2023-04-05 Nr. AB-7667-3-62-3-01841-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-340-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01841-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. A1-513 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, eilės Nr. 246; 2) įpareigoti atsakovo Savivaldybę nedelsiant atstatyti visus įrašus, sutvarkyti visas laikmenas ir dokumentus, bei atkurti pareiškėjo eilę į socialinio būsto nuomą į tokią padėtį, kuri buvo iki Įsakymo priėmimo momento; 3) iš Savivaldybės priteisti pareiškėjui 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt., bei 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo įtrauktas į asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, Savivaldybėje sąrašą. 2021 m. balandžio mėn. iš Savivaldybės gavo informacinius pranešimus, kad iki 2021 m. birželio 1 dienos jis turi pateikti deklaraciją mokesčių administratoriui. Už 2020 metus deklaraciją pateikė 2021 m. balandžio 27 d., tačiau tą pačią dieną iš Administracijos gavo dar vieną pranešimą, kad tokią pačią deklaraciją privalo teikti ir jo sutuoktinė E. B.. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nesutiko su šiuo reikalavimu, deklaracijos jo sutuoktinė E. B. neteikė ir 2021 m. liepos 2 d. raštu Administracijai paaiškino savo nesutikimo priežastis.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarp jo ir E. B. buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurioje buvo nustatytas turto visiško atskirumo režimas, be to, E. B. gyvena ne Kauno mieste. Tarp asmenų, įtrauktų į Savivaldybės sąrašą gauti socialinį būstą, E. B. taip pat nėra ir niekada nebuvo. Pareiškėjas laiku ir tinkamai pateikė visus jį asmeniškai liečiančius dokumentus, o Savivaldybė nepagrįstai laikosi savo pozicijos, kad pareiškėjo turtas privalo būti sumuojamas kartu su sutuoktinės turtu, nors net mokesčių administratorius yra pasisakęs priešingai. Be to, sutuoktinės asmeniniai duomenys saugomi įstatymų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija prieštarauja pati sau, nes praėjusiais metais už 2019 metus, kai santuoka buvo įregistruota, pareiškėjas irgi ta pačia tvarka teikė tuos pačius dokumentus ir identiškus duomenis ir visa tai tiko Savivaldybei.

5. Pareiškėjas nurodė, kad dėl jam nuolat sukeliamo streso, išgyvenimų ir pažeminimo, nuolat atliekant sveiku protu nesuvokiamus veiksmus, Savivaldybė privalo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 100 000 Eur suma.

6. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjas Administracijai 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) bei dokumentus, patvirtinančius jo teisę į socialinio būsto nuomą. Tuo pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į Sąrašą. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 62-2-350 informavo pareiškėją, apie tai, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Asmenys ir šeimos, nedeklaravę turto (įskaitant gautas pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., arba dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino) iki birželio 1 d. iš Sąrašo bus išbraukiami. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas.

8. Atsakovai paaiškino, kad Administracijos darbuotojams, tikrinant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktus duomenis apie asmens (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas buvo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, tačiau deklaravo tik savo (gyventojo) turtą ir gautas pajamas. Nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjo prašymo įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą momento pasikeitė jo šeimos sudėtis (2019 m. spalio 10 d. įregistruota santuoka tarp E. B. ir pareiškėjo), todėl Administracija 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. 62-5-1378 paprašė pareiškėjo iki 2021 m. liepos 22 d. pateikti sutuoktinės turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 m. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog iki nurodytos dienos nepateikus nurodytos deklaracijos, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punktu, jis bus išbrauktas iš Sąrašo. Pareiškėjo sutuoktinė E. B. 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. 62-5-1379 buvo informuota, kad jos sutuoktinis yra pateikęs prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, todėl ir jo šeimos nariai privalo turtą ir pajamas deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka bei paprašyta iki 2021 m. liepos 22 d. pateikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus

9. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nepateikė šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatomis ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 sprendimu Nr. T-218 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 26 punktu, Administracijos direktorius 2021 m. liepos 9 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė išbraukti pareiškėją (eil. Nr. 246) iš Sąrašo.

10. Atsakovai teigė, kad Administracija rėmėsi Įstatyme pateikta šeimos sąvoka, todėl pareiškėjo nurodyti motyvai, jog yra sudaryta ikivedybinė sutartis, kad sutuoktinė Kauno mieste negyvena, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinė negyvena Kauno mieste, kad yra sudaryta ikivedybinė sutartis, nepaneigia santuokos sudarymo fakto. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 3.105 str. 1 p.). Taigi, nepriklausomai nuo ikivedybinės sutarties sudarymo, taip pat nepriklausomai nuo ikivedybinėje sutartyje nustatyto turto teisinio režimo, nagrinėjamo ginčo atveju abu sutuoktiniai privalo laikytis Įstatymo reikalavimų ir deklaruoti šeimos turtą ir pajamas.

11. Atsakovai akcentavo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, nebuvo padaryta ir neturtinė žala.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijai 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą bei dokumentus, patvirtinančius jo teisę į socialinio būsto nuomą ir tuo pagrindu jis buvo įrašytas į Sąrašą. Įsakymu pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo, nes nepateikė visų Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dokumentų, t. y. pareiškėjo sutuoktinės turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2020 metus.

14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. įregistravo santuoką su E. B.. 2019 m. rugsėjo 23 d., t. y. dar iki santuokos sudarymo, pareiškėjas su E. B. buvo sudaręs ikivedybinę sutartį (Notarinio registro Nr. 3492).

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nepateikė šeimos (t. y. sutuoktinės) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2020 metus, tačiau, pareiškėjo nuomone, sutuoktinės turtas yra atskirtas ikivedybine sutartimi, todėl negali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo palikimo ar išbraukimo iš Sąrašo socialinio būsto nuomai. Pareiškėjo teigimu, Administracija nepagrįstai reikalauja pateikti E. B. turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus.

16. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (1 str. 1 d., 9 str. 1 d. 1 p.,16 str. 4 d. 9 p.) ir konstatavo, kad asmuo ir šeima, norėdami turėti teisę į socialinio būsto nuomą, privalo kiekvienais metais Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas. Ir priešingai, asmenys ir šeimos iš turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, nustatyta tvarka nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimą ar gyvenimą skyrium, patvirtintą teismo sprendimu, kuomet baigiasi bendras šeimos gyvenimas kaip šeimos funkcionavimo pagrindas ir sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, t. y. lojalumo, moralinės ir materialinės paramos pareigos, sutuoktiniai netenka paveldėjimo teisės į santuokinį turtą pagal įstatymą (CK 1.29 str., 3.27 str. 1 d., 3.100 str. 1 d. 5 p., 5.7 str. 1 d. 2 p.). Teismas sprendė, kad, nepriklausomai nuo aplinkybių, ar pareiškėjas gyvena su sutuoktine kartu, ar atskirai, ar yra sudaręs ikivedybinę sutartį, jis ir E. B. pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį yra laikomi šeima, todėl, norėdami turėti teisę į socialinio būsto nuomą, privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti šeimos turtą ir gautas pajamas, o ne tik deklaruoti savo asmeninį turtą ir gautas pajamas.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo, kad iki gegužės 1 d., o dėl svarbių priežasčių – iki birželio 1 d. jam nepateikus deklaracijos, bus išbrauktas iš Sąrašo.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, todėl, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatomis, Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

20. Teismas, nenustatęs visų būtinųjų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 21. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti (dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas prašo vykdyti skubiai). Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti visą bylos nagrinėjimą ir bylos medžiagą nevieša, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

22. Pareiškėjas, nurodydamas bylos faktines aplinkybes, cituodamas Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautinius teisės aktus, nacionalinius teisės aktus, Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai ir be jokių įrodymų teigdamas, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo sutuoktine.

23. Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas jau nebe pirmą kartą kenkia pareiškėjui ir daro jam žalą.

24. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekiant nustatyti:

24.1. Ar leistina tokia disproporcija, kai socialinės apsaugos kriterijai, priemonės ir minimalūs išmokų asmenims dydžiai tarp valstybių narių skiriasi net po kelis ar keliolika kartų ir ar tai nepažeidžia ES steigimo sutarčių pagrindinių nuostatų, o taip pat Europos socialinėje chartijos ir jos prieduose įtvirtintų privalomų teisės normų nuostatose (I dalies 12-13, 16-17, 24 punktuose, II dalies 12 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje (kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gautų reikiamą paramą), 16 straipsnyje, 30 straipsnyje (teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties) ir kt.) įtvirtinto socialinės apsaugos teisinio mechanizmo, bei dėl šioje byloje nurodomų nacionalinių teisės aktų atitikimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos sutarties (ESS), Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulei, Chartijos 1-2, 4, 6-7, 9, 13-17, 20-21, 33-35, 38, 45 ir kitiems straipsniams;

24.2. Ar lėšų gauti socialinei paramai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis, 5 – 25 straipsniai ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme neįtvirtinta pagal sutartį nusistatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų (ap)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika bei tam apskaičiuoti duomenų rinkimas, neprieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Europos Sąjungos sutarties (ESS), susijusiai su laisvu asmenų judėjimu ir socialine apsauga Europos Sąjungos pilietybę turintiems asmenims, Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos preambulei, Chartijos 1-2, 4, 6-7, 9, 13-17, 20-21, 33-35, 38, 45 ir kitiems straipsniams;

24.3. Ar lėšų gauti socialinei paramai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis, 5 – 25 straipsniai ta apimtimi, 11 kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme neįtvirtinta pagal sutartį nusistatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų (ap)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika bei tam apskaičiuoti duomenų rinkimas, neprieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui);

25. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis, 5 – 25 straipsniai ta apimtimi, kuria Įstatyme neįtvirtinta pagal sutartį nusistatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų (ap)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsniui, 3.102 straipsnio 1, 2 dalims, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 daliai, 3 daliai ir kita, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

26. Atsakovai Administracija ir Savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo sutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

27. Atsakovai papildomai pažymi, kad pareiškėjo cituojamuose Europos Sąjungos teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad valstybės narės privalo besąlygiškai suteikti asmenims socialinę paramą, nevertinant, ar tokie asmenys atitinka socialinei paramai gauti nustatytus kriterijus, priešingai, yra pabrėžiama, kad konkrečius kriterijus nustato nacionaliniai teisės aktai. Atsakovai pabrėžia, kad, vadovaudamiesi Įstatyme nurodytais kriterijais, išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.

28. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjo prašymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą yra nepagrįsti ir nesudaro teismui pagrindo tenkinti šiuos prašymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo eilės, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, konstatavo, kad Įsakymu, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai nuspręsta išbraukti pareiškėją (eil. Nr. 246) iš Sąrašo.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai ir be jokių įrodymų teigdamas, kad pareiškėjas gyvena kartu su savo sutuoktine. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymus pripažinti bylos medžiagą nevieša, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaitą , socialinio būsto nuomos tvarką ir administracijos funkcijas šioje srityje. Minėto straipsnio 4 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmuo ar šeima išbraukiami iš turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašų, jei jie, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi sutuoktinę, kuri Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkte nustatytu terminu nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Aptartame teisiniame reguliavime nėra įtvirtintos išimtys dėl atvejų, kai sutuoktiniai faktiškai gyvena atskirai (be teismo sprendimu patvirtinto gyvenimo skyrium) arba kai yra sudaryta vedybų sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas supranta sąvoką „šeima“ siaurinamai, kaip apimančią tik kartu faktiškai gyvenančius asmenis. Pareiškėjo teiginiai, kad jo sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis turi aukštesnę teisinę galią nei Įstatymo nuostatos, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 punktą pareiškėjas ir jo sutuoktinė patenka į šeimos sąvoką , Įstatymas paramos būstui įsigyti nesieja su sutuoktinių faktiniu gyvenimu kartu ar bendru turto valdymu, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip neturintys teisinio pagrindo.

34. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė nustatytu terminu reikiamos deklaracijos nepateikė, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Administracija, vykdydama jai Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkte numatytą pareigą, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė būti Sąraše yra neatsiejama nuo pareigos Įstatymo nustatyta tvarka kasmet deklaruoti turtą (įskaitant ir gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka vykdymo. Neįvykdžius šios pareigos, netenkama Įstatyme nustatytos teisės, tačiau išlieka teisė prašyti vėl būti įrašytam į Sąrašą iš naujo, jei šeima atitinka kriterijus ir reikalavimus.

35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrįstai sprendė, kad savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjo naudai priteisti galimos neturtinės žalos atlyginimą iš Savivaldybės.

36. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti atitinkamų Įstatymo nuostatų atitiktį Civiliniam kodeksui, Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniams principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu pats suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, reguliuodamas socialinės apsaugos ar socialinės paramos santykius, turi plačią diskreciją (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus). Be kita ko, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo patikrinti Įstatymo nuostatų atitiktį kito įstatymo- Civilinio kodekso - nuostatoms, todėl šio pareiškėjo prašymo dalis negali būti tenkinama, nes Konstitucinis teismas nesprendžia įstatymų kolizijos.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, be kita ko, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

38. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, dėl kokių teisės normų aiškinimo ir taikymo jis prašo kreiptis ESTT dėl prejudicinio sprendimo, minėdamas tik Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos punktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su jo prašymu kreiptis į ESTT, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nustatytas nacionalinis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas diskriminuoti pareiškėją, sudaro nevienodas sąlygas įgyvendinti teisę į socialinę apsaugą, pažeidžia esminius Europos Sąjungos teisės principus, yra nesuderinamas su tam tikromis Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu visa apimtimi, nurodydamas, kad bylos aplinkybės yra susiję su pareiškėjo ir jo sutuoktinės įstatymo saugomais duomenimis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnyje ir ABTĮ 8 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtinta taisyklė, jog teismuose bylos nagrinėjamos ir priimti sprendimai skelbiami viešai. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2791-629/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių argumentų, pagrindžiančių viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą šioje administracinėje byloje, todėl jo prašymas pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu visa apimtimi atmestinas.

40. Pagal ABTĮ 14 straipsnio 2 dalį, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Pažymėtina, kad teismai asmens duomenis tvarko vykdydami teisingumą ir jiems šiuo tikslu Bendrajame duomenų apsaugos reglamente yra padaryta išimtis. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nutaria pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir pripažinti neviešais bylos dokumentais pareiškėjo pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas už 2019 bei 2020 metus bei 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjo ir E. B. sudarytą ikivedybinę sutartį, tuo apsaugant pareiškėjo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pripažinti neviešais šiuos bylos dokumentus – D. S. turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas už 2019 ir 2020 metus ( b.t. 1, l. 23-25,40-42; b.t.2,l.25-27,42-44) bei tarp D. S. ir E. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą ikivedybinę sutartį( b.t. 1, l. 43-47; b.t.2,l.45-49 ).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius