2aa9d810-efa0-401b-a27d-2f8c9cf49c2f · Klaipėdos apygardos teismas

        Pranešėjas S. Katauskas                                 Baudž. byla Nr. 1A-87-360/2012        Teisėjas H. A. Markavičius                                         Teisminio proceso Nr. 84-1-00047-10                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                          1.2.14.1.1.; 1.2.24.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.1.                                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Rasos Valentinienės, Remigijaus PreikÅ¡aičio,sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkevičiÅ«tei,nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda; pagal BK 270 str. 3 d., 5 MGL (650 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 13 MGL (1690 Lt) bauda. Nuosprendžiu iÅ¡ A. S. priteista 2111, 20 Lt žalos atlyginimo V.

I. naudai. Taip pat iÅ¡ A. S. valstybės naudai priteista 2744,56 Lt padarytos žalos atlyginimo. Nuosprendžiu nustatyta, jog kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                  n u s t a t ė:   A. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2010 m. kovo mėnesio pradžios, dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bendrasavininkų V.

I., D. K. ir I. I. miÅ¡ke, esančiame Å auklių kaime, Skuodo rajone, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) benzininiu pjÅ«klu, be leidimo miÅ¡kui kirsti, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktÄ , iÅ¡pjovė 34 juodalksnio medžius, t. y. 19,625 m2 juodalksnio ir 2 beržo medžius, t. y. 1,487 m2 beržo medienos. Tokiu bÅ«du A.

S., tyčia, slapta pagrobė 2111,20 Lt vertės svetimÄ turtÄ , t. y. 21,112 m2 medienos, priklausančios bendrasavininkams V. I., D. K. ir I. I. ir padarė nedidelę 2744,56 Lt dydžio žalÄ augmenijai, tuo padarydamas BK 178 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ ir BK 270 str. 3 d. numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. praÅ¡o panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Panaikinti teismo paskirtÄ bausmę ir panaikinti priteistÄ Å¾alÄ dėl padarytos žalos aplinkai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo, jog jokio tikslo pagrobti svetimÄ turtÄ neturėjo. Apelianto teigimu, miÅ¡ke nėra aiÅ¡kios skiriamosios linijos, kuri atribotų miÅ¡ko plotus nuo jo miÅ¡ko ir V. I. miÅ¡ko. Teigia, kad 2009 - 2010 m. įvykusios audros „Anatolijus“ bei kitos vėtros, padarė miÅ¡kui 8 940 Lt žalos iÅ¡laužydamos medžius. Vėjovartos, vėjolaužos užėmė nemaÅ¾Ä miÅ¡ko plotÄ , todėl pasak apelianto, jam nebuvo jokio tikslo grobti svetimų medžių.

Apeliantas taip pat nesutinka, jog pažeidė Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. Pasak nuteistojo, leidimai kirsti medžius privalomi visiems, iÅ¡skyrus įstatyme numatytais atvejais, leidimas nereikalingas: rinktiniams sanitariniams kirtimams, kai iÅ¡kertami tik sausuoliai ir vėjovartos, bei rinktiniams sanitariniams kirtiniams tik vėjolaužose. Taigi, apelianto įsitikinimu jis nepažeidė įstatymo, nes jis tik valė miÅ¡kÄ .

Skunde pažymi, kad yra neįgalus, todėl vėjovartas (medžius) pjaustė kaimynas S. L., o ne jis. Minėtas kaimynas po savaitės jam nurodė, kad miÅ¡kÄ baigė valyti. Tuo jis patikėjo, todėl dabar jis negali nei patvirtinti, nei paneigti jog S. L. tyčia ar netyčia nukirto ar nenukirto medžius V. I. priklausančio miÅ¡ko dalyje. Pažymi ir tai, jog įvykio vietos apžiÅ«ra su liudytojais, kurie valė miÅ¡kÄ buvo atlikta tik po pusantrų metų. Apelianto teigimu, inspektorius R. A. pasinaudodamas navigacijos prietaisais nustatė jo miÅ¡ko plotÄ , liudytojams pats nurodė kur reikia sustoti ir rodyti tariamas kirtimo vietas.

Teigia, kad kaimynai P. M., S. L., T. S. supjaustytas vėjovartas ir vėjolaužas, įvairių medžių rÅ«Å¡ių iÅ¡gabeno iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡vežimui. Mediena buvo iÅ¡vežta ir parduota. Pažymi, jog tai buvo bÅ«tent malkinė mediena, kÄ patvirtino ir K. V., T. S., malkų pirkėjai D. N., I. K., A. K. Mediena buvo įgedusi ir tinkama tik kÅ«renimui. Apelianto teigimu, supjausčius nuverstus medžius jų kelmai grįžta į buvusiÄ padėtį. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog buvo priverstinai nuvežtas į policijos komisariatÄ , jam buvo grasinama, todėl buvo priverstas pasiraÅ¡yti dokumentus.

Nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apylinkės teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo A. S. nusikalstamas veikas. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 1 dalį, 270 str. 3 d.

Tačiau nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o jo kaltė yra pagrįsta byloje surinktais ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodymais. Baudžiamasis įstatymas nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ ir kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos iÅ¡teklių naudojimo taisykles. Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Tai, kad A.

S. kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. neprisipažįsta, tai neįrodo, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apelianto versija, jog jis neįvykdė nusikalstamų veikų, paneigiama pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais bei paties apelianto prieÅ¡taringais parodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, jog savo ir V. I. miÅ¡ko ribas žino gerai, nes pats tÄ ribÄ buvo iÅ¡kirtęs. Å iuo metu ribos jau užžėlė, bet ribas skiriančias jo ir V.

I. miÅ¡kÄ Å¾ino gerai. Be to, dar ir dabar ant ribos augančių medžių yra užkabinti popieriaus lapai. IÅ¡kirto dalį savo miÅ¡ko ir medienÄ pardavė, tačiau tiek kiek iÅ¡kirto iÅ¡ savo miÅ¡ko jam pasirodė per mažai, reikėjo daugiau pinigų, o toliau miÅ¡ke kirsti nebegalėjo, nes ten buvo Å¡lapia vieta ir įvažiuoti nebuvo galima. Todėl nutarė kitus medžius kirsti iÅ¡ Å¡alia esančio V. I. miÅ¡ko. PrieÅ¡ kertant iÅ¡ V. I. miÅ¡ko, pasirinko sausesnę ir geriau privažiuojamÄ vietÄ ir ten per dienÄ su benzininiu pjÅ«klu iÅ¡pjovė apie 34 medžius.

Buvo du beržai ir kiti medžiai juodalksniai. SekančiÄ dienÄ norėdamas iÅ¡vežti medžius iÅ¡ miÅ¡ko paprašė Stasio ir A. D. pagalbos. Medžius vežė Z. B. su traktoriumi. Dvi traktoriaus priekabas apie 14,5 m2 pardavė D. N., o trečiÄ priekabÄ apie 7 m2 pardavė T. A. Gavo po 300 litų už kiekvienÄ priekabÄ . Viso 900 litų. Darbininkams už vienos priekabos pakrovimÄ sumokėjo kiekvienam po 50 litų, o traktorininkui 100 litų. Jog vogė miÅ¡kÄ iÅ¡ V. I. priklausančio miÅ¡ko žinojo ir suprato, tačiau vogė, nes reikėjo pinigų.

Darbininkai nežinojo, jog vagia iÅ¡ V. I. miÅ¡ko. Dėl vagystės gailisi, pasižada atsipraÅ¡yti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (t. 1., b. l. 49).Analizuojant nuteistojo parodymus matyti, jog A. S. savo parodymus dalinai pakeitė susipažinęs su praneÅ¡imu apie įtarimÄ , tuomet nuteistasis teigė, jog pripažįsta savo kaltę, tačiau nepripažįsta, kad medžius iÅ¡ V. I. miÅ¡ko iÅ¡pjovė ir pavogė turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ . Teigė, jog medžius pjovė ir pardavė, nes nebeturėjo pinigų pragyvenimui (t. 1., b. l. 60 - 62).

BylÄ perdavus teismui, teismo posėdžio metu apeliantas visiÅ¡kai pakeitė savo parodymus, kaltu neprisipažino ir iÅ¡kėlė versijÄ , jog buvo priverstas prisipažinti, jam buvo daromas spaudimas, tyrėja liepė pasiraÅ¡yti ant tuščių lapų. Apeliantas iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ , teigdamas, jog savo miÅ¡ke darė atrankinį kirtimÄ , kur medžiai buvo suaugę, nulūžę, nudžiuvę, kreivi, nesveiki tuos ir kirto. Kadangi reikėjo miÅ¡kÄ valyti, tÄ ir darė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog savo miÅ¡ko ribas jis žino, galėjo kelis medžius iÅ¡ V.

I. miÅ¡ko nukirsti, bet ne tiek kiek nurodyta kaltinime. Vėlesnio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pradėjo teigti, jog medžius kirto tik savo miÅ¡ke. Riba tarp jo miÅ¡ko ir V. I. miÅ¡ko yra neaiÅ¡ki, tačiau į V. I. miÅ¡ko pusę jis nėjo, kirsdamas medžius buvo pasilikęs apie 10 - 20 metrų rezervo, kad nepatekti į V. I. miÅ¡ko teritorijÄ . Kartu padėjusiems kirsti medžius žmonėms pasakė, kad neitų toliau tos eglės, kur yra atžymėta. A. S. teigė, kad pats parodė kur galima kirsti, kad neįeitų į svetimo miÅ¡ko pusę.

Kas iÅ¡kirto V. I. miÅ¡kÄ negali pasakyti. Kuomet dirbo miÅ¡ke, girdėjo, kad kažkas taip pat pjauna medžius, tačiau jis nėjo žiÅ«rėti (t. 1., b. l. 196 - 197; t. 2., b. l. 23, 24). IÅ¡ Å¡ių iÅ¡dėstytų nuteistojo parodymų matyti, kad jie nenuoseklÅ«s, skiriasi ne tik nuo jo duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tačiau netgi tarpusavyje yra prieÅ¡taringi. Nepaisant to, kad nuteistasis A. S. nuolat keitė parodymus sau palankesne linkme ir prisitaikydamas prie naujų paaiÅ¡kėjančių aplinkybių kėlė vis naujas versijas apie savo nekaltumÄ , tačiau visos jo versijos galutinai buvo paneigtos pirmosios instancijos teisme apklausus liudytojus bei atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje.

Liudytojas S. L. patvirtino, jog jis A. S. padėjo dirbti miÅ¡ke, tai galėjo bÅ«ti apie 2009 m. pabaigÄ . A. S. medžius dar padėjo pjauti D. ir M., A. S. taip pat pjovė. Pjovė visi pasikeisdami, Å¡akas genėjo, krovė į krÅ«vas, miÅ¡kas buvo A. S. Pjovė alksnius, gal vienas kitas buvo ir beržas, pjovė apie 5 - 6 dienas. Už darbÄ Ä¯ dienÄ jis gaudavo po 40 Lt. Medžius vežė traktoriumi, gal 5 - 6 priekabas iÅ¡vežė. Kokius medžius ir kurioje vietoje pjauti rodė A. S. ( t. 1., b. l. 199).

Iš atlikto jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas nurodė, kuriose miško vietose jis pjovė medžius kartu su A. S. ir jo nurodymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš byloje esančio miško plano matyti, kad S. L. pjovė medžius ne tik savo miško teritorijoje, bet ir šalia esančiame V. I. miško sklypo dalyje (t. 2., b. l. 77 - 87). Tai, kad parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo atliktas vėliau savaime nedaro liudytojo parodymų neteisingų ar leidžiančių abejoti jais.

Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ 2010 m. balandžio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nuteistasis pats nurodė, kokioje V. I. miÅ¡ko dalyje jis iÅ¡pjovė medžius, A. S. aiÅ¡kiai nurodė V. I. miÅ¡ko sklypo teritorijoje iÅ¡kirstÄ vietÄ (t. 1., b. l. 53 – 57). Nuteistojo teisme duotus parodymus ir versijas, o taip pat jo apeliacinio skundo argumentus paneigia ir nukentėjusiojo V. I. parodymai, teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog apie iÅ¡kirtÄ jo miÅ¡kÄ jam pranešė Aplinkos apsaugos darbuotojas.

Nuvykę į miÅ¡kÄ apžiÅ«rėti rado iÅ¡kirstus juodalksnius ir kelis beržus. IÅ¡ viso buvo iÅ¡kirsti 36 medžiai. Tie 36 medžiai nukirsti ne iÅ¡ miÅ¡ko linijos, jie buvo iÅ¡kirsti už 1,5 metro. Nukentėjusysis teigė, jog Å¡alia jo miÅ¡ko yra A. S. miÅ¡kas, jo miÅ¡ke buvo taip pat iÅ¡kirsti medžiai bei jam priklausančio miÅ¡ko pačiame priekyje. Jo miÅ¡kas ir A. S. miÅ¡kas nėra atriboti. Medžiai buvo iÅ¡pjauti ne riboje, o priekyje, ir buvo iÅ¡vežti, nukentėjusysis suprato, kad jo miÅ¡kÄ galėjo iÅ¡kirsti A.

S. Nukentėjusysis parodė, jog A. S. buvo sutikęs, jis norėjo jam atlyginti žalÄ už iÅ¡pjautÄ miÅ¡kÄ . Žadėjo duoti 400 litų ir dar medienos, tam kad nukentėjusysis atsiimtų pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (t. 1., b. l. 151). Liudytojai I. K., D. N., A. K. teismo posėdžio metu patvirtino tÄ faktÄ , jog malkas pirko iÅ¡ A. S. (t. 1., b. l. 152). Liudytojas K. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2009 m. spalio ar lapkričio mėnesį A. S. paprašė jo, padėti iÅ¡vežti medžius iÅ¡ miÅ¡ko.

Liudytojas nurodė, kad kartu su A. S. nuvažiavo į Å auklių kaimÄ , kartu buvo ir S. L., A. S. pjovė medžius, Staselis pridalino medžius į priekabÄ , pakrovė gal 6 metrus ir vežė pas D. N., medžiai buvo juodalksniai, vienas buvo beržas, Å¡akas buvo nugenėję, medžiai buvo supjaustyti po 2 metrus. Su A. S. asmuo, kuriam nuvežė malkas atsiskaitė, sumokėjo 300 Lt. A. S. teigė, jog miÅ¡kas yra jo. Medžiai buvo nekleimuoti, kelmų K. V. nematė, nes tada jau buvo prisnigę. Privažiavimas buvo geras, su traktoriumi buvo galima visur privažiuoti (t. 1., b. l. 197).

Taip pat liudytojas T. S. patvirtino tÄ faktÄ , jog A. S. jo paprašė 2010 m. vasario mėnesį iÅ¡ miÅ¡ko parvežti medžius. MiÅ¡kas buvo A. S., tų ribų jis nežinojo, atrodo jis nuvežė 3 priekabas, medžių buvo visokių, juodalksnių, eglių, buvo beržas. Medžius nuvežė D. N., K. A. S. tarėsi dėl kainos. Medžiai buvo ruoÅ¡iami ir kraunami į nedideles krÅ«veles, jis krovė ir vežė. Liudytojas teigė klausęs A. S. dėl dokumentų, Å¡is atsakė, kad suraÅ¡ys vėliau, tačiau taip ir nesurašė, tuomet jis atsisakė daugiau A.

S. padėti (t. 1., b. l. 198).Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog į miÅ¡kÄ nevažiavo, jis buvo tik aprodęs savo teritorijÄ kur galima kirsti medžius. Medžius (vėjovartas) pjaustė kaimynas S. L., ir galimai jis tyčia ar netyčia nuklydo ir nukirto V. I. miÅ¡ko teritorijoje priklausančius medžius. Kolegija pastebi, jog tokiÄ versijÄ apeliantas iÅ¡kėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai, paneigiami paties liudytojo S. L. parodymais bei iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais.

Liudytojas S. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis A. S. padėjo dirbti miÅ¡ke. A. S. medžius dar padėjo pjauti D. ir M. A. S. taip pat pjovė. Pjovė visi pasikeisdami, Å¡akas genėjo, krovė į krÅ«vas, miÅ¡kas buvo A. S., pjovė alksnius, gal vienas kitas buvo ir beržas, pjovė apie 5 - 6 dienas. Už dienÄ gaudavo po 40 Lt. Medžius vežė su traktoriumi gal 5 - 6 priekabas iÅ¡vežė. Kokius medžius ir kurioje vietoje pjauti rodė A. S. ( t. 1., b. l. 199).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos duomenys, papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu su kitais teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleidžia iÅ¡samų nusikalstamos veikos vaizdÄ . Apeliantas skunde nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų parodymų patikimumu. A. S. savo parodymų nesutapimÄ ir prieÅ¡taringumÄ teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, aiÅ¡kina tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės, buvo daromas psichologinis poveikis, grasinama, jis buvo verčiamas pasiraÅ¡yti ant tuščių lapų.

Kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo nurodytų BPK pažeidimų nenustatė. Tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos bei pažeistos jo teisės tai prieÅ¡tarauja bylos duomenims. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys rodo, kad nuteistajam nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , apie tai liudija jo paraÅ¡as teisės turėti gynėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole, protokole apelianto ranka įraÅ¡yta „“teisė turėti gynėjÄ man iÅ¡aiÅ¡kinta jÄ supratau“ (t. 1., b. l. 46).

Šia teise nuteistasis nepasinaudojo, protokole dėl gynėjo atsisakymo nurodydamas, jog gynėjo nepageidauja (t. 1., b. l. 47). Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad nuteistasis nepareiškė jokių pastabų nei dėl protokolo turinio, nei dėl apklausos procedūros. Priešingai, įtariamojo apklausos protokole yra nuteistojo ranka padaryti įrašai apie teisingai surašytus jo parodymus: „perskaičiau, mano parodymai surašyti teisingai“ bei ranka parašytas prierašas „papildau, kad medžius savo miške iškirtau maždaug 0,25 ha plote.

V. I. miÅ¡ke apie 0,06 ha plote“ ir jo paraÅ¡as (t. 1, b. l. 49).Taigi nuteistojo keliama versija nepatvirtinta bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, papildomai apklausė liudytojÄ tyrėjÄ Z. Ž. Liudytoja Z. Ž. teisme paneigė nuteistojo A. S. nurodytas aplinkybes, nurodydama, jog ant tuščių lapų niekas A. S. nedavė pasiraÅ¡yti, viskas buvo spausdinama kompiuteriu, viso proceso metu A. S. pretenzijų nereiÅ¡kė, visur pasirašė, yra jo prieraÅ¡ai prie protokolų, kaltės neneigė (t. 1., b. l. 195 - 196).

Kolegija pažymi, jog apeliantas manydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeidžiamos jo teisės, tyrėjos veiksmus galėjo skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, aptarti bylos duomenys paneigia apelianto teiginius, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos neįtikino ir apelianto skundo teiginys apie prieÅ¡ jį neva naudotÄ psichologinį smurtÄ . Kolegija tokius nuteistojo teiginius vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais A.

S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.Visuma Å¡ių aplinkybių rodo, jog A. S. veikė tyčia. Bylos duomenys patvirtina, kad neteisėtais veiksmais padarydamas žalÄ gamtai, A. S. pasisavino svetimÄ bendrasavininkų V. I., D. K., I. I. priklausantį turtÄ . A. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtį ir pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ .Taip pat atmestini A. S. teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 270 str. 3 d. Pažymėtina, jog BK 270 str. 3 d. numato atsakomybę, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvÅ«nijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai.

Nuosprendžiu nustatyta, jog A. S. be leidimo iÅ¡kirto svetimoje privačioje miÅ¡ko valdoje 34 juodalksnio medžius, t. y. 19,625 m2 juodalksnio ir 2 beržo medžius, t. y. 1,487 m2 beržo medienos. Tokiu bÅ«du A. S., tyčia slapta pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 21,112 m2 medienos, ir padarė nedidelę 2744,56 Lt dydžio žalÄ augmenijai. Å ių medžių iÅ¡kirtimo be leidimo faktai įrodyti byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Byloje nustatyta, kad A. S. neturėjo leidimo kirsti medžius, t. y. juos kirto neteisėtai.

Tai leidžia teigti, kad A. S., pasitelkdamas pagalbininkus, medžių kirtimÄ organizavo pažeisdamas Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. Minėtos aplinkybės paneigia jo apeliacinio skundo argumentus, kad jam leidimas nebuvo reikalingas, nes po audros „Anatolijus“ jis tik valė miÅ¡kÄ . TokiÄ vėl nuteistojo naujai iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia paties A.

S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad medžius kirto malkoms, nes trÅ«ko pinigų. Malkas ruošė ir iÅ¡vežė pardavimui. Apelianto skundo teiginys, jog jis nebuvo miÅ¡ke ir liepė tik samdytiems darbininkams valyti miÅ¡kÄ nuo vėjovartų, o Å¡ie galėjo suklysti ir iÅ¡kirsti jį svetimame plote yra nieko nepagrįstas, be to paneigtas anksčiau aptartais įrodymais. Tokių apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir byloje apklausti liudytojai, teigdami, jog kirto medžius A.

S. nurodytame plote. Å ioje byloje aplinkybių, kai leidimas kirsti miÅ¡kÄ pagal norminių aktų reikalavimus nereikalingas, nenustatyta. Kad Å¡iais veiksmais padaryta žala augmenijai, patvirtina AM Klaipėdos RAAD Skuodo rajono agentÅ«ros vyriausiojo specialisto paskaičiavimas (t. 1.; b. l. 16, 21). Å ie bylos duomenys leidžia teigti, kad A. S. veikė tyčia. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d., Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. Žala pripažinta nedidele.

A. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 3 d., objektyviÄ jÄ ir subjektyvinę puses, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai A. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai iÅ¡sprendė bausmių subendrinimo klausimÄ , todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai.

BK 63 straipsnio 1 dalyje pasakyta: jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iÅ¡ pradžių paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo bÅ«do, teismas bausmių bendrinimÄ turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausiÄ bausmę.

Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos Å¡velnesnės bausmės, o kai sudedamos iÅ¡ dalies, – prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės.Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje.

Čia nustatyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms.Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiÅ¡komis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiÅ¡kų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių, nuteistojo A. S. padarytos veikos – svetimo, t. y. nukentėjusiųjų bendrasavininkų V. I., D. K., I. I. turto pagrobimas ( BK 178 str. 1 d.) ir žalos augmenijai padarymas (BK 270 str. 3 d.) – sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi Å¡ios veikos, nors ir numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, buvo padarytos viena veika tuo pačiu metu, t. y. vagystės metu. BÅ«tent nuteistasis A. S. grobdamas svetimÄ turtÄ , iÅ¡kirsdamas medžius, tuo pačiu metu padarė dar ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ padarė žalÄ augmenijai.

Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas už Å¡ias veikas paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d. ir paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Apylinkės teismas privalėjo taikyti BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatas ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir bausmės, paskirtos A.

S. už nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 1 d. BK 270 str. 3 d. bendrinamos iš naujo.Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., kolegija                                                                                               n u s p r e n d ž i a: Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatų taikymo nuteistajam A.

S.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuteistajam A. S. pagal BK 178 str. 1 d., BK 270 str. 3 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, ir nustatyti subendrintÄ galutinę 10 MGL (1300 Lt) bausmę.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                        Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                     Rasa Valentinienė                                                                                                                                                                                 Remigijus PreikÅ¡aitis