2aa87db8-aa5b-4119-9ac1-abbf03c4b5ea · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1966/2013Teisminio proceso Nr.2-55-3-00828-2013-1             Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I.

B. (I. B.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BAB banko SNORAS ieÅ¡kinį atsakovams A. O., T. O. ir I. B., trečiasis asmuo BUAB „Akvafanas“, dėl skolos priteisimo.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas BAB bankas SNORAS praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovų A. O., T. O. ir I. B. 1 154 445,95 Lt skolÄ ir 8% metinių palÅ«kanų.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio sumai, praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, kad atsakovų įsiskolinimo bankui suma yra labai didelė, atsakovai savo prievolių nevykdo ilgÄ laikÄ , skolos nedengia net dalinai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo BAB banko SNORAS naudai areÅ¡tavo atsakovams A. O., T. O. ir I. B., nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 1 154 446 Lt sumai.

Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų A. O., T. O. ir I. B. kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtÄ , atitinkamai nevirÅ¡ijant areÅ¡tuotinų sumų, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad ieÅ¡kinį dėl sutartinių prievolių vykdymo atsakovams pareiÅ¡kė bankrutuojantis bankas, todėl ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas liečia ne tik banko, bet ir jo kreditorių interesus. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tikėtinai patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ , o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma, vertinant aplinkybę, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, laikytina itin didele.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, neginčydami savo prievolių, jų nevykdo ilgÄ laikÄ , sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovai savo pareigų nevykdo todėl, kad neturi objektyvių finansinių galimybių, arba kad elgiasi nesÄ Å¾iningai. Todėl pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintino, kadangi nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas I.

B. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria areÅ¡tuotos I. B. piniginės lėšos, esančios bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, panaikinti ir leisti atsakovui I. B. disponuoti lėšomis jo bankų ir/ar kredito įstaigų sÄ skaitose, įskaitant I. B. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB Swedbank, virÅ¡ijančios areÅ¡tuotÄ 15,24 Lt sumÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pirmosios instancijos teismo nutartis per daug apriboja, pažeidžia ir varžo apelianto teises ir teisėtus interesus, nes jo reguliarias pajamas sudaro paÅ¡alpa asmeniui, nukentėjusiam nuo 1939-1990 metų okupacijos ir neįgaliojo paÅ¡alpa, kurios 2013 m. balandžio mėnesį sudarė 997,03 Lt. Vykdant ginčijamÄ teismo nutartį buvo areÅ¡tuota apelianto sÄ skaita Swedbanke. Kadangi areÅ¡tuota visa sÄ skaita, apeliantas negalės disponuoti bÅ«simomis lėšomis ir paÅ¡alpomis, kurios pervedamos į sÄ skaitÄ .

Apeliantas nurodė, kad nesant galimybės disponuoti bÅ«simomis paÅ¡alpomis negalės tenkinti elementarių kasdienių ir bÅ«tinų poreikių.2. IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones nutylėjo aplinkybes, kad apeliantas laidavo tik todėl, kad tuo metu buvo UAB „Akvafanas“ akcininkas. 2008 m. birželio 27 d. apeliantas akcijas pardavė kitiems dviem akcininkams, todėl nebeturėjo jokių santykių su UAB „Akvafanas“, susijusių su valdymu, administravimu ar sprendimų priėmimu.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320, 338 straipsniai).Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vienÄ ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymÄ bei kartu iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

IeÅ¡kovas BAB bankas SNORAS Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 1 154 445,95 Lt skolos ir 8 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovų iÅ¡ atsakovų A. O., T. O. ir I. B. ir reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens praÅ¡ymu, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t.y. ar ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas.

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais. Å ie principai reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti surasta pusiausvyra tarp bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos.

Tai suponuoja ir bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemonės, areÅ¡tavo atsakovų nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 1 154 445,95 Lt sumos, o minėto turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai areÅ¡tavo trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas.Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ginčija motyvuodamas tuo, kad laidavo už UAB „Akvafanas“ tik todėl, kad tuo metu buvo UAB „Akvafanas“ akcininkas, o pardavęs akcijas nebeturėjo jokių santykių su UAB „Akvafanas“, susijusių su valdymu, administravimu ar sprendimų priėmimu.

Teisėjų kolegija atmeta nurodytÄ apelianto argumentÄ ir pažymi, kad laidavimo sutarties galiojimas nepriklauso nuo to, ar už juridinį asmenį laidavęs asmuo yra Å¡io juridinio asmens akcininkas ar valdymo organo narys bei kad po laidavimo sutarties sudarymo laiduotojas perleido savo turėtas akcijas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumÄ argumentuoja tai pat tuo, kad areÅ¡tavus jo sÄ skaitÄ , apeliantas negalės disponuoti bÅ«simomis lėšomis ir paÅ¡alpomis, kurios pervedamos į sÄ skaitÄ .

Apeliantas nurodė, kad nesant galimybės disponuoti bÅ«simomis paÅ¡alpomis negalės tenkinti elementarių kasdienių ir bÅ«tinų poreikių. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 739 straipsnis numato, iÅ¡ kokių lėšų negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, atitinkamai, tokios lėšos negali bÅ«ti areÅ¡tuojamos, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Tokiomis lėšomis yra tikslinės socialinės iÅ¡mokos, paÅ¡alpos ir kompensacijos iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms Å¡eimoms ar asmenų socialinei paramai, laidojimo paÅ¡alpos ir kt.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaujantis atsakovo nurodytais argumentais, kadangi atsakovo gaunamos pašalpos priskiriamas prie CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų pašalpų ir pagal CPK normas neareštuojamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo I.

B. turto ir piniginių lėšų areÅ¡tas, palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė