2ab9705f-0fcb-417d-8aca-ef2669947943 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1015-362/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00490-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d.Å iauliai              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. D. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo laisvė nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio buvo apribota pažeidžiant galiojančius įstatymus.

Jis buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI) kamerose, kuriose neužtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, į ploto normÄ neįskaičiuojamas unitazo ir praustuvės užimamas plotas.

Å iaulių TI jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sÄ lygomis, dėl to patyrė didelę žalÄ . Kamerose sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsinio grybelio. Nurodo, kad daug kartų žodžiu kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl blogų kalinimo sÄ lygų, tačiau jo kreipimųsi niekas neregistravo ir į juos nereagavo. Dėl Å¡ilto vandens nebuvimo kamerose negalėjo Å¡variai iÅ¡siplauti indų, dėl to teko valgyti antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Dėl kalinimo perpildytose kamerose kamavo galvos skausmai, svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai, daug kartų kreipėsi į psichologÄ ir psichiatrÄ , tačiau jam nepadėdavo. Kamerose tualetai neÅ¡varÅ«s, tekdavo kęsti nemalonius kvapus, trÅ«ko veiklos už kameros ribų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija, buvo ir tebėra labai sukrėstas, nuolatos galvoja apie savižudybę dėl nepakeliamų gyvenimo sÄ lygų ir kankinančios aplinkos, žymiai pablogėjo jo sveikata, prarado daug svorio, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, sutriko visavertis gyvenimas, tapo uždaras, nebemoka normaliai bendrauti su aplinkiniais, prarado pasitikėjimÄ savimi, tapo dirglus, dėl to atsirado aplinkos ir žmonių baimė.

Neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, vertina 80 000 Lt.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-02-21 pažymos Nr. 69/06-830 „Dėl V. D. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2011-09-02 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-01-17. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje kameroje Nr. 53 buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2011-09-02 iki 2011-11-07 su dar 5–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,87 kv. m iki 3,12 kv. m, kameroje Nr. 16 – periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2011-11-07 iki 2012-01-05 vienas arba su dar 4–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,91 kv. m iki 3,8 kv. m, kameroje Nr. 51 – periodiÅ¡kai nuo 2012-01-23 iki 2012-04-04 su dar 2–11 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,57 kv. m iki 6,28 kv. m, kameroje Nr. 78 – nuo 2012-05-28 iki 2012-05-29 vienas arba dviese ir vienam asmeniui teko nuo 3,22 kv. m iki 6,45 kv. m, kameroje Nr. 55 periodiÅ¡kai nuo 2012-05-29 iki 2012-07-11 su dar 5–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,87 kv. m iki 3,12 kv. m, kameroje Nr. 64 – nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04 su dar 2–3 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 5,58 kv. m iki 7,44 kv. m, kameroje Nr. 27 – nuo 2012-08-04 iki 2012-08-07 su dar 4–6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,27 kv. m iki 3,18 kv. m, kameroje Nr. 66 – periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2012-09-10 iki 2012-11-27, nuo 2013-02-26 iki 2013-09-27 ir nuo 2013-12-16 iki 2014-01-17 su dar 1–9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,26 kv. m iki 11,3 kv. m, kameroje Nr. 57 – laikotarpiais nuo 2013-01-15 iki 2013-01-24 ir nuo 2013-11-19 iki 2013-11-27 su dar 1–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,81 kv. m iki 9,99 kv. m.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,57 kv. m (kameroje Nr.

51) iki 11,3 kv. m (kameroje Nr.

66) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį nuo 2011-09-02 iki 2014-01-17 iÅ¡ viso buvo laikomas 302 dienas.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo jokių iÅ¡gyvenimų, objektyviai pagrįstų nusiskundimų, kurie leistų nustatyti tikrai buvus neigiamÄ poveikį, sÄ lygojusį neturtinės žalos atsiradimÄ .

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-02-14 pažymos Nr. 61-04/223 „Dėl V. D.“ matyti, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais per savo kalinimo laikotarpį būtų kreipęsis į įstaigos direktorių.Kameros Nr. 78, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2012-05-28–2012-05-29, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas buvo atliktas 2012-01-10 (išvados surašytos 2012-01-06 patikrinimo akte Nr. EP-2). Nustatyta, kad kameros sienos aprašinėtos, dalis plytelių išdaužta, virš durų esanti po metaliniu apsauginiu gaubtu lempa nuplėšta, tualete nuleidimo žarna nusidėvėjusi, dirbtinio apšvietimo elektros laidai lubose sumontuoti nepaslėptu būdu, kameroje reikalingas remontas.

Kaip matyti po Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-04-11 patikrinimo (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-04-17 patikrinimo akte Nr. EP-101), kameros Nr. 78 pažeidimai paÅ¡alinti: sienos nuvalytos, iÅ¡kritusių plytelių vietos užtinkuotos, virÅ¡ durų esanti po metaliniu apsauginiu gaubtu lempa pritvirtinta, tualete nusileidimo žarna pakeista, dirbtinio apÅ¡vietimo elektros laidai sumontuoti paslėptu bÅ«du.2012-04-11 Å iaulių visuomenės sveikatos centras atliko kameros Nr. 51 patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-04-19 patikrinimo akte Nr. EP-105).

Nustatyta, kad ant sienų ir lubų yra pelėsis, sienų dažų danga vietomis nusilupusi, sienos purvinos, ant jų matosi vandens nubėgimo žymės, dirbtinio apšvietimo lempos išplėštos, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios aplinkos atskirtas užuolaidomis, kurios purvinos ir suplyšusios, kameroje reikalingas paprastasis remontas. Taip pat nustatyti natūralios apšvietos, oro temperatūros ir oro judėjimo greičio pažeidimai. Iš 2012-07-02 patikrinimo akto Nr. EP-237 matyti, kad kameroje Nr. 51 atliktas paprastasis remontas, ant sienų ir lubų pelėsio nėra, oro temperatūra tinkama, nepašalintas tik dirbtinės naktinės apšvietos pažeidimas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-18 patikrinime (išvados surašytos patikrinimo akte Nr. EP-289) nustatyta, kad kamera Nr. 51 tvarkinga, jose atliktas einamasis remontas, pelėsio nėra, lentynėlės tualeto reikmenims laikyti ir veidrodžiai yra.Kameros Nr. 55, kurioje pareiškėjas buvo laikomas periodiškai nuo 2012-05-29 iki 2012-07-11, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas buvo atliktas 2012-04-11 (išvados surašytos patikrinimo akte Nr. EP-105). Nustatyti neesminiai pažeidimai: sienos tinkas vietomis išdaužytas, sienų dažų danga nusilupusi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios aplinkos atskirtas užuolaidomis, kurios purvinos, elektros instaliacija įrengta nepaslėptu būdu, sanitariniame mazge šalto vandens tiekimo sistema neįrengta, praustuvės nėra, kameroje reikalingas paprastasis remontas.

Taip pat – dirbtinės ir natÅ«ralios apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros ir judėjimo pažeidimai. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo akte Nr. EP-237 matyti, kad kameroje Nr. 55 atliktas paprastasis remontas, sanitariniame mazge Å¡alto vandens tiekimo sistema įrengta, praustuvė yra. NepaÅ¡alintas tik dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas.Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-01-14 atliko kameros Nr. 57 ir Nr. 66 patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3).

Kameroje Nr. 57 nustatyta, kad ant sienų ir lubų matosi pelėsis, sienų dažų danga atsilupusi, patalpoje būtinas remontas, sanitarinis mazgas dalinai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos (iš vienos pusės metaline plokšte, iš kitos – medžiaginėmis užuolaidomis, patalpoje neužtikrinamas pagrindinis gyvenamųjų patalpų valymas, oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos pažeidimai. Iš 2013-05-09 patikrinimo akto Nr. EP-128 matyti, kad stalas, kabykla asmeniniams drabužiams kameroje Nr. 57 yra.

Sanitarinis mazgas atitvertas užuolaidomis, pelėsio nėra, tačiau kameroje reikalingas remontas. Kameroje Nr. 66, kurioje pareiškėjas buvo laikomas periodiškai nuo 2012-09-10 iki 2012-11-27, nuo 2013-04-22 iki 2013-09-27 ir nuo 2013-12-16 iki 2014-01-17 stalas yra, kabyklos asmeninimas drabužiams yra. Sanitarinis mazgas atitvertas užuolaidomis, sanitarinis mazgas iš 2-jų pusių atitvertas presuoto kartono plokštėmis, iš vienos – užuolaidomis. Kameroje atliktas paprastasis remontas. Nenustatyta jokių pažeidimų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo šviesos patekimo į kameras ar blogo šildymo patalpose, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje.

Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę.Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. HN 27 p. numato, kad Å¡alto ir karÅ¡tos vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje valykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kamerose yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo.Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Taip pat suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti Å iaulių tardymo izoliatoriuje veikia biblioteka, suimtieji gali skaityti literatÅ«rÄ ir periodinę spaudÄ . Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 96 punktu, suaugusiems suimtiesiems sÄ lygos sportuoti ir mankÅ¡tintis sudaromos pagal galimybes. Atsakovas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos, jog stokoja veiklos už kameros ribų, yra nepagrįstos ir neturi jokio teisinio pagrindo, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pagal savo galimybes visada siekia užtikrinti suimtiesiems užimtumÄ , organizuoti įvairius renginius ir sudaryti sÄ lygas visiems suimtiesiems pagal jų pačių poreikį įsitraukti ir dalyvauti įvairiose užimtumo formose.Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo V.

D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-02-21 pažymoje Nr. 69/06-830 (b. l.

16) nurodyta, kad V. D. įstaigoje tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas nuo 2011-09-02 iki 2014-01-17. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 6,45 kv. m iki 22,6 kv. m. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 12 asmenų. Kameroje Nr. 53 (18,74 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2011-09-02 iki 2011-09-06, nuo 2011-09-09 iki 2011-10-11, nuo 2011-10-11 iki 2011-11-07, kameroje būdavo 6–11 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 1,7 kv. m iki 3,12 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 16 (19,09 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2011-11-07 iki 2011-12-12, nuo 2011-12-12 iki 2012-01-05, kameroje buvo 5–10 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 1,91 kv. m iki 3,82 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 51 (18,86 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-01-23 iki 2012-02-08, nuo 2012-03-12 iki 2012-03-30, nuo 2012-03-30 iki 2012-04-04, kameroje buvo 3–12 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 1,57 kv. m iki 6,28 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 78 (6,45 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas 2012-05-28–2012-05-29, kameroje buvo 1–2 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 3,22 kv. m iki 6,45 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 55 (18,77 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-05-29 iki 2012-06-12, nuo 2012-07-09 iki 2012-07-11, kameroje buvo 6–10 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 1,87 kv. m iki 3,12 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 64 (22,34 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04, kameroje buvo 3–4 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 5,58 kv. m iki 7,44 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 27 (15,93 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-08-04 iki 2012-08-07, kameroje buvo 5–7 asmenys, vienam asmeniui teko nuo 2,27 kv. m iki 3,18 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 66 (22,6 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-09-10 iki 2012-10-16, nuo 2012-11-19 iki 2012-11-27, nuo 2013-02-26 iki 2013-03-06, nuo 2013-04-22 iki 2013-04-26, nuo 2013-06-18 iki 2013-06-26, nuo 2013-09-24 iki 2013-09-27, nuo 2013-12-16 iki 2014-01-17, kameroje buvo laikoma nuo 2 iki10 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 2,26 kv. m iki 11,3 kv. m gyvenamojo ploto. Kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-01-15 iki 2013-01-24 ir nuo 2013-11-19 iki 2013-11-27, kameroje buvo 2–11 asmenų, vienam asmeniui tekdavo nuo 1,81 kv. m iki 9,99 kv. m gyvenamojo ploto.Iš viso pareiškėjas per laikotarpį nuo 2011-09-02 iki 2014-01-17 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 320 dienų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,7 kv. m (kameroje Nr.

53) iki 11,3 kv. m (kameroje Nr.

66) gyvenamasis plotas. IÅ¡ paminėtų laikotarpių 12 dienų pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ (nuo 2012-03-30 iki 2012-04-04, nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04). Atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalis etapuojama ir nebÅ«na kamerose), dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose, konstatuotina, kad laikotarpiai, kai kameros buvo perpildytos, yra dar mažesni, nors jų tiksliai nustatyti teismas negali, nes atsakovas negali pateikti tokių iÅ¡samių duomenų dėl didelio nuteistųjų skaičiaus kitimo kiekvienÄ dienÄ .Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija.Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Šiaulių TI kamerų sienos ir lubos pažeistos pelėsio, kamerose nėra karšto vandens, tualetai nešvarūs.Byloje pateiktas Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-04-19 patikrinimo aktas Nr. EP-105 (b. l. 23-30).

Nustatyta, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 51 (joje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-01-23 iki 2012-02-08, nuo 2012-03-12 iki 2012-03-30, nuo 2012-03-30 iki 2012-04-04) ant sienų ir lubų yra pelėsis, sienų dažų danga vietomis nusilupusi, sienos purvinos, ant jų matosi vandens nubėgimo žymės, dirbtinio apšvietimo lempos išplėštos, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios aplinkos atskirtas užuolaidomis, kurios purvinos ir suplyšusios, kameroje reikalingas paprastasis remontas, nustatyti dirbtinės apšvietos, natūralios apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės pažeidimai.

Kameros Nr. 55, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-05-29 iki 2012-06-12 ir nuo 2012-07-09 iki 2012-07-11, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas buvo atliktas 2012-04-11, išvados surašytos 2012-04-19 patikrinimo akte Nr. EP-105 (b. l. 23-30). Nustatyta, kad sienos tinkas vietomis išdaužytas, sienų dažų danga nusilupusi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios aplinkos atskirtas užuolaidomis, kurios purvinos, elektros instaliacija įrengta nepaslėptu būdu, sanitariniame mazge šalto vandens tiekimo sistema neįrengta, praustuvės nėra, kameroje reikalingas paprastasis remontas.

Taip pat nustatyti dirbtinės ir natūralios apšvietos, oro temperatūros ir judėjimo pažeidimai. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo akto Nr. EP-237 (b. l. 31-34) matyti, kad kameroje Nr. 55 atliktas paprastasis remontas, sanitariniame mazge šalto vandens tiekimo sistema įrengta, praustuvė yra. Nepašalintas dirbtinės apšvietos pažeidimas.Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-298 (b. l. 35-37) nurodyta, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 64 (joje pareiškėjas buvo nuo 2012-07-30 iki 2012-08-04) pelėsio nėra, nuo lubų vietomis (virš durų) lupasi dažų danga, kameroje reikalingas paprastasis remontas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3 (b. l. 38-43) nurodyta, kad kameroje Nr. 57 (joje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-01-15 iki 2013-01-24 ir nuo 2013-11-19 iki 2013-11-27) ant sienų, lubų matosi pelėsis, apgyvendinimo patalpoje sanitarinis mazgas dalinai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos: iš vienos pusės metaline plokšte, iš kitos – medžiaginėmis užuolaidomis. Patalpoje neužtikrintas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), sienos, durys, palangė, baldai purvini, aprašinėti.

Nustatyti oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimai.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į byloje esančius Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių TI kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, taigi Å¡iuo atveju Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Atsižvelgiant į Å¡iÄ normÄ pažymėtina, kad Å iaulių TI kamerose karÅ¡to vandens tiekimo sistemos bÅ«ti neprivalo, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos bei higienos normas atitinkančių gyvenimo sÄ lygų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus netinkamos kalinimo sÄ lygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, jų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir skunde, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-763/2013 už 291 dienÄ priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui), įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis – apie 2253 Lt), teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1000 Lt.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 80 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 (vienas tÅ«kstantis) Lt neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                            Arvydas Martinavičius