2ab19059-e725-4154-a64c-7df35558d784 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-497-908/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00079-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Kristinai Rekertienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S., jo gynėjai advokatei Irinai KarÅ¡ul, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal einančio Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros einančio 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas G.

Juknos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. S., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. T. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius nuo 2020 m. sausio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis 2020 m. sausio 1 d., apie 6.15 val., Vilniuje, Antakalnio g., ties pastatu Nr. 50, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punktÄ , kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.60 promilės etilo alkoholio koncentracija. II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai 2. Prokuroras G. Jukna apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti automobilio „Toyota Auris“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ 11 150 Eur sumÄ . Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcinga poveikio priemonė, teigia, jog teismo nurodytos aplinkybės, susiję su E. S. asmenybe ir pragyvenimo lygiu, taip pat automobilio verte, nėra iÅ¡skirtinės, leidžiančios nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos. PrieÅ¡ingai, turto konfiskavimo neskyrimas formuotų nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui.

Atkreiptas dėmesys ir į E. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialia teise ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ) dydį; nuteistojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumÄ , pavojingumÄ ; E. S. jaunÄ amžių, darbingumÄ ir iÅ¡laikytinių neturėjimÄ .

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir kitų praÅ¡ymų negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė K. Rekertienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. ir jo gynėja advokatė I. KarÅ¡ul – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras sutinka su nustatytomis E. S. padaryto nusikaltimo aplinkybėmis, neginčija jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , taip pat jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ E. S. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo).

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. padaryto nusikaltimo aplinkybes, nepagrįstai suteikė prioritetÄ jo asmenybę apibÅ«dinantiems duomenims, pasirinktinai iÅ¡skyrė ir sureikÅ¡mino jo turtinę padėtį, todėl priėmė neteisingÄ sprendimÄ neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. S..

8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, nagrinėjamu atveju – pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Å¡io straipsnio 2 dalyje – be kita ko, turto konfiskavimas (7 punktas). Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 6 punktas). Ä®gyvendindamas diskrecijÄ teismas privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ , teisės pažeidimų prevencijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019, 8 punktas).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Å¡ios kategorijos bylose, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant jÄ su turinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019, 11 punktas).

9. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas (2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (5 dalis).

Konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta keliÄ atvejams, kai kaltininkas sÄ moningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019, 22 punktas).

10. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, 13 punktas). Å iuo aspektu reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019, 7 punktas).

Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 17 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju E. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl to, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1.60 promilės neblaivumas. Atsižvelgus į tai, automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone – konfiskuotinu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 11 punktas). Automobilis priklauso juridiniam asmeniui ir BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų jį paimti nėra, todėl spręstinas automobilio vertę atitinkančios 11 150 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. S. klausimas.

12. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcinga poveikio priemonė, argumentuodamas tuo, jog motorinė transporto priemonė, kaip BK 2811 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotos veikos požymis, Å¡io nusikaltimo savaime nepasunkina ir nedaro pavojingesniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. padarė nesunkų tyčinį formalia sudėtimi apibrėžtÄ nusikaltimÄ , jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jis gailisi, neteistas, du kartus baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, nesusijusių su transportu ar alkoholio vartojimu, nevedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gauna nedideles 7 455,91 Eur dydžio pajamas per metus, pagal sutartinę civilinę atsakomybę turi sumokėti 2 000 Eur dydžio baudÄ , todėl, anot pirmosios instancijos teismo, E. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius bei 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ yra pakankamos.

13. Nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija pažymi tai, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , už transporto priemonių vairavimÄ , kai vairuoja neblaivus asmuo, nustatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę, siekdamas didinti eismo saugumÄ , užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019, 12 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, motorinės transporto priemonės apraÅ¡ymas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priskyrimas fakultatyviajam objektyviajam sudėties požymiui, nesunkaus tyčinio nusikaltimo kategorijai ar kitoks teorinis skirstymas neturi didesnės reikÅ¡mės E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo vertinimui, tuo labiau nepaneigia jo vairuojamo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimo (paėmimo ar jo vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo) galimybės. Nagrinėjamu atveju didesnį, lyginant su rÅ«Å¡iniu, E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ rodo tai, kad asmuo Naujųjų metų rytÄ pakankamai judrioje sostinės gatvėje vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1.60 promilės), kuris antro pÅ«timo metu didėjo, tai leidžia spręsti apie neseniai vartotÄ alkoholį;

E. S. vairuojamas automobilis atkreipė dėmesį kito eismo dalyvio, kuris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galimai neblaivų vairuotojÄ ; automobiliu kartu važiavo keleivis (E. S. draugas). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai sumenkino E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir suteikė prioritetÄ jo asmenybę apibÅ«dinantiems duomenims.

14. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , davė iÅ¡samius parodymus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, dirba, darbdavio apibÅ«dinamas teigiamai, neteistas. Nors E. S. baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nesusiję su transportu. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019, 13 punktas).

Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019, 8 punktas). Teisėjų kolegija tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas pasirinktinai išskyrė ir sureikšmino E. S. turtinę padėtį.

15. Pirmosios instancijos teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. paskyrė vienintelę turtinio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Pirmiausia pastebėtina, kad valstybinis kaltintojas to neprašė, todėl galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę skyrė kaip alternatyvÄ konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimui, nors pastaroji, teisėjų kolegijos vertinimu, geriau atitiktų padaryto nusikaltimo pobÅ«dį.

Nustatytas įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydis – 1 000 Eur, gretinant su E. S. darbo užmokesčiu – 7455,91 Eur per metus (atskaičius privalomus mokėti mokesčius), nėra didelis. Nors E. S. papildomai gresia 2 000 Eur dydžio bauda dėl transporto priemonių nuomos ir paslaugų teikimo sutarties pažeidimo, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. E. S. savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka. Be to, E. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad baudÄ nuomotojui mokės dalimis kas mėnesį atlikdamas įmokas. E. S. neprašė jam neskirti turto konfiskavimo, o prašė leisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ mokėti dalimis. Pažymėtina ir tai, kad E. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobÅ«džio bausmė, kurios minimalus dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ sudaro 50 MGL (2 500 Eur) sumÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, E. S., kuris yra jaunas ir dirbantis asmuo, turtinė padėtis nėra išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima konstatuoti, jog konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas, nesudaro galimybės neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau turi reikšmės nustatant jos dydį.

16. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimÄ padariusį E. S. apibÅ«dinančius duomenis, įskaitant jo turtinę padėtį, taip pat jam paskirtÄ piniginio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonė – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir gresiančiÄ sutartinę civilinę atsakomybę, pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo atitiks konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios 11 150 Eur dydžio sumos 2 000 Eur dydžio dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Pažymėtina, kad E. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimas ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ â€“ yra tarpusavyje logiÅ¡kai tiesiogiai susijusios ir suderinamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018, 8 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė