2013-05-23 Nr. AB-1969-3-61-3-03068-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-410/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03068-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) pirmininko 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1V-275 „Dėl R. B. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“; 2) panaikinti Tarybos 2012 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 1S-82 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos struktūrinio pertvarkymo“ (su jo vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuriuo buvo panaikintos Ekonominės analizės grupės vyresniojo specialisto (A lygis 9 kategorija) pareigos; 3) grąžinti pareiškėją į Ekonominės analizės grupės vyresniosios specialistės (A lygis 9 kategorija) pareigas Taryboje; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarybos 2012 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 1S-82, o dalyje dėl kitų reikalavimų skundą priėmė.

2013 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškė apie atsisakymą nuo skundo ir prašė administracinę bylą nutraukti, motyvuodama tuo, jog sudarė su atsakovu taikos sutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, pareiškėjai atsisakius skundo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu, kuriame įtvirtinta pareiškėjo teisė atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja atsisakė skundo, teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas).

III. Pareiškėja R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį, patvirtinti 2013 m. kovo 25 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė taikos sutarties tvirtinimo klausimo, tiesiog patvirtino pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Pareiškėja remiasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimus (administracinės bylos Nr. A556-101/2010, A143-352/2013). Teigia, kad šalims pateikus teismui taikos sutartį, šis turėjo vadovautis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, patikrinti taikos sutarties sąlygų teisėtumą (ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui), įvertinti, ar nėra kliūčių administracinės bylos nutraukimui, ir tik tada patvirtinti taikos sutartį, o bylą nutraukti. Pareiškėja taip pat pažymi, kad tikrasis bylos nutraukimo pagrindas yra tarp šalių pasirašyta taikos sutartis, o ne jos skundo atsisakymas. Be to, skundo atsisakymas yra tik viena iš taikos sutarties sąlygų, kuri turėjo būti vykdoma būtent po taikos sutarties patvirtinimo.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, t. y. pareiškėjai atsisakius skundo.

Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde neneigia, kad ji atsisakė skundo ir prašė pirmosios instancijos teismo nutraukti administracinę bylą, tačiau aiškina, jog tikrasis bylos nutraukimo pagrindas yra ne skundo atsisakymas, o 2013 m. kovo 25 d. tarp šalių pasirašyta taikos sutartis. Dėl šios priežasties pareiškėja nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, nes pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nepatvirtino tarp šalių sudarytos taikos sutarties.

Atskirajame skunde teisingai pastebėta, kad ABTĮ nenumato taikos sutarties sudarymo ir šios sutarties tvirtinimo institutų. Tačiau tokia praktika administraciniame procese taikoma. Tokiu atveju byla, patvirtinus taikos sutartį, nutraukiama remiantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, kaip pareiškėjui atsisakius skundo.

ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vienas iš būdų teisingumui pasiekti pagal analogiją taikytinos CK bei CPK nuostatos, konkrečiai – CK 6.983 straipsnio 1 dalyje ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. Jeigu pateikta taikos sutartis išreiškia pareiškėjo ir atsakovo valią taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, administracinis teismas tokią taikos sutartį patvirtina (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Patvirtinus taikos sutartį, administracinė byla nutraukiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-101/2010, 2012 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-361/2012, kt.).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatą, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. CK 6.985 straipsnio 2 dalyje ir CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Paminėtas teisinis reguliavimas tik patvirtina taikos sutarties teisminio tvirtinimo svarbą, siekiant galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, apsaugoti administracinės bylos proceso šalių teises ir įstatymų saugomus interesus, užtikrinti teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principų įgyvendinimą.

Iš administracinės bylos matyti, kad 2013 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2013 m. kovo 25 d. tarp pareiškėjos R. B. ir atsakovų Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, sudaryta taikos sutartis, pasirašyta iš vienos pusės pareiškėjos, iš kitos pusės – Tarybos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos, kurioje tarpusavio nuolaidomis šalys susitarė taikiai užbaigti ginčą ir prašė bylą nagrinėjančio teismo patvirtinti taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 164–166).

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2013 m. kovo 25 d. nutartyje konstatavo tik tai, kad pareiškėja atsisakė skundo reikalavimų, bei šiuo pagrindu bylą nutraukė. Teismas visiškai nevertino šalių 2013 m. kovo 25 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui bei nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl šios taikos sutarties tvirtinimo/netvirtinimo. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą administracinių teismų praktiką sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, o taikos sutarties tvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo klausimai perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl 2013 m. kovo 25 d. šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo ir administracinės bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis