2aa27c09-1ca4-4060-96f2-b65b2ca9d48a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1255-254/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13161-2011-6;                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; 99.9; 121.14; 121.21.                                                                          (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 20 d.Kaunas    Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų:

Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1152-435/2012 pagal ieÅ¡kovo G. Z. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys J. Z., L. Z. dėl pripažinimo Å¡eimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė ieÅ¡kovas G. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3-4) ir prašė pripažinti jį nuomininkės E. V., mirusios 2010 m. lapkričio 1 d., Å¡eimos nariu bei įpareigoti atsakovę pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį jo vardu. Nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, jo pagrindinė nuomininkė nuo 1985 metų buvo ieÅ¡kovo močiutė E. V., kuri gyveno Å¡iame bute nuo 1966 metų. IeÅ¡kovas jos Å¡eimos nario teisėmis bute nepertraukiamai gyvena ir jame deklaruota jo gyvenamoji vieta nuo 1986 m.

Iki 1995 m. kartu gyveno ir sutuoktinė, kuri, pablogėjus santykiams Å¡eimoje, iÅ¡skėlė su sÅ«numi gyventi į įsigytÄ butÄ . IeÅ¡kovas, likęs gyventi bute su močiute, Å«kį tvarkė bendrai, kartu maitinosi, abu prižiÅ«rėjo ir remontavo butÄ , mokėjo mokesčius. Po E. V. mirties ieÅ¡kovas informavo atsakovę apie pagrindinės nuomininkės mirtį ir ji buvo iÅ¡deklaruota iÅ¡ buto, o ieÅ¡kovas bute gyvena, jį prižiÅ«ri, moka visus mokesčius. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu nepraleidęs dviejų mėnesių termino, tačiau atsakovė patenkinti jo reikalavimÄ ne ginčo tvarka nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Pripažino ieÅ¡kovÄ G. Z. nuomininkės E. V., mirusios 2010-11-01, Å¡eimos nariu ir įpareigojo atsakovę Kauno miesto Savivaldybę pakeisti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jo vardu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra mirusios E. V. anÅ«kas, kuris 1991 m. susituokė su trečiuoju asmeniu J. Z.. Pastaroji savo ir ieÅ¡kovo sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1995-08-17 yra deklaravusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tuo tarpu ieÅ¡kovas per paskutinius 5 metus nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovės 2011-07-29 raÅ¡tas ieÅ¡kovui patvirtino, kad jis kreipėsi dėl ginčo buto nuomos sutarties pakeitimo, tačiau atsakovė be teismo sprendimo atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ motyvuodama, jog ieÅ¡kovas nepateikė bendro Å«kio su nuomininke E. V. tvarkymÄ patvirtinančių dokumentų bei nurodė, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė po santuokos sukÅ«rimo nuosavybės teise įsigijo butÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas su močiute viename bute iki jos mirties, bÅ«damas jos Å¡eimos nariu ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pagrįstai galėjo tikėti, kad jo įgytos civilinės teisės ir pareigos iÅ¡liks ir ateityje, kas atitinka ir teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Atsakovė per 2 mėnesius nuo pagrindinės nuomininkės mirties, ieÅ¡kovo nekeldino ir leido jam gyventi, t. y. konkliudentiniais veiksmais tokį ieÅ¡kovo statusÄ pripažino. Teismas sprendė, kad byloje buvo įrodytos visos aplinkybės, kurios įrodinėtinos Å¡ios kategorijos bylose: ieÅ¡kovas yra nuomininkės vaikaitis; jo gyvenimÄ bute patvirtino raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai; bendro Å«kio tvarkymÄ Ä¯rodė ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai.

Dėl socialinio bÅ«sto statuso nurodė, kad ieÅ¡kovo teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis atsidaro galiojant 1964 m. CK nuostatoms, naujasis CK nenumatė, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės bÅ«tų panaikintos arba laikomos iÅ¡nykusiomis, todėl Å¡iuo atveju nuomos sutartis pakeistina CK 6.602 straipsnio 2 dalies pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio 4 dalį, nes nenustatė jame nurodytų aplinkybių visumos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas su nuomininke gyveno kartu nuo 1986 m. gruodžio mėn., nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog iÅ¡gyveno su E. V. nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus ir kartu su ja bendrai tvarkė namų Å«kį, raÅ¡ytinių įrodymų dėl jo ir E. V. pajamų ir iÅ¡laidų bendrumo, bendro maitinimosi, bÅ«tiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, bendro Å«kio tvarkymÄ .

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra susituokęs, ieÅ¡kovo žmona J. Z. santuokoje su juo yra įsigijusi nuosavybės teise butÄ (duomenys neskelbtini), kuris pagal Civilinio kodekso normas yra sutuoktinių bendroji jungtinės nuosavybė. IeÅ¡kovas neįrodė, kad neveda bendro Å«kio su savo sutuoktine. Duomenų, kad minėtas butas yra ne bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nebuvo pateikta, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas gyveno kartu su žmona jiems nuosavybės teise priklausančiame bute.

IeÅ¡kovas bÅ«damas santuokoje bei turėdamas tinkamÄ gyventi bÅ«stÄ , negalėjo bÅ«ti kito asmens - E. V. Å¡eimos nariu. Liudytojai, kurie negyveno kartu su E. V. ir ieÅ¡kovu, galėjo patvirtint tik epizodinį jų bendravimÄ , todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo nuo 1986 m. gyvenimo kartu su pagrindine buto nuomininke kaip Å¡eimos nariu faktÄ bei bendro Å«kio tvarkymÄ . Pagal CK 6.581 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariais teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti asmenys, kurie atitinka Å¡iuos reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba iÅ¡laikytiniai, su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su Å¡iais asmenimis yra bendrai tvarkę namų Å«kį.

Tik nustatęs visas Å¡ias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimus, iÅ¡ esmės rėmėsi jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis, ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens J. Z. paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių faktinį gyvenimÄ ilgiau nei vienerius metus su mirusiÄ ja, ieÅ¡kovas nepateikė. Byloje pateikti PZU raÅ¡tas, mokėjimo praneÅ¡imas, testamentas ir leidimas laidoti taip pat nepatvirtina Å¡ių aplinkybių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovo gyvenimas bute yra pagrindžiamas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – atsakovės iÅ¡duotu ir prijungtu prie bylos ginčo buto kortelės nuoraÅ¡u, kuris patvirtina, kad ieÅ¡kovas deklaruotas bute nuo 1986 m. gruodžio 2d., jokių kitokių įrašų kortelėje nėra. Be to, iÅ¡ Å¡io įrodymo akivaizdu, kad ieÅ¡kovas deklaruotas Å¡eimos nario teisėmis, apie subnuomÄ ar kitokius nuomos teisinius santykius įrašų nėra. Atsakovė Å¡ių įrodymų nenuginčijo ir neįrodė prieÅ¡ingai.

Nenuginčyti ir liudytojų V. Z., R. Ž., N. D., A. G. parodymai. Aplinkybės dėl ieÅ¡kovo ir mirusiosios pajamų ir iÅ¡laidų bendrumo, bendro maitinimosi, bÅ«tiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo galėjo bÅ«ti ir buvo įrodinėjamos Å¡ių liudytojų, bendravusių su bylos Å¡alimis ir žinojusių tikrÄ jÄ padėtį, parodymais, nes nei viena institucija negali tokių faktų patvirtinti. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo sutuoktinė, kuri ginčo bute nebegyvena nuo 1995 m., gyvena nuosavybės teise valdomame bute, jokiu bÅ«du negali įtakoti ieÅ¡kovo teisių į ginčo buto nuomÄ , nes su ja santuoka yra faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi, todėl nedarytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas jo sutuoktinės bÅ«ste privalėtų gyventų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad jis netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl nuomininko pripažinimo Å¡eimos nariu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iais klausimais suformuotos teismų praktikos ir priėmė dėl Å¡ios bylos neteisėtÄ sprendimÄ .

Kolegija su tokiais apeliantės argumentai nesutinka. Pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį, artimieji giminaičiai, apsigyvenę gyvenamojoje patalpoje kartu su nuomininku, jo Å¡eimos nariais ar vienu iÅ¡ jų ir iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismo tvarka gali bÅ«ti pripažinti nuomininko Å¡eimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). PrieÅ¡ingai nei mano apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡iais klausimais suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005), kuomet teismo sprendimo ketvirtame lape aiÅ¡kiai nurodė pagal kokius kriterijus sprendė dėl ieÅ¡kovo teisės bÅ«ti pripažintam nuomininko Å¡eimos nariu ir nurodė, kokie įrodymai byloje patvirtina Å¡ių kriterijų visumÄ .Apeliantė neginčija, kad ieÅ¡kovas yra E. V. anÅ«kas (b.l. 9-11, 13-17).

Byloje yra duomenys apie tai, jog ieÅ¡kovas ginčo bute (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo 1986-12-02 ir jos deklaravimas nesikeitė (b.l. 19, 22, 35). Remiantis LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresÄ sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, o gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis).

GyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai gali pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis (nurodyto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, deklaravimo įstaigos (įstatymo 9 straipsnis) iÅ¡duota pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ laikytina didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir tokiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus (CPK 199 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra pagrindinės buto nuomininkės E. V. 2009-06-29 suraÅ¡ytas testamentas, kuriuo ji ieÅ¡kovui, paliko dalį savo turto. Palikėja testamentinio įpėdinio gyvenamÄ ja vieta nurodė (duomenys neskelbtini), t.y. jos nuomojamo buto adresÄ ir tuo pačiu raÅ¡tu patvirtino ieÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes dėl jo faktinės gyvenamosios vietos. DB „PZU Lietuva“ raÅ¡tai dėl Transporto priemonių draudimo sutarties pratęsimo taip pat buvo siunčiami ieÅ¡kovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Apeliantė be pagrindo nelaikė pakankamai informatyviais liudytojų N. D., A. G., R. Ž. parodymus dėl to, kad ieÅ¡kovas ne vienerius metus iki E. V. mirties gyveno kartu ir bendrai tvarkė Å«kį, remontavo nuomojamÄ bÅ«stÄ . Jos nuomone Å¡ie asmenys patvirtino tik epizodinį bendravimÄ su nuomininke ir ieÅ¡kovu. Kolegijos nuomone Å¡ie liudytojai –buto kaimynės ir giminaitis, ilgÄ laikÄ ir artimai bendravo su nuomininke ir ieÅ¡kovu, todėl turėjo žinių ne tik apie epizodines Å¡ių asmenų gyvenimo aplinkybes ir jų parodymai buvo reikÅ¡mingi byloje įrodinėtinų kriterijų visumai nustatyti.

Visi liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovas iki nuomininkės mirties gyveno ginčo bute ne vienerius metus, o liudytoja N. D. parodė, kad jis nepertraukiamai gyvena nuo 1986 m. Ji paliudijo, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi nuomojamu butu - įstatė naujus langus ir duris, sutvarkė Å¡ildymÄ (b.l. 70). Liudytoja A. G. ieÅ¡kovÄ laiko kaip savo sÅ«nų, nes jis artimai bendravo su jos velioniu sÅ«numi. Jai žinomos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas seniai negyvena kartu su sutuoktine, kuriÄ taip pat pažinojo, kuomet ji gyveno su ieÅ¡kovu (b.l. 71).

Liudytojas R. Ž. paliudijo, kad ieÅ¡kovas pakeitė bute langus, Å¡ildymo katilÄ , santechnikÄ (b.l. 71). Atsakovė nepateikė duomenų ir neprašė jų iÅ¡reikalauti, kurie galėtų patvirtinti kitÄ ieÅ¡kovo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ar paneigti raÅ¡ytinius įrodymus bei liudytojų parodymų pagrindu teismo pripažintus faktus dėl bendro gyvenimo ilgiau negu vienerius metus ir bendro Å«kio tvarkymo (CPK 178 str.). Kolegija laiko, kad apeliantės argumentai dėl buto (duomenys neskelbtini) nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovė laikė, kad sutuoktiniai turėtų nutraukti santuokÄ ar kreiptis dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, iÅ¡spręsti santuokoje įgyto turto pasidalinimo klausimus ir tik tuomet ieÅ¡kovas įgytų teisę į socialinį bÅ«stÄ .

Pirmiausia, pagal byloje esančius įrodymus, Å¡is butas įgytas pagal 1995-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir vieÅ¡ame registre nuosavybės teise įregistruotas trečiojo asmens - ieÅ¡kovo sutuoktinės J. Z. vardu, nenurodant jo kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl Å¡io turto statuso, kaip asmeninės J. Z. nuosavybės, nes ieÅ¡kovui žinoma, kad butÄ J. Z. padėjo įsigyti jos tėvai. ReikÅ¡minga yra tai, kad pagal bylos duomenis – Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, sutuoktiniai kartu bendrai negyvena nuo 1995 m. ir nenustatyta, kad ieÅ¡kovas gyventų sutuoktinės vardu nuosavybės teise įregistruotame bute.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsiradus buto nuomos santykiams pagal 1964 m. CK nuostatoms, 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuris nustatė apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis bÅ«dus, valstybės teikiamos paramos formas įsigyjant namÄ ar butÄ (nutartyje įvardijamas Paramos bÅ«stui įstatymu); 2001 m.

įsigaliojęs Civilinis kodeksas) nenumatė, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės bÅ«tų panaikintos arba laikomos iÅ¡nykusiomis nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos. Todėl sprendžiant klausimÄ dėl Å¡eimos nario statuso ieÅ¡kovui pripažinimo, Å¡iam siekiant pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, jo atžvilgiu netaikomos Lietuvos Respublikos gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad teisės į socialinį bÅ«stÄ neturi asmuo, jeigu jis Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turi jam priklausantį bÅ«stÄ .

CPK 185 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principÄ , pagal kurį bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo.

Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo galėtų bÅ«ti panaikinamas tik tada, jeigu apeliantė įrodytų, kad nebuvo įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima iÅ¡vada dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebÅ«tų pripažinęs faktų nustatytais. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis tokios iÅ¡vados padaryti negalima. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, nepažeidė pirmiau nurodytų nei materialinės, nei procesinės teisės normų, tinkamai pritaikė teisminę praktikÄ , todėl panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Jis atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Lt iÅ¡laidų advokatės pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (b.l. 99-100), kurios priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 98 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kovui G. Z. 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) litų iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti. Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė                                                                                                          Dalė Burdulienė                                                                                                          Leonas Jachimavičius