2abb7b10-e767-4cc1-a4eb-6cd34a299a38 · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-247-290/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00190-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. ir jo advokato E. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. G. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) bauda už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 26 d., nepilnamečiai U. T. ir V. S., o nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nepilnamečiai M.

M. ir J. T., nesudarius su jais darbo sutarčių bei nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nelegaliai dirbo laiptų Å¡lifavimo darbus. Už darbÄ jiems buvo pažadėtas 1050 Eur darbo užmokestis. Darbuotojai buvo aprÅ«pinti darbo įrankiais. Darbas vyko darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. neužtikrino, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų legaliai, nors turėjo prievolę tai padaryti.

Tuo G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad G. B. privalėjo taip organizuoti ir kontroliuoti jo bendrovėje dirbančių darbuotojų ar jo naudai dirbančių asmenų darbÄ , kad visi asmenys dirbtų nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos, tačiau to nepadarė ir neužtikrino, jog U. T., V. S., M. M. ir J. T. dirbtų legaliai, su jais sudarius darbo sutartis ir praneÅ¡us prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki jų numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžiÄ . Teismas nusprendė, kad tokiais veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kad jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

3. Apeliaciniu skundu G. B. ir jo advokatas E. R. praÅ¡o panaikinti šį Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ G. B. atžvilgiu nutraukti. 3.1. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamas direktoriaus G. B., vysto nekilnojamojo turto projektÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė komercinių patalpų nuomos sutartį.

Å ia sutartimi Å¡alys be kita ko susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perduodama naudotis bendrojo naudojimo patalpomis - laiptine, kuriÄ nuomininkas turės įsirengti savo lėšomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas yra G. B., kuris tuo pat metu dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininko pareigose. 2019 m. liepos mėnesį jis, turėdamas tikslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimui perduotus laiptus įrengti betoninius (industrinio stiliaus), su pažįstamo asmens rekomenduotu A.

T. susitarė dėl laiptų šlifavimo pavyzdžio atlikimo. A. T. darbams atlikti atsivesdavo tai vienus, tai kitus pagalbininkus - jauno amžiaus, kaip vėliau paaiškėjo nepilnamečius, asmenis, kuriuos dažnai dirbti palikdavo vienus. Po kelių darbo dienų paaiškėjo, kad dirbusiems asmenims reikiamo laiptų apdirbimo rezultato dėl įgūdžių stokos pasiekti nepavyks, todėl darbai buvo nutraukti. Nepaisant to, dirbusieji reikalavo, kad už nebaigtus ir nekokybiškai atliktus darbus būtų apmokėta, o nepavykus susitarti dėl atlygio dydžio tarp G.

B. ir A. T. bei jo atsivestų asmenų U. T., V. S., M. M. ir J. T. kilo ginčas. 3.2. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, nurodo, kad teismas Å¡ioje byloje turėjo nustatyti faktÄ , kad tariamai nelegaliai dirbę asmenys pradėjo dirbti realiai. Visgi, Å¡iuo atveju byloje nėra duomenų, kad nelegalaus darbo faktas realiu laiku ir vietoje bÅ«tų užfiksuotas įgaliotų valstybės pareigÅ«nų, o tyrimas dėl nelegalaus darbo pradėtas pačių tariamai nelegaliai dirbusių asmenų iniciatyva.

Skunde taip pat pažymima, kad pastate, kuriame tariamai dirbo nepilnamečiai, tuo metu vyko statybos darbai, dirbo iki 100 asmenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kartu su projekto vadovu M. I. bei rangovais kas savaitę ar dvi dalyvaudavo gamybiniuose susirinkimuose, kurių metu apžiÅ«rėdavo statybvietę, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kad kas nors statybvietėje bÅ«tu matęs esÄ dvi savaites pilnÄ darbo dienÄ dirbančius nepilnamečius ar dažnai čia besilankiusį ir darbuose padėjusį A.

T.. Atitinkamai ir visi nepilnamečiai, taip pat ir A. T. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nėra matę, jo parodymų davimo metu neatpažino, teismo posėdžių salėje atpažino tik G. B.. Taigi, teismas nenustatė, kokiu bÅ«du jis galėjo objektyviai žinoti apie tariamai daromÄ pažeidimÄ , bei kokius konkrečiai veiksmus turėjo padaryti, bet nepadarė, kad bÅ«tų užkirstas kelias Å¡iam pažeidimui. 3.3. Skunde teigiama, kad Å¡ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tariamai statybvietėje dirbę asmenys, jei ir buvo sudarę kokį nors susitarimÄ , jis nebuvo sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotais atstovais, ir, kad Å¡ie tariamai dirbę asmenys akivaizdžiai nebuvo G.

B. vadovaujamos įmonės pavaldume. Tuo tarpu G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, turėjo labai konkrečius, siaurus įgaliojimus veikti įmonės vardu bendraujant su perkamų butų savininkais ir nuomojamų patalpų atstovais. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, ne tik negalėjo spręsti dėl naujų asmenų įdarbinimo, bet ir organizuoti kokius nors statybos darbus. 3.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas apskritai nenustatė, kurioje pastato laiptinėje buvo dirbta, nors ši aplinkybė yra viena iš esminių vertinant, kieno naudai buvo atliekami darbai.

Liudytojų A. T., U. T., V. S., J. T. ir M. M. teigimu darbai buvo vykdomi kairėje namo pusėje esančioje laiptinėje ir, kad iÅ¡ Å¡ios laiptinės yra galimybė patekti ant stogo, tačiau byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad iÅ¡ kairėje pusėje esančios namo laiptinės 4 aukÅ¡to nėra galimybės patekti ant stogo, o deÅ¡inėje pusėje esančioje laiptinėje (į kuriÄ Ä¯Ä—jimas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini)), užlipus į 4 aukÅ¡tÄ , yra įrengtas išėjimas ant namo stogo.

Kad buvo dirbame deÅ¡inėje namo laiptinėje patvirtino ir G. B.. 3.5. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas pažeidė tiek pareigÄ nustatyti inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių visetÄ , tiek įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neįvertino vieno iÅ¡ esminiu darbo santykiu požymiu - darbo atlikimo darbdavio naudai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiptų Å¡lifavimo darbai nebuvo reikalingi. Skunde nurodoma, kad visose namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėse yra iÅ¡klota plytelių danga, iÅ¡skyrus namo deÅ¡inėje pusėje esančioje laiptinėje (į kuriÄ Ä¯Ä—jimas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini)) tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų yra betono danga.

Darbų vadovas M. I. jokių asmenų, be plyteles klojusių darbininkų, nematė. Tuo labiau, kad apklaustas M. I. nurodė, kad prieÅ¡ plytelių klijavimÄ betoninių laiptų pakopų apdirbinėti nereikia. Kad buvo tartasi tik dėl vienoje laiptinėje esančių laiptų Å¡lifavimo teigė ir byloje liudytoju apklaustas A. T. bei kiti galimai darbus atlikę nepilnamečiai. Dar daugiau, pažymėtina, kad teismas teigdamas, kad M. I. „nurodė, jog jo žiniomis statybos grindų betonavime buvo atliktos nekokybiÅ¡kai ir teko juos tvarkyti", klaidingai cituoja ir interpretuoja, t. y. sau naudinga linkme iÅ¡kraipo projekto vadovo M.

I. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame jis iÅ¡ tikro nurodo, kad „mano žiniomis statytos grindys betonavime 4 aukÅ¡te atliktos nekokybiÅ¡kai ir teko juos tvarkyti". Skunde pažymėta, kad bÅ«tent iÅ¡ 3-io į 4-Ä aukÅ¡tÄ vedė laiptinė, kuri buvo priskirta nuomininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurioje ir Å¡iandien yra likę betoniniai (industrinio stiliaus) laiptai. Taigi, projekto vadovas niekada neteigė, kad laiptai buvo įrengti nekokybiÅ¡kai ir, kad juos teko tvarkyti. Tokiu bÅ«du, byloje surinkti įrodymai ne tik paneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingi laiptų Å¡lifavimo darbai, bet ir patvirtina, kad Å¡ie darbai buvo reikalingi kitos įmonės interesams.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, G. B. objektyviai negalėjo žinoti apie galimai vykdomus darbo santykių pažeidimus ir atitinkamai juos sukontroliuoti, todėl jis negalėjo bÅ«ti už tai baudžiamas. Kartu pažymėtina, kad ir tariamai nelegaliai dirbę asmenys, kreipdamiesi į darbo ginčų komisijÄ , reikalavimus reiÅ¡kė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“. 3.6. Nors skundžiamame nutarime teismas iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tačiau, apeliantų teigimu, jokių oficialių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla bÅ«tų buvusi sustabdyta, ar kitaip apribota, prieÅ¡ingai nei teigia teismas, nėra.

Posėdžio metu G. B. paaiškino, kad teigdamas, kad veikla yra sustabdyta, jis turėjo omenyje tai, kad įmonė nevykdo jokios veiklos, iš kurios gautų pajamas esamuoju laiku (pajamas planavo gauti pradėjus nuomoti ,,open space“ biurus). Greičiausiai būtent dėl šių aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pajamų neturėjo, įmonė negalėjo oficialiai samdyti darbuotojų ir jiems mokėti atlyginimo, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir U. T., V. S., J. T. ir M.

M. galimai susiklostė nelegalaus darbo santykiai, o vėliau ir konfliktas dėl neapmokėjimo. 3.7. Skunde taip pat teigiama, kad liudytojų parodymų prieÅ¡taravimai leidžia daryti iÅ¡vadas, kad jų parodymai yra nepatikimi, atsižvelgiant į artimus liudytojų ryÅ¡ius ir suinteresuotumÄ visus finansinius reikalavimus nukreipti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikėtina iÅ¡ anksto paruoÅ¡ti ir tarpusavyje suderinti, todėl bylos nagrinėjimo metu ir priimant skundžiamÄ nutarimÄ turėjo bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai. 3.8.

Apibendrindamas skundo argumentus, G. B. nurodo, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas yra nepagrįstai, nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi nėra įrodytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių visetas. Jis taip pat nesutinka ir su jam paskirtos baudos dydžiu.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. ir jo atstovo advokato E. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. nesutinka, kad yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau Å¡iems teiginiams aukÅ¡tesnės instancijos teismas nepritaria.

7. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. B. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl G. B. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , įtvirtintÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nutarimÄ .

9. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

10. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį G. B. buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad su darbuotojais U. T., V. S., M. M. ir J. T. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ nepraneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.

11. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytų asmenų įdarbinti neketino, jų paslaugos G. B. valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reikalingos, dėl darbų buvo tariamasi ne su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, o su G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, ir šie darbai buvo atliekami šios įmonės interesams. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra paneigti surinkta bylos medžiaga.

Liudytojas A. T., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad jo sūnus ieškojo darbo, todėl iš statybininkų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomame objekte, sužinojo, kad statybvietėje reikalingi įvairūs darbuotojai ir gavo G. B. telefono numerį. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojas nurodė, kad jis G. B. iškarto pasakė, jog jis dirbti negalės, o dirbs jo sūnus, kuris dar pasikvietė savo bičiulį. Susitikimo metu buvo aptartos darbo detalės, buvo kalbėta, kad bus sudaryta darbo sutartis A.

T. arba jo sÅ«naus vardu. Buvo sutarta, kad bus mokama 10 eurų už laiptÄ , konkrečios valandos nebuvo sutartos, tačiau buvo sutarta, kad G. B. duos darbo instrumentus. Liudytojas U. T. taip pat patvirtino, kad tėtis jam pasiÅ«lė darbÄ . Nuvykus į darbo vietÄ , bendravo su G. B., jis davė nurodymus, kÄ reikia atlikti. Jiems dirbant su draugu V. S., susitikdavo su G. B., kuris darbus apžiÅ«rėdavo, sakydavo, kad viskas gerai. Padirbus kelias dienas, darbus perdavė M. M. ir J. T., iÅ¡ kurių vėliau sužinojo, kad jiems reikėjo ne tik Å¡lifuoti laiptus, bet ir juos iÅ¡lyginti.

Jie prašė sumokėti pinigus, tačiau G. B. atsisakė tai daryti. U. T. nurodė, kad jie tarėsi su G. B. dėl to, jog ateis dirbti jų draugai, jis leido draugams užbaigti darbus. Analogiškus parodymus davė ir V. S., J. T. ir M. M..

12. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad statybos objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B.. Pirminiame paaiškinime G. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini), rekonstruoto pastato užsakovas. Pastato laiptų statybos darbus atliko V. S., jis atliko visų laiptų darbus. Laiptus išliejo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. S. atliko plytelių klijavimo darbus. Su V. S. yra pasirašęs sutartį. Mažesnę laiptinę klijavo E. T. (1 t., b. l. 40). Projektų vadovas M. I. pirminiame paaiškinime taip pat nurodė, kad objekte statybos darbai vyko nuo 2019 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio. 2019 m. rugpjūtį statybos darbus vykdė vos keli darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo sutartis ir jam perduodavo kontroliuoti įmonės darbus. Jam žinoma, kad statybos grindų betonavime 4 aukšte buvo atliktas nekokybiškai ir teko juos tvarkyti (1 t., b. l. 38).

13. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad bylos duomenis nepatvirtina, jog nelegaliai dirbę asmenys pradėjo realiai dirbti, pažymėtina, kad apie darbo pradžiÄ liudija U. T., V. S., M. M., J. T., taip pat, A. T., L. K. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ dalies paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko G. B. paaiÅ¡kinimai, foto nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, kuriame matoma, kaip asmenys atlieka laiptų Å¡lifavimo darbus. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, liudytojų, tame tarpe ir nelegaliai dirbusių asmenų U.

T., V. S., M. M., J. T. parodymai yra nuoseklÅ«s viso proceso metu, neprieÅ¡taringi, papildantys vieni kitus, neprieÅ¡tarauja kietiems liudytojų parodymams. Tuo labiau, kad liudytojų parodymai atitinka ir byloje esančių vaizdo įrašų medžiagÄ . Liudytojų pateiktame vaizdo įraÅ¡e matoma, jog nepilnamečiai Å¡lifuoja nedidelę laiptinę, kuri yra nestandartinio iÅ¡planavimo, laiptų marÅ¡o viduryje yra nedidelė aikÅ¡telė. Å is vaizdo įraÅ¡as sutampa ir su Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose matoma, kad filmuojamas namas yra keturių aukÅ¡tų, kairiau filmuojama laiptinė yra nedidelė aikÅ¡telė.

Esant šiems įrodymams, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog keturi asmenys atliko laiptų šlifavimo darbus, adresu: (duomenys neskelbtini).

14. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepilnamečiai asmenys darbus atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau Å¡ie su Å¡iais teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodyta skundžiame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų nevykdo veiklos, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. įmonė darbuotojų neturėjo. Pats G. B., pateikdamas Valstybinei darbo ginčų komisijai paaiÅ¡kinimÄ dėl galimai nelegalaus darbo atvejo, nurodė, kad įmonės veikla sustabdyta 2015 m. ir nėra vykdoma (1 t., b. l. 100).

Tuo labiau, kad mokesčių mokėtojų registro duomenimis įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima drabužių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse (1 t., b. l. 156). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį komercinių patalpų išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminėje apklausoje nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B.. Ir tik apklausus visus liudytojus, G. B. pateikė 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį, kuria išnuomojo patalpas su daline apdaila, o nuomininkas įsipareigojo įsirengti patalpas savo lėšomis pagal su nuomotoju suderintas sprendinius (1 t., b. l. 179-192).

Techninėse specifikacijose nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja įrengti ir patalpų grindis, tačiau, kaip jau minėta, G. B. pirminiame paaiškinime nurodė, kad šiuos darbus atliko jo įmonės samdytas darbuotojas – G. T. (1 t., b. l. 40). Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo nuomone G. B. teiginiai, jog darbuotojai darbus atliko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vertinami kritiškai, kaip siekis nepagrįstai administracinę atsakomybė perkelti nuo 2015 metų veiklos nevykdančiai įmonei.

15. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis bÅ«tent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Nors nelegaliai dirbę asmenys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.

B. neįvardino kaip asmens, su kuriuo tarėsi dėl įdarbinimo, tačiau bÅ«tent jis, kaip įmonės vadovas, turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam Å¡ių funkcijų atlikti nėra pavedęs, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius raÅ¡ytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigÄ .

16. Skunde apeliantas ir jo atstovas taip pat nesutinka ir su skirtos baudos dydžiu, kuriÄ jis laiko neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobÅ«dį, nelegaliai dirbusių nepilnamečių asmenų skaičių, į tai, kad G. B. buvo baustas administracine tvarka, o jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytÄ baudÄ , kurios dydį nustatė mažesnį nei vidurkis.

Administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Apygardos teismas, vertindamas G. B. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegaliai dirbo nepilnamečiai, kurie patys kreipėsi į Darbo inspekcijÄ dėl nelegalaus darbo, nes su jais nebuvo atsikaityta; nors Å¡is pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau kaltę G. B. neigė ir kryptingai siekė iÅ¡vengti atsakomybės; G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi, Å¡iuo atveju jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti mažesnę baudÄ , nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis - nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r ė : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir G. B. bei jo advokato E. R. apeliacinio skundo netenkinti. Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Jurgis Kiškis