2aa178d3-413f-4353-89cd-80cdc15d567d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                        Â

             Civilinė byla Nr. 2-22/2011

                     Procesinio sprendimo kategorija 119.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 6 d.

Vilnius

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Vilmstata“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria teismas ieÅ¡kovo UAB „Vilmstata“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „RANGA-IV“ dėl sumokėjimo už atliktus darbus priteisimo paliko nenagrinėtÄ (civilinės bylos Nr. 2-954-578/2010).

Â

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

           IeÅ¡kovas UAB ,,Vilmstata“ ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „RANGA-IV“ 254 887,67 Lt skolos už atliktus darbus, 8204,48 Lt delspinigių ir 12,70 % metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis atliko statybos rangos darbus pagal tarp Å¡alių sudarytÄ subrangos darbų sutartį, tačiau atsakovas už atliktus darbus nesumokėjo.

           2010 m. vasario 18 d. atsakovas UAB „RANGA-IV“ byloje pateikė triplikÄ , o 2010 m. vasario 19 d. papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad Å¡alys 2008 m. birželio 12 d. sudarytoje subrangos darbų sutartyje, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas kildina reikalavimus byloje, susitarė, jog iÅ¡ sutarties kylantys ginčai bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Todėl bendrosios kompetencijos teismas ieÅ¡kinį turi palikti nenagrinėtÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos

10 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 1823 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Teismas nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtÄ , jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti ginÄÄ spręsti arbitraže. Sutarties Å¡alis saisto tarp jų sudarytas ir galiojantis susitarimas dėl ginčo sprendimo bÅ«do bei vietos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio

18 d. nutartimi nutraukė atsakovui UAB „RANGA-IV“ iÅ¡keltÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ (bylos Nr. 3K-3-270/2010).  Â

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

IeÅ¡kovas UAB „Vilmstata“ atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) IeÅ¡kinys paduotas po to, kai atsakovui buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Todėl iÅ¡kelta civilinė byla turi bÅ«ti nagrinėjama teisme, kuris nagrinėja restruktÅ«rizavimo bylÄ (Vilniaus apygardos teisme). Nors kasacinis teismas nutraukė atsakovo restruktÅ«rizavimo bylÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Å¡i byla nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

2) Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas savo teises gintų arbitraže, vien mokesčiai už ginčo nagrinėjimÄ arbitražine tvarka virÅ¡ytų 35 000 Lt. IeÅ¡kovas nesugebėtų sumokėti Å¡ios pinigų sumos dėl sunkios turtinės padėties. IeÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtina aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui ¾ žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo byloje.

3) VieÅ¡ojoje erdvėje vis dažniau pateikiama informacija apie atsakovo galimÄ nemokumÄ . IeÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Tokiu bÅ«du arbitražo procesas taptų neperspektyvus.

4) Teismas iš esmės pasirengė bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Todėl ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka proceso ekonomiškumo principo.

5) Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas 2010 m. vasario 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka neatitinka byloje esančių duomenų.

Atsakovas UAB „RANGA-IV“ atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Ginčas tarp Å¡alių yra kilęs iÅ¡ rangos teisinių santykių, o toks ginčas gali bÅ«ti sprendžiamas arbitraže (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Teismui neatsisakius priimti ieÅ¡kinio jo priėmimo stadijoje CPK 137 straipsnio antrosios dalies 6 punkto pagrindu, atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme, teismas pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Â

2) Šalių susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo būdo ir vietos yra galiojantis, todėl turi būti vykdomas. Ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis yra sunki, neturi reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

3) Apelianto argumentai dėl atsakovo galimo nemokumo yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais.

4) Kasacinis teismas atsakovo restruktÅ«rizavimo bylÄ nutraukė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas byloje. Be to, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo pagrindo ir galiojančio arbitražinio susitarimo.

5) Byloje yra atsakovo pateikti prieštaravimai dėl ginčo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka, tik ieškovas nėra susipažinęs su bylos medžiaga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

           Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, triplike gavęs atsakovo prieÅ¡taravimus dėl ginčo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka, esant ieÅ¡kovo arbitražiniam susitarimui su atsakovu, ieÅ¡kinį pagrįstai paliko nenagrinėtÄ (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Nagrinėjamo klausimo apeliacine tvarka teisingam iÅ¡sprendimui gali bÅ«ti reikÅ¡mingos ir aplinkybės, atsiradusios po skundžiamos nutarties priėmimo, jeigu dėl jų turi bÅ«ti taikomos teisės imperatyvios normos.

Arbitražinis susitarimas yra raÅ¡ytine forma sudaryta sutartis, kuria Å¡alys susitaria spręsti tarpusavio ginčus arbitražu, o ne teismine tvarka (CK 1.73 str. 1 d. 5 p., 6.154 str., Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui, t.y. arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiÅ¡kia, kad Å¡alys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas Å¡alims yra privalomas ir jos negali vienaÅ¡aliÅ¡kai Å¡io keisti, nes sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Be to, Å¡alys negali arbitražinio susitarimo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitÄ , pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo bÅ«dÄ . Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jos Å¡alims, bet ir teismui, todėl esant arbitražinei iÅ¡lygai, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos. Teismas, jei į jį patenka ieÅ¡kinys tokiu klausimu, dėl kurio Å¡alys sudarė arbitražinį susitarimÄ , turi, vienai iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ant, nusiųsti Å¡alis į arbitraÅ¾Ä , jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (1958 m.

Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II str. 3 d.). Arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti laikomas niekiniu ir teismas spręsdamas ginčo priskirtinumo klausimÄ gali į jį neatsižvelgti, kai niekinis arbitražinio susitarimo pobÅ«dis yra akivaizdus, t. y. turi bÅ«ti akivaizdu, jog toks susitarimas prieÅ¡tarauja tos valstybės vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimÄ negaliojančiu arba gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyviai įstatymo normai, ir tam, kad bÅ«tų padaryta tokia iÅ¡vada, nereikia papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2007;

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-178/2009).

Tarp Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas įpareigoja teismÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu atsakovas prieÅ¡tarauja ginčo nagrinėjimui teisme ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Tuomet, jeigu teismas iÅ¡kelia civilinę bylÄ ir atsakovas pareiÅ¡kia prieÅ¡taravimus dėl ginčo nagrinėjimo teisme, reikalaudamas laikytis arbitražinio susitarimo, teismas ieÅ¡kinį turi palikti nenagrinėtÄ (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ po to, kai atsakovas teismui paduotame triplike pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl ginčo nagrinėjimo civilinio proceso tvarka ir nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 18 d. nutartimi nutraukė atsakovui iÅ¡keltÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ (bylos Nr. 3K-3-270/2010). Teismo nutarties dėl restruktÅ«rizavimo bylos nutraukimo įsiteisėjimas reiÅ¡kia, kad įmonė neteko restruktÅ«rizuojamos įmonės statuso. Tokiai įmonei reikalaujant laikytis arbitražinio susitarimo, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, teismas turi ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

Aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio pirmosios dalies 9 punkto pagrindu. Tačiau po skundžiamos nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui bankroto bylÄ (bylos Nr. B2-2993-578/2011). Å i nutartis apskųsta apeliacine tvarka tik dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, ginčo dėl pagrindo iÅ¡kelti bankroto bylÄ nėra. Pirmosios instancijos teismo nutartis iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ bet kuriuo atveju įsiteisės apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ dėl administratoriaus kandidatÅ«ros. Tai reiÅ¡kia, kad nors atsakovas ir neįgijo bankrutuojančios įmonės statuso iki procedÅ«rinio klausimo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka, klausimas dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, turi bÅ«ti perduotas į atsakovo bankroto bylÄ , nes teisės imperatyvi norma draudžia arbitražine tvarka nagrinėti iÅ¡ bankroto teisinių santykių susijusius ginčus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d., CPK 163 str. 4 p., 34 str. 2 d. 5 p.). Å iuos procesinius veiksmus turėtų atlikti pirmosios instancijos teismas, sužinojęs apie teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Tačiau vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, juos gali atlikti apeliacinės instancijos teismas. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui dėl apmokėjimo už darbus priteisimo turėtų bÅ«ti perduotas Vilniaus apygardos teismo teisėjui, nagrinėjančiam atsakovo bankroto bylÄ . Tam, kad bÅ«tų galima atlikti nurodytus veiksmus, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas turėtų reikÅ¡ti analogiÅ¡kÄ kreditorinį reikalavimÄ atsakovo bankroto byloje. Tai užvilkintų procesÄ .

 Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus bei į tai, jog Å¡iuo metu atsakovo bankroto byla yra Lietuvos apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinys perduotinas į atsakovo bankroto bylÄ , apeliacine tvarka nagrinėjamÄ Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinės bylos apeliacine tvarka Nr. 2-769/2011).    Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK

337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos

10 d. nutartį panaikinti.

IeÅ¡kovo UAB „Vilmstata“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „RANGA-IV“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo perduoti į Lietuvos apeliaciniame teisme esančiÄ atsakovo UAB „RANGA-IV“ bankroto bylÄ (civilinė byla Nr. 2-769/2010), kuriÄ pirmÄ ja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos teismas (bylos Nr. B2-2993-578/2011).

Teisėjai:

                Alė Bukavinienė

               Artūras Driukas

                Vigintas Višinskis