2abcb924-cd01-47d3-9e89-c878bd193909 · Kauno apygardos teismas

                                                                 Byla Nr. 1S-381-579/2017                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                  2.5.14.; 2.5.19. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

J. skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2017 m. kovo 16 d. nutarimÄ taikyti D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. J. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme, Å ilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi minėtais nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi D. J. buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, o 2016 metų sausio 28 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nutartimi grÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 14 d.Komisija 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti D. J. lygtinį paleidimÄ , nes 7 balais sumažėjo nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas 22 kartus, 4 iÅ¡ jų po grÄ Å¾inimo atlikti likusiÄ bausmės dalį, išėjęs į laisvę turės darbÄ .  Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis esmingai pakeitė savo elgesį, o surinktų duomenų visuma neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje nenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.Nuteistasis D.

J. skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ , taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Skunde nurodoma, kad nutartis nepagrįsta, nes vertinti praeities faktai ir visiÅ¡kai neatsižvelgta į aplinkybių, kurios nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, visumÄ â€“ nuteistasis įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas, skirtas elgesio ir pažiÅ«rų korekcijai, buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis, motyvuotas elgesį keisti teigiama linkme, pataisos įstaigoje vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas 22 kartus, 4 iÅ¡ jų po grÄ Å¾inimo į pataisos įstaigÄ , atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes, dirbo, laisvėje taip pat turės drabÄ (bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) autoÅ¡altkalviu), tris kartus po grįžimo į pataisos įstaigÄ buvo iÅ¡leistas atostogų į namus, grįždavo laiku.

Nuteistasis teigia, jog teismas rėmėsi prokurorės skundo argumentais, kurie pagrįsti tik jos samprotavimais, manymu, o pati prokurorė, matyti, nesusipažinusi su visa bylos medžiaga, nes iš teigiamų apeliantui aplinkybių padarė neigiamas išvadas. Skundo autorius teigia, jog pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju nėra svarbių aplinkybių, patvirtinančių būtinybę bausmę tęsti pataisos įstaigoje, nes savo elgesiu teigia įrodęs, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Be to, apelianto teigimu, neatsižvelgta į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjęs ilgas laiko tarpas ir nuteistasis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Teismas, skundo autoriaus manymu, nepagrįstai sutiko su prokurorės skundo argumentais netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kurie grindžiami nubaudimo, o ne pataisymo prioritetais. Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D.

J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (52 balai), todėl, net ir įvertinus tai, kad Å¡is vertinimas sumažėjo 7 balais (nuo 59), vis tik turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga, kuri sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Be to, kaip jau minėta, visuma duomenų, charakterizuojančių tiek nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, tiek jo nuostatas ir požiÅ«rį į visuotinai priimtinas gyvenimo taisykles, visuotinai priimtos tvarkos laikymÄ si, turi sudaryti pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Å iuo atveju abejonių pakankama D. J. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – alkoholio probleminio vartojimo, su mÄ stymu ir elgesiu susijusių problemų įtaka jo elgesiui. Ä®vertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdÅ«s, aiÅ¡kÅ«s pokyčiai, rodantys žymiÄ pažangÄ mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų, D. J. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, dėl kurio buvo atimta žmogaus gyvybė, padarymÄ . Nusikaltimas padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio. Ankstesni nusikaltimai padaryti taip pat dėl problemų su alkoholiu. Nors pataisos įstaigoje vartojant alkoholį nuteistasis nepastebėtas, tačiau pats pripažįsta, jog alkoholio vartojimas yra problema, net yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholizmo.

BÅ«tent alkoholio vartojimas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvardijamas kaip pagrindinė problema, susijusi su nusikalstamu elgesiu. Su tuo susiję ir kitos nuteistojo problemos – bÅ«damas apsvaigęs nuteistasis gali elgtis agresyviai, stokoja savitvardos, negalvoja apie savo elgesio pasekmes, linkęs rizikuoti (vairuodamas iÅ¡gėręs sukėlė eismo įvykį). BÅ«tent lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu D. J. vairavo transporto priemonę neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Be to, kas labai svarbu, rizika pakartotinai įvykdyti smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ irgi yra vidutinė.

Kaip nurodoma socialinio tyrimo iÅ¡vadoje (b. l. 6), jei nuteistasis negebės suvaldyti priklausomybės nuo alkoholio, rizika didės. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje lankė anoniminių alkoholikų programÄ â€žKeisk požiÅ«rį“, tačiau kriminogeninis veiksnys, susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu, sumažėjo vos vienu balu (b. l. 3). Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mÄ stymo stilių ir elgesį, gyvenimo stilių, svarbu yra tai, jog greta alkoholio vartojimo problemos, nuteistajam bÅ«dinga tai, kad neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, veikia spontaniÅ¡kai.

Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog asocialaus elgesio nuostatos susiformavo nuteistajam suaugus ir nors jis geba atpažinti nusikalstamumui turinčius įtakos motyvus ir tikslus, tačiau praeityje ne kartÄ teistas, buvo taikytas ir lygintis paleidimas, nuteistasis net du kartus praeityje pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas.Pažymėtina, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. J. padaryti nusikaltimai sunkėja, anksčiau teistas už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, vėliau – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡iuo metu atlieka bausmę už tyčinį gyvybės atėmimÄ .

Taip pat labai svarbu įvertinti ir tai, jog Å¡iuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę po to, kai buvo grÄ Å¾intas į pataisos įtaigÄ pažeidus lygtinio paleidimo sÄ lygas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, D. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jau buvo parodytas pasitikėjimas juo, buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo – tris kartus pažeidė skirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti nustatytu laiku namuose, net keturis kartus fiksuoti draudimo vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas pažeidimai, be to, bÅ«tent Å¡io lygtinio paleidimo metu D.

J. bÅ«damas neblaivus sukėlė eismo įvykį, dėl ko 2016 m. sausio 14 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nutarimu jam skirta piniginė bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Pažymėtina, jog anksčiau Å¡ioje byloje taikant lygtinį paleidimÄ , nuteistasis nebuvo fiksuotas vartojantis psichikÄ veikiančias medžiagas pataisos įstaigoje, tačiau akivaizdu, Å¡i problema yra aktuali. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių visuma – problemos dėl alkoholio vartojimo, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, vidutinė pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimo problema, tai, kad jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis iÅ¡vadų nepadarė, parodyto pasitikėjimo nepateisino, nustatytų įpareigojimų ir draudimų nevykdė, toliau darė teisės pažeidimus, dėl ko buvo grÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ bausmės dalį, net ir įvertinus tai, jog D.

J. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, dalyvavo įvairiose programose, skatintas, yra įgijęs specialybę, buvo iÅ¡leistas atostogų, neleidžia pagrįstai manyti, jog bÅ«damas lygtinai paleistas jis nedarys naujų teisės pažeidimų, laikysis įstatymų ir elgsis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo tikslai yra siejami su ilgalaikėmis nuteistojo elgesio perspektyvomis, o turint omenyje, jog atliekant Å¡iÄ bausmę, nuteistasis jau esant panaÅ¡ioms sÄ lygoms kartÄ buvo lygtinai paleistas, tačiau ne kartÄ pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas bei padarė realų pavojų sau ir kitiems keliantį administracinį teisės pažeidimÄ , esminė pažanga keičiant elgesį ir nuostatas nenustatyta, konstatuojama, jog teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl D.

J. lygtinio paleidimo.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D. J., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims (lankė įvairias programas, tame tarpe ir anoniminių alkoholikų programÄ , dirbo, nebaustas, skatintas, palaiko ryÅ¡ius su Å¡eima, laisvėje turės darbÄ ), neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.

Todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 16 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. J. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Danutė Giačaitė              Evaldas Gražys              Olegas Šibkovas