Legislator Case Law & Legislation
2aa391e5-b935-4067-8a53-e0d2f5eff31f AI generated

2aa391e5-b935-4067-8a53-e0d2f5eff31f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 2aa391e5-b935-4067-8a53-e0d2f5eff31f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 900 Eur (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis Ligoninėje buvo gydytas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m.

Legislator headnote

AI generated

2aa391e5-b935-4067-8a53-e0d2f5eff31f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas dėl dalies skundo reikalavimo yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepraÅ¡o jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas praÅ¡o taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalÄ laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012-07-02 taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 3 900 Eur (tris tÅ«kstančius devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis Ligoninėje buvo gydytas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m.

Teigė, kad Ligoninės kamerose buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, t. y. buvo laikomas perpildytose higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Kamerose nuo sienų byrėjo tinkas ant lovų ir asmeninių daiktų bei maisto. Kadangi ant kamerų langų uždėtos grotos, į kameras nepatenka pakankamai oro. ŽiemÄ negalėdavo atidaryti langų, nes kamerose buvo laibai Å¡alta. Kamerose trÅ«kdavo oro. Sutriko miegas, prasidėjo depresija. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų patyrė didelę dvasinę skriaudÄ , pažeminimÄ .

             PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.              Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimų vietų ligoninės, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–9). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje.

Pažymėjo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems ir dėl to galėjo būti viršytas minimalus ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui. Pabrėžė, kad ploto trūkumas buvo kompensuojamas pareiškėjo galimybe būti gryname ore.

Pareiškėjas tokia teise galėjo naudotos nuo 6 iki 200 val. laisvu nuo medicininių procedūrų metu. Remonto darbai atliekami laikantis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) reikalavimų. Be to, atliekamų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai. Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte nustatytos tvarkos.

Pabrėžė, kad langai vėdinami per langus ir tai atitinka higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Kiekvienoje kameroje yra įrengta ventiliacinė vėdimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. PareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, jis nepagrindė priežastinio ryÅ¡io bei praÅ¡omos priteisti sumos. Be to, Ligoninė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nustatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) pareiÅ¡kėjo reikalavimui, kadangi jis skundÄ pateikė 2015-06-26.

Atsakovei apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡iose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju Ligoninė praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam žalÄ už laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m., o skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2015-07-03 (b. l. 2). Ligoninė praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Ligoninėje, juo labiau, ne vienÄ kartÄ , galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl tuo metu, kai pažeidimai realiai pasireiÅ¡kė, jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas dėl dalies skundo reikalavimo yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepraÅ¡o jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas praÅ¡o taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalÄ laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012-07-02 taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Byloje nagrinėtina pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų Ligoninės veiksmų, kai jis buvo gydomas laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2014-06-17. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpio pabaigÄ skunde nurodė 2014 m. Taigi, byloje nevertinamas laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje laikotarpiu nuo 2015-01-09 iki 2015-01-20.              Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. į Ligoninę buvo hospitalizuotas: nuo 2013-05-21 iki 2013-06-04 Vidaus ligų skyriaus 29 (15,45 kv. m, 8 lovos); nuo 2013-08-08 iki 2013-08-13 Chirurgijos skyriaus 19 (7,9 kv. m, 3 lovos) ir nuo 2014-06-03 iki 2014-06-17 laikytina raÅ¡ymo apsirikimu atsiliepime nurodyta data 2013-06-17) Vidaus ligų skyriaus 18 (7,33 kv. m, 4 lovos) kamerų tipo palatose (b. l. 6, 11, 12, 13).

Kaip minėta, ginčui aktualus laikotarpis nuo 2013-05-21 iki 2014-06-17. Įvertinus Ligoninės pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjas nurodytose kamerose iš viso buvo laikomas 33 paras. Nevertinami laikotarpiai, kai pareiškėjas nebuvo laikomas Ligoninėje. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose kamerose. Ligoninė iš esmės neneigia, kad galėjo būti viršytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros ploto reikalavimas. Ligoninė nurodė, kad neveda apskaitos su kiek asmenų ir kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas.

Taisyklės, be kita ko, privalomos ir Ligoninei. Taisyklių 111.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010-04-30) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Ligoninė teismui nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes, Ligoninės teigimu, tokie duomenys nėra fiksuojami, todėl nustatyti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista, nėra galimybės. Ligoninė pripažino, kad ši norma galėjo būti pažeista. Kadangi pareiškėjas Ligoninės stacionare buvo gydytas 33 paras kamerų tipo palatose, kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių kamerų nurodytose palatose, nesant tikslių duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus kamerose, o atsižvelgus į kamerose buvusį lovų skaičių, konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimo.

PareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas Ligoninėje nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į minimalų plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-566-14). Pažymėtina, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1493-14).

Ligoninės nurodyta aplinkybė, kad ji neturi galimybės reguliuoti atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų srautus ir tokiu bÅ«du užtikrinti minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ vienam asmeniui, taip pat kitos nurodytos aplinkybės (izoliavimo reikalavimai, LAVL paskirtis ir pan.) nepaneigia atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį ir nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste nėra reikÅ¡mingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-152-14).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose trÅ«ko oro, kameros neiÅ¡sivėdindavo jas vėdinant per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad pagal minėtos higienos normos 2 punktÄ , veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo vėdinamos kameros per langus, o kad kamerose buvo per mažai gryno oro sÄ lygojo kameros ploto pažeidimai. Taigi, Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas laikytinas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų bÅ«klė yra prasta, krito tinkas nuo sienų ir lubų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administracijÄ su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Ligoninėje. Ligoninė teismui pateikė 2012-08-22 darbų priėmimo aktÄ iÅ¡ kurio matyti, kad buvo remontuojama 29 kamera (b. l. 74–75), 2013-05-16 darbų priėmimo aktÄ iÅ¡ kurio matyti, kad 16,18, 19 ir 23 palatose buvo atliekami remonto darbai, įskaitant lubų ir sienų dažymÄ (b. l. 72–73).

Å iuo atveju teismas pareiÅ¡kėjo teiginius vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad Ligoninė pagal finansines galimybes atlieka kamerų remontÄ . Kaip minėta, buvo remontuotos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Ligoninės pateikti duomenys dėl naudojimosi duÅ¡ais, kenkėjų naikinimo nevertinami, nes jie ginčui neaktualÅ«s, pareiÅ¡kėjas skunde kitų higienos reikalavimų, nustatytų higienos normoje HN 76:2010, neginčijo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai), kurių nebÅ«tų kilę, jei atsakovė bÅ«tų užtikrinusi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimÄ .Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog Ligoninėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl yra aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2005-04-07 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01).

Å ioje administracinėje byloje nėra pateiktų duomenų, kad Ligoninė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrusi jį iÅ¡ kitų nuteistųjų, tačiau minimalaus vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkančio ploto neužtikrinimas 33 paras, sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų patyrė diskomfortÄ ir nepatogumus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Å iuo atveju jam nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka gydymo laikotarpiu. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimų poveikis pareiÅ¡kėjui buvo nenuolatinis, truko 33 paras, atsižvelgęs ir į Lietuvos ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 200 Eur.

Priteistinos sumos dydis už parÄ atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., 2015-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1774-575/2015). Teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 3 900 Eur neturtinei žalai atlyginti galėtų bÅ«tų tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127, 129 straipsniais. n u s p r e n d ė :A.

B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.              KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .                           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Jolanta Malijauskienė