2aa46a21-b237-4e5e-a3ca-53736648e8de · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49621-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.20.13.; 1.1.6.1.; 2.1.3.7.; 2.4.6.3.1. Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, išteisintojo G.

B. gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro K. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, pažeidė Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o bÅ«tent: 2018 m. rugpjūčio 11 d. 19.37 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,37 promilės, tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, numatytÄ BK 68 straipsnyje.

2. Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo veiksmų sistemiÅ¡kumÄ , be to, už pakartotinį transporto priemonės vairavimÄ , kai tai darė neblaivus vairuotojas, turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, G. B. pritaikyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, sprendė, jog Å¡iuo atveju priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį G. B. bÅ«tų nubaustas antrÄ kartÄ , todėl jį iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras K. J. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 36 straipsniu, tai yra dėl pasikeitusių aplinkybių.  3.1. Skunde apeliantas teigia, jog G. B. veika atitinka visus BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G.

B. anksčiau pagal BK 281 straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, jokio poveikio nedarė – jis ir toliau sistemingai vairavo transporto priemonę, ir dar bÅ«damas neblaivus. Nagrinėjamu atveju nustatytos tiek veikos pavojingumÄ , tiek ir iÅ¡teisintojo pavojingumÄ charakterizuojančios aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo tų aplinkybių, kurios aptariamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje. 3.2. Prokuroras nurodo, kad tiek kaltinamajame akte apraÅ¡ytos veikos, tiek ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 lapkričio 6 d. nutarime, kuriuo G.

B. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, apraÅ¡yto administracinio nusižengimo esmė yra beveik vienoda, juos sieja pagrindinė aplinkybė – transporto priemonės vairavimas. Be Å¡io veiksmo nebÅ«tų nei baudžiamojo nusižengimo, nei administracinio nusižengimo požymių. Tai sudaro pagrindÄ teigti, kad pažeistas ,,non bis in idem“ (draudimo bausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ ) principas, kuris įtvirtintas įvairiuose teisės Å¡altiniuose, o taip pat ir LR Konstitucijos 31 straipsnyje.

Prokuroro vertinimu, sprendžiant dėl Å¡io teisės principo taikymo Å¡ioje byloje atsižvelgtina į Konvencijos taikymo praktikÄ ir ypatingai į ,,non bis in idem“ principo aiÅ¡kinimo taisykles, paskelbtas Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtose bylose: Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis neapsiriboja teise nebÅ«ti nubaustam du kartus, bet apima ir teisę nebÅ«ti persekiojamam du kartus (Tranz Fischer prieÅ¡ AustrijÄ , 2001 m. gegužės 29 d., § 29); Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio tikslas yra uždrausti baudžiamojo proceso, kuris buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, pakartojimÄ (Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , 1995 m. spalio 23 d., § 53, Franz Fischer prieÅ¡ AustrijÄ , 2001 m. gegužės 29 d., § 22, Sailer prieÅ¡ AustrijÄ , 2002 m. birželio 6 d., § 23).

Aptartų aplinkybių pagrindu vertinama, kad dėl to paties įvykio pradėti du skirtingi procesai (baudžiamasis ir administracinis). Administracinis jau užbaigtas ir įsiteisėjęs, G. B. veiksmus įvertinus pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį ir paskyrus 1200 eurų baudÄ , todėl tolimesnis jo persekiojimas pagal baudžiamojo proceso normas ir bausmės skyrimas vertintinas kaip dvigubas baudimas bei pakartotinis persekiojimas. 3.3. Apeliantas skunde nurodo, kad teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas bylÄ nutraukti pagal BK 36 straipsnį, tačiau teismas dėl to visiÅ¡kai nepasisakė.

Prokuroras pažymi, kad BK 36 straipsnio taikymas nesusijęs su veikos dekriminalizavimu ir ji gali bÅ«ti taikoma, kai pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, veika tampa nepavojinga, tačiau jos nusikalstamumas pagal veiksmų pobÅ«dį iÅ¡lieka. Å io įvykio tyrimo atveju ikiteisminio tyrimo institucija pagal veiksmų pavojingumo pobÅ«dį turėjo pasirinkti vienÄ asmens persekiojimo bÅ«dÄ , tačiau buvo pradėtas ir baudžiamasis ir administracinis procesas, pastarasis pasibaigė greičiau. Vertintina, kad įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje procedÅ«rine prasme užbaigė G.

B. persekiojimÄ . Tokiu bÅ«du dėl aplinkybių pasikeitimo, t. y. jo veiksmus įvertinus pagal administracinio nusižengimo normas, jis negali bÅ«ti toliau persekiojamas ir baudžiamas, o turi bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju ne faktinės įvykio aplinkės, bet procedÅ«riniai institucijų veiksmai lėmė G. B. veiksmų įvertinimÄ pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ kaip nepavojingus (procedÅ«rinis veikos pavojingumo praradimas), baudžiamojo nusižengimo požiÅ«riu, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nebuvus administracinio proceso, jo veiksmai turėjo bÅ«ti vertinti kaip baudžiamasis nusižengimas.

Be to, priėmus sprendimÄ nutraukti baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant poveikio priemonių, jokių neigiamų pasekmių jam nekyla.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintojo gynėjas advokatas Romas Aikevičius Å¡iÄ kolizijÄ paliko iÅ¡spręsti pačiam teismui.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Skunde prokuroras teigia, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, kad G. B. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. dėl draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pažeidimo, pažeistų ,,non bis in idem“ principÄ , teigia, jog pagal BK 243 straipsnį G. B. negali bÅ«ti nuteistas, tačiau, prokuroro vertinimu, teismas turėjo ne iÅ¡teisinti dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos, o, vadovaujantis BK 36 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumÄ .

Prokuroras nurodo, kad Å¡iuo atveju ne faktinės įvykio aplinkės, bet procedÅ«riniai institucijų veiksmai lėmė G. B. veiksmų įvertinimÄ pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ kaip nepavojingus. Taigi dėl pasikeitusių aplinkybių jo veiksmus įvertinus pagal administracinio nusižengimo normas, G. B. negali bÅ«ti toliau persekiojamas ir baudžiamas, o turi bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Su Å¡iais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Toks faktinių aplinkybių teisinis vertinimas kaip tik prieÅ¡tarauja ,,non bis in idem“ principo esmei, BK 36 straipsnio nuostatoms ir visiÅ¡kai neatitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto esmės. 8. ,,Non bis in idem“ (draudimas persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ ) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalies, BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatose, kur pasakyta, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ antrÄ kartÄ .

Draudimas persekioti ar bausti asmenį už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo galutinai iÅ¡teisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ , nustatytas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje.

9. EŽTT praktikoje Å¡is principas aiÅ¡kinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamÄ jį procesÄ dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03 ir kt.).

10. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimÄ , bet kaip už administracinį teisės pažeidimÄ , jis už tÄ veikÄ negali bÅ«ti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas ,,non bis in idem“ principo aiÅ¡kinimÄ , yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimÄ už tÄ pačiÄ veikÄ , dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimÄ , kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobÅ«džio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016).

12. Apeliaciniame skunde neginčijamas faktinių aplinkybių vertinimas, t. y. neginčijama, jog G. B. negali būti toliau persekiojamas ir baudžiamas, bet teigiama, kad jo atžvilgiu dėl tų pačių faktinių aplinkybių jau priimtas sprendimas ir skirta administracinė nuobauda, todėl detaliau dėl faktinių aplinkybių vertinimo ,,non bis in idem“ principo kontekste nepasisakoma. Juo labiau, jog apeliacinės instancijos teismas negali išeiti iš skundo ribų ar pabloginti asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtį labiau nei to prašoma.

13. Byloje nustatyta, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių G. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu, todėl jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas negali bÅ«ti toliau vykdomas ir jis negali bÅ«ti baudžiamas, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas ,,non bis in idem“ principas. Prokuroro vertinimu, esant tokiai situacijai, G. B. turi bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, veikai praradus pavojingumÄ , tačiau su tokiais skundo argumentais aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka, nes tai prieÅ¡tarauja pačiam ,,non bis in idem“ principui.

14. Draudimo bausti už tÄ pačiÄ veikÄ principas reiÅ¡kia, kad asmuo ne tik negali bÅ«ti nubaustas, bet negali bÅ«ti vykdomas jo persekiojimas už tokiÄ pat veikÄ , jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu antrÄ kartÄ . Tad pripažinus, jog G. B. jau nubaustas už tÄ pačiÄ veikÄ administracine tvarka, ir tokiu bÅ«du administracinio nusižengimo teisenos procesÄ prilyginus baudžiamajam, antrÄ kartÄ G. B. kaltės už tÄ pačiÄ veikÄ klausimas net negali bÅ«ti sprendžiamas. Tai pažymėjo ir apylinkės teismas savo iÅ¡vadose.

Tuo tarpu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju, privaloma nustatyti asmens kaltę. Nenustačius asmens kaltės, atleidimo nuo atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esmė yra ta, kad kaltas asmuo, esant tam tikroms įstatyme numatytoms sÄ lygoms ar aplinkybėms, gali bÅ«ti atleidžiamas nuo visų ar dalies su tuo susijusių pasekmių. Be to, akcentuotina ir tai, kad ,,non bis in idem“ principas yra imperatyvaus pobÅ«džio, tuo tarpu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, veikai praradus pavojingumÄ , yra teismo teisė.

Teismas ,,ad hoc“ savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį baudžiamojon atsakomybės arba atsisakyti tai daryti.

15. BK 36 straipsnis numato, jog padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme Å¡is asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingumÄ dėl objektyvių, nuo kaltininko valios ir sÄ monės nepriklausančių veiksnių – politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių ir kitų aplinkybių pasikeitimo. Tokie pasikeitimai gali įvykti visos valstybės, atskirų regionų, vietovių ar net konkretaus Å«kio subjekto, valstybės institucijos mastu. Tokių aplinkybių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra. Tai, kad administracinis procesas greičiau pasibaigė nei baudžiamasis, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios sumažėjo veikos pavojingumas.

16. Pažymėtina tai, jog, vadovaujantis ,,non bis in idem“ principu, apskritai negalima tokia situacija, kad dėl tos pačios veikos bÅ«tų pradėti du lygiaverčiai savo pasekmėmis ir pobÅ«džiu procesai. NegalimumÄ taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir tęsti baudžiamÄ jį persekiojimÄ Å¡iuo atveju lemia ne pasikeitęs veikos pavojingumas, o pats asmens nubaudimo administracine tvarka faktas ir administracinio nusižengimo teisenos proceso prilyginimas baudžiamajam procesui. Å iuo atveju keliÄ taikyti BK 36 straipsnio nuostatas užkerta pati ,,non bis in idem“ principo esmė ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiantis draudimas pakartotinai spręsti asmens kaltės klausimÄ , o juo labiau nustatyti asmens kaltę dėl tos pačios veikos, kas neiÅ¡vengiamai turėtų bÅ«ti padaryta, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pritaikius šį straipsnį, padaryta veika ir toliau laikoma prieÅ¡inga baudžiamajai teisei, o kaltininkas laikomas padariusiu baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ .

17. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog nėra pagrindo taikyti BK 36 straipsnio nuostatas, tačiau byla nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

18. Pažymėtina, jog procesinį ,,non bis in idem“ principo įgyvendinimÄ užtikrina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Å iuo atveju G. B. atžvilgiu taikytÄ administracinio nusižengimo teisenos procesÄ prilyginus baudžiamajam, baudžiamoji byla G.

B. atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutraukta, vadovaujantis BPK 254 straipsnio nuostatomis. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Å¡io kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. BÅ«tent Å¡ios baudžiamojo proceso normos apibÅ«dina nagrinėjamÄ situacijÄ ir bÅ«tent jos turėjo bÅ«ti taikomos priimant galutinį sprendimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-183-648/2017). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ bei vadovaujantis teismų praktika, konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai G.

B. išteisino, vadovaujantis BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nenustačius, jog buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme ir baudžiamoji byla G. B. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K.

J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ G. B. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teisėjai : Evaldas Gražys Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis