2ab79f85-66f2-4e53-ae1e-3097e9055c44 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-6291-629-2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01029-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1, 1.9.10; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Gedeikiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai NarkevičiÅ«tei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir R. V. dėl sprendimų panaikinimų, n u s t a t ė : A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. S-21(7-170/2013);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2013 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 68-126;

3) VMI 2013 m. liepos 25 d. sprendimÄ Nr. 68-134 „Dėl 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 68-126 klaidos iÅ¡taisymo“;

4) Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Å iaulių AVMI) 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ Nr. 44.1-55/2011-21. Taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 96 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 31 str. 5 d., 46 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėjo nuomone, mokesčių administratorius ir MGK skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatavo, jog jo iÅ¡laidos negali bÅ«ti grindžiamos 2005 m. gegužės 2 d. mokesčių administratoriui pateikta vienkartine Å¡eimos 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija (toliau – ir Turto deklaracija).

Pabrėžė, jog, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir VGTDÄ®) nustatyta tvarka deklaravo Å¡iame įstatyme nurodytÄ turtÄ , vadinasi, Å¡iuo turtu gali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai. Taip pat pažymėjo, kad pagal MAÄ® 80 str. 2 d., mokesčių administratorius savo iniciatyva gali paÅ¡alinti tik formalius mokesčio deklaracijos trÅ«kumus, jeigu dėl to nesikeičia mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė, o Å¡iuo atveju mokesčių administratorius savo iniciatyva ir nesant jokio įstatyminio pagrindo nusprendė, kad turto deklaracijoje pareiÅ¡kėjo sutuoktinės deklaruota suma yra ne 447 000 Lt, o 50 000 Lt.

Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nėra jokio pagrindo nesivadovauti tokia turto deklaracija, kokiÄ pateikė pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į MAÄ® 68 str. 1 d., mokesčių administratorius galbÅ«t ir bÅ«tų galėjęs perskaičiuoti atitinkamas sumas, jei jis tai bÅ«tų pradėjęs daryti 2008 m. arba anksčiau. Taip pat pabrėžė, jog mokesčių administratorius teisės aktų nustatyta tvarka, terminais ir priemonėmis nepaneigė įstatyminės prezumpcijos, kad Turto deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius nei pareiÅ¡kėjui, nei jo sutuoktinei nedavė jokio privalomo nurodymo pateikti paaiÅ¡kinimus apie deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius ir juos pagrįsti, kaip tai numatyta MAÄ® 33 str. 13 p. bei VGTDÄ® 4 str. 3 d.

PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ ir jo sutuoktinę pateikti duomenis, kurių jie pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalėjo. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti MAÄ® 36 str. 8–9 p., taip pat teisingumo ir protingumo principai. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas gauti 1988–1999 mokestinių metų dokumentus ir informacijÄ , susijusiÄ su jo pateiktomis deklaracijomis, praneÅ¡imais, pažymomis apie gautas pajamas, patirtas iÅ¡laidas, sumokėtus mokesčius, kreipėsi į Å iaulių AVMI RadviliÅ¡kio poskyrį.

Tačiau jam buvo atsakyta, kad jo praÅ¡omi dokumentai yra saugomi 10 metų, todėl duomenys apie pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotus patentus ir sumokėtus mokesčius už praÅ¡omÄ laikotarpį (1989–1999 m.) yra sunaikinti. Mokesčių administratorius nepagrįstai jam tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei, tokiu bÅ«du buvo pažeistos MAÄ® 67 str. 1 d. nuostatos. Skundžiami aktai grindžiami spėliojimais ir prielaidomis, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pateiktoje turto deklaracijoje deklaruota suma yra ne 447 000 Lt, o 50 000 Lt.

Mokesčių administratorius savo skaičiavimus grįsdamas duomenimis iÅ¡ tų laikotarpių, už kuriuos pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė neprivalo saugoti dokumentus, nesudarė sÄ lygų tinkamai gintis. Tokiu bÅ«du, mokesčių administratorius grubiai pažeidė procedÅ«ras, numatytas MAÄ® 33 str. 13 p., o įrodymai, surinkti pažeidžiant numatytas procedÅ«ras, neatitinka leistinumo kriterijaus ir jais negalima vadovautis. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius pažeidė mokesčių apskaičiavimo senaties terminÄ , nes skaičiavo pareiÅ¡kėjo pajamas 1993–2009 m. laikotarpiu.

Taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomas iÅ¡laidų metodas, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato galimybės skaičiavimus atlikti dėl 1993–2009 m. laikotarpio. Mokesčių administratorius nenustatė, kokios rÅ«Å¡ies pajamas tariamai gavo pareiÅ¡kėjas, todėl nėra pagrindo taikyti didesnįjį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) tarifÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, mokesčių administratorius tariamai gautoms pajamoms 2007 ir 2008 m. turėjo taikyti 0 proc. arba 15 proc. tarifÄ (ne 27 proc. ir 24 proc.), o 2009 metais – 0 arba 15 proc. Kadangi visi mokesčių teisės aktų prieÅ¡taravimai ar neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami mokesčių mokėtojo naudai, mokesčių mokėtojui turėtų bÅ«ti taikomas palankiausias tarifas. Taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėti mokestinį patikrinimÄ dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDÄ®) ir apskaičiuoti PSDÄ® delspinigių ir baudÄ , nes apie PSDÄ® patikrinimÄ pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas tariamas mokestines prievoles, nepagrįstai netaikė neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – ir NPD) ir papildomojo neapmokestinamojo pajamų dydžio, kuris taikomas turint nepilnamečių vaikų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 20 str. Be to, pareiškėjo teigimu, jam mokestinės baudos paskirtos neteisėtai. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 str. gali būti taisomos tik techninės klaidos, tuo tarpu VMI 2013 m. liepos 25 d. sprendime yra ištaisyta ne techninė klaida, o iš esmės priimtas naujas sprendimas, kuriuo nustatytos papildomos prievolės pareiškėjui, t. y. paskirtos baudos.

PareiÅ¡kėjo nuomone, mokesčių administratorius, priskaičiuodamas ir delspinigius, kurie sudaro daugiau nei pusę priskaičiuotų mokesčių sumos, ir baudÄ už tÄ patį pažeidimÄ , baudžia du kartus, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 1 d. Be to, delspinigiai paskaičiuoti už daugiau nei 180 dienų. Taip pat pažymėjo, kad Å iaulių AVMI patikrinimo aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant teisės aktus ir negalėjo bÅ«ti tvirtinamas, nes yra nepagrįstas įrodymais.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai laiko, kad tariamos pajamos, kurias esÄ gavo pareiÅ¡kėjas, yra gautos ne sutuoktinių, o vien tik pareiÅ¡kėjo. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pajamų mokesčius sutuoktiniai taip pat turėtų mokėti lygiomis dalimis. Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius savo kontrolės veiksmų atlikimo metu turi teisę atlikti atitinkamų deklaracijų vertinimo veiksmus, kurių metu konstatuojamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar deklaracijose deklaruoti atitinkami duomenys yra teisingi ar ne.

Mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmų atlikimo metu (R. V. mokestinio patikrinimo, mokestinio tyrimo bei operatyvaus patikrinimo metu) nustatyta, kad pastaroji negalėjo turėti vienkartinėje šeimos turėto turto deklaracijoje deklaruotų 447 000 Lt likučio. Atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 36 str. 5 ir 6 p. numatyta, jog mokesčio mokėtojas turi teisę dalyvauti mokestinio patikrinimo procese ir teikti paaiškinimus bei atsikirtimus dėl patikrinimo akto. Tokia mokesčio mokėtojo teisė yra suprantama kaip absoliuti ir nėra ribojama.

Pagal MAÄ® 67 str. įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės banko įstaigų sÄ skaitose nebuvo duomenų apie dideles Å¡eimos turimas pinigų sumas. Mokesčių administratorius taip pat neturėjo duomenų apie pareiÅ¡kėjo Å¡eimos keistas pinigų sumas (keičiant rublius į talonus ir litus). PareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė nurodydami pajamas iÅ¡ siuvimo, Å«kio veiklos ir pan., teigė, jog produkcijÄ realizavo Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, tačiau nepateikė nei vieno dokumento, kuris pagrįstų minėtas aplinkybes.

Esant tokiai faktinei aplinkybei, mokesčių administratorius būtų turėjęs tai patvirtinančius dokumentus, nes vadovaujantis galiojusiu Pinigų išleidimo įstatymu pinigus keičiančios institucijos apie fizinius asmenis, kuriems keičiama daugiau kaip 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio suma, privalėjo pranešti VMI ir kitoms kompetentingoms institucijoms. Pareiškėjo pateikti duomenys nesutapo su teritorinio mokesčių administratoriaus gauta pareiškėjo individualios įmonės archyvine byla.

Nesant įrodymų (dokumentų), patvirtinančių pareiÅ¡kėjo sutuoktinės teiginius, kad buvo augintos daržovės, taip pat atsižvelgus į pateiktus nenuoseklius pareiÅ¡kėjo sutuoktinės paaiÅ¡kinimus, o daržovių auginimo faktÄ paneigus mokesčių administratoriaus apklaustiems asmenims, teritorinis ir centrinis mokesčių administratorius pripažino, jog argumentai dėl pajamų gavimo iÅ¡ prekybos daržovėmis yra gynybinė pozicija. Tai, kad 2012 m. birželio 18 d. pavedimo tikrinti Nr. 35-39 pirmajame lape nebuvo įraÅ¡ytas PSD įmokų tikrinimas, nėra esminė aplinkybė, yra formalaus pobÅ«džio ir neturi esminės reikÅ¡mės vietos mokesčių administratoriaus ir centrinio mokesčio administratoriaus priimtiems sprendimams.

Tuo labiau, kad PSD įmokų apskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su GPM mokesčio baze. Tik nustačius tiksliÄ GPM mokesčio bazę, galimas PSD įmokų apskaičiavimas. VMI nurodė, kad pareiÅ¡kėjui delspinigiai buvo apskaičiuoti vadovaujantis MAÄ® nuostatomis, o Å iaulių AVMI 2013 m. gugužės 14 d. sprendime detaliai nurodyta, kaip buvo apskaičiuoti GPM ir PSD įmokų delspinigiai. Pabrėžė, kad MAÄ® 100 ir 141 str. įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių pagrindų sÄ raÅ¡as, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iose normose nurodytas aplinkybes, nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė tenkinti. Savo pozicijÄ pagrindė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais, kurie buvo nurodyti pareiÅ¡kėjo pateiktame skunde. Patikino, kad pajamas įgijo iÅ¡ turėtų darbo santykių ir Å«kinės komercinės veiklos. Pabrėžė, kad ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai yra priimti vadovaujantis neobjektyviais bei realybės neatitinkančiais duomenimis.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo R.

V. teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kėjo pozicijÄ ir prašė jo skundÄ tenkinti. Skundas tenkintinas visiÅ¡kai.Byloje nustatyta, kad Å iaulių AVMI, atlikusi pakartotinį pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , 2013 m. vasario 28 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. 35-39, kuriame pareiÅ¡kėjui priskaičiavo 71 385 Lt GPM (už 2007– 2009 m.) ir 2 500 Lt PSDÄ® (už 2009 m.). Å is patikrinimo aktas iÅ¡ dalies patvirtintas Å iaulių AVMI 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 44.1-55/2011-21, nurodant pareiÅ¡kėjui sumokėti 71 171 Lt GPM, 37 312 Lt GPM delspinigių, 7 117 GPM baudÄ , 2 501 Lt PSDÄ®, 812 Lt PSDÄ® delspinigių ir 250 Lt PSD įmokų baudÄ .VMI 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 68-126 pakeitė minėtÄ Å iaulių AVMI sprendimÄ bei nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 62 560 Lt GPM, 1 191 Lt PSDÄ®, 33 727 Lt GPM delspinigių ir 387 Lt PSDÄ® delspinigių.

PareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo 6 256 Lt GPM delspinigių ir 116 Lt PSDÄ® delspinigių mokėjimo. Be to, atsakovė 2013 m. liepos 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. 68-134, kuriuo nusprendė papildyti 2013 m. liepos 18 d. sprendimo nustatomÄ jÄ dalį 4 p., kuriame nurodytos GPM ir PSDÄ® baudų sumos. MGK 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. S-21(7-170/2013) patvirtino VMI priimtus sprendimus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų sprendimų, pareiÅ¡kėjui papildomai mokėtinos GPM ir PSDÄ® sumos apskaičiuotos konstatavus, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos 2007–2009 m. virÅ¡ijo pajamas 259 519 Lt ir Å¡ioms iÅ¡laidoms pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realius pajamų Å¡altinius pagrindžiančių įrodymų.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas teigia, jog minėtos iÅ¡laidos buvo finansuotos jo sutuoktinės R. V. lėšomis, kurios buvo deklaruotos VGTDÄ® nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine 2005 m. gegužės 2 d. pateikė Turto deklaracijÄ , kurioje deklaravo 791 500 Lt piniginių lėšų ir 20 000 Lt gautų paskolų, turėtų 2003 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjo vardu buvo deklaruota 344 500 Lt piniginių lėšų ir 10 000 Lt gauta paskolos, o jo sutuoktinės – 447 000 Lt piniginių lėšų ir 10 000 Lt gauta paskolos suma.

Pažymėtina, kad nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjo sutuoktinė R. V. galėjo duoti pareiÅ¡kėjui tam tikras sumas, tačiau mokesčių administratorius nepripažįsta pareiÅ¡kėjo sutuoktinės deklaruotos sumos ir teigia, jog ji 2013 m. gruodžio 31 d. realiai galėjo turėti tik apie 50 000 Lt santaupų. TokiÄ iÅ¡vadÄ Å iaulių AVMI padarė atlikusi R. V. pajamų ir iÅ¡laidų analizę 1993–2003 m. laikotarpiu ir konstatavusi, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė nepagrindė deklaruotos sumos realumo, Å¡ių lėšų įsigijimo Å¡altinio.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius nepagristai nepripažįsta R. V. deklaruotos 447 000 Lt piniginių lėšų sumos galimu pajamų Å¡altiniu pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidoms pagrįsti.Pagal VGDTÄ® 3 str. 1 p. nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimas pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt. Å io įstatymo 4 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaracijÄ .

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai. Be to, VGDTÄ® 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietos mokesčio administratorius MAÄ® nustatyta tvarka turi teisę duoti gyventojui privalomÄ vykdyti nurodymÄ pagrįsti deklaruoto turto (iÅ¡skyrus turtÄ , kurio įsigijimo Å¡altinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtÄ pagal kitus teisės aktus) įsigijimo Å¡altinius.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos atitinkamos, asmens (gyventojo), turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje, o bÅ«tent: iÅ¡ vienos pusės, asmens (gyventojo) pareiga iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčio administratoriui turto deklaracijÄ bei jo teisė, deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimÄ . IÅ¡ kitos pusės, mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti Å¡ios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui (gyventojui), deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimÄ bei mokesčio administratoriaus teisė tikrinti Å¡ios deklaracijos duomenų tikrumÄ , nustatant asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, jų teisėtumo aspektu.Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog VGTDÄ® nėra nustatyta teisinio reglamentavimo, kokio laikotarpio bėgyje nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento, pastarasis turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, jų teisėtumo aspektu bei asmuo (gyventojas) turi pareigÄ pagrįsti deklaruoto turto realiÄ apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, jų teisėtumo aspektu, t. y, Å¡iame teisės akte nėra nuostatų, nustatančių, nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumÄ .

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje mokestiniais teisiniais klausimais yra pasisakęs, kad esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, turi būti nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d.; 2002 m. birželio 3 d.; 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai), šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas).

Įstatymų leidėjas, reguliuodamas mokesčių santykius, taip pat gali ir turi nustatyti mokesčių mokėjimo, ginčų nagrinėjimo, taip pat skundų dėl mokesčio administratorių priimtų sprendimų padavimo terminus. Šie terminai turi būti protingi, racionalūs, užtikrinantys galimybę laiku ir tinkamai informuoti mokesčio mokėtojus apie jų atžvilgiu priimtus mokesčio administratorių sprendimus, kad būtų laiku apskaičiuoti ir sumokami mokesčiai, kad mokesčio mokėtojas turėtų galimybę laiku pasinaudoti savo teisių gynyba (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

Mokesčio mokėtojų ir mokesčius administruojančių pareigÅ«nų santykiai turi bÅ«ti grindžiami ne tik valdingų nurodymų veiksmingu įgyvendinimu, bet ir mokesčio mokėtojų realia galimybe ginti savo teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Å i konstitucinė doktrina, byloje nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad bÅ«tų nepateisinama tokia situacija bei bÅ«tų neproporcinga kaip priemonė, jeigu mokesčių administratoriui bÅ«tų suteikta teisė neribotÄ laikÄ tikrinti asmens (gyventojo), pateiktos iki 2005 m. gegužės 1 d., apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtÄ turtÄ , deklaracijos duomenų tikrumÄ , o asmenį (gyventojÄ ), neribotÄ laikÄ Ä¯pareigojant pagrįsti Å¡ios deklaracijos duomenis, t. y., Å¡iems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotÄ laikÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 str. 3 d. ir 9 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo (gyventojas) gali tikslinti penkerių praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenis, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieÅ¡ tuos kalendorinius metus, kuriais tikslinama, bei kad jis Å¡ios teisės netenka, jei yra pradėtas jo atžvilgiu mokestinis patikrinimas. Pagal MAÄ® 68 str. mokestinį patikrinimÄ mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atlikti, o tuo pačiu ir mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , teisė mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, yra suteikta ir mokesčių mokėtojui. Taigi, teismo vertinimu, VGDTÄ® atveju turėtų bÅ«ti taikoma analogija, pagal kuriÄ Å¡io įstatymo pagrindu teiktoje deklaracijoje pateikti duomenys negalėtų bÅ«ti kvestionuojami neribotÄ laikÄ .

Pažymėtina, kad tokį aiÅ¡kinimÄ yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės 2005 m. gegužės 2 d. pateiktoje vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodyti duomenys įgijo teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratorius, 2010 ir 2012 m. atlikdamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu mokestinį patikrinimÄ Å¡ių duomenų kvestionuoti nebegalėjo, nes jo teisė – duoti gyventojui (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui, jo sutuoktinei) privalomÄ vykdyti nurodymÄ , kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos – buvo pasibaigusi.

Taigi mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas negalėjo 2007–2009 m. laikotarpiu turėtų išlaidų grįsti 2005 m. gegužės 2 d. vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenimis, yra neteisėta bei neteisinga. Kadangi pagal minėtos vienkartinės deklaracijos duomenis pareiškėjui pakako sutuoktinės lėšų pagrįsti turėtas 2007–2009 m. laikotarpio išlaidas, todėl pareiškėjui negalėjo būti priskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM, PSDĮ, šių mokesčių delspinigiai ir baudos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, MGK 2014 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. S-21(7-170/2013), VMI 2013 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 68-126, VMI 2013 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. 68-134 bei Å iaulių AVMI 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 44.1-55/2011-21 naikintini, o pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas visiÅ¡kai. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl MAÄ® 96 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. konstitucingumo įvertinimo, tačiau teismui Å¡iuo atveju nekyla abejonių dėl minėtų MAÄ® nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. S-21(7-170/2013), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. liepos 18 d. sprendimÄ Nr. 68-126 ir 2013 m. liepos 25 d. sprendimÄ Nr. 68-134 bei Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ Nr. 44.1-55/2011-21.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Milda Vainienė