2abc3ef2-c95d-435e-939d-7ab6aad985ab · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-500-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00997-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir IeÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir Atsakovė) 57 787,17 Eur žalÄ , 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ už priteistÄ sumÄ nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad apdraustasis J. G. (J. G.) žuvo (duomenys neskelbtini) kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone ties (duomenys neskelbtini) pakeliui į darbÄ Ä¯vykusio eismo įvykio metu. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iasis skyrius 2021 m. kovo 10 d. nutarimu nutraukė dėl Å¡io eismo įvykio pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi eismo įvykis kilo dėl automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu žuvusio vairuotojo E. M. (E. M.) veiksmų. Eismo įvykio metu automobilis VW Sharan transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

3. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) 6 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 4 ir 11 punktais, 2021  m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. G. (duomenys neskelbtini) įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ pakeliui į darbÄ pripažino draudžiamuoju įvykiu ir, vadovaudamasis NADPLSDÄ® 27 straipsniu, 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jo motinai Z. B. paskyrė bei iÅ¡mokėjo 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. IÅ¡mokėjus Å¡iÄ iÅ¡mokÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 57 787,17 Eur dydžio žala.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad Atsakovei pretenzijÄ atlyginti žalÄ pateikė 2022 m. vasario 3 d., todėl žala turėjo bÅ«ti atlyginta vėliausiai per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Atsakovei žalos neatlyginus, nuo 2022 m. gegužės 4 d. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ mokėti 0,04 procento delspinigių nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 32 550,00 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 32 550,00 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Teismas nurodė, kad, kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡moka iÅ¡mokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, ji, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalimi ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ ), tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos skirtos apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Vertinant socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės į atsakingÄ draudikÄ apimtį, reikia nustatyti: 1) ar žalÄ patyręs asmuo buvo iÅ¡laikomas žuvusiojo; 2) kokios sumos neteko iÅ¡laikytinis mirus jį iÅ¡laikiusiam asmeniui; 3) kokia bÅ«tų buvusi tikėtina iÅ¡laikytinio gyvenimo trukmė.

7. Teismas atmetė Atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad tai, kad asmuo yra sulaukęs senatvinio amžiaus, gauna senatvės pensijÄ , savaime neįrodo fakto apie iÅ¡laikymo bÅ«tinumÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Å ios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais. Vaikai savo veiksmais privalo visapusiÅ¡kai padėti, paremti ar teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ savo tėvams. TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.284 straipsnio 1 dalyje.

8. Teismas nesutiko su IeÅ¡kovo teiginiu, kad J. G. kas mėnesį skyrė pusę savo pajamų t. y. 350 Eur (700/2) dydžio paramÄ motinai. Teismo vertinimu, jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), nevedęs sÅ«nus, siekdamas kurti savarankiÅ¡kÄ ateitį, turėdamas finansinių įsipareigojimų (buvo paėmęs paskolÄ bÅ«stui) bei didžiÄ jÄ dalį savo pajamų, kaip nurodė liudytoja, skirdamas paskolos įmokų dengimui, taip pat iÅ¡laidoms už komunalines ir kitas paslaugas, objektyviai negalėjo pusės gaunamų pajamų sumos skirti motinai.

9. Teismas, įvertinęs tai, kad žuvusysis gyveno tame pačiame mieste, kas dienÄ lankė motinÄ , iki savo žūties rÅ«pinosi motinos Z. B. buitimi, sveikata, taip pat tai, kokias pajamas jo motina Z. B. gaudavo, kokius turėjo poreikius (tiek, kiek atskleista byloje), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad gaunamų pajamų (pensijos) gali tik minimaliai užtekti pagrindiniams poreikiams patenkinti, sprendė, jog Z. B. kas mėnesį po sÅ«naus mirties neteko iÅ¡ jo gautos paramos, kuri sudaro 175 Eur kas mėnesį (700 Eur / 4). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡laikymo natÅ«rine forma (pagalba buityje) netekimas taip pat vertintinas tam tikra ekonomine verte, kuri įskaitytina į Å¡iÄ sumÄ .

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus IeÅ¡kovo teiginius, kad J. G. motinai teikta parama ir rÅ«pinimasis ja turėtų bÅ«ti vertinamas atskirai (papildomai), skaičiuojant bent ½ minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydį kas mėnesį. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato pareigos teismui, vertinančiam, kokio dydžio paramÄ Å¾uvusysis teikė iÅ¡laikytiniams, atskirai iÅ¡skirti teiktos finansinės paramos sumÄ bei apskaičiuoti teikto iÅ¡laikymo natÅ«ra sumÄ . Kartu pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos nustatymas aktualus esant darbo santykiams, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Tuo tarpu kasdienis rÅ«pestis savo tėvais grindžiamas Å¡eimos santykiais, kurie, savo ruožtu, remiasi visiÅ¡kai kitais principais negu darbo santykiai. Taigi, teismo vertinimu, minimalios mėnesio algos dydžio kriterijus nagrinėjamu atveju netaikytinas.

11. Teismas nustatė, kad Z. B. turi dar vienÄ vaikÄ â€“ dukterį M. J., tačiau Atsakovės argumentus, kad duktė taip pat turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nedarbingÄ motinÄ , tame tarpe ir teikdama jai paramÄ bei pagalbÄ buityje, atmetė. Teismo vertinimu, nustačius, kad žuvusysis didžiÄ ja dalimi prisidėjo prie motinos kasdienių buities poreikių tenkinimo, jo teiktÄ paramÄ vertine iÅ¡raiÅ¡ka mažinti nėra pagrindo.

12. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad žuvus J. G. jo motina Z. B. paveldėjo sÅ«nui priklausiusį butÄ , negali bÅ«ti priežastis spręsti, jog priteistina žala turi bÅ«ti mažinama paveldėto turto verte. Paveldėtas turtas ir (ar) iÅ¡ jo gaunamos pajamos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems motinos poreikiams tenkinti, bet ne vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis vykdymui kompensuoti.

13. Teismas atmetė IeÅ¡kovo argumentus, kad reikėjo įvertinti ir žuvusiojo vidutinio darbo užmokesčio dinamikÄ , tai yra tai, kad J. G. darbo užmokestis ateityje galėjo didėti. Nors IeÅ¡kovas rėmėsi darbo užmokesčio augimo prognozėmis, tačiau, įvertinus Å¡alies ekonominius rodiklius ir infliacijÄ , darbo užmokestis ateityje galėtų ne tik augti, bet ir mažėti. Be to, IeÅ¡kovas teisminio proceso metu siekė turtinės žalos atlyginimo vienkartine iÅ¡moka, todėl jo argumentai dėl galimo žuvusiojo darbo užmokesčio augimo ateityje, prieÅ¡ingai nei vertinant reikalavimus dėl periodinių iÅ¡mokų priteisimo, neturi esminės reikÅ¡mės.

14. Teismas konstatavo, kad J. G. parama motinai Z. B. (finansine iÅ¡raiÅ¡ka ir iÅ¡laikymu natÅ«ra) sudarė ¼ dalį gaunamo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) sumos, taigi, negautos pajamos nuo sÅ«naus žūties, įvertinus tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę sudaro 32 550 Eur (vidutinė gyvenimo trukmė × ¼ žuvusiojo VDU, atitinkamai 700 Eur × ¼ × 186 mėn.).

15. Teismas nurodė, kad Atsakovė laikėsi teisės aktuose numatytų žalos administravimo terminų, tinkamai ir laiku informavo IeÅ¡kovÄ apie atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priežastis, kurias sÄ lyginai nulėmė tai, kad IeÅ¡kovas negalėjo pateikti praÅ¡omos informacijos, bÅ«tinos žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 0,04 proc. delspinigių yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi įstatyme nurodyti 0,04 proc. dydžio delspinigiai mokami kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo sumos, kuriÄ sumokėti yra praleistas terminas, numatytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau ­ TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 4 dalyje bei mokamų tuomet, kai yra pažeidžiami TPVCAPDÄ® 19 straipsnyje numatyti nukentėjusiojo asmens informavimo apie priimtus sprendimus terminai ir kai nėra ginčo dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio.

16. Teismas sprendė, kad IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, yra pakankamas pagrindas iÅ¡ Atsakovės priteisti praÅ¡omas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 32 550 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 57 787,17 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 57 787,17 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Teismas, pritardamas Atsakovės nuomonei, kad žuvusysis didžiÄ jÄ dalį savo pajamų skyrė bÅ«sto paskolos ir mokesčių mokėjimui, pažeidė CK 12 straipsnyje numatytÄ rungimosi principÄ , numatantį, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti bei CK 17 straipsnyje numatytÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , numatantį, kad Å¡alių procesinės teisės yra lygios. IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs duomenis ir dokumentus apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka Z. B. apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, kurie, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Atsakovė jokių įrodymų, objektyviais kriterijais paremtų paaiÅ¡kinimų ar paskaičiavimų, patvirtinančių, kad Z. B. iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus virÅ¡ija dėl sÅ«naus žūties jos patirtÄ Å¾alÄ , nepateikė. Atsakovė, nors ir teigė, kad J. G. negalėjo ½ darbo užmokesčio dalies skirti motinos iÅ¡laikymui dėl įsipareigojimų mokėti bÅ«sto paskolÄ ir mokesčius, tačiau teismui neteikė jokių tokiÄ pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų, taip pat neprašė teismo iÅ¡reikalauti įrodymus apie žuvusiojo mokėtos bÅ«sto paskolos ir mokesčių dydžius. Be to, liudytoja M. J. ne kartÄ pabrėžė, kad žuvęs brolis ir motina vedė bendrÄ Å«kį, finansus tvarkė bendrai, iÅ¡laidomis dalinosi. Dėl itin mažų Z. B. pajamų ir dėl sveikatos bÅ«klės didesnių iÅ¡laidų vaistams, nuolatiniams vizitams pas gydytojus ar į sanatorijas, J. G. privalėjo reguliariai prisidėti prie nedarbingos, paramos reikalingos motinos iÅ¡laikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo netaikyti Å¡io žuvusiojo Å¡eimos narių prarastų pajamų skaičiavimo bÅ«do ir spręsti, jog J. G. motinos iÅ¡laikymui galėjo skirti mažiau nei ½ darbo užmokesčio.

17.2. Kadangi Atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie bÅ«sto paskolos įmokų ir komunalinių mokesčių dydį, o liudytoja nežinojo brolio gauto darbo užmokesčio dydžio, taip pat nenurodė bÅ«sto paskolos mėnesinių įmokų ir komunalinių mokesčių dydžio, tačiau patvirtino, jog J. G. su motina vedė bendrÄ Å«kį, bendrai dalijosi finansinėmis iÅ¡laidomis, IeÅ¡kovo vertinimu, teismas pažeidė rungimosi bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, atmesdamas IeÅ¡kovo raÅ¡ytiniais įrodymais ir kasacinio teismo praktika pagrįstÄ pozicijÄ , jog žuvusysis ½ dalį darbo užmokesčio skyrė motinos iÅ¡laikymui, ir pritardamas Atsakovės jokiais įrodymais nepagrįstai prielaidai, jog žuvusysis didžiÄ jÄ dalį darbo užmokesčio skyrė bÅ«sto paskolos ir komunalinių mokesčių mokėjimui, todėl motinos iÅ¡laikymui galėjo skirti tik ¼ dalį darbo užmokesčio. IeÅ¡kovo nuomone, Z. B. dėl sÅ«naus žūties per 186 mėnesius (statistiÅ¡kai tikėtinÄ gyvenimo trukmę) prarado 65 100 Eur (350 Eur × 186 mėnesiai) J. G. finansinės paramos, apskaičiuotos neatsižvelgiant į realiai tikėtinÄ Å¾uvusiojo darbo užmokesčio didėjimÄ ateityje.

17.3. IeÅ¡kovas, teismui teikdamas žalos apskaičiavimÄ dėl sÅ«naus netektos pagalbos buityje, rėmėsi aiÅ¡kiu ir objektyviai pagrįstu kriterijumi – MMA dydžiu, kuriuo savo praktikoje, spręsdamas analogiÅ¡kas bylas, vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-427-381/2015). Atsižvelgiant į tai, kad Z. B. turėjo du vaikus, iÅ¡ kurių žymiai didesnę pagalbÄ buityje motinai teikė žuvusysis, jos patirtos žalos dėl sÅ«naus prarastos pagalbos buityje dydis turėjo bÅ«ti įvertintas bent ½ dalimi MMA. Atsakovė teismui nepateikė jokio kito alternatyvaus žalos apskaičiavimo bÅ«do. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas kasacinio teismo praktikoje nurodytÄ Å¾alos dydžio įrodinėjimo taisyklę analogiÅ¡kose bylose, mažino IeÅ¡kovo žalos dėl Z. B. iÅ¡mokėtos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus sumÄ , neatsižvelgdamas į tai, kad Atsakovė nepateikė jokių patikimų argumentų, įrodymų, objektyviais kriterijais paremtų skaičiavimų, ginčydama Z. B. dėl sÅ«naus pagalbos buityje netekties patirtos žalos dydį.

17.4. Teismas, apskaičiavęs Z. B. patirtÄ Å¾alÄ dėl J. G. finansinės paramos ir pagalbos buityje praradimo pagal žuvusiojo darbo užmokesčio dydį ir Å¡iuo metu nustatytÄ MMA, Å¡iÄ sumÄ turėjo indeksuoti, atsižvelgdamas į galimÄ infliacijÄ , MMA ir VDU augimÄ . Atsakovei nepateikus realiais dydžiais (žuvusiojo darbo užmokesčiu, MMA, VDU ir pan.) pagrįsto žalos skaičiavimo bÅ«do, o IeÅ¡kovui dublike nurodžius objektyviais kriterijais pagrįstÄ skaičiavimÄ , kad kiekvienais metais MMA didėtų vidutiniÅ¡kai 10 procentų, atitinkamai turėtų bÅ«ti didinamas ir J. G. gautinas darbo užmokestis bei Z. B. patirta žala.

18. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ prašė IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

18.1. Nepagrįsti IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kad žuvus J. G., jo motina neteko iÅ¡laikymo finansine iÅ¡raiÅ¡ka, kurios dydis yra pusė J. G. gautų pajamų, t. y. 350,00 Eur. Visų pirma, toks IeÅ¡kovo skaičiavimas nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad tokiÄ sumÄ J. G. skirdavo kas mėnesį savo motinai. Antra, toks teiginys neatrodo logiÅ¡kas ir tuo aspektu, kad pačiam J. G. per mėnesį pragyvenimui bÅ«tų likę tik 350 Eur. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja M. J. paaiÅ¡kino, kad J. G. finansinė padėtis buvo sudėtinga, ne kartÄ jam skolino pinigų, kad didžiausiÄ Ä¯takÄ jo finansams darė paimta bÅ«sto paskola ir mokamos paskolos įmokos. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo laikyti, kad J. G. savo motinai teikė apeliaciniame skunde nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ pinigais. PrieÅ¡ingai, labiau tikėtina, kad pinigine iÅ¡raiÅ¡ka J. G. apskritai jokio iÅ¡laikymo savo motinai neteikė, nes neturėjo tam objektyvių galimybių.

18.2. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad vertinant Z. B. netektÄ iÅ¡laikymÄ turėtų bÅ«ti vertinamas netektas iÅ¡laikymas pinigais (finansinė parama) ir netektas iÅ¡laikymas netekus pagalbos buityje, kiekvienÄ iÅ¡ iÅ¡laikymo formų įvertinant atskirai bei nustatant, kad netekta pagalba buityje sudarė pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Atsakovės vertinimu, nei teisės aktai, nei teismų praktika nenustato, kad vertinant netektÄ iÅ¡laikymÄ Å¾uvus vaikui privaloma atskirai iÅ¡skirti teiktos finansinės paramos sumÄ bei apskaičiuoti teikto iÅ¡laikymo natÅ«ra sumÄ . Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje apskritai vertinama, jog pagalba buityje ir jos santykis su MMA neturi jokio pagrįsto bei loginio ryÅ¡io. Kasdienis rÅ«pestis savo tėvais grindžiamas Å¡eimos santykiais, kurie, savo ruožtu, remiasi visiÅ¡kai kitais principais negu darbo santykiai. J. G. pas savo motinÄ atlikdavo tik tam tikrus buities darbus (žolės pjovimas, malkų kapojimas, smulkÅ«s remontai ir pan.). Z. B., nors ir prastos sveikatos, tačiau savimi iÅ¡ esmės galėjo pasirÅ«pinti, pasigamindavo valgyti ir atlikdavo panaÅ¡ius buities darbus, todėl Å¡eimos santykiais grindžiamas rÅ«pinimasis motina neturėtų bÅ«ti konvertuotas į konkrečiÄ piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ . Pirmosios instancijos teismas pagalbÄ buityje pagrįstai įskaitė į bendrÄ teiktos pagalbos sumÄ .

18.3. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad netektas iÅ¡laikymas turėtų bÅ«ti indeksuojamas, nes ateityje J. G. gaunamos pajamos galėjo didėti. Atsakovės vertinimu, indeksuojamas gali bÅ«ti tik toks iÅ¡laikymas, kuris priteisiamas periodinėmis iÅ¡mokomis. Kadangi su periodinėmis iÅ¡mokomis IeÅ¡kovas nesutiko, todėl vadovaujantis CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, žalÄ priteisiant vienkartine iÅ¡moka apie indeksavimÄ kalbėti nėra teisinės prasmės. Be to, teigti, kad MMA kiekvienais metais didės tokiu pačiu tempu nėra pagrįsta.

19. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė patenkinti jos apeliacinį skundÄ ir IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendra Z. B. netekto iÅ¡laikymo suma per mėnesį yra 175,00 Eur. Atsakovės vertinimu, labiau tikėtina, kad žuvęs J. G. prie motinos iÅ¡laikymo kiekvienÄ mėnesį (pinigais) neprisidėdavo, finansinių iÅ¡teklių trÅ«kdavo jam pačiam ir jo paties finansinių įsipareigojimų vykdymui. Prisidėjimas prie iÅ¡laikymo pinigais buvo labiau epizodinis, kai kartu su seserimi nupirkdavo motinai didesnės vertės daiktus (televizorius, Å¡aldytuvas ir pan.). Nepaisant to, J. G. motinai padėdavo buityje nudirbdamas sezoninius darbus (malkų skaldymas, žolės pjovimas) bei atlikdamas smulkius remontus. Atsakovė nurodė, kad J. G. iÅ¡laikymas motinai pingine iÅ¡raiÅ¡ka vertintinas 100 Eur per mėnesį (įvertinus tiek galimÄ pagalbÄ pinigais, tiek ir jo darbÄ buityje). Vertine iÅ¡raiÅ¡ka skaičiuojant vienkartinę kompensacijÄ per statistiÅ¡kai tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę, netekto iÅ¡laikymo bendra suma bÅ«tų 18 600,00 Eur (186 mėn. × 100 Eur).

19.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti paveldėto turto vertę ir jos dydžiu sumažinti netekto iÅ¡laikymo reikalavimo dydį 15 200,80 Eur. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų gali bÅ«ti įskaitoma į nuostolius. Å iuo atveju žuvus J. G. jo motina Z. B. paveldėjo jam priklausantį butÄ , o kaip paliudijo liudytoja M. J., likusiÄ buto paskolos dalį, kuri buvo didžiausia J. G. finansinė naÅ¡ta, padengė draudimas (tikėtina gyvybės). Esant tokiai situacijai nors Z. B. ir prarado iÅ¡laikymo Å¡altinį, tačiau kita vertus, gavo ir ekonominės naudos, kuri atitinka buto vertę ir gali bÅ«ti įvertinta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, mažinančia jos finansinę priklausomybę nuo jÄ iÅ¡laikančių asmenų. Dėl nurodytų priežasčių paveldėto turto vertė turėtų bÅ«ti įskaityta į netekto iÅ¡laikymo reikalavimÄ .

19.3. Statistinio metodo taikymas Å¡io ginčo situacijoje prognozuojant tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę nėra sÄ Å¾iningas ir teisingas. Z. B. sveikatos bÅ«klė yra prasta (duomenys neskelbtini ir t.t.), ji sunkiai vaikÅ¡to (tik su vaikÅ¡tyne). Todėl nagrinėjamu atveju reikia nukrypti nuo statistinės vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir individualiai atsižvelgti į tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę ir jÄ ribojančius veiksnius bei tikėtinÄ vidutinę statistinę gyvenimo trukmę sumažinti trečdaliu tokiu bÅ«du užtikrinant abiejų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nes tikėtina gyvenimo trukmė yra viena iÅ¡ dedamųjų skaičiuojant žalos dydį tokio pobÅ«džio bylose.

20. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimu į atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ prašė Atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

20.1. IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs Z. B. dėl sÅ«naus žūties patirtos žalos dydžio apskaičiavimÄ , kurio suma, netgi nevertinant tikėtino žuvusiojo darbo užmokesčio didėjimo ateityje, sudaro 132 462,00 Eur (65 100,00 Eur finansinės paramos + 67 362,00 Eur netektos pagalbos buityje). Z. B. finansinė dukros parama, kaip ir pagalba buityje, teikiama po to, kai ji iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavo 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, paveldėjo žuvusiojo turtÄ , pradėjo gauti iÅ¡ seniÅ«nijos paramÄ maistu. Å i aplinkybė įrodo, kad vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus Z. B. kompensavo tik dalį dėl sÅ«naus žūties patirtos žalos, o M. J. motinai teikia tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kurį ji pati teikė iki brolio žūties bei papildomai kompensuoja socialinio draudimo iÅ¡moka nekompensuotÄ Å¾alos dalį.

20.2. Nors Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad J. G. finansinė padėtis buvo sudėtinga, sesuo ne kartÄ jam yra skolinusi pinigų, tačiau J. G. darbo užmokestis nebuvo ypatingai mažas, jo mėnesinės pajamos 2020 metais kas mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė apie 1 000,00 Eur. J. G. privalėjo ženkliai prisidėti prie motinos iÅ¡laikymo, o pinigus iÅ¡ sesers skolindavosi tada, kai jo ir motinos lėšų neužtekdavo jų abiejų pragyvenimui. Nors Atsakovė nurodo, kad žuvusysis maitinosi pas motinÄ , tačiau pagal liudytojos M. J. parodymus, žuvusysis kas dienÄ pirkdavo produktus, o maistÄ gamino mama. Atsakovė IeÅ¡kovui privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Z. B. patiria netekusi sÅ«naus pagalbos buityje po jo žūties, o tai, jog anksčiau J. G. yra dirbęs užsienyje, neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant apie tikimybę ir galimybę motinai ateityje teikti pagalbÄ nuolat gyvenant tame pačiame mieste.

20.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paveldėtas turtas galėtų bÅ«ti skiriamas papildomiems motinos poreikiams tenkinti, bet ne vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis vykdymui kompensuoti. Be to, pagal IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje (patikslintame ieÅ¡kinyje) ir dublike pateiktus skaičiavimus, Z. B. dėl sÅ«naus žūties patirta žala yra ženkliai didesnė nei IeÅ¡kovo jai iÅ¡mokėta 57 787,17 Eur vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus, Å¡ia socialinio draudimo iÅ¡moka buvo kompensuota tik dalis jos patirtos žalos. Netgi 15 200,80 Eur vertės paveldėtas turtas kartu su 57 787,17 Eur vienkartine draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus neužtikrino visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo įgyvendinimo – po socialinio draudimo iÅ¡mokos gavimo ir sÅ«naus turto paveldėjimo Z. B. valstybė (savivaldybė) teikia paramÄ maistu, prie jos kasdienių poreikių tenkinimo iki 200 Eur kas mėnesį turi prisidėti ir dukra.

20.4. Nors Atsakovė teigia, kad Z. B. tikėtina gyvenimo trukmė, per kuriÄ ji patirs žalÄ dėl sÅ«naus žūties, turėtų bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę ir apskaičiuojama vidutinę statistinę gyvenimo trukmę (186 mėnesius) sumažinat trečdaliu, tačiau Atsakovė tokios pozicijos pagrindimui nepateikė jokio objektyvaus kriterijaus, leidžiančio spręsti, kad Z. B. sveikatos bÅ«klė yra iÅ¡skirtinė ir prastesnė nei tokio pat amžiaus moterų sveikatos bÅ«klė, todėl jos gyvenimo trukmė bus mažesnė nei statistinė gyvenimo trukmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė bÅ«tinumo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo argumentų ribose.

22. Byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios nukentėjusiam asmeniui vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, regreso teisės į kaltÄ jį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ ) apimties. Vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus iÅ¡mokėta pagal NADPLSDÄ® normas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi buvo apdraudusi automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę laikotarpiui nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 3 d., sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

24. (duomenys neskelbtini) apie 8.08 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. M., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), 31 kilometre, ties (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingos krypties kelio pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žuvo VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. M. ir kartu su juo važiavę keleiviai E. P. ir J. G.

25. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iasis skyrius 2021 m. kovo 10 d. nutarimu nutraukė dėl Å¡io eismo įvykio pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi eismo įvykis kilo dėl automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. M. veiksmų, kuris eismo įvykio metu žuvo.

26. IeÅ¡kovo 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustajam J. G. (duomenys neskelbtini) įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbÄ buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

27. IeÅ¡kovas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. motinai Z. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskyrė bei iÅ¡mokėjo 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ .

28. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs vienkartinę iÅ¡mokÄ Å¾uvusiojo motinai, regresinio reikalavimo tvarka kreipėsi į Atsakovę, praÅ¡ydamas atlyginti 57 787,17 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro Z. B. iÅ¡mokėta socialinio draudimo iÅ¡moka dėl jos sÅ«naus J. G. mirties.

Dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalos atlyginimÄ ir tos teisės apimties

29. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžta, kad valstybinis socialinis draudimas – tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies kompensuojamos įstatymų nustatytiems asmenims ir nustatytais atvejais dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos darbo pajamos arba iÅ¡mokamos įstatymų nustatyto dydžio iÅ¡mokos. Draudžiamasis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka (VSDÄ® 2 straipsnio 4 dalis). Valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokos – įstatymų nustatytos socialinio draudimo iÅ¡mokos, į kurias, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys (VSDÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinis socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDÄ® 21 straipsnio 1 dalis).

30. VSDĮ nustato šias socialinio draudimo rūšis: 1) pensijų socialinis draudimas; 2) ligos socialinis draudimas; 3) motinystės socialinis draudimas; 4) nedarbo socialinis draudimas; 5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas; 6) privalomasis sveikatos draudimas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšis reglamentuoja šis ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymai. Sveikatos draudimas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka (VSDĮ 3 straipsnio 2 dalis).

31. Ä®vykus įstatyme nustatytam draudžiamajam įvykiui, priklausomai nuo draudžiamojo įvykio pobÅ«džio, apdraustasis asmuo įgyja teisę į konkrečiÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Socialinio draudimo iÅ¡mokos yra valstybės socialinės apsaugos sistemos dalis, Å¡ios iÅ¡mokos įprastai yra skirtos apdrausto asmens turtiniams interesams draudžiamojo įvykio atveju apsaugoti ir asmens patirtam nuostoliui kompensuoti (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies). Kita vertus, įgyvendindama socialinės apsaugos politikÄ , valstybė įstatymu gali nustatyti ir kitokio pobÅ«džio, nei socialinio draudimo, socialines iÅ¡mokas, t. y. iÅ¡mokas, atliekančias socialinės paramos funkcijÄ . Atsižvelgiant į tai, įstatymuose nustatytos socialinės iÅ¡mokos yra skirstomos į socialinio draudimo iÅ¡mokas ir socialinės paramos iÅ¡mokas. Galimos situacijos, kai ta pati iÅ¡moka atlieka tiek turtinės žalos kompensavimo, tiek socialinės paramos funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2022, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

33. Dėl socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo iÅ¡mokÄ sveikatos sužalojimo ar gyvybės netekimo atveju, regreso teisės apimties yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. balandžio 18 d. nutarime. Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (liet. be kita ko), NADPLSDÄ®, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) nustatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdraustojo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais.

Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalÄ padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams turi atlyginti tÄ turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį; pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2022, 22 punktas).

34. NADPLSDÄ® 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka. IÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDÄ®, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

35. Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

36. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , turi regreso teisę į kaltÄ jį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudikÄ ) tokios apimties, kiek socialinio draudimo iÅ¡moka apima nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021, 37 punktas).

37. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, IeÅ¡kovas, kaip socialinio draudimo įstaiga, iÅ¡mokėjusi mirusio J. G. motinai Z. B. 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡ Atsakovės, kaip žalÄ padariusio asmens draudikės, regreso tvarka grÄ Å¾inti tokios apimties sumÄ , kiek socialinio draudimo iÅ¡moka apima nukentėjusiai mirusiojo motinai padarytos turtinės žalos atlyginimÄ .

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalÄ padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiÅ¡ki neatitiktis tarp Å¡io asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150-695/2016, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktikÄ , asmuo, teigiantis, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti. Plėtodamas minėtÄ teismų praktikÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį. Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti regresinės prievolės dydis reikÅ¡mingai neatitinka iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžio, įrodymus dėl to, kokiÄ konkrečiÄ Å¾alÄ patyrė apdraustasis (jo Å¡eimos nariai), teikia abi proceso Å¡alys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jÄ priteisti reikalaujantis ieÅ¡kovas, todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas tinkamumÄ apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai nustatyti, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

39. Byloje nėra ginčo dėl to, kad autoįvykis pagrįstai pripažintas draudžiamuoju įvykiu bei dėl to, jog IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo regreso teisę į žalÄ padariusio asmens draudikę (Atsakovę). Ginčas byloje kilo dėl to, kokio dydžio turtinė žala nelaimingo atsitikimo metu buvo padaryta mirusiojo motinai (kuriÄ atlygino IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ ) ir atitinkamai, kokio dydžio sumÄ Atsakovė turi pareigÄ sumokėti IeÅ¡kovui.

40. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad žuvusysis gyveno tame pačiame mieste kaip ir jo motina Z. B., kad jis kas dienÄ lankė motinÄ , iki savo žūties rÅ«pinosi jos buitimi, sveikata, taip pat tai, kokias pajamas jo motina Z. B. gaudavo, kokius turėjo poreikius, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl žuvusiojo gauto VDU (teismo sprendime konstatuota, kad J. G. VDU sudarė 700 Eur) bei atsižvelgęs į Statistikos departamento duomenis apie statistinę jo motinos Z. B. gyvenimo trukmę (186 mėnesius), konstatavo, jog žuvusiojo teikta parama motinai (finansinė parama ir pagalba buityje) sudarė ¼ dalį jo gauto VDU (175  Eur), o negautos pajamos dėl sÅ«naus žūties sudarė 32 550 Eur (700 Eur × ¼ × 186 mėn.).

41. Tiek Ieškovas, tiek Atsakovė pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriais iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota priteista žala.

42. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino Z. B. prarastos finansinės paramos sumÄ iki ¼ dalies J. G. gauto VDU, taip pat nors teismas formaliai nurodė, kad žala dėl pagalbos buityje turi bÅ«ti atlyginta, tačiau realiai Å¡ios žalos dalies neskaičiavo, neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , neįvertino galimo žuvusiojo darbo užmokesčio augimo ateityje. IeÅ¡kovo vertinimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas ir neužtikrinta IeÅ¡kovo teisė į teisingÄ Å¾alos atlyginimÄ .

43. Tuo tarpu Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodydama, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ Atsakovė iÅ¡ esmės grindžia trejomis aplinkybėmis: 1) teismas, priteisdamas negautas pajamas, nepagrįstai jas apskaičiavo, neatsižvelgęs į tai, kad J. G. finansinė padėtis nebuvo gera, kad didžiausiÄ Ä¯takÄ jo finansinei padėčiai darė paimta bÅ«sto paskola ir mokamos paskolos įmokos, todėl labiau tikėtina, kad žuvęs J. G. prie motinos iÅ¡laikymo kiekvienÄ mėnesį (pinigais) neprisidėdavo, finansinis prisidėjimas pinigais buvo epizodinis, o daugiausiai J. G. padėdavo motinai buityje nudirbdamas buities darbus; 2) po sÅ«naus mirties Z. B. paveldėjo jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl gavo ir ekonominės naudos, kuri atitinka buto vertę ir gali bÅ«ti įvertinta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, mažinančia jos finansinę priklausomybę nuo jÄ iÅ¡laikančių asmenų; 3) Z. B. sveikatos bÅ«klė ((duomenys neskelbtini) ir t.t.) ir jos įtaka gyvenimo trukmei leidžia nukrypti nuo statistinės vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir individualiai atsižvelgti į tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę ir jÄ ribojančius veiksnius.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindÄ nesutikti tiek su IeÅ¡kovo, tiek su Atsakovės apeliacinių skundų argumentais.

Dėl žalos dydžio netekus finansinės paramos

45. Kaip jau buvo minėta, TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.284 straipsnio 1 dalyje.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., įvykusio nelaimingo atsitikimo, dėl kurio žuvo jos sÅ«nus J. G., metu (duomenys neskelbtini) buvo sulaukusi pensinio amžiaus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, yra pripažįstami nedarbingais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/201). Vadinasi, J. G. motina, kaip teisiniu požiÅ«riu nedarbingas asmuo, tiek pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį, tiek pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį turėjo turtinio pobÅ«džio teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo vaiko (sÅ«naus).

47. Nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Å is dydis nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to nustatant atlygintinio atgręžtinio reikalavimo apimtį, bÅ«tina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendintų asmeniÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

48. Vertinant socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės į atsakingÄ draudikÄ apimtį, reikia nustatyti: 1) ar žalÄ patyręs asmuo buvo iÅ¡laikomas žuvusiojo; 2) kokios sumos neteko iÅ¡laikytinis mirus jį iÅ¡laikiusiam asmeniui; 3) kokia bÅ«tų buvusi tikėtina mirusiojo asmens gyvenimo trukmė.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Å ios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais. Vaikai savo veiksmais privalo visapusiÅ¡kai padėti, paremti ar teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ savo tėvams. Byloje nustatyta, kad žuvusysis asmuo su motina Z. B. kartu negyveno, tačiau gyvendamas tame pačiame Å venčionių mieste motinÄ lankė kiekvienÄ dienÄ po darbo, rÅ«pinosi jos buitimi – aprÅ«pindavo maisto produktais, atlikdavo Å«kio darbus, taip pat atlikdavo buities gerinimo darbus. Taigi, nesant byloje duomenų ir įrodymų apie tai, kad žuvusysis nebendravo su motina, ja nesirÅ«pino, nepadėjo buityje, nesidalino mėnesinėmis pajamomis, bei Atsakovei nepateikus įrodymų, jog faktiÅ¡kai motina iÅ¡laikė savo darbingÄ sÅ«nų, teisėjų kolegija pritaria IeÅ¡kovo pozicijai, jog žuvus J. G. jo motina Z. B. patyrė nuostolius, kuriuos iÅ¡ dalies kompensavo ir socialinio draudimo įstaigos iÅ¡mokėta suma.

50. IeÅ¡kovas, apskaičiavęs 57 787,17 Eur žalos, atlygintinos regreso tvarka, dydį nurodė, kad J. G. motina Z. B. bÅ«tų gavusi iÅ¡ sÅ«naus, iÅ¡laikiusio nedarbingÄ pensinio amžiaus motinÄ , 65 100 Eur, t. y. po ½ gauto jo mėnesinio uždarbio, kuris sudarė 700 Eur (350 Eur × 186 mėnesiai) bei pagalbÄ natÅ«ra (pagalbÄ buityje), kuri papildomai vertintina 67 362 Eur Eur suma (½ MMA ir mėnesių, kuriais neteikta pagalba suma, atitinkamai (642 Eur × 12 mėnesių / 2) + (730 Eur × 174 mėnesių / 2)). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas 32 550 Eur (700 Eur × ¼ × 186 mėn.) dydžio žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio ir kaip iÅ¡reikÅ¡tÄ paramÄ J. G. teikė motinai, konstatavo, kad įvertinus žuvusiojo gautÄ VDU, jos pačios poreikius bei pomėgius, gaunamas pajamas, laikytina, kad žuvusysis teikė savo motinai paramÄ , tam skirdamas ¼ dalį gaunamo VDU. Tiek IeÅ¡kovas, tiek Atsakovė apeliaciniais skundais nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu žalos dydžiu. IeÅ¡kovo vertinimu, toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja civilinėje byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojos parodymams, kasacinio teismo praktikai, kurie leidžia spręsti, jog žuvusysis motinos iÅ¡laikymui kas mėnesį skyrė ½ dalį darbo užmokesčio, t. y. 350 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad žuvus J. G., jo motinos netektas iÅ¡laikymas sudaro ne daugiau kaip 100 Eur per mėnesį, atitinkamai įvertinus statistiÅ¡kai tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę, netekto iÅ¡laikymo bendra suma sudarytų 18 600,00 Eur (186 mėn. × 100 Eur).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti nei su IeÅ¡kovo, nei su Atsakovės apeliacinių skundų argumentais, susijusiais su priteistinos žalos dydžiu. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad žuvusysis teikė savo motinai paramÄ , tam skirdamas ¼ dalį gaunamo VDU.

52. Bylos duomenimis nustatyta ir Å¡alys to neginčijo, kad: 1) J. G. VDU iki mirties, atskaičius mokesčius, vidutiniÅ¡kai sudarė 700 Eur; 2) J. G. motina Z. B. yra pensinio amžiaus, daugiau nei deÅ¡imt metų gyveno viena, sÅ«naus žūties dienÄ ji buvo 69 metų 1 mėnesio ir 24 dienų amžiaus ir gavo savarankiÅ¡kas apie 300 Eur dydžio mėnesio pajamas (senatvės pensijÄ ) (pajamos per mėnesį 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais sudarė 251,59 Eur; 2022 m. sausio – gegužės mėnesiais – 329,72 Eur; 2022 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais – 346,33 Eur), taip pat iÅ¡ seniÅ«nijos gauna paramÄ maistu; 3) Z. B. turi dar vienÄ vaikÄ â€“ dukterį M. J.; 4) Z. B. serga lėtinėmis ligomis, kurios dėl amžiaus ir kitų asmeninių savybių buvo iki sÅ«naus J. G. mirties – taigi, tiek vaistai, tiek nuolatinė sveikatos priežiÅ«ra Z. B. buvo reikalinga iki sÅ«naus mirties, kuris rÅ«pinosi motinos sveikata, nuveždavo pas gydytojus.

53. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad IeÅ¡kovo argumentai, kad žuvusysis J. G. skyrė motinai pusę savo pajamų, t. y. 350 Eur (700 Eur × ½) dydžio sumÄ kas mėnesį yra nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, žuvusysis J. G. buvo jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), nevedęs, siekdamas kurti savarankiÅ¡kÄ ateitį, turėdamas finansinių įsipareigojimų (buvo paėmęs paskolÄ bÅ«stui) bei didžiÄ jÄ dalį savo pajamų, kaip nurodė liudytoja M. J., skirdamas paskolos įmokų dengimui, taip pat iÅ¡laidoms už komunalines ir kitas paslaugas, objektyviai negalėjo pusės gaunamų pajamų sumos skirti motinai. Minėti pirmosios instancijos teismo argumentai nebuvo paneigti byloje esančiais duomenimis, todėl IeÅ¡kovo argumentai dėl skirtino ¼ dalies žuvusiojo J. G. darbo užmokesčio atmestini kaip nepagrįsti.

54. Nors Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad žuvus J. G. jo motinos netektas iÅ¡laikymas sudaro ne daugiau kaip 100 Eur per mėnesį, tačiau į bylÄ nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų pritarti tokiems argumentams. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoja M. J. nurodė, kad motinos iÅ¡laikymui per mėnesį papildomai reikia iki 200 Eur, nepatvirtina, kad žuvusysis J. G. bÅ«tent pusę Å¡ios sumos ir skyrė. Juolab kad, žuvusysis J. G. padėjo motinai ir kasdieniu rÅ«pesčiu, pagalba buityje, tai atitinkamai taip pat turi ekonominę vertę.

55. Taigi, tiek IeÅ¡kovas, tiek Atsakovė nepagrindė įrodymais savo reikalavimų dėl kitokios nei pirmosios instancijos teismas nustatė žuvusiojo J. G. skirtos darbo užmokesčio Z. B. dalies. Vien tai, kad apeliantai (tiek IeÅ¡kovas, tiek Atsakovė) turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ bei nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl žalos dydžio netekus pagalbos buityje

56. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagalbos buityje ekonominė vertė įskaitoma į priteistos netektos finansinės pagalbos sumÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ir netektos finansinės pagalbos suma buvo nepagrįstai sumažinta iki ¼ dalies žuvusiojo darbo užmokesčio, toks teismo sprendimas akivaizdžiai neužtikrina visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo ir pažeidžia IeÅ¡kovo interesus. Taigi, IeÅ¡kovas siekia įrodyti, kad nagrinėjamu atveju reikia atskirai vertinti tiek netektÄ iÅ¡laikymÄ pinigais (finansinę paramÄ ), tiek netektÄ iÅ¡laikymÄ netekus pagalbos buityje bei nustatyti, kad netekta pagalba buityje sudarė pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).

57. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis, o iÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas patirtÄ Å¾alÄ , vertino ne tik negautas žuvusio asmens iÅ¡laikytinio pajamas, bet ir iÅ¡laikymo natÅ«rinėmis formomis netekimÄ bei sprendė, kad žuvusiojo J. G. parama (finansine iÅ¡raiÅ¡ka ir iÅ¡laikymu natÅ«ra) motinai Z. B. sudarė ¼ dalį jo gauto VDU. Ir nors IeÅ¡kovas teigia, kad pagalbos buityje ekonominė vertė negali bÅ«ti įskaitoma į priteistos netektos finansinės pagalbos sumÄ , tačiau toks IeÅ¡kovo vertinimas nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato pareigos teismui, vertinančiam, kokio dydžio paramÄ Å¾uvusysis teikė iÅ¡laikytiniams, atskirai iÅ¡skirti teiktos finansinės paramos sumÄ bei apskaičiuoti teikto iÅ¡laikymo natÅ«ra sumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-938-330/2022, 38 punktas). Taigi, IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad, apskaičiuodamas žuvusiojo teiktÄ paramÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo atskirai apskaičiuoti teiktÄ finansinę naudÄ ir teiktÄ iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, atmestini kaip nepagrįsti.

58. Atmestini kaip nepagrįsti ir IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad, vertinant žalÄ , netekus pagalbos buityje, reikia įvertinti MMA dydį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad MMA nustatymas aktualus esant darbo santykiams, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį. Tuo tarpu kasdienis rÅ«pestis savo tėvais grindžiamas Å¡eimos santykiais, kurie, savo ruožtu, remiasi visiÅ¡kai kitais principais negu darbo santykiai. Todėl nėra jokio logiÅ¡kai pagrįsto ryÅ¡io tarp minimalios mėnesio algos dydžio ir rÅ«pinimosi nedarbingais tėvais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-725-516/2020).

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teismų praktikÄ bei įvertinęs žuvusiojo realiai teiktÄ paramÄ motinai bei paramos iÅ¡raiÅ¡kÄ , pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad žuvusiojo parama motinai (finansine iÅ¡raiÅ¡ka ir iÅ¡laikymu natÅ«ra) sudarė ¼ dalį jo gaunamo VDU sumos.

Dėl žalos priteisimo vienkartinės išmokos forma ypatumų

60. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiavęs Z. B. patirtÄ Å¾alÄ dėl J. G. finansinės paramos ir pagalbos buityje praradimo pagal žuvusiojo darbo užmokesčio dydį, Å¡iÄ sumÄ turėjo indeksuoti, atsižvelgdamas į galimÄ infliacijÄ , MMA ir VDU augimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

61. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis arba visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis, tai Å¡ios iÅ¡mokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Aptariamoje nuostatoje nėra detalizuota, kokiu konkrečiu atveju taikytinas kiekvienas iÅ¡ nurodytų žalos atlyginimo bÅ«dų, todėl galimybė pasirinkti, kurį iÅ¡ jų praÅ¡yti taikyti, yra suteikta asmeniui, siekiančiam įgyvendinti teisę į žalos atlyginimÄ .

62. Minėti žalos atlyginimo bÅ«dai, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimÄ , atliekant žalos atlyginimo skaičiavimÄ . Be to, sprendžiant turtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimo mokėjimo periodinėmis iÅ¡mokomis klausimÄ , vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant Å¡ios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine iÅ¡moka klausimÄ vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės. Tiek žalos atlyginimo bÅ«das periodinėmis iÅ¡mokomis, tiek žalos atlyginimas vienkartine suma turi paties žalos atlyginimo bÅ«do nulemtų privalumų ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jau minėtų aplinkybių visumÄ , yra vertinama dėl konkretaus žalos atlyginimo bÅ«do. Sprendžiant dėl žalos atlyginimo bÅ«do parinkimo, atsižvelgtina į ieÅ¡kovo įvardijamÄ Å¾alos atlyginimo bÅ«dÄ , į tai, koks žalos atlyginimo bÅ«das leistų tinkamiau įgyvendinti civilinės atsakomybės funkcijÄ kompensuoti asmeniui jo patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

63. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, jog IeÅ¡kovas siekė turtinės žalos atlyginimo bÅ«tent vienkartine iÅ¡moka, skaičiuodamas, kad per 186 mėn. netekta iÅ¡laikymo suma sudarytų 65 100 Eur (350 Eur × 186 mėn.). Visgi, Atsakovei nesutinkant su IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateiktu žalos skaičiavimo bÅ«du, IeÅ¡kovas dublike nurodė ir kitÄ alternatyvų bÅ«dÄ â€“ tikėtinÄ iÅ¡laikymo teikimo trukmę mėnesiais (186 mėn.) dauginant iÅ¡ žuvusiojo gauto darbo užmokesčio iÅ¡laikytiniui galimos teikti dalies, mažesnės nei ½ darbo užmokesčio dalis, tačiau atsižvelgiant į prognozuojamÄ MMA ir VDU kilimÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes bei nenustatė pakankamo pagrindo vertinti kitokį (alternatyvų) žalos atlyginimo bÅ«dÄ . Teismas nurodė, kad IeÅ¡kovas teisminio proceso metu siekė turtinės žalos atlyginimo vienkartine iÅ¡moka, todėl jo argumentai dėl galimo žuvusiojo darbo užmokesčio augimo ateityje, prieÅ¡ingai nei vertinant reikalavimus dėl periodinių iÅ¡mokų priteisimo, neturi esminės reikÅ¡mės.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo prieÅ¡ingai vertinti nurodytos situacijos ir remiantis IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais. Kaip jau buvo minėta, IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti visos žalos dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ . Tuo tarpu CK 6.288 straipsnio 3 dalis numato, kad iÅ¡mokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, kai žala atlyginama periodinėmis iÅ¡mokomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė IeÅ¡kovui turtinę žalÄ vienkartine forma, netaikant indeksavimo.

Dėl paveldėto turto vertės (ne)įskaitymo į žalos atlyginimÄ

65. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vienkartinio draudimo išmoka yra tik vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų žalos elementų.

66. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįskaitė Z. B. paveldėto sÅ«naus 15 200,80 Eur vertės turto į žalos atlyginimÄ atmestini kaip nepagrįsti. Tokia Atsakovės pozicija nepaneigia jos prievolės atlyginti nukentėjusio asmens žalÄ , kadangi paveldėto turto apimtis yra nesusijusi su žalos atlyginimo santykiais.

67. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl socialinio draudimo įstaigos vienkartinės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos žuvus asmeniui apimties (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-654/2014, 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-593-464/2015). Apeliaciniame skunde nenurodyta naujų argumentų, kurie Å¡iuo konkrečiu atveju sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo anksčiau suformuotos Lietuvos apeliacinio praktikos iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko ginčo atveju.

Dėl pagrindo nukrypti nuo statistinės vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės

68. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad tiek Z. B. sveikatos duomenys, tiek byloje apklaustos liudytojos M. J. parodymai patvirtina, kad Z. B. sveikatos bÅ«klė yra prasta (duomenys neskelbtini), dėl ko yra pagrindas nukrypti nuo statistinės vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir individualiai atsižvelgti į tikėtinÄ Z. B. gyvenimo trukmę ir jÄ ribojančius veiksnius bei apskaičiuojamÄ vidutinę statistinę gyvenimo trukmę (186 mėnesius) sumažinat trečdaliu.

69. Apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panaÅ¡iose bylose, yra vadovaujamasi laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas iÅ¡laikymo laikotarpis, pripažintas tos pačios lyties tokiomis pat sÄ lygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Laiko kriterijus nustatomas, taikant statistinį metodÄ ir tik negalint Å¡io metodo taikyti, bylos Å¡alys gali įrodinėti ir siÅ«lyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali bÅ«ti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme, kuriuos teismas įvertina, remdamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis)

70. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad tikėtinos asmens gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos bÅ«klės duomenis prognozavimas nėra pakankamai iÅ¡vystas Å¡iuolaikinio medicinos mokslo bei medicinos praktikos, tokio prognozavimo pagrindu nėra gaunami vienareikÅ¡miÅ¡ki, konkretÅ«s ir patikimi rezultatai. Asmens tikėtinos gyvenimo trukmės, asmeniui esant gyvam, klausimas yra jautrus, susijęs su emocinių, pagarbos, orumo aspektų daugetu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti asmens tikėtinos gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos bÅ«klę duomenis ir esant galimybei taikyti statistinį metodÄ , jam privalo bÅ«ti teikiama pirmenybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-577-585/2020, 15 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-370/2022, 31 punktas).

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo apskaičiuojant priteistinos žalos dydį remtis kitu, nei statistiniu laiko kriterijumi. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų negalėjęs taikyti statistinio laiko kriterijaus, vertinant žuvusiojo motinos tikėtinÄ gyvenimo trukmę. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas skaičiavimo metodas (mažinant vidutinę statistinę gyvenimo trukmę trečdaliu) yra nepagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, leidžiančiais teismui spręsti, kad Z. B. sveikatos bÅ«klė yra ženkliai prastesnė nei tokio pat amžiaus moterų sveikatos bÅ«klė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

72. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino teisinį reguliavimÄ , susijusį su turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymu tokios kategorijos bylose, atsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl ginčui aktualių teisės normų praktinio taikymo, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas.

74. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iÅ¡ jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek IeÅ¡kovo, tiek Atsakovės apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi iÅ¡laidos (Atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ), patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra paskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė

Žilvinas Terebeiza