konkrečios žinios apie tai, kad pareiškėjo eitos pareigos Seime bei jo šeimos vykdomo verslo planai turėjo įtakos Biržų regioninio parko ribų keitimui ir dėl to minėtos ribos buvo pakeistos būtent pareiškėjo šeimos ir kito įtakingo asmens vykdomo verslo naudai. Mano, jog skunde ginčijami teiginiai gali būti priimami kaip trikdantys politiką V.

R., bet jie nesudaro pagrindo apriboti žurnalistų saviraiškos laisvę, nes iš pareiškėjo laikraščio publikacijos, netgi prityręs skaitytojas negali suprasti joje pavartotų žodžių kitaip, kaip žurnalisto subjektyvios nuomonės ir versijos apie visuomenei reikšmingas Biržų regioninio parko ribų keitimo aplinkybes.

Dėl teiginio „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ pažymi, jog teismo išvados, jog žodis „ atmetinėjo“ reiškia, jog V. R. nutraukdavo pareiškėjo skambučius <...> yra nesuprantamos. Tikina, jog ginčo teiginyje nurodyta: skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“, o būtent dėl šios priežasties pareiškėjo laikraščiui ir nepavyko V. R. pakalbinti. Pažymi, jog nesuvokia, kas šioje informacijoje yra neteisinga Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Pažymi, jog dėl minėto teiginio atsakovas paprašė parašyti paaiškinimą. Pareiškėjas savo paaiškinime atsakovui nurodė, jog minėtas žodis reiškia, kad redakcija skambino V. R., tačiau jis neatsiliepė, o vėliau dar ir neperskambino. Atkreipia dėmesį, kad ginčo teiginyje žodis „atmetinėjo“ yra įrašytas kabutėse. Tikina, jog žargoniškai „atmesti“ skambutį reiškia girdėti ar matyti, kad kažkas skambina ir tą skambutį nutraukti. Tuo tarpu bendrinėje kalboje, be žargono, šis žodis paprasčiausiai reiškia – neatsiliepti į skambutį.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 18 – 23) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Taip pat papildomai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla A662-3299/2011, kurioje LVAT yra akcentavęs, jog tikrovės neatitinkančios bei garbę ir orumą informacijos atskleidimas apie viešąjį asmenį taip pat gali būti pagrįstai ribojamas. Tikina, jog atsižvelgiant į šią praktiką ir į tai, kad ignoruodamas tikrovę atitinkančią ir patikimą informaciją, pareiškėjas paskelbė jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtintą žinią apie trečiojo suinteresuoto asmens teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą, prieita prie išvados, kad pareiškėjas pernelyg aršiai puolė trečiąjį suinteresuotą asmenį.

Be to, minėto pobūdžio informacija apskritai netgi negali būti laikoma viešojo asmens, t. y. jo darbo vertinimu, nagrinėjimu ir aptarimu iškeliant neigiamumus, todėl, neabejotina, kad šiuo atveju pareiškėjas peržengė teisės skleisti informaciją ribas, paskleisdama ne trikdančią, bet žeminančią informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Papildomai nurodo ir tai, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl teismo sprendime įvertinto teiginio „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko.

Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ kvestionavimo yra nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymi, jog pareiškėjas neteisingai nurodo, jog bendrinėje kalboje žodžiai „atmesti skambučius“ reiškia neatsiliepti į skambutį. Teigia, jog tokios žodžio „atmesti“ sąvokos nepateikia Dabartinės lietuvių kalbos tačiau, anaiptol, nurodo, kad žodžio „atmesti“ sąvokos gali būti „nutraukti“ ar „pašalinti“. Tokia žodžio reikšmė ginčo situacijoje patvirtina, kad iš tiesų ginčo teiginyje buvo paskelbta informacija apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nutraukdavo pareiškėjo skambučius.

Tiek pareiškėjo pateikta pozicija, kad jis vis dėlto skambino trečiajam suinteresuotam asmeniui, o šis neatsiliepė, tiek trečiojo suinteresuoto asmens bylos nagrinėjimo metu pateikta informacija apie tai, kad jis visada telefonu ir kitais būdais bendrauja su pareiškėju, patvirtina, kad ginčo teiginyje informacija neatitinka tikrovės. Pažymi, kad ginčo teiginio žodis „atmetinėjo“ buvo pasirinktas neatsitiktinai ar paprasčiausiai pareiškėjai susipainiojus tarp sąvokų, bet siekiant papildomai įtikinti trečiojo suinteresuoto asmens nesąžiningumu, bandant sudaryti įspūdį, jog jis sąmoningai nenori kalbėti apie aukščiau aptartą teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 15 – 17) nurodo, jog 2011 m. balandžio 7 d. „Šiaurės rytų“ laikraščio išspausdintoje publikacijoje „Mero rinkimai žada intrigą“ sakinyje „valstiečių liaudininkų lyderis V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos, žodžiai „dėl prastos sveikatos“ neatitinka tikrovės. Teigia, jog to, kad dėl sveikatos negali užimti mero pareigų jis niekada nesakė, o minėtu teiginiu laikraštis akivaizdžiai siekė paskleisti apie jį ir jo sveikatą melagingą informaciją, dezinformuoti visuomenę ir tokiu būdu jį pažeminti. Pažymi, jog dirba uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. Dirbant vadovu šioje įmonėje darbas pakankamai įtemptas, darbo krūvis didelis ne mažesnis nei rajono mero, todėl sveikata dirbti jam netrukdo, kas akivaizdžiai parodo, jog laikraščio teiginiai „dėl prastos sveikatos“ yra išgalvoti.

Dėl publikacijos „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ teiginių pažymi, jog savo skunde teismui pareiškėjas UAB „Šiaurės rytai“ teigia: „Atkreiptinas dėmesys, kad V. R. viešas asmuo. Ilgus metus jis buvo Seimo narys, buvo ir yra Biržų rajono tarybos narys, įtakingos partijos rajone lyderis. Tuo pačiu jis ir jo šeimos nariai aktyviai užsiima verslu Biržų rajone ir mieste. Todėl turi atitinkamų interesų dėl savo verslo Biržų miesto ribose, juos aktyviai įgyvendina. Dėl to nuolatos kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas“. Akcentuoja, jog žodžiai „juos aktyviai įgyvendina. Dėl to nuolatos kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nagrinėjamu atveju yra melagingi, klaidinantys teismą. Pažymi ir tai, jog minėtoje publikacijoje straipsnio autorė A. G. sutapatina skirtingus tarpusavyje nesusijusius įvykius, ir paskelbia žinią apie jį kaip apie galimai korumpuotą asmenį, kas pažeidžia jo garbę ir orumą. Teigia, jog 2009-2010 metais, kai buvo keičiamos Biržų regioninio parko ribos, jis jokių pareigų valstybės ar savivaldybės institucijose neužėmė, nebuvo nei Seimo narys, nei Biržų rajono tarybos narys ir įtakoti šio proceso net teoriškai neturėjo galimybės. Taigi, šios publikacijos teiginiai, dėl kurių kyla ginčas, neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti siekiant sukompromituoti jį visuomenės akyse.

Dėl teiginio „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. Š. rytams pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ pažymi, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, nes pats laikraštis 2011 kovo 8d. publikacijoje „V. R. į mero postą neis“ išspausdino jo pokalbį telefonu su laikraščio redakcijos atstovu ir taip pareiškėjas, paneigdamas savo minėtą teiginį, prieštarauja pats sau. Nurodo, jog laikraštis „Šiaurės rytai“ nuolat bei sistemingai stengiasi apkaltinti jį ir jo šeimą nesąžininga veikla, diskredituoti visuomenės akyse. Pavyzdžiui, šio laikraščio publikacijoje „Tam vandentiekį davė, o tam ir nebeliko...“ vėl bandoma jį apšmeižti, nepagrįstai apkaltinti ne tik jį, bet ir niekuo dėtą jo sūnų. Tikina, jog laikraščio korespondentės teiginiai „nuskubėję į UAB „Biržų vandenys“ jie susipažino su nuotekų ir vandentiekio projektu. Suprato, kad vandentiekio tinklai bus tiesiami tik iki tos gatvės dalies, kur neseniai įsikūrė buvusio Seimo nario V. R. sūnaus šeima“, „Jų gatvėje vandens trąša pasiekia tik R. R. naują namą“ yra išgalvoti, neatitinka tikrovės. Nurodo, jog kaip matosi plane, kurio kopiją jis prideda, vandentiekio tinklai iki jo sūnaus namo nesuprojektuoti, o straipsnio autorė pasinaudodama aplinkybių panašumu apkaltino jo šeimą galima nesąžininga veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. spalio 10 d. sprendimo teisėtumo. Ginčijamu administraciniu sprendimu nuspręsta pripažinti V. R. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos skleidėją – UAB „Šiaurės rytai“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.

Inspektorius konstatavo VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus dėl pareiškėjo leidžiamame laikraštyje atspausdintos publikacijos „Mero rinkimai žada intrigų“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.), būtent dėl publikacijos teiginio „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“. Atsakovas pripažino teiginį tikrovės neatitinkančia informacija.

Inspektorius konstatavo VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus dėl pareiškėjo leidžiamame laikraštyje atspausdintos publikacijos „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 23 d.), būtent dėl publikacijos teiginių: „Todėl ir svarstoma, ar iš regioninio parko konservacinio rezervato „ištrūkusių“ miesto sklypų šeimininkai neturėtų būti dėkingi buvusiam įtakingam seimūnui, Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komiteto nariui bei vadovui V. R.. Taip sutapo, kad Biržų regioninio parko ribos buvo koreguojamos beveik tuo pačiu metu, kai Seimo nario šeimai priklausanti ir B. R. vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) viešai prabilo apie ketinimus valdyti sklypą miesto centre ir jame pastatyti daugiaaukštį gyvenamą namą“, „Dingo iš plano dešinysis Agluonos krantas, kuriame yra įsikūrusios verslininkų V. R., J. N. šeimos narių valdomos įmonės, ketinama plėsti kažkokias statybas, jungti ar dalyti sklypus, kas draudžiama valstybiniuose draustiniuose“, „Peršasi išvada, kad „stumdyti“ saugomų teritorijų ribas galima tik tose vietose, kur įsikūrę įtakingi asmenys“, „Tikriausiai tik gražus sutapimas, kad Regioninio parko ribų keitimo planas buvo rengiamas dar tuo metu, kai V. R. dirbo Seime, o Biržuose planus daugiabučio namo statybai kūrė jo žmonos valdoma UAB (duomenys neskelbtini), „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko. Skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“, „Kol atsakymų nėra, pasilieka galimybė visus reglamentus tampyti kaip paklodes pagal įtakingų politikų ir verslo „artelių–susivienijimų“ norus“. Atsakovas pripažino teiginius tikrovės neatitinkančia ir V. R. garbę ir orumą žeminančia informacija.

Inspektorius priėmė ginčijamą sprendimą įgyvendindamas VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą kompetenciją. Šioje normoje nustatyta, kad atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. VIĮ 41 straipsnio, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Nurodytos Įstatymo normos patvirtina, kad Įstatymo pažeidimu yra laikomas ne tik dezinformacijos skleidimas, bet ir vien informacijos, šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, skleidimas. Pastaruoju atveju nereikalaujama, kad tai būtų neatitinkanti tikrovės informacija. Todėl Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų subjektų, kurie paskleidė informaciją, atitinkančią tikrovę, bet šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, atžvilgiu Žurnalistų etikos inspektorius taip pat turėtų taikyti Įstatyme numatytas už šį Įstatymo pažeidimą numatytas poveikio priemones. Viena iš tokių priemonių yra VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkto įtvirtinta poveikio priemonė – įspėjimas dėl Įstatymo pažeidimo ir reikalavimas pašalinti pažeidimą.

Pastebėtina ir tai, jog VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punktas, įtvirtindamas Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją taikyti poveikio priemonę – įspėjimą dėl VIĮ pažeidimo, nedetalizuoja, už kurį įstatymo nustatytą pažeidimą gali būti taikoma ši poveikio priemonė, todėl taikant šią normą turi būti vadovaujamasi taisykle, jog ši kompetencija gali būti įgyvendinta dėl bet kurio Įstatymo pažeidimo. Tokiu būdu aiškinant VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkto normą darytina išvada, jog Inspektoriaus kompetencija taikyti įspėjimą už šio įstatymo pažeidimus yra platesnė negu pvz. civilinių teisių gynimas, tačiau kartu ši administracinė kompetencija pagal šiuo metu nustatytą reglamentavimą yra ir labiau bendro pobūdžio, nes ją taikant visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu nėra taikomi tokie teisių gynimo būdai kaip taikomi ginant civilines teises (tokia kaip pvz.

žalos atlyginimas, ar konkretaus įpareigojimo nustatymas, kuris gali būti vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka). Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ normomis ir nustatęs vieną iš pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, ar konkrečiu atveju už įstatymo pažeidimą yra būtina taikyti poveikio priemonę, taiko tokias priemones, jeigu tai yra proporcinga priemonė pagal padarytą pažeidimą, t.y. jeigu neabejotinai nustatomas šio įstatymo pažeidimas ir tokia priemonė nepažeis teisės laisvai skleisti informaciją.

Inspektoriaus kompetencija taikyti tokią poveikio priemonę kaip įspėjimas už VIĮ pažeidimus yra labiau prevencinio, o ne nubaudimo pobūdžio, todėl jos taikymo galimybė yra platesnė negu konkretus privačių asmens teisių gynimas civilinėje byloje. VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkto nustatytos poveikio priemonės taikymui, kiek tai susiję su asmens garbės ir orumo pažeidimu, Inspektorius ne visais atvejais privalo konstatuoti visų sąlygų, kurių nustatymo būtinumas yra konstatuotas nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį, buvimą (Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas;

2) faktas, kad žinios yra apie pareiškėją;

3) faktas, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėją;

4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (1998 m. gegužės 15 d. LAT Senato nutarimo Nr. 1 „Dėl LR civilinio kodekso 7,7(1) straipsnių ir LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 3 p.).).

Inspektorius vadovaujasi minėtomis taisyklėmis, nes jo kompetencijai priskirta funkcija sutampa su minėtos civilinės teisės normos dispozicija. Inspektoriaus ir kitų šio administracinio ginčo dalyvių nesieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl minėtos taisyklės netaikytinos visiems pažeidimams, kuriuos reglamentuoja VIĮ, pagal kurį vykdo savo funkcijas Inspektorius.

Pažymėtina, kad dėl minėto motyvo nei Inspektorius, nei kiti šio administracinio ginčo dalyviai neturi pagrindo taikyti privatinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą nagrinėjant ginčus pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį. Ši materialinė privatinės teisės norma nustato prezumpciją dėl paskleistų žinių atitikimo tikrovei, jeigu žinias paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje, kuria remiasi pareiškėjas, nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. VIĮ nenustato minėtų prezumpcijų, todėl institucija, nagrinėdama asmens skundą, privalo surinkti pakankamai faktinių duomenų skundo išnagrinėjimui tam, kad administracinis sprendimas ar viešojo administravimo subjekto veiksmai būtų teisėti (Viešojo administravimo įstatymo 3, 8 straipsniai). Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp viešojo administravimo subjekto bei vieno iš privačių subjektų, kuriam yra nepalankus priimtas administracinis sprendimas, neturi pagrindo taikyti privatinės teisės normas, reglamentuojančias santykius tarp dviejų privačių subjektų – asmens, kuris mano, kad yra pažeistos jo asmeninės neturtinės teisės bei visuomenės informavimo priemonės.

Žurnalistų etikos inspektorius neturi pagrindo vadovautis visomis taisyklėmis, kurios taikytinos nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo, nes Civilinis kodeksas reglamentuoja privatinius teisinius santykius, kuriems esant teismas priima sprendimą dėl įpareigojimo paneigti žinais, priteisti neturtinę žalą, teismo sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, būtent pagrindinės taisyklės yra nustatytos Visuomenės informavimo įstatyme, kuriuo ir privalo vadovautis minėta institucija, įgyvendindama savo kompetenciją.

Nagrinėjamoje byloje Inspektorius teisingai taikė teisės normas, surinko pakankamai faktinių duomenų sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas palikdamas Inspektoriaus sprendimą nepakeistu priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius ir Inspektoriaus surinktus įrodymus, o savo išvadas pagrindė teisės aktų nuostatomis, todėl nepagrįsti yra apelianto motyvai, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga atsakyti į absoliučiai visus teismui besiskundžiančio asmens dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų ar veiksmų neteisėtumo argumentus, teismo pareiga motyvuoti sprendimą yra suprantama kaip teismo pareiga atsakyti į esminius skundo motyvus, turinčius reikšmės bylos išsprendimui. Be to, administracinio teismo kompetencijai yra būdinga tai, kad šis teismas nagrinėja asmens skundą ir tikriną administracinio sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 straipsnis). Administracinį sprendimą, kuriuo pagrindu subjektams nustatomos teisės ir pareigos, atsirandančios iš viešosios teisės normų, priima viešojo administravimo subjektas, kuriam nustatyta pareiga surinkti pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti sprendimo pagrįstumą, taip pat pareiga vertinti surinktus įrodymus, o teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismas išnagrinėjęs bylą padarė teisingas išvadas, kad Inspektorius turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo leidžiamame laikraštyje atspausdintos publikacijos „Mero rinkimai žada intrigų“ („Šiaurės rytai“, 2011 m. balandžio 7 d.), būtent publikacijos teiginys „V. R. eiti į mero postą atsisakė iš esmės dėl trijų paviešintų priežasčių: nenoro atsisakyti šeimos verslų, žiniasklaidos baimės ir prastos sveikatos“, neatitinka tikrovės. Pagal minėtas įstatymo nuostatas pareiškėjas, paskleidė duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens prastą sveikatą, padaręs tokias prielaidas iš viešos informacijos. Tiek Inspektorius, tiek teismas įvertinę įrodymus, konstatavo, kad duomenys neatitinka tikrovės ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Pastebėtina ir tai, jog visuomenės informavimo priemonė, skleisdama duomenis, susijusius su asmens sveikata, turėtų būti ypatingai atidi, ir pateikti tik tikslią teisingą informaciją ir tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiamos asmens teisės. Tokia ypatingo atidumo pareiga visuomenės informavimo priemonei, aiškinant teisės aktus sistemiškai ir teleologiškai, tiesiogiai kyla iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio bei iš Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies, kuriose teisėkūros subjektas žmogaus sveikatą išskiria kaip atskirą laisvės reikšti įsitikinimus ribojimo pagrindą. Be to, ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 10 straipsnis inter alia įtvirtinantis, jog asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą, pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, akcentuoja duomenų apie asmens sveikatos konfidencialumo svarbą. Nagrinėjamu atveju visuomenės informavimo priemonė nesilaikė tokių reikalavimų dėl to pažeidė VIĮ.

Teismas išnagrinėjęs bylą padarė teisingas išvadas, kad Inspektorius turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo leidžiamame laikraštyje atspausdintoje publikacijoje „Kokios jėgos gali pakeisti parkų ir draustinių ribas?“ buvo paskleista informacija, kuri žemina V. R. garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ginčijamu atveju buvo paskleistos žinios apie V. R., būtent visuomenės informavimo priemonė informaciją pateikė tokiu būdu, kuris V. R. klaidingai priskyrė teisės, moralės ir paprotinių normų pažeidimą, nesąžiningą visuomeninę ir komercinę veiklą. Tokios informacijos pateikimas – būtent politiko neteisėtas veikimas, įtakos darymas kitoms valstybės institucijoms, visuomenėje vienareikšmiškai suprantamas kaip neigiamas, tokios informacijos pateikimu pažeidžiami asmens garbė ir orumas. Viso straipsnio turinys, pavadinimas vienareikšmiškai patvirtina, jog tai yra neigiama informacija apie V. R., ši informacija yra aiški, t. y. skaitytojui nekyla jokių abejonių kokio turinio informacija yra pateikta ginčijamame straipsnyje. Todėl neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui apelianto motyvai, jog nėra ginčijamuose sprendimuose išskirti konkretūs teiginiai, kuriuose būtų aiškiai pateikta minėta informacija. Pastebėtina ir tai, jog visuomenės informavimo priemonėse pateikiama informacija siekiant sudominti skaitytoją, todėl dėstoma panaudojant literatūrinius stilius, atsižvelgiant į visuomenės informavimo pobūdį, į skaitytojų grupes, kuriems teikiama informacija, tačiau tam tikras informacijos pateikimo būdas, nepaneigia pačios informacijos pateikimo fakto. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo motyvai, jog straipsnyje buvo pateikta nuomonė. Teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais bei teismų praktika, teisingai atribojo žinią nuo nuomonės.

Neteisingi yra pareiškėjo motyvai, kad ginčijamu atveju paskleista informacija buvo leistina kritika apie viešą asmenį. Minėtos kritikos ribos yra platesnės, tačiau tokia kritika negali būti pažeidžiami įstatymų draudimai bei asmens teisės, ginčijamu atveju teisės į garbę ir orumą. Žodžio laisvė, viešų asmenų kritika turi būti derinama su kitomis pamatinėmis vertybėmis – žmogaus teisėmis, kurias viešas asmuo turi kaip ir kiekvienas kitas žmogus.

Dėl teiginių „Į Biržų rajono tarybą išrinkto V. R. „Šiaurės rytams“ pakalbinti nepavyko, skambučius iš redakcijos telefono jis nuolat „atmetinėjo“ apelianto motyvai yra iš dalies pagrįsti. Inspektorius ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši informacija neatitinka tikrovės ir turi tam tikrą neigiamą kontekstą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokios informacijos paskleidimas nesudarytų pagrindo taikyti poveikio priemones, bet šis teiginys vertintas kartu su minėtais pažeidimais, dėl kurių yra priimtas iš esmės teisėtas administracinis sprendimas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl keisti ar naikinti šių sprendimų nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės Rytai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė