2ab46c19-c824-406a-a208-557c93d4f5f4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1302-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-05688-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo bei sprendimo panaikinimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja R. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), ir Vilniaus AVPK neiÅ¡mokėto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (priedų už pirmÄ ir antrÄ kvalifikacines klases) dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30;

2) panaikinti Vilniaus AVPK 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 10-S-16101 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“. Nurodo, kad nuo 2006-08-07 iki 2008-08-31 Vilniaus miesto vyriausiame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus m. VPK) ėjo Organizacinio skyriaus Vertėjų poskyrio specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas, nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 – Vilniaus m. VPK Organizacinio skyriaus Vertėjų poskyrio specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas, nuo 2008-10-01, pasikeitus pareigų pavadinimui, eina Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Vertėjų poskyrio specialistės (B lygio, 7 kategorijos) pareigas.

Laikotarpiu nuo 2007-01-29 iki 2008-01-27 jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2008-01-28 iki 2012-02-27 – antra kvalifikacinė klasė, o nuo 2012-02-28– pirma kvalifikacinė klasė. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatų pakeitimus, kuriais nuo 2009-08-01 sumažino valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl jai nepagrįstai nuo 2009-08-01 iki 2012-09-30 buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis, sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Nurodo, kad 20-13-09-26 kreipėsi į Vilniaus AVPK, praÅ¡ydama iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio iÅ¡mokos skirtumÄ arba pateikti Å¡io skirtumo skaičiavimus, tačiau Vilniaus AVPK ginčijamu raÅ¡tu atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ (b. l. 1–3).Pateiktame atsiliepime Vilniaus AVPK su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai priklausanti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ Lietuvos valstybės, o ne iÅ¡ Vilniaus AVPK, kadangi Vilniaus AVPK neturi teisės perimti įstatymų leidėjui nustatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjai priklausančios neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do, laikotarpio, nes tokį sprendimÄ pagal suteiktÄ kompetencijÄ privalo priimti įstatymų leidėjas. Kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, Vilniaus AVPK neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (b. l. 10–14).Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus m. VPK virÅ¡ininkas 2006-08-07 įsakymu Nr. 10-TE-328 „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2006-08-07 skyrė pareiÅ¡kėjÄ Vilniaus m. VPK Organizacinio skyriaus Vertėjų poskyrio specialiste (B pareigybės lygis, 6 kategorija).Vilniaus m. VPK virÅ¡ininkas 2007-01-29 įsakymu Nr. 10-TE-37 „Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato valstybės karjeros tarnautojų kvalifikacinių klasių nustatymo“ suteikė pareiÅ¡kėjai trečiÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 24).

Vilniaus m. VPK virÅ¡ininkas 2008-01-28 įsakymu Nr. 10-TE-36 „Dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ suteikė pareiÅ¡kėjai antrÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 25).Vilniaus m. VPK virÅ¡ininkas 2008-09-05 įsakymu Nr. 10-TE-451 „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2008-09-01 nustatė pareiÅ¡kėjai B pareigybės lygį, 7 kategorijÄ (b. l. 22).Vilniaus m. VPK virÅ¡ininkas 2008-09-26 įsakymu Nr. 10-TE-489 „Dėl tarnybos eigos“ nuo 2008-10-01 pervardijo ir perkėlė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Vilniaus m.

VPK Organizacinio skyriaus Vertėjų poskyrio specialistės (B pareigybės lygis, 7 kategorija) pareigų į Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Vertėjo poskyrio specialisto ( pareigybės lygis, 7 kategorija) pareigas (b. l. 21).Vilniaus A VPK virÅ¡ininkas 2012-02-28 įsakymu Nr. 10-TE-147 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo“ suteikė pareiÅ¡kėjai pirmÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 26).PareiÅ¡kėja 2013-09-26 kreipėsi į Vilniaus AVPK su praÅ¡ymu „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“, praÅ¡ydama iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ arba pateikti paskaičiavimus apie grÄ Å¾intinÄ darbo užmokesčio skirtumÄ (b. l. 4).Vilniaus AVPK 2013-09-30 raÅ¡tu Nr. 10-S-16101 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino, jog, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu bei tai, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, neturi teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai perskaičiuoti susidariusios pareiginės algos skirtumo ir pateikti skaičiavimus (b. l. 5–6).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei dėl Vilniaus AVPK 2013-09-30 raÅ¡to Nr. 10-S-16101 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ginčijamu laikotarpiu ėjo Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Vertėjo poskyrio specialisto (B pareigybės lygis, 7 kategorija) pareigas bei turėjo antrÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 21, 25), 2012-02-28 jai suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 26). Taigi, dėl pasikeitusių VTÄ® nuostatų pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus AVPK pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėja, kurios praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismÄ su skundu kreipėsi 2013-10-22 (žyma ant voko). Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Vilniaus AVPK praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja skundÄ teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-10-21.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimai šioje dalyje (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-10-21) atmetami.Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010-10-22 iki 2013-03-30) pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01.

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja pirmÄ jį skundo reikalavimÄ kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, bei Vilniaus AVPK atžvilgiu. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigÅ«nams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino institucijÄ , kurioje valstybės tarnautojas (pareigÅ«nas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005;

LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra Vilniaus AVPK, tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas, nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikÅ¡mės. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus AVPK 2013-09-30 raÅ¡tÄ Nr. 10-S-16101 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“.Pažymėtina, kad ginčijamame Vilniaus AVPK raÅ¡te iÅ¡reikÅ¡ta Vilniaus AVPK valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Jame taip pat nurodyta, jog įstatymas nenustato valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, todėl Vilniaus AVPK nekyla pareiga mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ (b. l. 5–6).IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Teismo vertinimu, Vilniaus AVPK iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip ir pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriuo remiantis įstatymų leidėjas priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , aiÅ¡kiai reglamentuojantį dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlygio) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Vilniaus AVPK priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus AVPK raÅ¡tÄ Nr. 10-S-16101 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Jolita Rasiukevičienė