2018-12-18 Nr. AB-23593-3-61-3-03004-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1173-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03004-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 27.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – AS „Latvijas tilti“ ir A. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lietuvos rytas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. EKS-10/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus A. U. publikacijoje „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ („Lietuvos rytas“; 2015 m. spalio 30 d.) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta žurnalistės A. S. (slapyvardis – A. U.) publikacija „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ („Lietuvos rytas“ 2015 m. spalio 30 d.) (toliau – ir Publikacija) nebuvo skirta būtent AS „Latvijas tilti“ darbo ar veikos kritikai. Jos tikslas – informuoti visuomenę apie viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo spragas, kurios sudaro galimybę teisėtais būdais stabdyti konkursus, tokiu būdu atidedant darbų pradžią, pratęsti darbų atlikimo terminus ir padidinti galutinę perkamų darbų / paslaugų kainą. AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ atvejai Publikacijoje paminėti kaip tokio reglamentavimo spragų rezultatai. Komisijos sprendimas nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas neįsigilinus į Publikacijos turinį ir tikslą, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje konstatuota keletas faktų: Lietuvoje užsitęsia kelių statybos remonto darbai, tai nutinka dėl įvairių priežasčių: dėl užsitęsusių, dažnai dirbtinai sukurtų teismo procesų, kuriuose šalys naudoja net melą; vienas tokių besibylinėjančių yra AS „Latvijas tilti“, tačiau, kaip nurodyta Publikacijoje – ir paties AS „Latvijas tilti“ atliekamų darbų terminai užtęsiami. Publikacijoje nėra detalizuojama, kokiu būdu tie terminai pratęsiami, nes tai nėra jos tikslas. Publikacijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kad kažkas šioje srityje yra negerai – dėl įvairių priežasčių tęsiami darbų atlikimo terminai, kyla darbų kainos, o tuo metu keliuose žūva žmonės (konkrečiai – „Via Baltica“ kelyje).

4. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad teiginiai: „Latvijas tilti“ nekart savo vykdomuose objektuose prašė nukelti ir darbų pabaigos terminą, pavyzdžiui tiesiant Panemunės-Sovetsko aplinkkelį ir statant tiltą per Nemuną. <...>“ „Latvijas tilti“ kartu su partneriu darbus pažadėjo atlikti per 15 mėnesių, tačiau iš tiesų tai padarė net per 25 mėnesius. Maža to, minėti darbai pabrango beveik 2 mln. eurų“, „Gerokai vėlavo ir daugiau nei milijonu eurų pabrango šių bendrovių sostinėje vykdyta Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija – ji buvo atnaujinama nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio gatvių sankryžų“, neatitinka tikrovės ir žeidžia AS „Latvijas tilti“ dalykinę reputaciją.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad ir Komisijai, ir AS „Latvijas tilti“ yra paaiškinęs, iš kur gauta informacija ir kokiu būdu padarytos Publikacijoje pateiktos išvados apie užsitęsusius darbų atlikimo terminus ir pabrangusius rangos darbus. Informacija gauta iš viešų (kai kuriais atvejais – iš oficialių) informacijos šaltinių; ji nėra paneigta, todėl yra pagrindas teigti, kad informacija atitinka tikrovę. Publikacijoje nėra kalbama apie tai, kad AS „Latvijas tilti“ neteisėtai kreipėsi į teismus, ar, jog AS „Latvijas tilti“ neteisėtai pratęsė darbų atlikimo terminus, taip pat nėra nurodyta, kad AS „Latvijas tilti“ neteisėtai buvo sumokėta didesnė pinigų suma.

6. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6 straipsnio pažeidimo. AS „Latvijas tilti“ Komisijai pateikti susitarimai, kuriais pratęsiami darbų atlikimo terminai, užsakomi papildomi darbai ir pan., tik patvirtina Publikacijos temą – teisinis viešųjų pirkimų reglamentavimas sudaro sąlygas užtęsti darbų pradžią ar jų atlikimo terminus bei keisti kainą. Jei Publikacijos autorė būtų papildomai surinkusi ir šiuos dokumentus, tai niekaip nebūtų pakeitę Publikacijos turinio ir tikslo – informuoti visuomenę, kad teisinis reglamentavimas sudaro galimybes piktnaudžiauti. Publikacijoje nebuvo keliamas klausimas apie AS „Latvijas tilti“ kokius nors galbūt neteisėtus veiksmus, o tik surinkta informacija ir pateikti įstatymo spragų pavyzdžiai bei pasinaudojimo jomis pasekmės.

7. Pareiškėjas teigė, kad AS „Latvijas tilti“ savo reikalavime dienraščiui „Lietuvos rytas“ buvo nurodęs, kad paskelbta informacija apie pailgintus terminus neatitinka tikrovės ir reikalavo ją paneigti. Savo skunde Komisijai AS „Latvijas tilti“ pripažino, kad terminai buvo ilgesni, nei numatyta pirminėje sutartyje, tačiau tai buvo padaryta suderinus su užsakovu. Publikacijoje norėta parodyti, kad realiai darbų atlikimo terminai ir kainos nebebūna tokie, kokių tikėtasi (žadėta) sutarties sudarymo metu. Toks AS „Latvijas tilti“ pozicijos pasikeitimas patvirtina, kad informacija atitinka tikrovę.

8. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada dėl Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes neva kritikuojamam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė pasiteisinti, pasiaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Publikacijoje nėra kritikuojama AS „Latvijas tilti“, o kritikuojamas netinkamas teisinis reglamentavimas. Tai iš esmės skirtingi dalykai, todėl AS „Latvijas tilti“ ir nebuvo siūlyta pateikti savo komentaro. Publikacijoje yra su jos tema susijusio asmens – Teisingumo ministerijos atstovo – komentaras. Be to, neaišku kaip Komisija įsivaizduoja klausimą, kurį galima būtų šiuo atveju užduoti AS „Latvijas tilti“.

9. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. liepos 16 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje straipsnyje „Teismų kardu mosikuojantys latviai – pričiupti“ yra kritikuojama būtent AS „Latvijas tilti“ ir čia jai suteikta galimybė pateikti savo komentarą, ką ji ir padarė, o komentaras buvo išspausdintas.

10. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir atsakovas, Asociacija) atsiliepime į skundą su juo nesutiko.

11. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. birželio 15 d. Komisija išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens AS „Latvijas tilti“ skundą dėl Publikacijos ir nustatė, jog joje buvo kritikuojama AS „Latvijas tilti“ Lietuvoje vykdoma veikla ir, be kita ko, teigiama, kad „Latvijas tilti“ nekart savo vykdomuose objektuose prašė nukelti ir darbų pabaigos terminą, pavyzdžiui, tiesiant Panemunės – Sovetsko aplinkkelį ir statant tiltą per Nemuną.<... >„ Latvijas tilti“ kartu su partneriu darbus pažadėjo atlikti per 15 mėnesių, tačiau iš tiesų tai padarė net per 25 mėnesius. Maža to, minėti darbai pabrango beveik 2 mln. eurų. Gerokai vėlavo ir daugiau nei milijonu eurų pabrango šių bendrovių sostinėje vykdyta Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija – ji buvo atnaujinama nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio gatvių sankryžų“. Publikacijoje nebuvo nurodyti informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens vykdytus projektus šaltiniai, o pačiam asmeniui nebuvo suteikta atsakymo teisė, nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Skunde Komisijai AS „Latvijas tilti“ nurodė ir dokumentais pagrindė, kad įsipareigojimus rangovams dėl anksčiau paminėtų objektų įvykdė tinkamai, o bendras projektų įgyvendinimo terminas užsitęsė ir galutiniai jų kaštai pabrango ne dėl jo kaltės, o dėl užsakovų pageidavimu atliktų ir suderintų papildomų darbų. Ši informacija buvo viešai skelbiama ir prieinama internete, tačiau UAB „Lietuvos rytas“ šiais nepriklausomais informacijos šaltiniais nepasinaudojo, nesikreipė dėl informacijos suteikimo ir (ar) jau turimos informacijos patikslinimo nei į patį AS „Latvijas tilti“, nei į nurodytų darbų užsakovus – Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Publikacijoje buvo pateikta AS „Latvijas tilti“ dalykinei reputacijai kenkianti neišsami ir netiksli informacija ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai; pareiškėjas nesirėmė šaltiniais, galinčiais šią informaciją tinkamai patikslinti ir (ar) paaiškinti, nesuteikė galimybės atsakyti į kritiką, paneigti ir (ar) patikslinti klaidingą informaciją ir nenurodė, kodėl tai nėra padaryta. Todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 6 straipsnis ir 22 straipsnio 2 dalis.

12. Atsakovas, pasisakydamas dėl Kodekso 6 straipsnio pažeidimo sutiko, kad Publikacijoje pateikti skaičiai ir galutiniai aprašomų objektų įgyvendinimo terminai iš esmės atitinka tikrovę ir pareiškėjas, rengdamas Publikaciją, rėmėsi daugiau nei vienu informacijos šaltiniu. Tačiau informacija apie AS „Latvijas tilti“ vykdomus projektus Publikacijoje buvo pateikta neišsamiai, vienpusiškai ir tendencingai, todėl skaitytojams galėjo susidaryti įspūdis, jog minėtas asmuo, vykdydamas projektus, nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, nuolat pažeidinėja sutarčių sąlygas, piktnaudžiauja ir pan. Tokia informacija akivaizdžiai kenkia AS „Latvijas tilti“ dalykinei reputacijai, o jokių įrodymų dėl galimo AS „Latvijas tilti“ piktnaudžiavimo ir (ar) netinkamo įsipareigojimų vykdymo, įgyvendinant paminėtus du objektus, pareiškėjas nei skaitytojams, nei Komisijai nepateikė. Iš AS „Latvijas tilti“ pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, jog tiesiant Panemunės – Sovietsko aplinkkelį ir statant tiltą per Nemuną, savo įsipareigojimus netinkamai vykdė ne AS „Latvijas tilti“, o Rusijos Federacijos statybininkai, o AS „Latvijas tilti“ dėl to buvo pavesta atlikti papildomus, iš anksto nenumatytus darbus. Geležinio Vilko g. rekonstrukcijos atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, AS „Latvijas tilti“ vykdyti darbai nei vėlavo, nei brango. Dėl Publikacijoje minimų daugiau nei 1 mln. eurų vertės darbų Vilniaus m. savivaldybė skelbė atskirą konkursą, kurį laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs AS „Latvijas tilti“. Todėl pareiškėjas, rengdamas Publikaciją ir pateikdamas joje ginčo teiginius, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai tikrino faktus, nepakankami kritiškai vertino savo informacijos šaltinius, t. y akivaizdžiai pažeidė Kodekso 6 straipsnio reikalavimus, kad skaitytojams būtų pateikiama maksimaliai tiksli, neiškraipyta ir nešališka informacija. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo pasinaudoti kitais informacijos šaltiniais, galinčiais patikslinti ir (ar) paaiškinti faktus – pasinaudoti išsamesnėmis viešai skelbiamomis publikacijomis, kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar į patį AS „Latvijas tilti“, bet to nepadarė, todėl Kodekso 6 straipsnio reikalavimą remtis keliais informacijos šaltiniais įgyvendino netinkamai.

13. Atsakovas, pasisakydamas dėl Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nesutiko, jog AS „Latvijas tilti“ nebuvo kritikuojamas Publikacijoje. AS „Latvijas tilti“ kaltinamas netinkamu įsipareigojimų užsakovams vykdymu, praktiškai visi Publikacijos teiginiai, patvirtinantys galimai „netinkamą teisinį reglamentavimą“ ir galimą rangovų piktnaudžiavimą sistemos spragomis iliustruojami būtent su AS „Latvijas tilti“ susijusiais pavyzdžiais, Publikacijoje AS „Latvijas tilti“ pavadinimas minimas net trylika kartų. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas privalėjo suteikti AS „Latvijas tilti“ galimybę pasiteisinti, paaiškinti ir (ar) paneigti galimai klaidingą ar netikslią informaciją, tačiau to nepadarė.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo AS „Latvijas tilti“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. AS „Latvijas tilti“ teigė, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija, vertino Publikacijos teiginių atitikimą Kodekso 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nustatytoms žurnalistų profesinės etikos taisyklėms, todėl kokio tikslo straipsniu siekė Publikacijos autorė yra nereikšminga ir su administracinės bylos dalyku nesusijusi aplinkybė. Teiginiai yra susiję su AS „Latvijas tilti“ vykdoma komercine veikla, o paskelbta informacija neatitinka tikrovės, daro žalą įmonės dalykinei reputacijai ir klaidina visuomenę, nes nėra atskleidžiama esminė informacija apie vykdytų projektų eigą. Publikacijoje apie įmonę sudaroma nuomonė, kaip apie sutartinių įsipareigojimų nesilaikantį, atlikti darbus vėluojantį ir nepagrįstai už darbus prašantį papildomų mokėjimų juridinį asmenį. Šie konkretūs teiginiai nesusiję su viešųjų pirkimų reglamentavimu, o jais yra išreiškiama nepagrįsta ir įrodymais neparemta bei tikrovės neatitinkanti kritika.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Publikacijoje nurodytus darbus atliko laiku, o dėl Rusijos Federacijos statybininkų vėlavimo jam buvo pavesta atlikti papildomus nenumatytus darbus, tai atitinkamai sąlygojo galutinių darbų atlikimo terminų pavėlinimą ir jų pabrangimą vykdant Panemunės – Sovetsko aplinkkelio statybos darbus. Visi papildomų darbų terminai ir kainos padidėjimas buvo suderinti su darbų užsakovu ir atlikti jo pavedimu. Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcijos darbus AS „Latvijas tilti“ taip pat atliko laiku ir už sutartą kainą. Dėl pareiškėjo minimų daugiau nei milijono eurų vertės papildomų darbų Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbė atskirą konkursą, kurį AS „Latvijas Tilti“ laimėjo, o dėl Publikacijoje minimo milijono eurų ir naujo termino šalys susitarė naujoje sutartyje. Pareiškėjas www.statybunaujienos.lt, www.plius.bns.lt, www.delfi.lt ir www.15min.lt, www.vz.lt, www.kaunokeliai.lt interneto portaluose paskelbtų straipsnių, kuriais buvo remtasi rengiant Publikaciją, neįvertino kritiškai, atidžiai ir rūpestingai nepatikrino šiuose straipsniuose nurodytų faktų, kaip to reikalauja Kodekso 6 straipsnis, informaciją pateikė tendencingai. Pareiškėjas, prieš išplatindamas Publikaciją su joje pateikta tikrovės neatitinkančia ir dalykinei reputacijai kenkiančia informacija į AS „Latvijas tilti“ nesikreipė ir nesudarė sąlygų atsakyti, tuo pažeidė Kodekso 22 straipsnio 2 dalį.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutiko, jį palaikė ir prašė tenkinti.

18. A. S. paaiškino, kad nors Publikacija nebuvo skirta AS „Latvijas tilti“ darbo ar veiklos kritikai, tačiau šio asmens nuomonė buvo išklausyta. Ji elektroniniu paštu kreipėsi į AS „Latvijas tilti“ atstovę – įmonę atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą Agency 1323 Strategy & Communcation vadovaujančią partnerę R. S. N.; iš UAB „Kauno keliai“ ir AS „Latvijas tilti“ gavo vieną bendrą atsakymą, kuriame buvo pateiktas ir AS „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko G. K. komentaras. Šis komentaras buvo išspausdintas, todėl taikyti Kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. EKS-10/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus A. U. publikacijoje „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ („Lietuvos rytas“; 2015 m. spalio 30 d.), įpareigojo Visuomenės informavimo etikos komisiją AS „Latvijas tilti“ 2016 m. sausio 18 d. skundo dalį dėl Kodekso 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo išnagrinėti iš naujo.

20. Teismas nustatė, kad UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje 2015 m. spalio 30 d. buvo išspausdinta žurnalistės A. S. (slapyvardis – A. U.) publikacija „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“. Trečiasis suinteresuotas asmuo AS „Latvijas tilti“ 2016 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į Komisiją dėl Kodekso 3, 5, 6, 8, 22 straipsnio nuostatų minėtoje Publikacijoje pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi skundą, ginčijamu Sprendimu AS „Latvijas Tilti“ skundą tenkino iš dalies, pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistos Kodekso 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatos ir įpareigojo pareiškėją paskelbti šio sprendimo rezoliucinę dalį laikraštyje „Lietuvos rytas“.

21. Komisija nustatė, jog publikacijoje buvo kritikuojama AS „Latvijas tilti“ veikla Lietuvoje, teigiama, jog AS „Latvijas tilti“ nekart savo vykdomuose objektuose prašė nukelti ir darbų pabaigos terminą, pavyzdžiui, tiesiant Panemunės – Sovetsko aplinkkelį ir statant tiltą per Nemuną. <...> „Latvijas tilti“ kartu su partneriu darbus pažadėjo atlikti per 15 mėnesių, tačiau iš tiesų tai padarė net per 25 mėnesius. Maža to, minėti darbai pabrango beveik 2 mln. Eurų. Gerokai vėlavo ir daugiau nei milijonu eurų pabrango šių bendrovių sostinėje vykdyta Geležinio Vilko gatvės rekonstrukcija – ji buvo atnaujinama nuo A. Goštauto iki M. K. Čiurlionio gatvių sankryžų“. Sprendime konstatuota, jog publikacijoje buvo pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas tilti“ vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai, todėl padaryta išvada, jog tokiais veiksmais pažeistas Kodekso 6 straipsnis. AS „Latvijas tilti“ Publikacijoje nebuvo suteikta galimybė atsakyti į jam išsakomą kritiką, paneigti ir (ar) patikslinti klaidingą informaciją, nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta, todėl prieita prie išvados, jog šiais veiksmais pažeista Kodekso 22 straipsnio 2 dalis.

22. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reguliuojančias Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Kodekso bei Komisijos darbo reglamento nuostatas ir pažymėjo, kad pagal teismų praktiką Komisija nelaikytina viešojo administravimo subjektu, nes, nagrinėdama ginčus dėl Kodekso nuostatų pažeidimų, neatlieka jokių funkcijų, susijusių su viešuoju administravimu, jos sprendimams nėra taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 6 d.), o minėto reglamento 32 punkto e) papunktyje nustatyta, kad Komisijos posėdžio protokole nurodoma Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka, 41 punkte nustatyta Komisijos sprendimų struktūra.

23. Teismas nurodė, kad Komisijos posėdžio protokole, be kitų duomenų, turi būti užfiksuota Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka, o Komisijos sprendime – glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė ir išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai (Komisijos reglamento 32, 41 p.), todėl Komisijos posėdžio protokole užfiksuota Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka laikytina priimamo sprendimo motyvais.

24. Teismas konstatavo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog Komisija nurodė nustačiusi, kad Publikacijoje buvo kritikuojama AS „Latvijas tilti“ veikla, pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas tilti“ vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai, ir padaroma išvada, jog šiais veiksmais buvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis; teigiama, kad Publikacijoje pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas tilti“ vykdytus projektus, tačiau nenurodoma, kokia konkreti informacija (dėl prašymų nukelti darbų terminus, dėl šių darbų atlikimo terminų, dėl Publikacijoje įvardijamo šių darbų pabrangimo) yra neišsami ir netiksli, kuo pasireiškė šios informacijos netikslumas ir neišsamumas ir, kaip šios aplinkybės susijusios su Komisijos konstatuotu 6 straipsnio pažeidimu. Iš byloje esančio Komisijos 2016 m. birželio 17 d. posėdžio protokolo išrašo Nr.12 taip pat nėra aišku, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas dėl Kodekso 6 straipsnio pažeidimo. Protokolo išrašo turinys patvirtina, kad svarstant ginčo publikaciją vyko Komisijos narių diskusija, išsakomos nuomonės, kad žurnalistė galėjo pakalbinti bendrovę, be to Publikacijoje nėra nurodyti informacijos šaltiniai. Komisija bendru sutarimu nusprendė, kad Kodekso 3, 5 ir 8 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo, balsavo dėl Kodekso 6 straipsnio ir (5 balsais – „už“, 2 – „prieš“) ir nusprendė, kad buvo pažeistas Kodekso 6 straipsnis, įpareigojantis žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o, nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Teismas konstatavo, kad iš minėtų Komisijos protokolo įrašų taip pat nėra aišku, kokia Publikacijoje pateikiama informacija buvo netiksli ir neišsami, kokie šaltiniai, Komisijos nuomone, nebuvo įvertinti.

25. Teismas nustatė, kad atsiliepime atsakovas išdėsto papildomus argumentus ir nurodo, jog dėl vienpusiškai ir neišsamiai pateikiamos informacijos skaitytojams galėjo susidaryti įspūdis, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų, nuolat pažeidinėja sutarčių sąlygas, piktnaudžiauja ir pan., nors iš AS „Latvijas tilti“ pateiktų įrodymų matyti, jog darbai vėlavo ir brango dėl kitų, su minėtu asmeniu nesusijusių, priežasčių. Taip pat teigiama, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti išsamesnėmis viešai skelbiamomis publikacijomis (kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar patį trečiąjį asmenį). Teismas pažymėjo, kad šie atsakovo motyvai nėra nurodyti nei Sprendime, nei Komisijos protokole, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jie buvo nustatyta tvarka Komisijos apsvarstyti ir gali būti laikomi Komisijos motyvais, pagrindžiančiais konstatuotą Kodekso 6 straipsnio pažeidimą.

26. Kodekso 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją; jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei. Komisijos sprendimas buvo priimtas pareiškėjo advokatei nurodžius, jog rengiant publikaciją su AS „Latvijas tilti“ komunikuota nebuvo. Tačiau teismas iš trečiojo suinteresuoto asmens A. S. atsiliepimo ir prie jo pridedamų įrodymų nustatė, kad AS „Latvijas tilti“ nuomonė buvo išklausyta. Rengdama publikaciją žurnalistė elektroniniu paštu kreipėsi į AS „Latvijas tilti“ atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą iš kurios buvo gautas atsakymas su AS „Latvijas tilti“ valdybos pirmininko G. K. komentaru, kuris buvo išspausdintas minėtoje publikacijoje. Teismas pažymėjo, kad nors šie duomenys Komisijai nebuvo pateikti ir priimant Sprendimą Komisijos nebuvo vertinti, tačiau yra reikšmingi Kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatų, o galbūt ir Kodekso 6 straipsnio taikymui.

27. Teismas sprendė, kad Sprendime Komisijos padarytos išvados dėl konstatuotų pažeidimų nėra aiškios ir pakankamai motyvuotos, nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas Komisijos priimtas sprendimas ir šie sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti Komisijos Sprendimą tenkintinas iš dalies, o Komisija įpareigotina trečiojo suinteresuoto asmens AS „Latvijas tilti“ 2016 m. sausio 18 d. skundo dalį dėl Kodekso 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo išnagrinėti iš naujo. Teismas kitų pareiškėjo skundo argumentų, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų analizę, nenagrinėjo, nes Sprendimas naikintinas dėl anksčiau nurodytų motyvų.

III. 28. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą atmesti.

29. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendime nenurodoma, kokia konkreti Publikacijoje pateikta informacija buvo neišsami ir netiksli, kuo pasireiškė informacijos netikslumas ir neišsamumas ir kaip šios aplinkybės susijusios su konstatuotu Kodekso 6 straipsnio pažeidimu. Atsakovas teigia, kad Sprendimo įžanginėje dalyje yra nurodyti ginčytini Publikacijos teiginiai, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas, pateikta trumpa AS „Latvijas tilti“ pretenzijų dėl šių teiginių santrauka bei jų pagrįstumo vertinimas. Todėl laikytina, kad Komisija, Sprendime nurodydama netikslius ir AS „Latvijas tilti“ ginčijamus Publikacijos teiginius bei pretenzijų dėl jų esmę, aiškiai nurodė, kokia konkreti informacija buvo neišsami ir netiksli. Komisija neturi įrodymų, jog tokia informacija buvo paskelbta sąmoningai, todėl priėjo išvados, jog ji buvo paskelbta nepakankamai atidžiai ir rūpestingai ją patikrinus ir (ar) nepagrįstai atsisakius pasiremti kitais prieinamais informacijos šaltiniais ir tuo buvo padarytas Kodekso 6 straipsnio pažeidimas.

30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad AS „Latvijas Tilti“ nuomonė buvo išklausyta ir išspausdinta Publikacijoje, ir, nors pareiškėjo atstovė Komisijai teigė, kad su AS „Latvijas tilti“ atstovu komunikuota nebuvo, šie duomenys yra reikšmingi Kodekso 22 straipsnio 2 dalies, o galbūt ir Kodekso 6 straipsnio taikymui. Atsakovas akcentuoja, kad Komisijos posėdžio metu pats pareiškėjas teigė, kad AS „Latvijas tilti“ atsakymo teisė Publikacijoje nebuvo suteikta, Komisija šiais teiginiais neturėjo pagrindo abejoti, todėl veikė sąžiningai ir teisėtai bei pagrįstai pripažino Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Kodekso 6 straipsnio ir 22 straipsnio 2 dalies pažeidimai Publikacijoje buvo pripažinti dėl konkrečių kritiškų teiginių, kuriais AS „Latvijas tilti“ buvo kaltinamas netinkamai vykdantis prisiimtus įsipareigojimus – vėluojantis atlikti darbus bei ženkliai didinantis sutartas darbų kainas. Tačiau teismui pateiktame A. S. susirašinėjime (klausimyne), kaip ir Publikacijoje pateiktame AS „Latvijas tilti“ komentare apie šiuos kaltinimus nieko nekalbama. AS „Latvijas tilti“ sąžiningai ir išsamiai atsakė į visus jam užduotus klausimus, bet klausimai dėl galbūt netinkamai vykdomų įsipareigojimų jam užduoti nebuvo, todėl spręstina, kad ir galimybė atsakyti į šią kritiką taip pat nebuvo suteikta, o Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

31. Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Pareiškėjas teigia, kad Komisija apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvus dėl Komisijos konstatuoto Kodekso 6 straipsnio pažeidimo. Atsakovas nepaneigia aplinkybės, kad vis dėlto atsakymo teisė AS „Latvijas tilti“ buvo suteikta ir tai įrodoma tiesiog perskaičius Publikaciją. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsiliepime į skundą teismui atsakovas pateikė papildomus argumentus, kurie nėra nurodyti nei Sprendime, nei Komisijos protokole, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog jie buvo nustatyta tvarka Komisijos apsvarstyti ir gali būti laikomi Komisijos motyvais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ir apeliaciniame skunde atsakovas teikia papildomus visiškai naujus ir Komisijos nesvarstytus argumentus – nurodo, jog nors galbūt ir buvo suteikta atsakymo teisė AS „Latvijas tilti“, tačiau ši teisė buvo įgyvendinta netinkamai, nes užduoti klausimai neatitiko Publikacijos turinio. Šią išvadą daro ir argumentus pateikia atsakovui teisme atstovaujantis Asociacijos direktorius, kuris nėra Komisijos narys. Šie argumentai pateikiami tik apeliaciniame skunde, nepagrįsti jokiais Komisijos dokumentais, taigi Komisija šių aplinkybių nevertino ir jomis grįstų išvadų nedarė, todėl tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Komisijos išvados dėl konstatuotų pažeidimų nėra aiškios ir pakankamai motyvuotos, nėra aišku kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas Komisijos Sprendimas ir šie Sprendimo trūkumai yra esminiai.

33. Trečiasis suinteresuotas AS „Latvijas tilti“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai, kad Komisijos Sprendime nenurodoma, kokia informacija yra neišsami ir netiksli ir kuo pasireiškė šios informacijos netikslumas ir neišsamumas yra visiškai nepagrįsti, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina. Kadangi AS „Latvijas tilti“ akivaizdžiai nebuvo suteikta teisė atsakyti į kritiką, Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra jokio pagrindo Komisijai skundą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje ginčas yra kilęs dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. EKS-10/6, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, kad A. U. publikacijoje „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ („Lietuvos rytas“, 2015-10-30) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 straipsnis ir 22 straipsnio 2 dalis. Be to, pareiškėjas įpareigotas paskelbti šio sprendimo rezoliucinę dalį laikraštyje „Lietuvos rytas“.

36. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir atsakovo ginčijamame sprendime konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma bei faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog Komisijos padarytos išvados nėra aiškios ir pakankamai motyvuotos, neaišku kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas Komisijos sprendimas, ir šiuos sprendimo trūkumus pripažino esminiais.

37. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

40. Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str.). Pagal VIĮ 461 straipsnio 3 dalies 3 punktą viena iš Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijų – nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (461 straipsnio 5 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą.

41. Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento (patvirtinto 2015 m, kovo 23 d. Komisijos sprendimu) 41 punkte numatyta, kad Komisijos sprendimas dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies. Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, publikacijos ir (ar) visuomenės priemonės pavadinimas <...>, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka.

42. Komisija sprendime konstatavo, kad publikacijoje „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ buvo pateikta neišsami ir netiksli informacija apie „Latvijas tilti“ vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos žurnalistų ir Leidėjų etikos kodekso 6 straipsnį. Teisėjų kolegijai susipažinus su byloje esančia publikacija, kurią turėjo analizuoti Komisija, gavusi AS „Latvijas tilti“ skundą, darytina išvada, kad publikacijos autorė galimai siekė atskleisti problemas, kylančias dėl paskelbtų konkursų didiesiems kelių rekonstrukcijos Lietuvoje projektams (kuriems finansuoti suteikta ES parama) vykdyti rezultatų skundimo teismams, ir dėl to stringančio projektų realizavimo. Komisija sprendime pasisakė tik dėl dviejų atskirų publikacijos teiginių, kuriuos kaip įžeidžiančius vertino Komisijai skundą padavusi AS „Latvijas tilti“. Tačiau Komisija sprendime neanalizavo ir atitinkamai neįvertino publikacijos turinio visumoje, abstrakčiai pasisakydama tik dėl atskirų, iš viso konteksto ištrauktų sakinių. Tad Komisijos sprendimo išvada, kad publikacijoje pateikta neišsami ir netiksli informacija apie AS „Latvijas tilti“ vykdytus projektus ir nenurodyti šios informacijos šaltiniai, nelaikytina pagrįsta, ir toks sprendimas nėra ir negali būti vertinamas kaip motyvuotas netgi Komisijos darbo reglamento 41 punkto prasme.

43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas nenurodė, kokia gi konkreti informacija (dėl prašymų nukelti darbų terminus, dėl šių darbų atlikimo terminų, dėl Publikacijoje įvardijamo šių darbų pabrangimo) yra neišsami ir netiksli, kuo pasireiškė šios informacijos netikslumas ir neišsamumas, ir kaip šios aplinkybės konkrečiai susijusios su Komisijos konstatuotu 6 straipsnio pažeidimu. Iš byloje esančio Komisijos 2016 m. birželio 17 d. posėdžio protokolo išrašo Nr.12 taip pat nėra aišku, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas dėl Kodekso 6 straipsnio pažeidimo.

44. Komisija taip pat pripažino, kad A. U. publikacijoje „Kol kelininkai bylinėjasi, nelaimių nemažėja“ buvo pažeista ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalis, kadangi AS „Latvijas tilti“ nebuvo suteikta galimybė atsakyti į jam išsakomą kritiką, paneigti ir (ar) patikslinti klaidingą informaciją, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog rengdama publikaciją, žurnalistė elektroniniu paštu kreipėsi į AS „Latvijas tilti“ atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą, kuri pateikė šios įmonės valdybos pirmininko G. K. komentarą. Nors dalis šio komentaro išspausdinta ir nagrinėjamoje publikacijoje, atsakovas šių faktinių aplinkybių neanalizavo, nevertino ir ginčo Komisijos sprendime dėl jų nepasisakė. Pareiškėją UAB „Lietuvos rytas“ atstovaujančios advokatės neigiamas atsakymas į Komisijos nario klausimą ar buvo „komunikuota“ su AS „Latvijas tilti“ dėl publikacijoje keliamų problemų, nevertintinas kaip patikimas įrodymas, kad bendravimo nebuvo. Visų pirma, Komisija turėjo galimybę šį klausimą išsiaiškinti tiesiogiai su publikacijos autore, o antra, kaip minėta, Latvijos įmonės atstovo komentaras yra pačioje publikacijoje. Tad atsakovo Sprendimo išvada dėl Kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo, neištyrus visų minėtų aplinkybių, taip pat nėra tinkamai motyvuota ir todėl nelaikytina pagrįsta.

45. Tinkamai ir pakankamai motyvuotas sprendimas turi būti surašytas jį Komisijai priimant tam, kad informacijos rengėjui ir skleidėjui būtų žinomos ir aiškiai suprantamos priežastys, dėl kurių Komisija konstatuoja tam tikrų Kodekso normų pažeidimą. Tokių motyvų išdėstymas tik atsakovo atsiliepime į skundą, pareiškėjo paduotą pirmosios instancijos teismui, teismo proceso metu ir (ar) apeliaciniame skunde nevertinamas, kadangi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui nedaro.

46. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Taigi, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų atsakovas nepateikė.

47. Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė