2aace196-d0ee-4345-84da-3830cbaf18e2 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-3843-435/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00445-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Ingai Stravinskienei, Kristinai Å abrinskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. M. ir jos atstovei advokatei D. P., suinteresuotam asmeniui D. Ž., suinteresuotam asmeniui D. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. Ž., D. Ž.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo mirties momentu (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausė ½ dalis buto su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Mirusiojo nuosavybės dalis nustatytina paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimo tikslu.

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad yra S. R., mirusio 2013 m. gegužės 10 d., testamentinė įpėdinė. Po tėvo mirties Kauno miesto 12-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 136/2013, tačiau paveldėjimo liudijimas iki Å¡iol neiÅ¡duotas. PareiÅ¡kėjos tėvas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å is butas yra įgytas gyvenant santuokoje su A. R.. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o butas su rÅ«siu buvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. 1-1374 (Butų privatizavimo įstatymas). 1992 m. gegužės 19 d. A. R. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, dėl to butas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas A. R. vardu.

3. Mirusio S. R. sutuoktinė A. R. notarui nepateikė praÅ¡ymo, kad bÅ«tų jai iÅ¡duotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas ir nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Esant tokiai situacijai, nebuvo nustatyta mirusiojo S. R. palikimo dalis ir paveldėjimo liudijimas neiÅ¡duotas, nes notaras savarankiÅ¡kai nustatyti sutuoktinių turto dalių negali. Nesant nustatytai palikėjo S. R. nuosavybės daliai bendrojoje nuosavybėje yra apribotos pareiÅ¡kėjos, kaip testamentinės įpėdinės, galimybės įgyvendinti teises į paveldimÄ turtÄ .

4. Buto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o to paties straipsnio 3 dalis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso (2000 m. redakcija) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Å io kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

5. Paveldimas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas, nustatomos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t. y. iÅ¡duodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti benndrasantuokinio turto dalis nėra aiÅ¡ki.

6. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja papildomai nurodė, jog pareiÅ¡kėjos tėvas nurodytame bute gyveno ir bÅ«damas ankstesnėje santuokoje, dar prieÅ¡ privatizuojant butÄ . Butas privatizuotas santuokoje su A. R.. Mirus tėvui pareiÅ¡kėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ , tačiau A. R. sužinojusi apie testamentÄ labai puolė pareiÅ¡kėjÄ , terorizavo, ji buvo sunkiai sugyvenama. PareiÅ¡kėja dėl savo sveikatos paliko Å¡itÄ klausimÄ neiÅ¡spręstÄ , tikėjosi, kad A. R. nuomonė pasikeis. Po kelių mėnesių nuėjusi pas notarę pareiÅ¡kėja iÅ¡girdo, kad iÅ¡ savo palikimo 1/7 dalies turi iÅ¡laikyti A. R., nes ji yra ligonis. PareiÅ¡kėja su tuo nesutiko, nes A. R. turi rÅ«pintis jos dukros iÅ¡ jos palikimo dalies. Mokesčių už butÄ pareiÅ¡kėja nemokėjo ir nemoka, nes neturi jos nuosavybę patvirtinančio dokumento, o mokėti pinigus į orÄ pareiÅ¡kėja neketina.

7. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė papildomai paaiÅ¡kino, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – buto pirkimo sutartis – patvirtina, kad butas buvo privatizuotas S. R. ir A. R. esant santuokoje, nors butas registruotas vieno sutuoktinio vardu, tačiau butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. R., mirus sutuoktiniui, turėjo kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų atskirta jos dalis iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Å ito veiksmo ji neatliko, jos dalis iki Å¡iol neįregistruota, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjai.

A. R. turėjo kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta privaloma palikimo dalis, tačiau iki mirties į teismÄ nesikreipė, nenusistatinėjo privalomosios palikimo dalies. Å io savo pageidavimo ji nevykdė, todėl nėra pagrindo diskutuoti, kÄ ji bÅ«dama gyva norėjo padaryti. Prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias patyrė pareiÅ¡kėja, iÅ¡ suinteresuotų asmenų, kadangi kilo ginčas, suinteresuoti asmenys su pareiÅ¡kimu nesutiko.

8. Suinteresuoti asmenys D. Ž. ir D. Ž. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kime yra neatitikimų, todėl jos nesutinka su pareikÅ¡tu reikalavimu. PaaiÅ¡kino, kad po S. R. mirties jo sutuoktinė A. R. nuvyko į notarų biurÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ (2013 m. liepos 18 d.), kuriuo prašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį. Atvykus pasiimti liudijimo notarė jo neiÅ¡davė ir nenurodė to priežasties.

Nuo 2013 m. A. R. viena iÅ¡laikė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nors kartais jai neužtekdavo pinigų vaistams. PareiÅ¡kėja nuo 2013 m. priėmusi palikimÄ nemokėjo mokesčių, nesidomėjo A. R. bÅ«kle, nesikreipė dėl turto dalies nustatymo, kol A. R. buvo gyva. A. R. nesutiko, kad bÅ«tų iÅ¡duotas mirusio sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas pareiÅ¡kėjai, nes pareiÅ¡kėja A. R. nepranešė apie tėvo mirtį, neleido dalyvauti laidotuvėse. A. R. butÄ norėjo užraÅ¡yti tam, kas jÄ prižiÅ«rės.

9. Po A. R. mirties D. Ž. ir D. Ž. perėmė buto valdymÄ , toliau juo rÅ«pinasi, D. Ž. viena moka buto mokesčius.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. Ž. papildomai nurodė, kad tokie klausimai turėjo bÅ«ti sprendžiami A. R. gyvai esant. Ta dalis, kurios prašė mama bÅ«dama gyva, jai ir turėjo priklausyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog už butÄ moka ji viena, nors jai paveldėjimo teisės liudijimas irgi nėra iÅ¡duotas. PareiÅ¡kėja niekada nepadėjo mokėti mokesčių. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad į teismÄ nesikreipė, nes galima susitarti ir be teismo, pareiÅ¡kėjai reikėjo kreiptis tiesiogiai, o ne per teismÄ . Ä® teismo klausimÄ suinteresuotas asmuo nurodė, jog ji su motina gyveno ginčo bute po S. R. mirties, po mamos mirties butÄ prižiÅ«ri ir jame bÅ«na taip pat suinteresuotas asmuo. D. Ž. prašė nepriteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ji yra neįgali ir gauna mažas pajamas.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. Ž. papildomai nurodė, kad butas priklauso tam, kas nurodytas kaip savininkas Registrų centre. Prašė bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti, nes yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neseniai baigė mokslus. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkinamas.

12. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas S. R. (b. l. 6, 8). 2012 m. rugsėjo 3 d. jis buvo surašęs testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausantį turtÄ jis paliko savo dukrai pareiÅ¡kėjai L. M. (b. l. 12). Po tėvo mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarų biurÄ , kur jai 2013 m. gegužės 23 d. buvo iÅ¡duotas liudijimas, suteikiantis teisę tvarkyti paveldėjimo reikalus notarų biure, valstybės įmonėje Registrų centre, žemėtvarkos skyriuje, Lietuvos Respublikos bankuose, civilinės metrikacijos skyriuose, archyvuose ir visose kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, gauti reikiamus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimui (b. l. 13). 2013 m. liepos 18 d. 12-ajam notaro biurui A.

R. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 35). 13. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo sudaręs santuokÄ su A. R. (b. l. 14). 1992 m. gegužės 19 d. A. R. pasirašė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (b. l. 15–16). Nekilnojamojo turto registre Å¡is butas A. R. vardu registruotas nuo 1992 m. gegužės 19 d. (b. l. 17).

A. R. nuo 2016 m. sausio 19 d. neterminuotai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 36), nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2014 m. sausio 20 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 37), nuo 2016 m. sausio 12 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas neterminuotai (b. l. 38). 2013 m. gegužės 20 d. A. R. Kauno miesto Dainavos rajono įgaliotiniui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su ja netinkamai elgiasi sutuoktinio dukterys ir žentai (b. l. 39). Po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 12-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla, palikimÄ pagal testamentÄ priėmė mirusiosios duktė D.

Ž. ir vaikaitė D. Ž. (b. l. 18). Notarė G. K. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 2019 m. liepos 4 d. dėl 2019 m. birželio 8 d. D. Ž. ir D. Ž. skundo nurodė jai žinomas aplinkybes, susijusias su S. R. ir A. R. paveldėjimo bylomis (b. l. 40).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ . Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Å iuo atveju gali kilti klausimas, ar byla gali bÅ«ti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

15. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, taip pat ir bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, iÅ¡nagrinėja ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingÄ ja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieÅ¡kinio teisenos normos.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės priimdamas teismo sprendimÄ (CPK 259 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).

16. PareiÅ¡kėja, teikdama teismui pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodė D. Ž. ir D. Ž., kurios yra A. R. įpėdinės. Suinteresuotiems asmenims buvo iÅ¡siųstas teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ pateikimo (b. l. 30, 31). Civilinėje byloje gautas suinteresuotų asmenų atsiliepimas patvirtina, kad įpėdinėms buvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimÄ (b. l. 32–34). Civilinė byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (b. l. 72–73). Teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad civilinė byla buvo nagrinėjama laikantis ir bendrosios ieÅ¡kinio teisenos normų (2020 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-823-773/2020).

17. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl juridinio fakto, kad ginčo butas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 444 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas teismo tvarka nustatytinų juridinių faktų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

18. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ pateiktas tikslu užbaigti paveldėjimo procedÅ«ras. PareiÅ¡kėja kitų dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo butas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi ir negali jų gauti kitokia nei teismo tvarka, kadangi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ praÅ¡oma patvirtinti po pareiÅ¡kėjos tėvo S. R. bei suinteresuoto asmens D. Ž. motinos mirties.

19. Pagal bendrÄ jÄ galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 21 straipsnio 1 dalis (1969 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. VII-327 redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gegužės 1 d.) 20. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprÅ«pinimÄ gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sÄ lygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sÄ lygomis Å¡ias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų Å¡eimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1983 m. kovo 1 d.; 1964 m.

CK 330 straipsnis), taip pat Å¡ias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d., įstatymo Nr. I-1374 redakcija, galiojusi nuo 1991 m. liepos 5 d.) buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo ir pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto, o 5 straipsnyje nurodytos Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos.

Nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), bei įforminę buto pirkimo – pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktÄ teisę privatizuoti vienÄ butÄ , todėl pagal šį įstatymÄ privatizuoti kito buto negalėjo. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama Å¡eimoms, o ne vienam iÅ¡ sutuoktinių.

Draudimas tai pačiai Å¡eimai antrÄ kartÄ pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ visiems Å¡eimos nariams bendrai naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

21. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ butÄ ar namÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas arba butas. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotÄ butÄ , o pagal bendrÄ Ä¯statymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ iki Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999).

Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytÄ tvarkÄ kasacinio teismo praktika plėtojama iÅ¡aiÅ¡kinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SÅ K 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012 ir jose nurodytÄ praktikÄ ).

22. Bylos duomenimis, nustatyta, kad S. R. ir A. R. (buvusios B.) (b. l.

14) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). A. R. 1992 m. gegužės 19 d. sutartimi iÅ¡ valstybės įsigijo dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16). Butas buvo registruotas A. R. vardu, kadangi ji sudarė sutartį dėl buto įsigijimo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Byloje duomenų, kad Å¡is butas bÅ«tų padalintas tarp sutuoktinių, nėra. S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Testamentu jam po mirties priklausantį turtÄ jis paliko dukrai pareiÅ¡kėjai L.

M. (b. l. 12). Po tėvo mirties L. M. kreipėsi į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡davė, kadangi nebuvo nustatyta mirusiojo turto dalis. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) 52 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, Å¡iam sutinkant gali bÅ«ti iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimÄ , mirus vienam sutuoktiniui, iÅ¡duoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Å iuo atveju liudijimas, nustatantis mirusiojo sutuoktinio dalį, nebuvo notarės iÅ¡duotas, nes 2013 m. rugpjūčio 2 d. A. R. notarei pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo nesutiko, kad mirusiajam bÅ«tų iÅ¡duotas mirusio sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nes šį butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų (b. l. 40).

Be kita ko, A. R. notarei pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį, tačiau su tokiu praÅ¡ymu nesutiko L. M.. A. R. į teismÄ dėl privalomosios dalies nustatymo reikalingumo nesikreipė. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Susiklosčius nurodytai situacijai ir pareiÅ¡kėjai iki Å¡iol nesikreipus į teismÄ dėl mirusiajam S. R. priklausiusios turto dalies nustatymo, sutuoktinių turtas nebuvo padalytas iki Å¡iol.

23. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, kad butų privatizavimo tvarkÄ reglamentavo atskiras Butų privatizavimo įstatymas, tačiau sutuoktinių teisėms į privatizuojamus butus turėjo bÅ«ti taikomos SÅ K normos, kurios Å¡iuo atveju laikytinos specialiosiomis normomis, taip pat vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, sprendžia, jog butas, įsigytas S. R. ir A. R. esant santuokoje pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

24. Buto pirkimo metu galiojusio SÅ K 23 straipsnyje buvo nustatyta, jog padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Atskirais atvejais, teismas gali nustatyti nelygias sutuoktinių dalis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus arba į dėmesio vertus vieno iÅ¡ sutuoktinių interesus. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali bÅ«ti padalijamas tiek jiems iÅ¡situokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių reikalavimu.

Dėl turto padalijimo nei S. R., nei A. R. į tesimÄ nesikreipė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių turo lygių dalių principo. Dabar galiojančio CK 3.117 straipsnio 1 dalis taip pat nustato prezumpcijÄ , kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiÅ¡kimu, tačiau nei aplinkybių, nei raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių S. R. ir A.

R. bendro turto lygių dalių principÄ , teismui nepateikė. Suinteresuotų asmenų nurodyti motyvai, kad D. Ž. viena iÅ¡laiko butÄ , moka mokesčius, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susiję su nagrinėjamu pareiÅ¡kimu. Be kita ko, pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys, paklausti teismo ir pareiÅ¡kėjos atstovės, negalėjo paneigti, kad dalis buto visgi priklausė S. R., tačiau tikslios jam priklausiusios turto dalies nurodyti negalėjo, o ir nebandė nuginčyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.

25. Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos ir jos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėja įrodė, kad S. R. jo mirties momentu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jam priklausė ½ turto. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. R. jo mirties momentu (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. CPK 98 straipsnis reglamentuoja iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ . Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

27. PareiÅ¡kėjos atstovė į bylÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų, kurių interesas Å¡ioje byloje yra akivaizdžiai prieÅ¡ingas, pareiÅ¡kėjos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: L. M. advokatei už pareiÅ¡kimo parengimÄ sumokėjo 300,00 Eur, už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui posėdyje – 100,00 Eur, į bylÄ pateikti tai patvirtinantys pinigų paėmimo kvitai (b. l. 69, 70).

28. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

29. Suinteresuotas asmuo D. Ž. teismo posėdžio metu prašė bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti, nes ji neįgali (b. l. 41), gauna mažas pajamas, tačiau pajamas patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo D. Ž. teismo posėdžio metu prašė iš jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes ji neseniai baigė mokslus, yra bedarbė, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų suinteresuotas asmuo teismui nepateikė.

30. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra prieÅ¡ingas, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas patenkintas, suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas atleisti jas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo nepagrįstas raÅ¡ytiniais įrodomais, laikytinas deklaratyviu, todėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡ suinteresuotų asmenų priteistinos 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, padalinta kiekvienam suinteresuotam asmeniui, yra mažesnė už valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), mirties momentu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Priteisti iÅ¡ suinteresuotų asmenų D.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė