2aba397c-e092-4a21-a1bd-d802a96c000a · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-281-288/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00414-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.8.3;21.10.4; 21.11.1; 21.11.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gegužės 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Ugianskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. B. advokatui Dominykui Varnui, Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros atstovei J.

V., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. T. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. T. B. skundÄ dėl Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-501-2021 (toliau – ir Nutarimas). Teismas n u s t a t ė : Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio, vyresniosios specialistės R.

B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-501-2021, R. T. B. paskirta 80 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 val. Kauno m. sav., ((duomenys neskelbtini)), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN Kodas (duomenys neskelbtini), virÅ¡ijo nustatytÄ 50 km/h greitį 27 km/h, važiavo 77 km/h greičiu (įvertinus paklaidÄ ). Tokiais veiksmais R. T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje. 2021 m. vasario 15 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose gautas R. T. B. skundas, kuriame jis praÅ¡o panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimÄ Nr. 39-ANR_N-501-2021 ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, jog nutarime nenurodoma pažeidimo padarymo vieta, kad nutarime raÅ¡oma tik tai, kad Kauno m. sav. Teigiama, kad įvertinus paklaidÄ važiavusio automobilio greitis tariamai buvo 77 km/h, kai nustatytas leistinas greitis 50 km/h, kadangi net neaiÅ¡kus tariamo pažeidimo adresas bei, kad iÅ¡ nutarimo negalima suprasti, koks iÅ¡ tiesų galėjo bÅ«ti nustatytas ar leidžiamas greitis konkrečioje Kauno vietoje.

Pareiškėjas neigia, kad Kaune, 2020 m. lapkričio 9 d. vairavęs automobilį didesniu nei leidžiama greičiu. Iš Nutarimo pareiškėjui neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas pažeidimas, kadangi nėra nurodytas pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku ar tokia patikra buvo galiojanti. Nurodo, kad nutarime nėra jokių duomenų, patvirtinančių, koks buvo Nutarime nurodomo dydžio greitį matavusio-prietaiso tipas (automatinis ar neautomatinis) buvo sumontuotas ir ar jis veikė, Nutarime nurodytoje vietoje, Kauno m. sav.

Nutarime neaptartas joks pavedimas, nurodymas ar įsakymas naudoti kokį nors matuoklį 2020 m. lapkričio 9 d. konkrečioje Kauno vietoje. Nepaneigta, kad buvo naudojamas automatinis greičio matavimo prietaisas, kuriam turėjo bÅ«ti atlikta metrologinė patikra, 2020 m. lapkričio 9 d. galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad, jei tokių duomenų Institucija į bylÄ vėliau ir pateiktų, Nutarime nėra jokių duomenų, kad Å¡iam (galimai automatiniam) greičio matavimo prietaisui bÅ«tų tinkamai atlikta metrologinė patikra, kadangi pareiÅ¡kėjui žinoma, jog prietaisų patikra yra atlikta ne Lietuvoje, ne pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, patikros sertifikatai suraÅ¡yti ne lietuvių kalba ir jiems nėra vertimų, arba vertime patikros atlikimo pagrindu įvardinamas Lietuvoje negaliojantis Austrijos Respublikos „Metrologijos ir kalibravimo įstatymas“, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nei paskelbtas, nei taikomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis), nes neįregistruotas Lietuvos Respublikos Teisės aktų registre, o prietaisų patikrÄ atliko ne Lietuvos Respublikos pareigÅ«nai, tarnautojai ar jos įstatymų pagrindu tam įgalioti asmenys.

Dėl to abejoja, ar tokiam prietaisui buvo tinkamai, tinkamoje laboratorijoje ir tinkamu laiku atlikta metrologinė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojanti patikra. TokiÄ patikrÄ , jei Institucija pateiktų duomenis apie jos atlikimÄ , praÅ¡o teismo pripažinti netinkamai atlikta ir Å¡ioje byloje priimant procesinį sprendimÄ ja nesivadovauti, taip pat taikyti žemiau nurodytÄ teismų praktikÄ dėl neteisėtai gautų duomenų vertinimo bei nuostatos, kad administracinių teises pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys.

Nurodo, kad Nutarime nėra jokių duomenų apie tai, kad Nutarime aptariamu metu kažkurioje nenurodytoje Kauno vietoje galiojo konkrečiais ženklais nustatytas vienoks ar kitoks (pvz. 50 km/h) leidžiamas transporto priemonių maksimalus greitis. Nors ir nepripažįsta greičio nustatymo duomenų, kurių patikimumu pagrįstai abejoja, ir nepripažįsta vairavęs automobilio Institucijos Nutarime nurodytu 77 km/h greičiu, tačiau taip pat mano, kad ne jis, o Institucija turi įrodyti, koks konkrečiu metu ir vietoje buvo pareiškėjo vairuoto automobilio greitis, kokiomis teisėtomis, teisėtai naudotomis ir patikimomis techninėmis priemonėmis jis buvo fiksuojamas.

Jeigu paaiškėtų, kad Nutarimui priimti panaudoto nustatyto greičio matavimo prietaisas buvo automatinis, jo naudojimui galioja ir kitos taikytinos taisyklės bei reikalavimai, kurie didelė tikimybė buvo pažeisti Institucijos pareigūnų. 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), pakeitus KET 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (VI skyriaus „Informaciniai ženklai“ KET 645 punktu ir vizualiniu ženklu), KET 645 punkte yra nustatytas ir aprašytas naujas kelio ženklas, kurio pavadinimas „Automatine greičio kontrole“ bei nurodoma (aprašyta), kad tokiu ženklu yra žymimas „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

Ne gyvenvietėse kelio ženklas statomas 150-300 metrų, o gyvenvietėse 50-100 metrų atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus Å¡is ženklas gali bÅ«ti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje. 2010 m spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1086 pakeitus KET dar kartÄ , iki Å¡iol galiojančioje KET redakcijoje analogiÅ¡ko vaizdo ženklo numeris yra pakeistas iÅ¡ 645 į Nr.636 ir sutrumpintas jo apraÅ¡ymas, kad tai „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

Taip pat 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, kuris nurodo, kad nebuvo keičiamas, jo pradinė redakcija galioja iki šiol, 290 punkte yra nustatyta, kad Ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150-300 metrų, o gyvenvietėse 50-100 metrų atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso.

Prireikus ženklas gali bÅ«ti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi bÅ«ti įrengiami ir prieÅ¡ imitacinius prietaisus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad aukščiau paminėtų dviejų galiojančių teises normų visuma lemia, kad Institucija, prieÅ¡ pradedama administracinę teisenÄ , privalo patikrinti ir įsitikinti, ar yra visos prielaidos suraÅ¡yti NutarimÄ ar bent administracinio nusižengimo protokolÄ , pirmiausiai ar buvo įrengtas minėtas ženklas ,,Automatinė greičio kontrolė“ prieÅ¡ kiekvienÄ Å¡ios kontroles vykdymÄ atlikusį prietaisÄ .

PareiÅ¡kėjas mano, kad KET ženklo Nr.636 prieÅ¡ 77 km/h greičio duomenis fiksavusi metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ prietaisÄ Ä¯rengta nebuvo ir tikėtina, jog Institucija mano, jog to net ir nereikia. PrieÅ¡ingu atveju su atsiliepimu į šį skundÄ Institucija pateiks ne tik savo pasvarstymus dėl pažeidimo lokacijos bei metrologinės patikros galiojimo, bet ir jos samprotavimus apie ženklo Nr.636 įrengimo toje vietoje 50-100 m atstumu nuo prietaiso duomenis faktÄ . Toliau pareiÅ¡kėjas savo skunde aptaria teismų praktikÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-458/2019), kurioje nurodyta, kad nesant duomenų, užtikrintai patvirtinančių informacinių ženklų buvimÄ nurodytame kelio ruože, negalima daryti iÅ¡vados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas vieÅ¡ojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių. Taip pat administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymais gali bÅ«ti laikomi tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys bei Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimÄ byloje Nr. II- 102-504/2018, kuriame konstatuota, kad <...> matyti, kad leistino greičio virÅ¡ijimo užfiksavimo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., ženklo Nr. 636 „Automatine eismo kontrole“ prieÅ¡ stacionarų greičio matuoklį nebuvo.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių bei aukščiau paminėtų teises normų seka, kad A. Å ., galimai padarytas nustatyto maksimalaus leidžiamo greičio pažeidimas užfiksuotas vieÅ¡ojo administravimo subjektui pažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, taip pat ir KET. Tokiu bÅ«du gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant KET pažeidimo faktÄ . Todėl, atsižvelgiant j visumÄ paminėtų aplinkybių, A.

Å . skundas tenkintinas ir panaikintinas Panevėžio apskrities VPK RokiÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Å . 2018 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 83-ANR_N-536-2018 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. Å . pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį nubausta 125 Eur dydžio bauda, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartimi atnaujindamas procesÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. N-444- 3866-11, analogiÅ¡kai pasisakė, kad <...> teismų, nagrinėjančių administracinių teises pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys.

Å is procesines teises principas expressis verbis nėra iÅ¡dėstytas Administracinių teises pažeidimų kodekse, bet jis kyla iÅ¡ ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigÅ«nus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teises pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teises pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytÄ valdymo tvarkÄ , stiprinti teisėtumÄ , Konstitucijoje įtvirtintÄ teisines valstybes principÄ .

Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Al-495-05, P- 98-2003, A3-1143-02, Nr. 11-4-05 ir kt.). Teises mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teises, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nuostata pakartota dar daugelyje nutarčių, pvz., 2007 m. birželio 18 d. nutartyje, Nr. N3-1679/2007, kurioje buvo paliktas nepakeistu nutarimas nutraukti bylÄ , nustatyta, kad <...> Duomenų, kad Informatikos ir ryÅ¡ių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos butų kreipęsis dėl leidimo iÅ¡davimo naudoti greičio matavimo prietaisÄ â€“ radijo ryÅ¡io stotį „Berkut R“, byloje nėra. RyÅ¡ių reguliavimo tarnyba anksčiau minėtame raÅ¡te Vyriausiajam administraciniam teismui nurodė, kad ji Informatikos ir ryÅ¡ių departamentui nebuvo ir nėra iÅ¡davusi leidimo naudoti radijo ryÅ¡io stotį „Berkut R“). <...> Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas su technine greičio matavimo priemone, kuri buvo panaudota, pažeidžiant teises aktų reikalavimus, t. y. neturint reikalingo leidimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte negali boti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. <...> VieÅ¡ojo administravimo subjektui (policijos institucijai) pažeidus RyÅ¡ių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytÄ greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo tvarkÄ , gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktÄ . <...> Teismas Å¡ioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugÄ administraciniame procese, užtikrinti didesnį įrodinėjimo priemonių patikimumÄ , sudaryti didesnes galimybes nustatyti tiesÄ byloje ir užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektų (policijos įstaigų) veikloje.

Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismų praktikos kitimÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad iÅ¡ Å¡ių tikėtina padarytų teisės pažeidimų spręstina, kad galimai Institucija rinko įrodymus ir vertino administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, kadangi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , tokie įrodymai (įrengto automatinio greičio matavimo prietaiso parodymai) nepripažįstami leistinais, t.y. negali bÅ«ti panaudoti tiek suraÅ¡ant protokolus, tiek ir priimant nutarimus, kuriais skiriamos administracinės nuobaudos ar kitos sankcijos.

Gali bÅ«ti, kad Kauno mieste 50-100 metrų atstumu nenaudodama KET ženklo Nr.636 prieÅ¡ greičio duomenis renkantį, galimai metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ prietaisÄ Institucija leidžia sau vertinti KET ne taip, kaip jose ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse yra nustatyta. Pagal aukščiau jau minėtas dvi teisės normas nėra jokio skirtumo, ar greičio matavimo prietaisai bus neÅ¡iojami, ar tvirtai įkasti į žemę, ar sujungti su kitu objektu. Pirmasis teisės normų reikalaujamas požymis, prietaisas turi bÅ«ti įrengtas kelio ruože, t.y. turi bÅ«ti atliktas įrengimo veiksmas.

Antrasis požymis, prietaisu atliekama greičio kontrolė turi bÅ«ti automatinė. PareiÅ¡kėjas skunde aptaria, kad iÅ¡ Institucijos galimai panaudoto greičio matuoklio Poliscan FM1 naudotojo vadovo „GA_FMl_Litauen_verl.0.0_SW4.7.2Jt_a („Naudotojo vadovas Poliscan FM1 Versija 1.0.0 - 18.03.19 Skaitmenine greičio matavimo ir (arba) raudono signalo pažeidimų fiksavimo sistema (programinės įrangos versija 4.7.2) vertimo į lietuvių kalbÄ matyti, jog Å¡io naudotojo vadovo tekste net 49 kartus yra paminėtas žodis „automat-inis“ arba „automat- iÅ¡kai“ ir pan.

Analizuojant prietaiso veikimo apraÅ¡ymÄ akivaizdu, kad juo vykdoma greičio kontrole yra atliekama automatiniu bÅ«du, jokio paÅ¡alinio asmens pagalba nustatinėti kiekvienÄ pažeidimÄ nereikalinga, pažeidimai fiksuojami ir dokumentuojami savaime, nustatytos bei kelyje įrengtos technologines sistemos sudedamųjų dalių pagalba, t.y. automatiÅ¡kai. Prietaisas (naudotojo vadove dažniau vartojamas žodis „įrenginys“, taip pat „Sistema‘) turi savo imtuvus, dekoderius ir kitas sudedamÄ sias dalis, kurie vertina, ar atliktas KET pažeidimas, ar ne, ir jei atliktas, nedelsiant iÅ¡saugo visus tokio įvykio duomenis prietaise esančiame informacijos kaupiklyje (nuotraukÄ , duomenis apie automobilio tipÄ , greitį, valstybinį numerį, atvažiuojančio/nuvažiuojančio srauto tipÄ ir daugelį kitų duomenų) bei nurodo skunde iÅ¡dėstytÄ informacijÄ naudojo vadove, kad 3 skyriuje „Naudojimo paskirtis“ yra nurodyta greičio stebėsena, naudojant Å¡iÄ sistemÄ , gali bÅ«ti visiÅ¡kai automatine arba valdoma rankiniu bÅ«du su reikalavimo sustoti komanda.

Stebint eismÄ automatizuotai, eismo taisyklių pažeidimų vaizdo duomenys bei pridedami įvykio duomenys saugomi pažeidimų nustatymo eiles tvarka duomenų kaupiklyje. Kai stebėsena valdoma rankiniu bÅ«du, matavimas vyksta automatiÅ¡kai, tačiau matavimo režimas laikinai sustabdomas, kol jį įjungia darbuotojas. IÅ¡matuotas greitis rodomas ekrane. Skunde aptariamas 5.2 skyrius „Greičio pažeidimų fiksavimas ir dokumentavimas“, kuriame nurodoma, kad Transporto priemones aptinkamos skenuojant LIDAR matavimo galvutės, kuri sumontuota stacionariai ir skleidžia trumpus kryptinius Å¡viesos impulsus.

Matavimo metu matavimo Å¡viesos spindulys skenuoja kelio zonÄ 10-75 m atstumu. Atsispindėjusi nuo objekto spindulį aptinka ir vertina LIDAR imtuvas. Pagal matuojamo signalo sklidimo laikÄ nuo siųstuvo iki atsispindėjimo nuo objekto taÅ¡ko ir atgal apskaičiuojamas atstumas tarp matavimo galvutes ir skenuojamo objekto taÅ¡ko. Å ie matavimai atliekami dideliu kartotiniu dažniu. Atliekant atstumo duomenų vertinimÄ laiko atžvilgiu, galima labai tiksliai iÅ¡matuoti greitį. Sistemos dekoderis apdoroja LIDAR matavimo galvutes rezultatus.

Apskaičiuojamas kiekvienos stebėsenos zonoje esančios transporto priemones vidutinis greitis. Sistema savarankiÅ¡kai patikrina iÅ¡matuotos vertės formavimo tikslumÄ . Jei nepavyksta pasiekti reikiamos kokybes, iÅ¡matuota verte paÅ¡alinama. Sistema suprojektuota taip, kad jokiomis aplinkybėmis, net kai ji visiÅ¡kai netinkamai nukreipta, nebÅ«tų galima generuoti neteisingų arba netikslių matavimo duomenų. Jei apskaičiuotas vidutinis greitis virÅ¡ija aptiktam transporto priemonių tipui (lengvajam automobiliui, sunkvežimiui) nustatytÄ vaizdo fiksavimo ribinę vertę, kamerų sistema, kuriÄ sudaro viena arba dvi dideles raiÅ¡kos matricos kameros, sukuria foto dokumentacijÄ .

Skunde cituojama <...>, ,,kad butų užtikrintas optimalus transporto priemones vairuotojo atpažinimas, dekoderis, priklausomai nuo greičio, uždelsia fotografavimÄ , kol matuojama transporto priemone priartėja prie stebėsenos sistemos vietos nustatytu atstumu (priklausomai nuo eismo juostos). Kiekvieno eismo taisyklių pažeidimo atveju eismo aplinkybes užfiksuojamos įvykio vaizde su numerio ženklu ir vairuotojo kabinos sritimi. DokumentuojamÄ scenÄ apÅ¡viečia blykste. IÅ¡matuoti greičiai rodomi įrenginio ekrane km/val.

Jei matavimo lauke leistinÄ maksimalų greitį virÅ¡ija kelios transporto priemones, visus greičio pažeidimus iki trumpiausio blykstes suveikimo laiko galima užfiksuoti ta pačia kamera“ <...>. <...> Net ir nestacionaraus naudojimo metu matavimai gali bÅ«ti atliekami neįvažiuojant j eismo zonÄ . Taip užtikrinamas darbuotojų saugumas. Matavimo metu nebÅ«tinas atidus stebėjimas. Stacionariai sumontuotas matavimo įrenginys automatiÅ¡kai nutraukia matavimo serijÄ 24.00 val., o tada pradeda naujÄ <...>. <...> Visi vaizdų, matavimo ir įvykių duomenys kaip įrodymai renkami sistemos duomenų kaupiklyje ir saugomi skaitmenine forma.

Ä®galiotas asmuo, naudodamas iÅ¡orinį valdymo įtaisÄ (pvz., neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį), gali susipažinti su Å¡iais duomenimis ir juos įvertinti. Sistema iÅ¡ kiekvieno automatiÅ¡kai arba rankiniu bÅ«du gauto vaizdo sukuria Å¡ifruotÄ ir vandenženkliu pažymėtÄ skaitmeninių įrodomųjų duomenų įraÅ¡Ä , tuff formatu, kurį sudaro: teksto dalis apie įvykį; ir vaizdas, skirtas dokumentuoti pažeidimÄ , naudojant vertinimui atlikti skirtÄ pagalbinį rėmelį. PareiÅ¡kėjas taip pat aptaria 7.11 skyrių.

Sistemos nustatymas: <...> Mobiliųjų sistemų atveju: patikrinkite ir, jei reikia, redaguokite Å¡ias nuostatas: atstumas tarp matavimo įrenginio ir kelkraščio. Aktyvinus žymimÄ jį langelį automatiÅ¡kai, atstumas bus apskaičiuotas automatiÅ¡kai. Tame kelyje turi vykti eismas. Matavimo įrenginio horizontalus Pasukimo kampas kelio atžvilgiu. Aktyvinus žymimÄ jį langelį automatiÅ¡kai, pasukimo kampas bus apskaičiuotas automatiÅ¡kai. Tame kelyje turi vykti eismas. 7.11.2 skyriuje nurodyta, kad <...> visiÅ¡kai automatinis rėžimas. 7.12.2.2 skyriuje <...> Funkcija „Įjungti rankiniu bÅ«du“ gali bÅ«ti naudojama bet kokiu atveju, pvz., norint dokumentuoti atvejį, kai vairuotojai yra pažeidę reikalavimÄ dėl saugos diržo (rekomendacija: naudokite mygtukÄ kita tr. priemonė), vairuotojai pažeidžia draudimÄ vairuojant naudoti mobilųjį telefonÄ (rekomendacija: naudokite mygtukÄ kita tr. priemonė), reikia motociklų vaizdo iÅ¡ galo. 7.12.3 skyriuje nurodo, kad visiÅ¡kai automatinis matavimo režimas su sustabdymo funkcija.

Aktyvinkite žymimÄ jį langelį Sustabdymo režimas, esantį greta mygtuko Pradėti stebėsenÄ . Spustelėkite mygtukÄ Pradėti stebėsenÄ . Matavimas pradedamas. <...> Sistema sugeneruos kitos pravažiuojančios transporto priemones įrodomÄ jį vaizdÄ , jei jos greitis virÅ¡ys nustatytÄ vaizdo fiksavimo ribinę vertę. Be paties vaizdo, rodoma matavimo serijos ir įvykių rodykles, leistinas ir pamatuotas greitis, važiavimo kryptis, transporto priemones kategorija, važiavimo juosta bei pažeidimo data ir laikas.

Greičio pažeidimas nurodomas delno ir spidometro piktograma lauke Pažeidimas. Po pirmojo įvykio delno simbolis nebebus rodomas. Sistema sustabdo matavimÄ , kol paspaudžiamas mygtukas Toliau. 0 Spustelekite mygtukÄ Toliau. 7.13 skyriuje dėl ,,Ä®vykio duomenų įraÅ¡ymas“ pareiÅ¡kėjas pažymi, kad naudojant parinktų įvykių duomenis nuolat įtraukti į archyvÄ , sutaupoma daug laiko, nes įvykiai archyvuojami jau matavimo metu, o ne jam pasibaigus. Be to, tai neturi įtakos matavimo rezultatams ir efektyvumui.

PareiÅ¡kėjas taip pat skunde iÅ¡samiai aptaria Poliscan FM1 naudotojo vadovo „GA_FM1_Litauen_verl.0.0_SW4.7.2_lt_a („Naudotojo vadovas Poliscan FM1 Versija 1.0.0-18.03.19 Skaitmenine greičio matavimo ir (arba) raudono signalo pažeidimų fiksavimo sistema (programines įrangos versija 4.7.2) vertimo į lietuvių kalbÄ , taip pat matyti, kad yra bÅ«tina šį prietaisÄ kelio ruože įrengti: pastatyti ant žemes ar automobilyje „pakankamu atstumu iki riboto greičio zonos pradžios“, nustatyti ir priderinti jo pasukimo kampÄ kelio atžvilgiu, nustatyti matavimo bÅ«dÄ ir kitus parametrus ir spustelėti mygtukÄ Pradėti stebėsenÄ .

Tik tuomet automatiÅ¡kai Matavimas pradedamas (žr. pvz., 7.12.3 skyrius), kuriame raÅ¡oma, kad 7.1.1 Reikalavimai matavimo vietoms. Sistema montuojama lengvajame automobilyje arba trikojo greta kelio zonos, kuriÄ reikia stebėti. Statykite įrenginį pakankamu atstumu iki riboto greičio zonos pradžios. Matuoklio matavimo laukas neturi virÅ¡yti riboto greičio zonos. Naudodami ant trikojo, bÅ«tinai užtikrinkite, kad įrenginys bÅ«tų stabiliai pastatytas ant pakankamai tvirto pagrindo. Ä®rengimo aukÅ¡tį tarp matavimo įrenginio apatinio kraÅ¡to ir kelio pavirÅ¡iaus nustatykite ± 10 cm tikslumu.

Naudojant ant trikojo, nustatyta verte turi bÅ«ti tarp 0,5 m ir 1,8 m. 7.1.3.1 Trikojo pastatymas ir pirminis sureguliavimas 0 Apytikslio reguliavimo metu visas tris trikojo kampų nuostatas nustatykite į 0 padėtį taip, kad atitinkami ženklai sudarytų linijÄ . IÅ¡lygiuokite į keliÄ nukreiptÄ kraÅ¡tÄ lygiagrečiai su kelkraščiu. Jei reikia, fiksavimo rankenėle atlaisvinkite trikojo galvutę, esančiÄ trikojo galvutes gaubtelyje. 0 Trikojo galvutę fiksavimo rankenėle (ir, jei reikia, keisdami trikojo kojų ilgį) sureguliuokite taip, kad pagal trikojyje esantį gulsčiukÄ matytųsi, jog trikojis stovi vertikaliai. 0 Jei kelio nuolydis pernelyg didelis, fiksavimo rankenėle sureguliuokite taip, kad greitojo fiksavimo plokÅ¡teles pasvirimas bÅ«tų lygiagretus su kelio pavirÅ¡iaus nuolydžiu. 0 Gerai pritvirtinkite trikojo galvutę, t. y. priveržkite jÄ fiksavimo rankenėle (sukdami į kairę). 0 Patikrinkite dar kartÄ , ar:

a) greitojo fiksavimo plokštes kraštas yra lygiagretus su kelio paviršiumi;

b) ar gulsčiukas rodo vertikaliÄ padėtį. Jei reikia, pakartokite paskutinius keturis veiksmus. 0 Jei važiuojamosios kelio dalies aukščių skirtumas (skersinis nuolydis) yra didelis: Sureguliuokite posvyrio kampÄ taip, kad greitojo fiksavimo plokÅ¡te bÅ«tų maždaug lygiagreti su kelio pavirÅ¡iumi. 0 Priveržkite fiksavimo svirtį pasukimo kampui reguliuoti. Lingvistinė KET ženklo Nr.636 apraÅ¡ymo analizė rodo, kad veiksmažodis „įrengti, įrengia, įrengė“ (kartu ir jo dalyvis „įrengtas“) neabejotinai turi vienÄ iÅ¡ pagrindinių reikÅ¡mių „paruoÅ¡ti darbui“ (dalyvis „paruoÅ¡tas darbui“).

SÄ voka „prietaisas“ yra labai bendro pobÅ«džio ir neabejotinai apima sÄ vokÄ â€žnustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“. Be to, pareiÅ¡kėjas pateikia įžvalgas iÅ¡ specialisto doc. Dr. A. S. 2020 m. spalio 5 d. iÅ¡vados dėl teksto supratimo (apie KET nustatytÄ Å¾enklo Nr. 636 naudojimo pareigos apibrėžimÄ ). Veiksmažodis „įrengti, įrengia, įrengė“ neabejotinai turi vienÄ iÅ¡ pagrindinių reikÅ¡mių „paruoÅ¡ti darbui“.

SÄ voka „prietaisas“ yra labai bendro pobÅ«džio ir neabejotinai apima sÄ vokÄ â€žnustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“. Vadinasi, sÄ voka „įrengtas prietaisas“ apima ir sÄ vokÄ â€žÄ¯rengtas nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“, o turint galvoje veiksmažodžio dalyvio „įrengtas“ reikÅ¡mę, tai ir „paruoÅ¡tas darbui nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“.

O dėl to, kad žodžių junginio „įrengtas prietaisas lygus paruoÅ¡tas darbui prietaisas“ semantiniame lauke nėra užuominų apie prietaiso mobilumÄ ar stacionarumÄ ir parengimo darbui laipsnį bei sudėtingumÄ , galima teigti, kad kalbama sÄ voka „įrengtas prietaisas“ apima ir prietaisÄ Poliscan FM1. Apibendrinant pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Institucijos padaryti teisės normų ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų pažeidimai vertinant ir renkant įrodymus bei neaiÅ¡kumas, ar apskritai buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas, lemia, jog skundžiamas Nutarimas turi bÅ«ti panaikintas.

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Nutarimo apskundimo terminÄ nežymiai 2 (dvi) dienas praleido, kadangi dėl ypatingai didelio užimtumo pastarosiomis savaitėmis darbe, nepasitikrino į jo el. paÅ¡to dėžutę jam atsiųstų, kai kurių laiÅ¡kų. Institucija nesiuntė jam Nutarimo namų adresu, nepranešė apie tai kitais bÅ«dais iki 2021 m. sausio 30 d. Tik sužinojęs apie nubaudimÄ ir Nutarimo priėmimÄ , parengė skundÄ ir teikia jį teismui, per InstitucijÄ . Pažymi, kad lyginant su nustatytu skundo padavimo 20 (dvideÅ¡imt) dienų terminu, praleistos 2 (dvi) dienos sudaro labai nedidelę Å¡io termino dalį, o atsižvelgiant į Institucijos padarytus pažeidimus, akivaizdžiai ignoruojant teismų praktikoje jau seniai nusistovėjusias teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisykles, kuriomis Institucija dar pernai buvo skatinama ir auklėjama suraÅ¡yti Nutarimus asmenims tik su aiÅ¡kiai nurodoma galimų pažeidimų padarymo vieta (konkrečios gatvės pavadinimas ir namo numeris ar konkretaus magistralinio kelio konkretus kilometras).

Institucijos padaryti pažeidimai neturėtų likti neįvertinti, todėl praÅ¡o Å¡io skundo terminÄ atnaujinti dėl svarbios priežasties ir panaikinti 2021 m. sausio 7 d. nutarimÄ byloje Nr. 39-ANR_N-501-2021 dėl 80 Eur baudos ir Å¡ios bylos teisenÄ nutraukti. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo R. T. B. skundÄ Institucija praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Institucija nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, kadangi 2020 m. lapkričio 10 d.

Administracinių nusižengimų registre automatiniu bÅ«du suraÅ¡ytas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-190395- 2020 iÅ¡siųstas į R. T. B. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotÄ elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini) Institucijos įgaliotas pareigÅ«nas 2021 m. sausio 7 d., priimdamas nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20125368942 R. T. B. atžvilgiu ir skirdamas administracinę nuobaudÄ â€“ 80 Eur piniginę baudÄ , kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tÄ aplinkybę, kad Administracinių nusižengimų registro automatiniu bÅ«du pateiktas elektroninio paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini) yra R.

T. B. deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroninio paÅ¡to adresu ir procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Tai patvirtina 2021 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento atstovo gautas elektroninis praneÅ¡imas, kad R. T. B. elektroninio paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini) pateiktas „Mano VMI“ ir galioja nuo 2018 m. gegužės 14 d. Taip pat remiantis pareiÅ¡kėjo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20125368942, esančia charakterizuojančia medžiaga iÅ¡ jos matyti, kad pareiÅ¡kėjas administracinėn atsakomybėn dėl analogiÅ¡ko administracinio nusižengimo trauktas ne vienÄ kartÄ .

Procesiniai dokumentai pareiÅ¡kėjui ankstesnėse administracinių nusižengimų bylose iÅ¡siųsti ir įteikti tuo pačiu elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje jis administracinius nurodymus įvykdė. Todėl tai dar kartÄ patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 10 d. suraÅ¡ytas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANRJP- 190395-2020 R. T. B. iÅ¡siųstas ir įteiktas tinkamai, kaip to ir reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad R. T.

B. šios aplinkybės apeliaciniame skunde neneigia ir pats, nurodydamas, kad dėl ypatingai didelio krūvio darbe jis kelių savaičių bėgyje netikrino savo elektrinio pašto dėžutės, o toliau apeliaciniame skunde nurodo, kad aukščiau minėto nutarimo negavo savo gyvenamosios vietos adresu, taip pat jam nebuvo pranešta kitais būdais. Pabrėžtina, kad R. T. B. 2021 m. sausio 7 d. priimtas nutarimas Nr. 39-ANR_N-501-2021 išsiųstas keliais būdais, o būtent R. T. B. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektrinio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštu“ popierine siunta R.

T. B. gyvenamosios vietos adresu, tai patvirtina AB „Lietuvos paÅ¡to“ turimi duomenys, kad popierinė siunta pristatyta 2021 m. sausio 11 d. 9.12 val. Institucijos atsiliepime aptariama teismų praktika, kuri formuoja vienodÄ Teismų praktikÄ dėl Å¡aukimų ir kitų procesinių dokumentų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bÅ«tų tinkamai informuotas apie jam pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese.

ANK numato pareigÄ policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iÅ¡ tikrųjų gavo Å¡iuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-252-380/2020). Pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities mano VMI naudotojų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 116-5919 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Taisyklės) 6 punkte nurodyta, kad ,Asmeniui, kuris registruojasi ,,Mano VMI“, yra pateikiamos Å¡ios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato Å¡ių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis.

Sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas sutinka per ,,Mano VMI“ gauti iÅ¡ VMI dokumentus. Registruojantis ,,Mano VMI“, bÅ«tina nurodyti ,,Mano VMI“ atstovo elektroninio paÅ¡to adresÄ , kuriuo bus siunčiama elektroninio paÅ¡to patvirtinimo nuoroda. Norėdamas naudotis ,,Mano VMI“ paslaugomis, asmuo privalo suaktyvinti nuorodÄ , gautÄ nurodytu elektroniniu paÅ¡tu, ir tokiu bÅ«du patvirtinti elektroninio paÅ¡to adresÄ . Patvirtinto elektroninio paÅ¡to adresu asmeniui bus siunčiami praneÅ¡imai apie ,,Mano VMI“ paskyroje VMI paskelbtÄ dokumentÄ elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedÅ«romis susijusi informacija.“ Atkreiptinas dėmesys, kad R.

T. Bliuvas, kaip tai ir patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys, „Mano VMI“ deklaravęs elektroninio paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini), kuriuo iÅ¡siųsti procesiniai dokumentai, taip pat susipažinęs su aukščiau minėtomis Taisyklėmis. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu ir administracinio nusižengimo byloje turimais įrodymais Tarnyba mano, kad paneigta R. T. B. apeliaciniame skunde pateikta aplinkybė, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje jam buvo neįteikti tinkamai ir nesilaikyta ANK 573 straipsnio nuostatų reikalavimų.

Sutinkamai su aukščiau Teismo iÅ¡dėstytais argumentais, kad ANK numato pareigÄ policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iÅ¡ tikrųjų gavo Å¡iuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Dar kartÄ pabrėžtina, kad iÅ¡ R. T. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad aukščiau minėtus procesinius dokumentus jis gavo, tačiau, kaip pats nurodo, dėl didelio krÅ«vio darbe kelias savaites netikrino savo elektrinio paÅ¡to dėžutės. Dėl greičio matavimo sistemos „Poliscan FM1 “ Nr. 955075 teisėtumo, atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas R.

T. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigÅ«nų naudojama greičio matavimo sistema (jo manymu automatinis greičio matuoklis) neteisėta, kadangi minėti prietaisai jo manymu Lietuvos Respublikoje administracinius nusižengimus fiksuoja neatlikus jų patikros. Taip pat R. T. B. teigia, kad ir policijos įstaigai pateikus nurodytÄ patikrÄ teismas, priimdamas sprendimÄ R. T. B. byloje, turi ja nesivadovauti. Pažymi, kad policijos pareigÅ«nai, vykdydami atitinkamas funkcijas, naudoja tik įteisintas ir metrologines patikras turinčias technines priemones.

Institucija nurodo, kad 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 vai., (duomenys neskelbtini) (įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini) fiksuojant R. T. B. atžvilgiu administracinį nusižengimÄ naudota techninė priemonė: greičio matavimo sistema „Poliscan FM1“ Nr. 955075. Patikros sertifikatas Nr. 1216208 (pridedamas prie bylos) iÅ¡duotas 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir greičio matavimo sistemos patikrÄ atliko Vilniaus regiono laboratorijos Termometrijos ir elektrinių matavimų skyrius, kuri galioja iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.

Pabrėžiame, kad minėtoje patikroje nurodyta, kad greičio matavimo sistema tinkama naudoti. Todėl R. T. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, grindžiami tik asmenine nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis, o Institucijos pateikti įrodymai jas paneigia. Lietuvos metrologijos inspekcijos virÅ¡ininko 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 11V-47 „Dėl greičio matavimo sistemos tipo „Poliscan FM1“ patvirtinimo ir įraÅ¡ymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrÄ â€œ pavesta Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriui įraÅ¡yti minėtÄ greičio matavimo sistemos tipÄ â€žPoliscan FMl“ ir jo duomenis į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrÄ .

Todėl policijos naudojama minėta greičio matavimo sistema yra įteisinta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, fiksuojant administracinius nusižengimus, naudojama teisėtai. Dėl įspėjamojo kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ naudojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Kelių eismo taisyklėse KET 127 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Be šios pareigos yra taip pat numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės. Todėl R. T. B. apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė dėl KET informacinio kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ negali būti siejama su šia administracinio nusižengimo byla ir nėra įrodinėjimo dalyku, R. T. B. administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo dalyku yra būtent minėto KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 416 straipsnyje.

Tokios pačios nuomonės yra ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pasisakė, kad „<...> nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 ,,Automatinė eismo kontrolė“, priešingai pareiškėjo skundo teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 ir 4 dalis kilti jokios reikšmės neturi.

Vairuodamas automobilį pareiÅ¡kėjas turėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. PareiÅ¡kėjo nurodoma KET nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 ,,Automatinė eismo kontrolė“ privalo bÅ«ti įrengtas prieÅ¡ kiekvienÄ stacionarų greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymÄ bei nesuÅ¡velnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų.

Pastebėtina ir tai, jog prieÅ¡ingai deklaratyviems ir niekuo nepagrįstiems pareiÅ¡kėjo skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nutartyje nurodė, jog KET Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia bÅ«tent kaip informacinį, žymintį kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuotų nusižengimų padarymÄ pateisinantis ar atsakomybę už juos paÅ¡alinantis veiksnys.“ (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-115-531/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT- 29-895/2017, 2AT-38-976/2020). Ä®rodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) iÅ¡vadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neiÅ¡dėsto teisinių argumentų dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

PareiÅ¡kėjo R. T. B. administracinio nusižengimo byloje pagrindiniu įrodinėjimo dalyku yra nustatyto greičio virÅ¡ijimas. Å iai veikai nustatyti naudota aukščiau minėta greičio matavimo sistema, kuri yra įteisinta ir yra tinkama fiksuoti tokio pobÅ«džio administracinius nusižengimus, kÄ patvirtina iÅ¡duotas patikros sertifikatas, todėl R. T. B. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje dėl KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymo yra visiÅ¡kai įrodytas. R. T. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2021 m. sausio 7 d.

įgalioto pareigūno priimtas nutarimas Nr. 39-ANR_N-501-2021 turi būti pripažintas kaip nepagrįstu ir panaikintas, kadangi priimtame nutarime nėra nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, jame išdėstyti argumentai, R. T. B. vertinimu yra nepagrįsti. Pažymi, kad R. T. B. iš Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_N-501-2021, kuriame yra nurodytos visos su užfiksuotu administraciniu nusižengimo susijusios ir būtinos aplinkybės. Aukščiau išvardintais įrodymais, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, minėtas procesinis dokumentas įteiktas tinkamai.

Todėl R. T. Bliuvas, susipažinęs su nurodytu procesiniu dokumentu iÅ¡ jo turinio turėjo aiÅ¡kiai matyti nurodytas administracinio nusižengimo koordinates. Administracinėn atsakomybėn dėl analogiÅ¡kos veikos R. T. B. traukiamas ne pirmÄ kartÄ . Taip pat R. T. B., kaip numatyta ANK nuostatose ir minėtame nutarime, turėjo teisę į žodinį bylos nagrinėjimÄ , tačiau R. T. B. praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo negautas ir į InstitucijÄ jis nesikreipė. PareiÅ¡kėjas R. T.

B. skunde nurodo, kad dėl didelio užimtumo darbe praleido nutarimo apskundimo terminÄ , motyvuodamas, kad procesinių dokumentų jis negavo, nors kartu su apeliaciniu skundu pateikia priimtÄ nutarimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. B. priimtas nutarimas iÅ¡siųstas keliais bÅ«dais, t. y. jo deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu aukščiau minėtu elektroninio paÅ¡to adresu ir popierine siunta AB „Lietuvos paÅ¡tu“. Popierinė siunta R. T. B. įteikta 2021 m. sausio 11 d. 9.12 val., t. y. praėjus keturioms dienoms nuo nutarimo priėmimo dienos, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai neatitinka ANK 623 straipsnyje nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis turėtų bÅ«ti atnaujintas praleistas priimto nutarimo apskundimo terminas.

Pažymima, kad įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumÄ , įstatymas nustato laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

Terminų laikymasis yra bÅ«tina sÄ lyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali bÅ«ti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimÄ , bÅ«tina užtikrinti, kad nebÅ«tų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rÅ«pintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai.

Taip pat Ä®statymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, iÅ¡skirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali bÅ«ti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui realizuoti teisę kreiptis į teismÄ , kuriomis galima pagrįsti visÄ termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (pvz.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019), todėl praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti, kadangi nutarimo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė panaikinti pareiÅ¡kėjo R. T. B. atžvilgiu priimtÄ nutarimÄ , palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad Institucija pati pripažįsta, kad ženklinimo nebuvo. Ginčijame nutarime nenurodyta jokia gatvė ir namo numeris, kai pareiÅ¡kėjas turi žinoti apie jam suformuotus kaltinimus, kai teismų praktikoje nurodyta, kad protokole ir nutarime privalo bÅ«ti nurodyti kuo tikslesni vietos duomenys, o x ir y, todėl protokolas ir nutarimas jau vien dėl to yra neteisėti.

Institucijos aiÅ¡kinimai dėl adreso reikÅ¡mės, nereiÅ¡kia, kad nutarimas iÅ¡samus ir nepakeistinas, nes padaryta klaida suraÅ¡ant pirminį dokumentÄ protokolÄ . Ne vien trÅ«ksta tikslaus adreso nurodymo, bet ir kelio ženklo Nr. 636, nepanaudojimo aplinkybes. PareiÅ¡kėjo kaltė negali bÅ«ti įrodinėjama neleistinomis priemonėmis, reikalinga vadovautis teisėtumo principu. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžių metu, iÅ¡dėstė A. S. eksperimentinį nagrinėjimÄ , kuriame analizavo žodį „įrengti“, kuris yra prilyginimas žodžių junginiui – „paruoÅ¡tas darbui prietaisas“.

Prietaiso instrukcijoje sakoma, kad jį galima naudoti mobiliai ir stacionariai, t. y. specialiai suprojektuotoje matavimo vietoje, laikinai pastatant, įtvirtinant ir nustatant atstumÄ , kryptį ar kitaip sureguliuojant. PareiÅ¡kėjas teigia, kad „Poliscan FM1“ prietaisÄ bÅ«tina įrenginėti kelyje, kuris stovi kelio ruože, todėl akivaizdu, kad prietaisÄ bÅ«tina paruoÅ¡ti darbui, o jo neįrengus, prietaisas nepradėtų veikti. Ženklas 645 turi bÅ«ti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o remtis teismų suformuota praktika ir pripažinti, kad kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ nenaudojimas kartu su greičio matavimo prietaisu, daro negalimu to prietaiso rodmenų panaudojimÄ administracinio nusižengimo byloje. PareiÅ¡kėjas ginčija Institucijos pateiktÄ argumentÄ , jog automatiniai greičio matavimo prietaisai „Poliscan FM1“, kurie naudojami ant trikojo, juos fiziÅ¡kai pakėlus ir nusineÅ¡us į automobilį, jie neva nėra įrengti kelio ruože, o kelių eismo taisyklės sako, kad tokie įspėjamieji ženklai Nr. 636 gali bÅ«ti naudojami tik tada, kai ženklas yra įrengtas.

Å iuo metu galiojančioje KET redakcijoje kelio ženklas Nr. 636 apibÅ«dinamas kaip kelio ruožas, kuriame yra įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Pagal suformuotÄ praktikÄ prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisėtumo principui bei kol bylos medžiagoje nėra duomenų užtikrintai patvirtinančių informacinių ženklų buvimÄ nurodytame kelio ruože, negalima daryti iÅ¡vados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas. Taip pat praÅ¡o atstatyti praleistÄ apskundimo terminÄ , kadangi per mėnesį gavo penkis Å¡imtus el. paÅ¡tu laiÅ¡kų, todėl nematė gauto nutarimo, kai popierinį nutarimÄ gavo 2021 m. sausio 11 d., skundas pateiktas 2021 m. sausio 30 d., todėl mano, kad iÅ¡ esmės nėra praleistas apskundimo terminas nuo nutarimo gavimo per paÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjas nutarimÄ atrado ir savo el. paÅ¡te, todėl skundas pateiktas net Å¡ventinę dienÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ R. T. B. atžvilgiu nutraukti ir Institucijos priimtÄ nutarimÄ panaikinti. Teismo posėdyje Institucijos atstovė atsiliepimÄ palaiko iÅ¡dėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino skundui paduoti, kadangi pareiÅ¡kėjas gavo nutarimÄ tinkamai ir yra praleistas terminas be svarbių priežasčių, todėl praÅ¡o skundo nepriimti ir skundo netenkinti.

Skundas atmestinas Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip dvideÅ¡imt, bet ne daugiau kaip trisdeÅ¡imt kilometrų per valandÄ , užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto trisdeÅ¡imties iki devyniasdeÅ¡imt eurų. Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio, vyresniosios specialistės R.

B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-501-2021, R. T. B. paskirta 80 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 val. Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN Kodas (duomenys neskelbtini), virÅ¡ijo nustatytÄ 50 km/h greitį 27 km/h, važiavo 77 km/h greičiu (įvertinus paklaidÄ ). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo atstovo advokato bei Institucijos atstovės paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius kitus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčas byloje iÅ¡ esmės kyla dėl greičio matavimo prietaiso įrengimo konkrečioje vietoje, jo teisėtumo, metrologinės patikros padarymo teisėtumo ir jos galiojimo bei įspėjamojo kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ nebuvimo.

Pareiškėjas R. T. B. savo skunde nurodė, kad iš Nutarimo neaiški įvykio vieta, kadangi nurodyta tik Kauno miesto sav., neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas tariamas pažeidimas, nėra nurodytas jo pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku, ar tokia patikra buvo galiojanti. Iš R. T. B. byloje esančio 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-190395-2020 nustatyta, kad administracinis nusižengimas – 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 val. Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN Kodas (duomenys neskelbtini), buvo viršytas leistinas 50 km/h važiavimo greitis (užfiksuotas 77 km/h, po paklaidos 27 km/h, paklaida 3 km/h) buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu Nr. PS-955075, metrologinės patikros sertifikatu Nr. 1216208 (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20125368942, b. l. 9-11).

AB ,,Vilniaus Metrologijos centras“ raÅ¡tu pateikė informacijÄ su greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 patikros sertifikato Nr. 1216208 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 metrologinė patikra AB „Vilniaus metrologijos centras“ atlikta 2020 m. rugpjūčio 11 d., prietaisas pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 20, 21). Taip pat Lietuvos Kelių policijos tarnyba raÅ¡tu informavo, kad mano, kad mobiliesiems greičio matavimo prietaisams Å¡is reikalavimas netaikomas, nes jie nėra įrengiami kelyje.

Pažymi, kad tokio kelio ženklo nebuvimas neturi kelti abejonių dėl transporto priemonės vairuotojo pareigos vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio (b. l. 70). R. T. B. vairuojamo automobilio greitį nusižengimo padarymo metu fiksavusio greičio matavimo prietaiso „Poliscan FM1“ Nr. 955075 tinkamumas naudoti nekelia abejonių. Å iame kontekste pažymėtina, jog stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Å«kio ministras 2014 m. spalio 24 d.

įsakymu Nr. 4-761 (Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija) „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, o Å¡ių taisyklių 40 punkte nurodyta, kad kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir EEE valstybėse atlikta matavimo priemonės pirminė ir periodinė patikra pripažįstama Lietuvos Respublikoje, jei ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingų įstaigų, atlikusių pirminę ar periodinę patikrÄ , iÅ¡duotÄ matavimo priemonės patikros sertifikatÄ ar kitÄ lygiavertį dokumentÄ ir (arba), jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis.

Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 Stacionarioms ir mobiliosioms transporto priemonių greičio matavimo priemonėms ir sistemoms nustatytas 1 metų laiko intervalas tarp periodinių patikrų, kurias atlieka paskirtosios įstaigos. Taip pat pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas „Poliscan FM1“ įtrauktas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrÄ 2019 m. balandžio 18 d., tai yra, iki Å¡ioje byloje tiriamo administracinio nusižengimo užfiksavimo (2020 m. lapkričio 9 d.), o Å¡io prietaiso – „Poliscan FM1“ Nr. 2-2585:2019, patikros sertifikatas Nr. 1216208, metrologinė patikra atlikta Vilniaus regiono laboratorijoje Teometrijos ir elektrinių matavimų skyriuje, Vilniuje 2020 m. rugpjūčio 11 d., AB ,,Vilniaus Metrologijos centras“ pateikė greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 patikros sertifikato Nr. 1216208 kopijÄ , kad minėto greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 metrologinė patikra Lietuvos Respublikoje atlikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir jÄ atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“, prietaisas pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad greičio matavimo prietaiso tinkamumas nekelia abejonių, Å¡io prietaiso sertifikatas padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, greičio matavimo prietaisas buvo veikiantis, patikrintas ir sertifikuotas bei tinkamai įteisintas ir naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeidėjo greitis buvo įvertintas pažeidėjo naudai, pritaikius 3 km/h greičio matavimo paklaidÄ . PareiÅ¡kėjo R. T. B. atstovas Dominykas Varnas savo skunde taip pat nurodo aplinkybę, kuri jo manymu, svarbi sprendžiant klausimÄ dėl Nutarimo teisėtumo, t. y. jog prieÅ¡ greičio matuoklį nebuvo apie jį informacinio kelio ženklo. PareiÅ¡kėjas remiasi 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu (bylos Nr. AN2-174-458/2019) bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. 3-83, jog Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi bÅ«ti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. AnalogiÅ¡kas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas Kelių eismo taisyklėse. Nesant duomenų, kurie patvirtintų tokių informacinių ženklų buvimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas vieÅ¡ojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, kad plėtojant teismų praktikÄ dėl kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ įrengimo kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, Klaipėdos apygardos teismas vėlesnėje, tai yra, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje (bylos Nr. AN2-267-255/2019) yra konstatavęs, jog tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas stacionariuoju greičio matuokliu, prieÅ¡ kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nusižengimų fakto konstatavimui ir pažeidėjo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalyje kilimui jokios reikÅ¡mės neturi.

Vairuodamas automobilį, asmuo turi laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, laikytis kelių eismo taisyklių, neviršyti leistino greičio. Ir nors šioje nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kelio ruožo, kuriame buvo leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantis mobilus, o ne stacionarus prietaisas, ženklinimo kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, tokia aukštesniojo teismo formuojama praktika yra aktuali ir šioje byloje – vairuotojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio ir tais atvejais, kai kelio ruožas, kuriame yra įrengta automatinė greičio matavimo kontrolė, nėra paženklintas kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“.

Sprendžiant dėl kelio ruožo, kuriame yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantis mobilus prietaisas, ženklinimo kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ pažymėtina ir tai, kad leistino greičio virÅ¡ijimas iÅ¡ esmės neatitinka Kelių eismo taisyklių nuostatų ir Å¡io pažeidimo nepaneigia aplinkybė, jog prieÅ¡ mobilųjį ar kitÄ greičio matavimo prietaisÄ yra arba nėra įrengtas informacinis kelio ženklas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 84 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4438“ Å¡iam įstatymo projektui nepritarė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sÄ lygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytÄ eismo tvarkÄ ir jos laikytis.

BÅ«tent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali bÅ«ti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius bÅ«ti sÄ moningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, nustačius reikalavimÄ naudoti kelio ženklus prieÅ¡ mobiliÄ sias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiÅ«ros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimÄ si keliais), pamatęs kelio ženklÄ , apvažiuos kontroliuojamÄ kelio ruoÅ¾Ä ir taip iÅ¡vengs atsakomybės už daromus nusižengimus.

Ä®statymo projektu siÅ«lomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet prieÅ¡ingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, iÅ¡vengti administracinės atsakomybės“. Teismas vertina, kad įspėjamojo kelio ženklo nebuvimas prieÅ¡ mobilųjį ar kitÄ greičio matavimo prietaisÄ , nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymÄ pateisinantis ar atsakomybę už jį paÅ¡alinantis veiksnys (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 4 d. sprendimas).

ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali bÅ«ti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu raÅ¡ytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo iÅ¡davimo dienos, jei asmuo dalyvauja priimant (skelbiant) nutarimÄ , nes paskelbus nutarimÄ , nutarimo nuoraÅ¡as asmeniui įteikiamas iÅ¡ karto.

Jeigu asmuo nedalyvauja priimant (skelbiant) nutarimÄ , skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad R. T. B. nutarimas iÅ¡siųstas elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas „Mano VMI“ ir galioja nuo 2018 m. gegužės 14 d. PareiÅ¡kėjas Å¡io fakto neginčija ir tvirtina, kad dėl el. paÅ¡tu gautų laiÅ¡kų gausos, gauto procesinio dokumento nepastebėjo (b. l. 75-95). Taip pat Institucijos atsiliepime nurodyta, kad AB „Lietuvos paÅ¡tas“, siunta su nutarimu pristatyta 2021 m. sausio 11 d. (b. l.

40) bei pareiÅ¡kėjas skunde patvirtina, kad skundÄ pateikė praleidęs dviejų dienų apskundimo terminÄ , kurį ir praÅ¡o atnaujinti. ANK nėra nustatyto teisinio reguliavimo dėl terminų skaičiavimo, dėl to jiems skaičiuoti taikoma teisės analogija su Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis. BPK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais; skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. 2021 m. sausio 7 d. nutarimas R.

T. B. buvo iÅ¡siųstas nutarimo priėmimo dienÄ , pareiÅ¡kėjo nurodytu ir galiojančiu iki Å¡iol elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), taigi 20 dienų terminas skundui dėl Å¡io nutarimo paduoti baigėsi 2021 m. sausio 27 d. PareiÅ¡kėjas skundÄ iÅ¡siuntė 2021 m. sausio 30 d., t. y. praleidus nutarimo apskundimo terminÄ . 20 dienų terminas skundui dėl Å¡io nutarimo paduoti yra pasibaigęs. Teismas pažymi, jog terminų laikymasis yra bÅ«tina sÄ lyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali bÅ«ti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami.

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , bÅ«tina užtikrinti, kad nebÅ«tų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus bei paisyti proporcingumo reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ . Svarstant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimÄ , paprastai toks praÅ¡ymas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai asmuo jį praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

Ä®statymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise. Terminai negali bÅ«ti neproporcingai ilgi, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeista kitos Å¡alies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytinÄ sprendimÄ . Todėl svarbu sÄ Å¾iningai laikytis procesinių terminų, kad nebÅ«tų nepagrįstai pažeisti nei vienos Å¡alies interesai, kadangi pareiÅ¡kėjas pateiktame skunde bei pareiÅ¡kėjo atstovo advokatas teismo posėdyje praÅ¡ymÄ motyvavo, kad pateikė skundÄ praleidus nustatytÄ apskundimo terminÄ dėl gausiai gaunamų elektroninių laiÅ¡kų, tai nėra laikoma svarbia priežastimi pripažįstama tokia aplinkybė, kuri objektyviai kliudė ar sudarė kliÅ«tis pareiÅ¡kėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismÄ .

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pats turi rÅ«pintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeista teisė paduoti skundÄ gali bÅ«ti ginama tik tada, kai asmuo elgiasi apdairiai ir rÅ«pestingai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų priežasčių teismas nelaiko svarbiomis, todėl jo praÅ¡ymas atnaujinti nustatytÄ skundo padavimo terminÄ yra netenkintinas. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytas ir įvertintas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Institucija tinkamai iÅ¡tyrė nusižengimo aplinkybes, teisėtai surinko byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ 2021 m. sausio 7 d.

NutarimÄ Nr. 236ANR_N-501-2021, nutarime teisingai konstatuota, kad R. T. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 416 straipsnio 3 dalyje, kurį nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pareiÅ¡kėjo R. T. B. skunde nurodytais argumentais. Skundžiamas institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : netenkinti pareiÅ¡kėjo R.

T. B. praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ . Palikti Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiÅ«ros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio, vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimÄ Nr. 39-ANR_N-501-2021, nepakeistÄ ir R. T. B. skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Liuba Kymantienė