2013-11-11 Nr. AB-7878-3-61-3-02181-2010-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-1654/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02181-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. C. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu (b. l. 1–7) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimą ir 2009 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (13.6.1)13-5-1078; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDF valdyba) 2010 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3711; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių: 3.1. peržiūrėti pareiškėjos ištarnauto laiko pensijos apskaičiavimą ir perskaičiuotą pensiją paskirti pagal pareiškėjos pensijos byloje Nr. 488260 fiksuotą uždarbio vidurkį ir indeksuoti pensijos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus potvarkius bei kitus norminius aktus dėl pensijų indeksacijos; 3.2. remiantis pareiškėjos pensijos byloje Nr. 488260 esamais duomenimis ištaisyti neteisingus ir neteisėtus duomenis, kad 1988 m. sausio 17 d. jai buvo paskirta senatvės pensija, neatitikimą pakeičiant, kad 1988 m. sausio 17 d. buvo paskirta pensija pagal ištarnautą laiką, įpareigojant atsakovą išduoti atitinkamai pakeistą pensininko pažymėjimą (liudijimą); 3.3. perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją, paskirtą nuo 1988 m. sausio 17 d. iki 1998 m. sausio 17 d., indeksuojant ją pagal byloje fiksuotą uždarbio vidurkį pagal 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 (toliau – ir Pensijų įstatymas) 52 straipsnyje nustatytą tvarką, įpareigojant atsakovą sumokėti skirtumą už visą laikotarpį; 3.4. perskaičiuoti pareiškėjos ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją nuo to momento, kai ji pasiekė Pensijų įstatymo reikalaujamą senatvės amžių, įpareigojant atsakovą sumokėti neprimokėtą skirtumą už visą laikotarpį; 3.5. perskaičiuoti priedą už stažo metus didesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir sumokėti skirtumą už visą laikotarpį.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovai VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2009 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (13.6.1) 13-5-1078 ir VSDF valdyba 2010 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3711, neįvertinę visų pareiškėjos pensijos bylos Nr. 488260 dokumentuose esamų duomenų bei pažeisdami Pensijų įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų normas, neteisingai perskaičiavo pareiškėjos pensiją ir taip pažeidė jos teises ir teisėtus interesus bei pagrįstus lūkesčius, pažeidė pareiškėjos, kaip pensijos gavėjos, teisę į užtarnautą turtą.

Ištarnauto laiko pensija, paskirta 1988 m. sausio 17 d. (kai pareiškėjai suėjo 45 metai), yra neteisėtai registruota kaip senatvės pensija VSDFV Vilniaus m. trečiame pensijų ir pašalpų filialo duomenų bazėje ir pareiškėjai išduotame pensininko pažymėjime Serija PP Nr. 248303. Ištarnauto laiko pensija, paskirta nuo 1988 m. sausio 17 d. iki 1998 m. sausio 17 d., turėjo būti indeksuojama ir perskaičiuota pagal pensijos byloje fiksuotą uždarbio vidurkį pagal Pensijų įstatymo 52 straipsnyje nustatytą tvarką. Pareiškėjos ištarnauto laiko pensija turėjo būti perskaičiuota į senatvės pensiją nuo 1998 m. sausio 17 d. (kuomet pareiškėjai suėjo 55 metai), atsižvelgiant į papildomus ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo duomenis (Pensijų įstatymo 49 ir 50 straipsniai).

Darbo stažo, išdirbto iki 1988 m. sausio 17 d. (23 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), apskaičiavimas turėjo būti atliktas pagal Pensijų įstatymo 49 straipsnio nuostatas, kaip stažas, įgytas iki 1995 m. sausio 1 d. Pareiškėjos darbo stažas 1988 m. sausio 17 dienai apskaičiuotas pagal skraidymo darbuotojų pareigų sąrašą, patvirtintą buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1372 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), taip pat pagal skraidymo darbuotojų pareigų sąrašą buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1987 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1412 patvirtintų Ištarnauto laiko pensijų skyrimo ir mokėjimo tam tikriems civilinės aviacijos darbuotojams nuostatų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) priede: reikalaujamas būtinasis darbo stažas skraidymo darbuotojų (moterys) – 15 metų bendro darbo stažo, iš jų 7,5 metų – skraidymo darbo stažo, kurie buvo įskaityti į stažą padidintos trukmės kaip 1 skraidymo metai už 2 bendro stažo metus.

Išeinant į ištarnauto laiko pensiją 1988 m. sausio 17 d. pareiškėja turėjo 23 metų 7 mėnesių ir 15 dienų skraidymo darbo stažo, tai yra atitinkamai – 47 metų 3 mėnesių bendro darbo stažo, kuris turi būti įskaitomas kaip kalendorinės trukmės pagal Pensijų įstatymo 49 straipsnio nuostatas. Pasibaigus nurodytam terminui, pareiškėja ir toliau dirbo stiuardese, t. y. dar 7 metus po ištarnauto laiko pensijos skyrimo – iki 1995 metų birželio mėn. 1990 m. rugpjūčio 12 d. Ministrų Tarybos nutarimu aviacijos darbuotojams pensijos buvo padidintos iki 180 rublių.

Tokiu būdu pareiškėjos pensija sudarė 142 rublius. 2007 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1301-4545 VSDFV Vilniaus miesto 3-iasis pensijų skyrius išsiuntė pareiškėjai sprendimo dėl naujo dydžio pensijos skyrimo ir senatvės pensijos apskaičiavimo lapą, kuriame neteisingai buvo nurodytas pensijos tipas – senatvės vietoj ištarnauto laiko ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas iki 1995 m. sausio 1 d. neatsižvelgiant į padidintos trukmės stažą, kuris turi būti įskaitomas kaip kalendorinės trukmės. Dėl to atsakovo perskaičiuotos pensijos dydis tapo 640,69 litų.

Dėl priimtų neteisėtų pensijos skyrimo sprendimų 2008 m. gruodžio 30 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į atsakovą raštu ir prašė perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją nuo 1988 m. sausio 1 d., atnaujinti 1988 m. sausio 1 d. pensijos mokėjimą skirti senatvės pensiją nuo 2003 m. sausio 1 d., perskaičiuoti pensijos priedą už stažo metus ir išmokėti visą neprimokėtą sumą nuo 1988 m. sausio 17 d. ir 1995 m. sausio 1 d. Kartu su prašymu pridėjo dokumentus: pažymas apie darbo uždarbį iš „FlyLAL“ (1978 m. vasario 1 d.

– 1985 m. gruodžio 31 d. ir 1994 m. sausio 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d.); pažymas apie darbo uždarbį iš Universalinės parduotuvės (1984 m. kovo 1 d. – 1985 m. gruodžio 31 d. ir 1991 m. sausio 1 d. – 1991 m. balandžio 1 d.); pažymą iš nedarbingumo komisijos dėl mamos V. V. L. I grupės invalidumo (1989 m. liepos 10 d. – 1995 m. rugpjūčio 10 d.); duomenis, kad yra našlė nuo 1970 m. rugsėjo 30 d. ir augina dukrą V., gimusią 1962 m. rugsėjo 30 d. VSDFV Vilniaus miesto 3-iasis pensijų skyrius 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (13.6.1)13-5-1078 pareiškėjai išsiuntė sprendimą dėl pensijos skyrimo iš naujo, kuriame išaiškinta, kad senatvės pensijos, paskirtos iš naujo, dydis tapo 714,56 litų, todėl pareiškėjai ir toliau bus mokama ankščiau paskirta didesnio dydžio pensija 809,20 litų.

Visi pareiškėjos 2008 m. gruodžio 30 d. pareiškime nurodyti prašymai buvo atmesti. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad ji gimusi 1943 m. sausio 17 d., mano, jog pagal amžių bei galiojantį Pensijų įstatymą ji turi teisę ištarnauto laiko pensiją performinti į senatvės pensiją, tačiau pagal Pensijų įstatymą privalo pateikti VSDFV 1984–1994 m. uždarbio vidurkį draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimui. Pareiškėjai ištarnauto laiko pensija buvo paskirta iki gyvos galvos. Pensijų įstatyme nurodyta, kad asmuo turi teisę pensiją performinti, jeigu sulaukė senatvės amžiaus.

Tai reiškia, kad asmuo gali pasilikti ir ištarnautų metų pensiją. Pareiškėjos, kaip ir kitų aviatorių, ištarnautų metų pensijos, įsigaliojus naujajam Pensijų įstatymui, nebuvo laiku perskaičiuotos, nors joks teisės aktas nedraudė tai padaryti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Pensijų nuostatai) 84 punkte ir Pensijų įstatyme nebuvo numatyta išlyga, kad tik asmenys, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. buvo sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba buvę invalidais, gali pateikti Pensijų nuostatų 82 punkte nurodytu laikotarpiu duomenis apie uždarbį.

Pensijų įstatyme nebuvo nuostatos, kad ištarnauto laiko pensijos turi būti perskaičiuojamos į senatvės pensijas skirtingai asmenims, kuriems senatvės pensijos amžius suėjo iki 1995 m. sausio 1 d. Atsižvelgdama į faktinę aplinkybę, kad jos senatvės pensijos amžius suėjo po 1995 m. sausio 1 d., pareiškėja nesutinka su atsakovų nuostata, jog pensija jai būtų paskirta ne pagal pensijos byloje fiksuotus duomenis.

Atsakovai VSDF valdyba ir VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių atlikti skundo 3.1.–3.5. punktuose nurodytus veiksmus nutraukti.

Atsiliepimuose į skundą (b. l. 22–26, 50–53) atsakovai rėmėsi Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Pensijų nuostatų 68 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) (toliau – ir VSD įstatymas) 37 straipsnio nuostatomis, pabrėžė, kad VSDF valdyba yra ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija VSDFV teritorinių skyrių priimtiems sprendimams apskųsti. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, VSDF valdybos sprendimą, priimtą išnagrinėjus bylą ne teismo tvarka, administraciniam teismui galima apskųsti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Paminėtuose teisės norminiuose aktuose nustatyta, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą VSDF valdybai galima skųsti per 3 metus, o teismui – per 20 dienų. Pareiškėja dėl senatvės pensijos, paskirtos nuo 1988 m. sausio 17 d., apskaičiavimo ir vėlesnių perskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo į VSDF valdybą, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka instituciją, nesikreipė, todėl praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisme priimtini nagrinėti tik pareiškėjos reikalavimai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2010 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (13.6.1) 13-5-1078 ir VSDF valdybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)1-3711, priimto išnagrinėjus pareiškėjos 2010 m. gegužės 28 d. prašymus, panaikinimo.

Pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jai mokama 50 Lt mažesnė pensija, 2010 m. gegužės 14 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, kuris 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (13.6.1) 13-5-2507 išaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjai pensija perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. Skundžiamas VSDF valdybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3711 priimtas išnagrinėjus du pareiškėjos 2010 m. gegužės 28 d. pareiškimus: vieną – dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (13.6.1.)13-51078 išsiuntimo pareiškėjai neteisingu adresu, kitas – dėl senatvės pensijos sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d.

Patikrinus pareiškėjos pensijos bylos dokumentus nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2009 m. vasario 20 d. rašte Nr. (13.6.1)13-5-1078 nurodė neteisingą pareiškėjos adresą, tai yra ankstesnį, kuris buvo užrašytas ant pareiškėjos pensijos bylos, todėl minėtą atsakymą išsiuntė neteisingu adresu, tačiau pagal Laikinojo įstatymo nuostatas (1 str. 2 d. 5 p., 3 str. 1 d., 6 str.) nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjos senatvės pensiją perskaičiavo teisėtai, perskaičiuotos pensijos dydis nustatytas teisingai.

Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas, senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos ir perskaičiuojant papildomą pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamų pajamų dydį – 1170 Lt. Pareiškėjai paskirta 809,20 Lt dydžio senatvės pensija viršijo 650 Lt, todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija perskaičiuota šia tvarka ir yra 759,21 Lt dydžio (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis (buvo 396 Lt), 316,41 Lt – papildoma dalis (buvo 402,40 Lt), 10,80 Lt – priedas už stažo metus (nepasikeitė).

Pareiškėja VSDF valdybai neginčijo, kad nuo 1988 m. sausio 17 d. jai nepagrįstai buvo paskirta senatvės, o ne ištarnauto laiko pensija, bei šios pensijos apskaičiavimo, perskaičiavimo ir indeksavimo teisingumo. Taisyklės, kuriomis remiantis apskaičiuojamas orlaivių palydovų stažas ypatingomis darbo sąlygomis, buvo nustatytos TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto ir Visasąjunginės Centrinės Profesinių Sąjungų Tarybos Sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. išaiškinime Nr. 5/8, t. y.: pilni kalendoriniai skraidymo metai į stažą kompensacijai skirti įskaitomi tuo atveju, jeigu orlaivių palydovas per kalendorinius metus įvykdė nustatytą metinę – 500 valandų skraidymo normą; nepilni kalendoriniai metai (dėl priėmimo į darbą, pervedimo į kitas pareigas, atleidimo iš darbo) į stažą kompensacijai skirti įskaitomi tuo atveju, jeigu per nepilnus kalendorinius metus orlaivių palydovas skraidė būtiną skraidymo valandų skaičių, apskaičiuotą proporcingai išdirbtam laikui remiantis metine 500 valandų skraidymo norma; laikotarpiai laikino pervedimo į kitą darbą dėl nėštumo, kūdikio maitinimo krūtimi, buvimo nėštumo ir gimdymo atostogose ir atostogose, kol vaikui sukaks vieneri metai, į stažą kompensacijai skirti įskaitomi tuo atveju, jeigu per nepilnus kalendorinius metus iki pervedimo į kitą darbą dėl pirmiau minėtų priežasčių orlaivių palydovas jau turėjo būtiną skraidymo valandų skaičių, apskaičiuotą proporcingai išdirbtam laikui remiantis metine 500 valandų skraidymo norma; orlaivių palydovei, kuri dėl nėštumo laikinai buvo pervesta į kitą darbą pirmąjį metų ketvirtį, ir iki pervedimo neskraidė nustatyto valandų skaičiaus, į stažą kompensacijai skirti įskaitomi skraidymo, laikino pervedimo, buvimo nėštumo ir gimdymo atostogose ir atostogose, kol vaikui sukaks vieneri metai, laikotarpiai, jeigu būtinas skraidymo valandų skaičius buvo skraidytas praeitais metais.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. (adm. byla Nr. I-1338-624/2010) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. (adm. byla Nr. A146-895/2009) sprendimais patvirtinta, kad teritoriniai socialinio draudimo skyriai, apskaičiuodami stažą ypatingomis darbo sąlygomis stiuardesėms, teisingai taiko minėtus teisės aktus. Pagal TSRS Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 1372, kurį nurodo pareiškėja skunde, ištarnauto laiko pensijos buvo skiriamos tik asmenims, kurių pareigos išvardytos šio nutarimo priede „Civilinės aviacijos ir oreivystės skraidymo–pakilimo sudėties pareigų, suteikiančių teisę gauti ištarnauto laiko pensiją, sąrašas“, o šių asmenų skraidymo laikas apskaičiuojamas remiantis Civilinės aviacijos ir oreivystės skraidymo–pakilimo sudėties darbuotojų ištarnauto laiko, reikalingo ištarnauto laiko pensijoms paskirti, apskaičiavimo nuostatais, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1372.

Orlaivių palydovų (stiuardesės) pareigybė minėtame sąraše nenurodyta, todėl ir ištarnauto laiko pensijos stiuardesėms pagal TSRS Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 1372 nebuvo skiriamos. Skundo teiginiai, kad pareiškėjai nuo 1988 m. sausio 17 d. turėjo būti paskirta ištarnauto laiko pensija, kad 1995 m. liepos 13 d. pareiškėjai išduotame pensininko pažymėjime Nr. 248303 nurodyta neteisinga pensijos rūšis – senatvės pensija ir ji taisytina į ištarnauto laiko pensiją, kad nuo 1988 m. sausio 17 d. neteisingai apskaičiuotas pareiškėjos stažas ir dydis, nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 74–82) administracinę bylą sustabdė ir nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin. 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams.

Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 123–124) administracinę bylą atnaujino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. kovo 12 d. sprendimu (b. l. 139–146) pareiškėjos T. C. skundą tenkino iš dalies: panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2009 m. vasario 20 d. raštą Nr. (B.6.1)13-5-1078 ir įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iajį pensijų skyrių pateikti atsakymus į visus 2008 m. gruodžio 30 d. T. C. pateiktus prašymus; administracinės bylos dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo nutraukė; kitą skundo dalį atmetė.

Ištyręs bei įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad 1988 m. sausio 13 d. pareiškėja pateikė prašymą skirti jai pensiją lengvatinėmis sąlygomis (Pensijos byla, l. 1). Pareiškėjai buvo atliktas darbo stažo apskaičiavimas senatvės pensijai gauti (Pensijos byla, l. 2). 1988 m. sausio 23 d. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto posėdžio metu buvo priimtas protokolas Nr. 103, kuriuo pareiškėjai nuo 1988 m. sausio 17 d. buvo paskirta senatvės pensija (b. l. 135). Pareiškėjos atstovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (b. l. 63–68), kuriuose nurodyta, jog Valstybinio socialinio draudimo valdybos 3-iasis pensijų skyrius 1995 m. liepos 13 d. išdavė T. C. pensininko pažymėjimą (serija PP Nr. 248303), kuriame buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjai nuo 1988 m. sausio 23 d. paskirta senatvės pensija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija darė išvadą, jog pareiškėja 1995 m. liepos 13 d. sužinojo, kad jai buvo paskirta senatvės pensija, o ne ištarnauto laiko pensija. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja įstatymų nustatytais terminais būtų skundusi sprendimą, kuriuo jai nuo 1988 m. sausio 23 d. buvo paskirta senatvės pensija.

Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimu buvo nuspręsta mokėti T. C. perskaičiuotą 640,69 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2007 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos. Šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėja per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali jį apskųsti VSDF valdybai, o VSDF valdybos sprendimą gali skųsti teismui (Pensijų įstatymo 45 str.). Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepasinaudojo teise apskųsti 2007 m. spalio 26 d. sprendimą išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl administracinės bylos dalį dėl 2007 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo nutraukė (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymus VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui, prašydama: atnaujinti pensijos lengvatinėmis sąlygomis mokėjimą ir skirti senatvės pensiją nuo 2003 m. sausio 1 d.; perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją nuo 1988 m. sausio d. iki 2003 m. sausio 1 d.; perskaičiuoti pensijos priedą už stažo metus, viršijančius dvidešimt metų; išmokėti neišmokėtą pensijos sumą nuo 1988 m. sausio 17 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (Pensijos byla, l. 37, 76–77). VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (B.6.1)13-5-1078 pateikė atsakymą į pareiškėjos 2008 m. gruodžio 30 d. prašymą, nurodydamas, jog atlikus pareiškėjos senatvės pensijos skyrimą iš naujo, buvo įvertintas visas pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas iki 2008 m. sausio 1 d. ir draudžiamos pajamos laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d., paaiškino senatvės pensijos perskaičiavimo tvarką ir metodus bei pažymėjo, kad senatvės pensijos skyrimas pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnį yra pareiškėjai nenaudingas, todėl jai ir toliau bus mokama anksčiau paskirta didesnio dydžio pensija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (B.6.1)13-5-1078 turinį, konstatavo, kad atsakovas šiame rašte nepateikė pareiškėjai atsakymo į visus pareiškėjos 2008 m. gruodžio 30 d. pateiktus prašymus, t. y. nepateikė atsakymo į prašymus: 1) skirti senatvės pensiją nuo 2003 m. sausio 1 d.; 2) perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją nuo 1988 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d.; 3) perskaičiuoti pensijas vadovaujantis buvusiu TSRS ministro Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1372 ir Pensijų įstatymo 67 straipsniu; 4) perskaičiuoti pensijos priedą už stažo metus, viršijančius dvidešimt metų; 5) išmokėti neišmokėtą pensijos sumą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1988 m. sausio 1 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 11 punkte pateiktu apibrėžimu, teismas vertino, kad 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. (B.6.1)13-5-1078 laikytinas individualiu administraciniu aktu. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, 2009 m. vasario 20 d. rašte Nr. (B.6.1)13-5-1078 neatsakęs į visus pareiškėjos prašymus, pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, todėl nusprendė minėtą raštą panaikinti ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių pateikti atsakymus į visus pareiškėjos 2008 m. gruodžio 30 d. prašymus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, paaiškindama, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iš jos pensijos kiekvieną mėnesį išskaičiuojama po 50 litų, bei prašydama ateityje išskaitymus nutraukti, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (b. l. 32–33). VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 13-5-2507 pareiškėjai atsakė, kad pensijų mažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, taip pat paaiškino, jog pareiškėjos senatvės pensija viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį – 650 litų, todėl yra perskaičiuojama, pareiškėjos 809,20 Lt pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuota į 759,21 Lt (b. l. 34). 2010 m. gegužės 28 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą VSDF valdybą su pareiškimu, nurodydama, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus atsakymas jos netenkina, ir kad yra neteisėta iš pensijos išskaičiuoti kas mėnesį du metus po 50 litų (b. l. 29–30). VSDF valdyba 2010 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-3711 (b. l. 9), kuriuo nusprendė, kad pareiškėjos 809,20 Lt dydžio pensija perskaičiuota teisėtai, nes pensijos dydis viršija ribinį pensijos dydį, o perskaičiuotos pensijos dydis nustatytas teisingai.

Teismas atsižvelgė į tai, kad VSDFV valdybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3711 yra grindžiamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pensija pareiškėjai perskaičiuota taikant šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas bei perskaičiuojant papildomą pensijos dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1170 Lt. Pareiškėjai paskirta 809,20 Lt dydžio senatvės pensija viršijo 650 Lt, todėl nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija perskaičiuota šia tvarka ir yra 759,21 Lt dydžio (432 Lt – pagrindinė pensijos dalis (buvo 396 Lt), 316,41 Lt – papildoma dalis (buvo 402,40 Lt ), 10,80 Lt – priedas už stažo metus (nepasikeitė) (Pensijos byla, l. 51).

Nustatęs, kad pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovo VSDF valdybos 2010 m. birželio 19 d. raštą (sprendimą) Nr. (6.5) I-3711 yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas buvo vykdomas pagal neprieštaraujančias Konstitucijai nuostatas.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, kaip minėta, neginčijo sprendimo, kuriuo jai buvo paskirta 1988 m. sausio 17 d. senatvės pensija, o ne ištarnauto laiko pensija, bei šios pensijos apskaičiavimo ir indeksavimo teisingumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjos reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių atlikti pareiškėjos skundo reikalavimų dalies 3.1.–3.5. punktuose išdėstytus veiksmus, susijusius su ištarnauto laiko pensijos mokėjimu, atmetė.

III. Pareiškėja T. C. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 149–151) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. 1994 m. liepos 18 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-549 45 straipsnio redakcija numato, kad VSDFV skyrių sprendimai dėl asmenų teisės gauti pensiją gali būti skundžiami VSDF valdybai. Taigi įstatymas įsakmiai nenumato, kad toks sprendimas turi būti privalomai apskųstas. Tokiu būdu, teismas pasielgė formaliai, taikydamas įstatyme įsakmiai nenustatytas normas ir vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio nuostatomis. Be to, pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovo 2007 m. spalio 26 d. sprendimo kreipėsi su skundu 2010 m. liepos 19 d. Tuo momentu Pensijų įstatymo 45 straipsnyje numatytas 3 metų terminas kreiptis į VSDF valdybą dar nebuvo pasibaigęs. Apeliantės nuomone, teismas, laikydamasis pozicijos, kad šiuo atveju ginčo ikiteisminio nagrinėjimo tvarka yra privaloma, turėjo suteikti apeliantei galimybę šia tvarka pasinaudoti ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šioje byloje tai padaryta nebuvo. Tokiu būdu teismas užkirto pareiškėjai galimybę revizuoti jai perskaičiuoto pensijos dydžio pagrįstumą. Remdamasi ABTĮ 5 ir 25 straipsnių nuostatomis, apeliantė mano, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo neapskundimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka negalėjo apriboti jos teisę tiesiogiai kreiptis į teismą.

2. Pareiškėja 1988 m. sausio 13 d. padavė pareiškimą Pensijos skyrimo komisijai dėl lengvatinės pensijos paskyrimo už ištarnautą laiką. Pensija jai buvo paskirta, jos dydis paskyrimo momentu buvo 120 rublių, vėliau padidėjo iki 140 rublių. Apeliantė pabrėžia, kad tuo metu nebuvo galimybės skųsti sprendimą dėl 1988 m. jai paskirtos pensijos dydžio, nes nebuvo numatyta minėtų institucijų veiksmų apskundimo tvarka. Teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad pareiškėja įstatymų nustatytais terminais neskundė sprendimo, kuriuo jai nuo 1988 m. buvo paskirta senatvės pensija, konkrečiai nenurodė, koks įstatymas tuo metu reglamentavo tokio sprendimo apskundimą ir kaip praktiškai pareiškėja galėjo tai padaryti. Apeliantė pažymi, jog klausimas dėl ieškinio senaties taikymo administraciniame procese nereglamentuotas, be to, atsakovai ieškinio senaties termino taikyti neprašė.

3. Anot apeliantės, skundžiamas teismo sprendimas nesuteikia jai galimybės patenkinti savo lūkesčius, t. y. gauti paskirtą pensiją, atitinkančią jos darbo stažą ir galinčią užtikrinti jai tam tikras gyvenimo sąlygas. Apeliantės teigimu, jai apskaičiuota pensija pagal turimą darbo stažą ir nuopelnus yra jos nuosavybė, kurią ji prarado po atsakovo atliktų perskaičiavimų. Tokiu būdu buvo pažeistos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos, toks perskaičiavimas neatitinka sąžiningumo ir moralės principų, žemina žmogų, kenkia valstybės įvaizdžiui.

4. Teismas nevertino, ar šiuo konkrečiu atveju buvo tinkamai perskaičiuotas bei indeksuotas pensijos dydis. Todėl apeliantė mano, jog teismas pritarė atsakovų pozicijai ir nematė būtinybės išsamiai analizuoti skundžiamus aktus. Tačiau su tokia teismo pozicija negalima sutikti, kadangi kiekvienu atveju pensijos bylos aplinkybės gali nesutapti. Apeliantės manymu, jos atvejis yra išskirtinis dėl turimo didžiulio skraidymo darbo stažo, kuris įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 155–157) sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, jog teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas bei objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas VSDF valdyba su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 158–159) nurodo, kad teismo sprendimas priimtas teisingai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir proceso teisės normas, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliantės teiginys, kad jos skundas turėjo būti nagrinėjamas netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, yra nepagrįstas, kadangi tokia procedūra yra įteisinta VSD įstatymo 37 straipsnyje. Be to, apeliantė neteisingai aiškina, kad 1988 metais priimtą sprendimą dėl pensijos nebuvo galimybės apskųsti, kadangi iki 1995 m. sausio 1 d. pensijos buvo skiriamos vadovaujantis TSRS 1956 m. liepos 14 d. Valstybinių pensijų įstatymu (TSRS Aukščiausiosios Tarybos žinios, 1956, Nr. 15) ir Valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1972 m. rugpjūčio 3d. nutarimu Nr. 590. Minėtų nuostatų 156 punkte buvo nurodyta, kad Pensijų skyrimo komisijos sprendimas galėjo būti apskųstas rajono (miesto) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo dėl pensijos perskaičiavimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr. (B.6.1)13-5-1078 dėl pensijos skyrimo iš naujo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3711 dėl pensijos perskaičiavimo teisėtumo.

VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimu buvo nuspręsta mokėti T. C. perskaičiuotą 640,69 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2007 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos. Šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėja per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali jį apskųsti VSDF valdybai, o VSDF valdybos sprendimą gali skųsti teismui. Nurodyta apskundimo tvarka nebuvo pasinaudota.

Pareiškėja 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymus VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui, prašydama: atnaujinti pensijos lengvatinėmis sąlygomis mokėjimą ir skirti senatvės pensiją nuo 2003 m. sausio 1 d.; perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją nuo 1988 m. sausio d. iki 2003 m. sausio 1 d.; perskaičiuoti pensijos priedą už stažo metus, viršijančius dvidešimt metų; išmokėti neišmokėtą pensijos sumą nuo 1988 m. sausio 17 d. iki 1995 m. sausio 1 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (B.6.1)13-5-1078 pateikė atsakymą į pareiškėjos 2008 m. gruodžio 30 d. prašymą, nurodydamas, jog atlikus pareiškėjos senatvės pensijos skyrimą iš naujo, buvo įvertintas visas pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas iki 2008 m. sausio 1 d. ir draudžiamos pajamos laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d., paaiškino senatvės pensijos perskaičiavimo tvarką ir metodus bei pažymėjo, kad senatvės pensijos skyrimas pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnį yra pareiškėjai nenaudingas, todėl jai ir toliau bus mokama anksčiau paskirta didesnio dydžio pensija.

Pareiškėja 2010 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, paaiškindama, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iš jos pensijos kiekvieną mėnesį išskaičiuojama po 50 litų, bei prašydama ateityje išskaitymus nutraukti, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 13-5-2507 pareiškėjai atsakė, kad pensijų mažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, taip pat paaiškino, jog pareiškėjos senatvės pensija viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį – 650 litų, todėl yra perskaičiuojama, pareiškėjos 809,20 Lt pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuota į 759,21 Lt.

2010 m. gegužės 28 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą VSDF valdybą su pareiškimu, nurodydama, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus atsakymas jos netenkina, ir kad yra neteisėta iš pensijos išskaičiuoti kas mėnesį du metus po 50 litų. VSDF valdyba 2010 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-3711, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjos 809,20 Lt dydžio pensija perskaičiuota teisėtai, nes pensijos dydis viršija ribinį pensijos dydį, o perskaičiuotos pensijos dydis nustatytas teisingai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, 2013 m. kovo 12 d. sprendime konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimas nebuvo apskųstas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. To paties įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nesikreipė į VSDF valdybą ir praleido įstatyme nustatytą 3 metų terminą. Kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ta tvarka jau nebegalima pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimą nutraukė, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu. Pažymėtina, kad ginčo teisiniams santykiams yra aktualus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 13 d. iki 2008 m. vasario 15 d.). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Nuostatais. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu 3 metų terminu bei įtvirtintu reikalavimu apskųsti ginčijamą sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš kreipiantis į teismą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino esmę, kas lėmė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėja negali pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra svarstytinas procesinių veiksmų atlikimo terminas, nustatytas administracinės bylos (nagrinėjamos viešojo administravimo institucijoje) šalims. Asmuo, praleidęs terminą atlikti procesinį veiksmą, netenka teisės atlikti šį veiksmą, tačiau šias pasekmes konstatuoja viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėja asmens prašymą ir taiko procesines taisykles, nustatytas bylų nagrinėjimui institucijoje. Tam, kad po nustatyto termino asmens atliktas viešojo administravimo institucijoje procesinis veiksmas sukeltų teisines pasekmes, turėtų būti sprendžiamas šio termino atnaujinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei minėtos specialiosios taisyklės (Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), nei bendrosios taisyklės, nustatančios administracinių bylų nagrinėjimą institucijoje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės) nereglamentuoja minėtų terminų atnaujinimo klausimo. Tai, kad nėra nustatytas tam tikrų klausimų sprendimo teisinis mechanizmas, negali paneigti asmens teisių, nagrinėjamu atveju procesinių teisių atlikti veiksmus viešojo administravimo institucijoje, kai teisės aktai aiškiai neįtvirtina, kad tokių veiksmų atlikimo terminas negali būti atnaujinamas, nes yra naikinamasis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1333/2013).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti bylos dalies dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, nes pagal nustatytas aplinkybes, negalima teigti, kad išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka negalima pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškėja turi pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos). Pažymėtina, kad pareiškėja su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2010 m. liepos 19 d., t. y. dar tada, kai 2007 m. spalio 26 d. sprendimo apskundimo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka terminas nebuvo pasibaigęs. Tad pirmosios instancijos teismas, neatsisakęs priimti pareiškėjo skundo, bet jį priėmęs ir vėliau bylą toje dalyje nutraukęs, pažeidė ABTĮ normas. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – skundas dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo panaikinimo paliktinas nenagrinėtu, remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka).

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji apskritai neturėjo pareigos apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimą išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. AS10-200/2006, A8-518/2007, AS39-325/2008), darytina išvada, jog nustatyta privaloma išankstinė ginčų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarka. Todėl pareiškėja, nesutikdamas su perskaičiuotu pensijos dydžiu, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo skųsti atitinkamus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ar veiksmus VSDF valdybai.

Pareiškėja 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymus VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui, į kuriuos atsakymas buvo gautas 2009 m. vasario 20 d. raštu Nr. (B.6.1)13-5-1078. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. vasario 20 d. raštu nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos prašymus, dėl to ginčijamą aktą panaikino, kaip prieštaraujantį VAĮ 8 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2009 m. vasario 20 d. rašto Nr.(B.6.1)13-5-1078 turinį, nustatė, kad Vilniaus 3-asis pensijų skyrius nepateikė pareiškėjai atsakymo į visus Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriui 2008 m. gruodžio 30 d. pateiktus T. C. prašymus. Atsakovė 2009 m. vasario 20 d. rašte nepateikė pareiškėjai atsakymo į pareiškėjos prašymus: 1) skirti senatvės pensiją nuo 2003 m. sausio 1 d.; 2) perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją nuo 1988 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 1 d.; 3) perskaičiuoti pensijas, vadovaujantis buvusiu TSRS ministro Tarybos 1958 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1372 ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu; 4) perskaičiuoti pensijos priedą už stažo metus, viršijančius dvidešimt metų; 5) išmokėti neišmokėtą pensijos sumą nuo 1988 m. sausio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu aplinkybių vertinimu ir sprendžia, jog viešojo administravimo subjektui neišnagrinėjus visų pareiškėjos prašymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo viešojo administravimo subjektą iš naujo priimant sprendimą juos išnagrinėti.

Pažymėtina, kad skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėja šalia reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus taip pat buvo pateikusi reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių:

1) peržiūrėti pareiškėjos ištarnauto laiko pensijos apskaičiavimą ir perskaičiuotą pensiją paskirti pagal pareiškėjos pensijos byloje Nr. 488260 fiksuotą uždarbio vidurkį ir indeksuoti pensijos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus potvarkius bei kitus norminius aktus dėl pensijų indeksacijos;

2) remiantis pareiškėjos pensijos byloje Nr. 488260 esamais duomenimis ištaisyti neteisingus ir neteisėtus duomenis, kad 1988 m. sausio 17 d. jai buvo paskirta senatvės pensija, neatitikimą pakeičiant, kad 1988 m. sausio 17 d. buvo paskirta pensija pagal ištarnautą laiką, įpareigojant atsakovą išduoti atitinkamai pakeistą pensininko pažymėjimą (liudijimą);

3) perskaičiuoti ištarnauto laiko pensiją, paskirtą nuo 1988 m. sausio 17 d. iki 1998 m. sausio 17 d., indeksuojant ją pagal byloje fiksuotą uždarbio vidurkį pagal 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 52 straipsnyje nustatytą tvarką, įpareigojant atsakovą sumokėti skirtumą už visą laikotarpį;

4) perskaičiuoti pareiškėjos ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją nuo to momento, kai ji pasiekė Pensijų įstatymo reikalaujamą senatvės amžių, įpareigojant atsakovą sumokėti neprimokėtą skirtumą už visą laikotarpį;

5) perskaičiuoti priedą už stažo metus didesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir sumokėti skirtumą už visą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas aptartus reikalavimus atmetė, remdamasis tuo, kad pareiškėja neginčijo sprendimo, kuriuo jai buvo paskirta 1988 m. sausio 17 d. senatvės pensija, o ne ištarnauto laiko pensija bei šios pensijos apskaičiavimo ir indeksavimo teisingumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti reikalavimai yra iš esmės tokie patys arba labai panašūs į tuos, kuriuos pareiškėja 2008 m. gruodžio 30 d. pateikė prašyme VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui ir kuriuos teismas VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyrių įpareigojo išnagrinėti (reikalavimai susiję su tuo, kad pareiškėjai turėjo būti skirta ne senatvės, o ištarnauto laiko pensija, o senatvės pensija paskirta tik nuo tada, kai sulaukė senatvės pensijos amžiaus).

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo viešojo administravimo subjektą išnagrinėti reikalavimus, į kuriuos labai panašius reikalavimus vėliau pats atmetė 2013 m. kovo 12 d. sprendime. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas įpareigojant VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti 2008 m. gruodžio 30 d. T. C. prašymą.

Viešojo administravimo subjektas, iš naujo nagrinėdamas 2008 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos pateiktus prašymus, turėtų pasisakyti dėl visų pareiškėjos pateiktų prašymų ir juos išspręsti arba motyvuotai atsakyti, kodėl negali jų spręsti. Iš 2009 m. vasario 20 d. rašto matyti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius taikė Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 5 d.) 42 straipsnyje ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (redakcija, galiojusi 2008 m. vasario 15 d. iki 2009 m. kovo 11 d.) reglamentuotą pensijos skyrimo iš naujo procedūrą, konstatuodamas, kad senatvės pensijos skyrimas iš naujo pareiškėjai nenaudingas. Tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius nenagrinėjo kitų pareiškėjos prašyme pateiktų reikalavimų, nepateikdamas argumentų, kodėl atsisakė juos nagrinėti. Dėl to, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimus, VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius turėtų įvertinti jų pagrįstumą ir pasisakyti, kodėl juos nagrinėja arba jų nenagrinėja. VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, pateiktas argumentas, kad pareiškėja neginčijo 1988 m. sausio 23 d. priimto sprendimo dėl senatvės pensijos skyrimo, nėra pakankamas, VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius iš naujo nagrinėdamas pareiškėjus reikalavimus turėtų patikrinti, ar buvo galimybė ginčyti minėtą sprendimą, ar pareiškėja ja pasinaudojo ir ar dėl to, kad jis nebuvo apskųstas, VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius negali nagrinėti pareiškėjos reikalavimų.

Kitas apeliacinio skundo argumentas buvo susijęs su VSDF valdybos 2010 m. birželio 19 d. priimtu sprendimu Nr.(6.5) I-3711, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjos 809,20 Lt dydžio pensija perskaičiuota teisėtai, nes pensijos dydis viršija ribinį pensijos dydį, o perskaičiuotos pensijos dydis nustatytas teisingai. Sprendime konstatuota, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nustatė perskaičiuoti (laikinai sumažinti) pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį (650 Lt). Pažymėjo, kad ribinį dydį viršijančių pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2010 m. birželio 19 d. priimto sprendimo teisėtumą, rėmėsi 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (aktuali nagrinėjamo ginčo atveju) tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjai buvo sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi Konstitucinis Teismas pripažino, jog toje dalyje Laikinasis įstatymas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos reikalavimą panaikinti VSDF valdybos 2010 m. birželio 19 d. sprendimą, nes pareiškėjai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančias nuostatas. Dėl to pareiškėjos argumentai, jog jai buvo neteisingai perskaičiuota senatvės pensija ir taip pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. C. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria administracinė byla dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2007 m. spalio 26 d. sprendimo teisėtumo nutraukta, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo dalis, kuriose pareiškėjos skundo reikalavimai dėl įpareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iajam pensijų skyriui atmesti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius įpareigotas pateikti atsakymus į visus 2008 m. gruodžio 30 d. T. C. pateiktus prašymus, pakeisti ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti 2008 m. gruodžio 30 d. T. C. prašymą.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius