2aa71e4a-8ac5-4a06-ae98-c562a2c2e443 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41024-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei L.

U.,nuteistajam I. V., jo gynėjui advokatui V. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 641 straipsnio pagrindu suÅ¡velninta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Kilminė“ naudai priteista 25,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės I.

V. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 20 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , užėjo į UAB „Kilminė“ priklausantį prekybos centrÄ â€žExpressMarket“, esantį adresu Jasinskio g. 1, Vilniuje, ir kavos skyriuje, matant parduotuvės kasininkei E. G. (ankstesnė pavardė S.) bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems parduotuvės pirkėjams, atvirai nuo lentynų pasikėsino pagrobti 3 vnt. kavos pupelių „Jacobs“ pakuočių po 1 kg, kurių vieneto kaina 15,49 EUR, bendra vertė – 46,47 EUR, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes pardavėja E. G. užblokavo parduotuvės įėjimo-išėjimo duris.

Be to, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, I. V. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ rankoje laikydamas į kasininkę I. G.-O. nukreiptÄ peilį, prekybos centro „ExpressMarket“ sandėlyje jÄ Ä¯baugino, ir jos akivaizdoje įsibrovęs į patalpÄ , pažymėtÄ â€žCg“, nuo lentynų pagrobęs 5 butelius alkoholinio gėrimo – brendžio „Renaissance VS“ 0,5 l, kurio vieneto vertė 8,59 EUR, bei spiritinio gėrimo „Žolynų“ 0,5 l, kurio vieneto vertė 7,99 EUR, pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės už prekes nesusimokėjęs. II.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis I. V. praÅ¡o perkvalifikuoti jo veiksmus iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Akcentuoja, kad galvojo, jog įvykio metu jo niekas nemato.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Apeliacinio proceso ribas nustato BPK 320 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Å iuo konkrečiu atveju nuteistasis nesutinka dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pasisakys tik dėl apelianto nuteisimo pagal Å¡iÄ teisės normÄ .Apeliacinio proceso, Å¡iuo atveju, esmė ta, kad nuteistasis teigia, kad jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip atviroji vagystė (pasikėsinimas padaryti atvirÄ jÄ vagystę), nes jis objektyviai galvojo, jog jo niekas nemato.

Jo vertinimu, nusikalstami veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis savo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo pripažino (t. 1, b. l. 88, 92), apklausiamas apylinkės teismo posėdyje taip pat parodė, kad savo kaltę pripažįsta (t. 2, b. l. 30). Atsižvelgiant į nurodytÄ , jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas.

BK 641 straipsnio pagrindu jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pagrindÄ nuteistojo nenaudai vertinti jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes sudaro ir tai, kad jis ankstesnėje proceso stadijoje buvo pripažinęs savo kaltę. Apygardos teismas pažymi, kad I. V. iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme buvo teistas net 13 kartų, tarp teistumų – ir už kvalifikuotÄ vagystę, taigi jis neabejotinai žinojo teismo proceso eigÄ , suprato, kad pripažįsta savo kaltę ir to siekė taip palengvindamas savo teisinę padėtį.

Siekiant nustatyti, ar I. V. veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip administracinis nusižengimas, bÅ«tina įvertinti atvirosios vagystės požymius. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ ; kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, bet ignoruoja Å¡iÄ aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

Nuteistojo pozicija yra ta, kad pardavėja, tuo metu dirbusi parduotuvėje, negalėjo suprasti, kad jis rengiasi vogti. Å ių apelianto argumentų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad kaltinamuosius G. G. ir R. K. vagysčių metu stebėdavo liudytojai (t. y. parduotuvių darbuotojai: pardavėjai ir apsaugos darbuotojai), kurie bandydavo juos sulaikyti, todėl kaltinamieji suprato, kad vagystes darė atvirai /.../ taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti, matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, o kaltinamajam to nepaisant, pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis atvirai pagrobė ir pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011).

Vagystė (taip pat ir atvirtoji vagystė) yra apraÅ¡yta materialiÄ ja nusikalstamos veikos sudėtimi, kas reiÅ¡kia, jog vagystė yra baigta tada, kai kaltininkas užvaldo grobiamÄ turtÄ taip, kad gali juo disponuoti kaip savu. Å iuo konkrečiu atveju I. V. turto nebuvo užvaldęs, supratęs, kad durys užrakintos, jis ir toliau kurį laikÄ bandė jas atidaryti. Be to, apeliantas savo nusikalstamus veiksmus atliko parduotuvėje, žinodamas, kad yra stebimas vaizdo kamerų, taigi, apsaugos darbuotojų ar pardavėjų.

Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų matyti, kad šalia pardavėjos darbo vietos yra ekranas, kuriame matomi vaizdai iš apsaugos kamerų (t. 1, b. l. 27). Apeliaciniame skunde nuteistasis dviprasmiškai nurodo, kad buvo tikras, jog jo niekas nestebi, nes pardavėja aptarnavo pirkėjus prie kasos. Iš šių argumentų matyti, kad apeliantas, vis dėlto, suprato, kad gali būti stebimas, tačiau, remdamasis subjektyvia nuomone ar spėjimu tikėjosi, jog jo niekas nemato. Tokios aplinkybės nepašalina apelianto baudžiamosios atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju suaugęs, protingas žmogus privalo žinoti, jog parduotuvės klientus stebi vaizdo kameros bei darbuotojai.

Teismų praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog slaptoji vagystė gali peraugti į atvirÄ jÄ , jeigu kaltininkas, nors ir iÅ¡ pradžių veikia slaptai, tačiau vėliau supranta, kad jo veiksmus pastebi paÅ¡aliniai asmenys, bet savo nusikalstamų veiksmų nenutraukia. Å iuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje nebuvo analizuojamas slaptos vagystės peraugimas į atvirÄ jÄ , tačiau apygardos teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertina dėl to, kad iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo argumentų gali kilti toks klausimas.

Kaip minėta, I. V. net ir supratęs, kad buvo pastebėtas, bandė atidaryti parduotuvės duris, nuotraukoje Nr. 10 (t. 1, b. l.

28) matyti, kad kitam pirkėjui bandant sulaikyti apeliantÄ , jis aktyviais veiksmais stengėsi iÅ¡trÅ«kti, t.y. tęsė savo veiksmus. Taigi, net ir konstatavus, jog I. V. iÅ¡ pradžių pagrįstai galvojo esÄ s nematomas apsaugos kamerų bei parduotuvės darbuotojų, vėliau jį buvo bandoma sulaikyti, I. V. bandė iÅ¡trÅ«kti, todėl jo veiksmai bet kokiu atveju bÅ«tų laikomi peraugusiais į atvirÄ jÄ vagystę. Pažymėtina, kad apeliantas yra pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti atvirÄ jÄ vagystę, o ne už baigtÄ nusikaltimÄ .Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parduotuvės darbuotoja E. G. parodė, kad į apeliantÄ iÅ¡kart atkreipė dėmesį, matė, kÄ jis darė, kas taip pat patvirtina, jog nuteistasis visÄ laikÄ buvo stebimas ir neturėjo pagrindo manyti kitaip (t.y. kad jo niekas nemato) (t. 1, b. l. 60).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta apie 20 val. vakaro, tuo metu, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, parduotuvėje, be dviejų pirkėjų buvusių prie kasos bei paties kaltininko, daugiau žmonių nebuvo, taigi, tikėtis, kad paėmęs tris vienetus kavos pakuočių, kurių kiekviena yra pakankamai didelė ir matoma (vienos pakuotės svoris – 1 kg), jis liks nepastebėtas, nebuvo pagrindo. Be to, nuteistasis kavos pakuočių neslėpė, nebandė jų užsikiÅ¡ti po drabužiais ar kitaip užmaskuoti, veikė visiÅ¡kai atvirai ir akivaizdžiai parodydamas, kad siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtÄ .

Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto veiksmai gali bÅ«ti kvalifikuojami pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teisme nuteistajam nebuvo užduotas klausimas apie tai, ar jis suprato, kad jį stebi kiti asmenys. Atsakant į šį argumentÄ pabrėžtina, jog pats nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų veiksmų, patvirtino, kad suprato jam pareikÅ¡tus kaltinimus, taigi, atsižvelgiant į jau aptartÄ jo patirtį teisminiuose procesuose, nėra galimybės svarstyti, kad jis buvo suklaidintas ar nesuprato dėl kokio nusikaltimo padarymo pripažįsta savo kaltę.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko naikinti jo nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo I. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  ArÅ«nas Kisielius                                        Vladislavas Lenčikas                                                                  Nijolė Žimkienė