2aa17763-4fa1-44fd-b2fe-4e2261db6c2e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-141-1123/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-285 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Teismas n u s t a t ė : V. B. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 2 dalimi, bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto aplinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmėmis ir V.

B. paskirta galutinė 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 22 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. balandžio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dienÄ ) – 2 metai 7 mėnesiai 26 dienos. Remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) posėdžio, įvykusio 2022 m. spalio 27 d.

Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-283 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-285 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, bet kita ko, kad, 2022 m. balandžio 29 d.

Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir V. B. pateikė rekomendacijÄ tęsti dalyvavimÄ individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Turimais duomenimis, V. B. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. spalio 5 d. vykdė Å¡ias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: 2022 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) įgijo Å¡ildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikacijÄ ; 2022 m. liepos 23 d. individualaus pokalbio metu su Resocializacijos specialistu kalbėjosi apie jo aplinkoje esančius draugus ir pažįstamus, kurie gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir veiksmams, aptarti bÅ«dai kaip atpažinti manipuliacijas, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamos įtakos; 2022 m. rugpjūčio 26 d. kalbėtasi apie kriminalinės subkultÅ«ros prevencijÄ Ä¯kalinimo įstaigoje.

Nutarime nurodyta, kad V. B. tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu stokoja motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje, nėra sukaupęs oficialios darbinės patirties. Pataisos įstaigoje iÅ¡reiÅ¡kia motyvacijÄ mokytis bei įgyti profesines kvalifikacijas. Galima kelti prielaidÄ , kad nuteistojo vengimas užsiimti laisvėje pozityvia bei oficialia darbine veikla, gali bÅ«ti siejamas su nuteistojo asocialaus bei nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Å iuo metu nuteistojo turimi sveikatos sunkumai bei nedidelis darbingumo lygis gali apsunkinti V.

B. savęs realizavimo darbinėje aplinkoje galimybes. Nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl neiÅ¡mokėtų teisminių ieÅ¡kinių, kurių Å¡iuo metu motyvacijos spręsti neiÅ¡reiÅ¡kia. Taigi, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali bÅ«ti siejama su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. V. B. pažymi, kad jaunystėje siekė save realizuoti sportinėje veikloje, tačiau dėl sveikatos sunkumų negalėjus įstoti į sporto mokyklÄ , jo planai pasikeitė. Nuteistasis toliau aktyviai sportavo, tačiau tuo pačiu nevengė palaikyti artimų ryÅ¡ių ir su kriminaliniais asmenimis.

Galima manyti, kad siekimas iÅ¡laikyti aukÅ¡tesnį socialinį statusÄ , autoritetÄ tuometinėje aplinkoje, pabrėžiant jį materialinio gerbuvio užsitikrinimu, turimi artimi ryÅ¡iai su kriminaliniais asmenimis, skatino nuteistÄ jį užsiimti nelegaliomis veiklomis. Nuteistasis pakankamai jauno amžiaus susidÅ«rė su teisėsaugos problemomis, praeityje buvo 7 kartus teistas, tačiau jo elgesys teigiama linkme nesikeitė. V. B. yra bÅ«dinga pakankamai aukÅ¡ta savivertė bei aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi lygis.

Nuteistasis itin akcentuoja savigarbos jausmo iÅ¡laikymÄ , poreikį vadovautis asmeniniais principais bei vertybių sistema, iÅ¡laikyti subjektyviai suprantamÄ teigiamÄ bei gerbiamÄ socialinį statusÄ . Nors nuteistasis pripažįsta turintis negatyvių asmenybės bruožų, tačiau jo motyvacija juos koreguoti ar valdyti jų raiÅ¡kÄ iÅ¡lieka minimali. Remiantis įvertinimo metu gautus duomenimis, galima teigti, kad V. B. tam tikri mÄ stymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka: kontroliuojantis elgesys, impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiÅ¡kos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimÄ , konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mÄ stymo lankstumo stoka ir pan.

Nors struktÅ«ruotoje aplinkoje tam tikri kriminogeniniai poreikiai iÅ¡lieka valdomi, tačiau siekiant didinti nuteistojo sÄ moningumÄ , konstruktyvesnius problemos sprendimų įgÅ«džius, empatijos jausmÄ , gali bÅ«ti tikslingas nuteistojo įtraukimas į tęstines intervencines priemones. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių – bausmės rÅ«Å¡ių, ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, kurios pasižymėjo sunkėjančia dinamika.

V. B. šiuo metu nėra linkęs pabrėžti poreikio priklausyti nuteistųjų bendruomenei, vadovautis kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau tam tikri nuteistojo supratimai bei elgesio principai išlieka artimi šiuo metu būdingoms subkultūros nuostatoms. Analizuojant nuteistojo nuostatas priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, nėra pastebimas nuteistojo priešiškumas pataisos įstaigų administracijos atžvilgiu, tačiau nuteistasis vengia kurti artimesnį santykį su pareigūnais, išlieka nepasitikinčiu bei atsiribojusiu.

Å iuo metu yra stebimas pakankamai disciplinuotas V. B. elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis. Tačiau nuteistasis praeityje lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu vykdė naujas nusikalstamas veikas. V. B. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika Å¡iuo metu yra vidutinė. V. B. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į iÅ¡silavinimo (įgytas vidurinis iÅ¡silavinimas ir profesinės kvalifikacijos), tam tikrų mÄ stymo ir elgesio (dalyvavimas smurtinio elgesio korekcinėje programoje, užsiėmimuose, skirtuose alkoholio vartojimo prevencijai), nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kÅ«rimÄ .

Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų, darbine, mÄ stymo ir elgesio nuostatų sritimis, iÅ¡lieka Å¡iuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Atsižvelgiant į Å¡ias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir vienbalsiai nutarė nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistasis V. B. skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nurodydamas, kad sutinka su intensyvia priežiÅ«ra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstu jam paskirti. Skunde nuteistasis nurodė, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, baigė vidurinę mokyklÄ , po ko mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre, įgijo Å¡eÅ¡ias specialybes, 11 kartų buvo skatintas.

Laisvalaikiu skaito spaudÄ , žiÅ«ri televizijos programas, jo elgesys vertinamas teigiamai. Atlikdamas bausmę, aktyviai dalyvavo 2021 m. liepos 22 d. projekte „IÅ¡mokime gyventi be smurto“, individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavo 24 akad. Val. trukmės socialinių įgÅ«džių lavinimo, kuriant karjeros planus, mokymuose. 2021 m. rugsėjo 20 d. intensyviai dalyvavo socialinių įgÅ«džių lavinimo užsiėmimuose. 2022 m. birželio 22 d.

įgijo „oro kondicionierių“ specialybę. Pažymi, kad jis turi motinÄ , jo socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais yra stiprÅ«s, palaiko ryšį su jais laiÅ¡kų pagalba bei pasimatymų metu ir telefoniniais pokalbiais. Nuteistojo nuomone, Komisija, atsisakydama jam taikyti lygtinį paleidimÄ , NutarimÄ motyvavo iÅ¡ esmės netinkamais motyvais, nustatydama aukÅ¡tesnius reikalavimus, nei įstatymai. Komisija nurodė, kad bausmės atlikimu jį neigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, tokios, kaip probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliumi ir draugais, lėšų tvarkymo ir pajamų, darbine, mÄ stymo ir elgesio, nuostatų sritimi, iÅ¡lieka Å¡iuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksnių, ir vertino tai, kad jis anksčiau teistas, atsižvelgė į nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobÅ«dį ir sunkumÄ , vertino, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė, nededa pastangų įsidarbinti.

Nuteistojo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, anot Komisijos, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi anksčiau nurodytos jį teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinimu, jo teisėtus lÅ«kesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų bÅ«ti priimtas tik labai aiÅ¡kiai jį argumentavus ir pateikus įrodymus, kodėl jis neatitinka minimalių paleidimo kriterijų, tačiau Nutarime, anot nuteistojo, nėra apskritai jokių motyvų, o tik abstrakti ir niekuo nepagrįsta nuomonė.

Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas tiek BVK 164 straipsnyje, tiek ir Komisijos nuostatuose, taigi, Å¡io reikalavimo nepaisymas laikytinas absoliučiu pagrindu Nutarimo panaikinimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nepakankamÄ Komisijos nutarimų motyvuotumÄ teismai ne kartÄ yra pripažinę esant pagrindu Komisijos nutarimų panaikinimui, kaip pavyzdį pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį Nr. TS-23-957/2022. Nuteistasis nurodo, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotacijÄ , jis buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lÅ«kesčių.

Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiÅ¡kinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė, tik nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas, anot nuteistojo, yra mažai tikėtina), o Vilniaus pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokiÄ metodikÄ (kas, anot nuteistojo, apskritai yra nonsensas). Per paskutinius 8 metus Vilniaus pataisos namų administracija jam jokių pretenzijų neturėjo, jis neturi drausminių nuobaudų ir nėra baustas administracine tvarka, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos anksčiau pateiktas rekomendacijas, yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , o siurprizinis sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo, anot nuteistojo, apskritai niekuo neargumentuotas.

Nuteistojo vertinimu, teiginiai, kad „jam yra bÅ«dingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultÅ«ra, jis yra linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius, siekiu iÅ¡laikyti tam tikrÄ , savo lÅ«kesčius atitinkantį statusÄ nuteistųjų bendruomenėje“ neturi nieko bendra su BVK 157 straipsnio 1 dalimi, o Komisijos teiginiai, kad jo „pažanga nėra pakankama“, anot nuteistojo, yra demagogija, nes įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, kaip ir nesuteikia vieÅ¡osios teisės subjektui atlikti tokius subjektyvius vertinimus nustatytais vertinamaisiais kriterijais.

Dėl Komisijos motyvo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu jis įsitraukė ne į visų reikalingų intervencijų priemonių įgyvendinimÄ , tokias, kaip darbo paieÅ¡kÄ pataisos įstaigoje, nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų teritorijoje iÅ¡ viso nėra jokių gamybinių patalpų, kur bÅ«tų atliekami kokie darbai, todėl nėra jokių sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose įsidarbinti, yra ne vienas atvejis, kuomet nuteistieji kreipiasi į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymais dėl įdarbinimo, tačiau gaunami neigiami atsakymai, neva Å¡iuo metu neturi darbo vietų, todėl Komisijos teiginiai dėl darbo paieÅ¡kos yra tik deklaratyvaus požymio ir nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad kai kurios Komisijos nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimÄ , yra nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jo ankstesni teistumai, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl, remtis vien jais negalima. Be to, nuteistasis pažymi, kad į Å¡iuos veiksnius jau buvo atsižvelgta jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, Komisija Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstai suteikė esminę reikÅ¡mę.

Nuteistasis nurodo nesutinkantis su Komisijos teiginiais dėl jo turimų ryÅ¡ių su kriminaliniais asmenimis, jis niekada nebuvo pripažintas įvykdęs nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje ar dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, taip pat jo byloje nėra jokių duomenų, kad jis kada nors bÅ«tų priklausęs kokiai nors nusikalstamai grupuotei ir taikytas prevencijos užkardymo įstatymas, todėl teiginiai, kad jis nevengė palaikyti artimus ryÅ¡ius ir su kriminaliniais asmenimis bei siekė iÅ¡laikyti socialinį statusÄ , autoritetÄ tuometinėje aplinkoje, pabrėžiant materialinio gerbuvio užtikrinimu, turimi artimi ryÅ¡iai su kriminaliniais asmenimis skatino nuteistÄ jį užsiimti nelegaliomis veiklomis, nuteistojo vertinimu, yra visiÅ¡kas Å¡meižtas ir negali bÅ«ti traktuojami kaip jį charakterizuojanti medžiaga, nes Å¡ių pasisakymų nepatvirtina jokios faktinės aplinkybės. Nuteistojo vertinimu, Komisijos prasimanytos jo charakterio vertinimo aplinkybės nesuderinamos su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.

Nuteistojo nuomone, jeigu per visÄ ganėtinai ilgÄ bausmės atlikimo laikotarpį įkalinimo įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mÄ stymo korekcijai, tai Å¡iuo metu, iki bausmės pabaigos likus 2 metams ir 7 mėnesiams, tiesiog neetiÅ¡ka varžyti jo teises ir pažeisti jo teisėtus lÅ«kesčius, teisinantis savo paties neveiklumu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad Nutarimu Komisija pateikė deklaratyviÄ ir visiÅ¡kai nesuprantamÄ rekomendacijÄ tęsti pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ , nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis yra įvykdęs. Taip pat Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad terminas, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymÄ , taip pat privalo bÅ«ti motyvuotas, jis negali bÅ«ti vėliau, kaip po Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Nuteistojo vertinimu, vieninteliu suprantamu motyvu, dėl kurio svarstymas galėtų bÅ«ti atidėtas maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui – tai itin sudėtingos ar didelės apimties rekomendacijos, kurias per trumpesnį laiko tarpÄ Ä¯vykdyti bÅ«tų neįmanoma. Nuteistasis teigia, kad Komisija nuolat pažeidinėja BVK 164 straipsnyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , ko priežastimi yra netoleruotinas, jau įpročiu tapęs svarstymų atidėliojimas iki paskutinės maksimalaus įstatymo leidžiamo termino dienos.

Anot nuteistojo, jis atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus, tuo tarpu Komisijos samprotavimai tema, kodėl jo asmenybė Komisijai nepatinka ir kokių dar asmenybės pokyčių Komisija norėtų, nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl vertintini kaip diskrecijos teisės painiojimas su subjektine teise, pažeidžiant Konstitucinio teismo suformuotÄ doktrinÄ , taip pat kaip prieÅ¡taravimas EŽTT suformuotai taisyklei, kad baudžiamasis įstatymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, taip darant žalÄ kaltininkui.

Nuteistasis nurodo, kad nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo jam praėjo daugiau nei 7 metai, per kuriuos jis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, nepadarė jokių drausmės pažeidimų, nebuvo svarstytas drausmės komisijoje. Per šį laikotarpį jis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įgijo net kelias specialybes, buvo skatintas netgi vienuolika kartų, kas leidžia spręsti apie esminį teigiamÄ jo elgesio bei požiÅ«rio į taikomÄ priežiÅ«rÄ pokytį. Paleistas į laisvę, ketina gyventi pas savo mamÄ , iÅ¡ probacijos tarnybos gautas patvirtinimas, kad jo mama priims jį gyventi pas save ir kad jos butas yra tinkamas taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

IÅ¡ karto išėjęs į laisvę, jis planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), taigi, turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimÄ ves tinkama linkme. Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina jo asmenybę, socialinius ryÅ¡ius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norÄ iÅ¡eiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamÄ elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgÅ«džius bei aukÅ¡tÄ socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotinÄ nusikalstamumÄ nebuvimÄ .

Anot nuteistojo, Nutarimo visiÅ¡kas nemotyvuotumas yra absoliutus pagrindas Nutarimui panaikinti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į skundÄ . Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. B. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir iÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ nuteistojo V. B. asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad V. B. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. B. atitikimÄ BVK straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V.

B. yra nuteistas subendrinta 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, du trečdalius Å¡ios bausmės jis atliko 2020 m. balandžio 22 d., tokiu bÅ«du nuteistojo V. B. praÅ¡ymas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. BVK straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema, arba jis turi bÅ«ti padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-270 (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada) 7.1 punkte nurodyta, kad atliekant nuteistojo paskutinį rizikos įvertinimÄ 2022 m. spalio 4 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, V. B. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Taigi, nors nuteistasis skunde teigia, jog Komisijos teiginiai, kad jo „pažanga nėra pakankama“, yra demagogija, nes įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, tačiau su tokiu nuteistojo vertinimu nesutiktina, kadangi iÅ¡ BVK straipsnio 1 dalies formuluotės, prieÅ¡ingai, akivaizdu, jog įstatymas suteikia lygtinį paleidimÄ taikantiems subjektams prerogatyvÄ ir netgi įtvirtina pareigÄ vertinti, ar nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (kai ji yra ne žema) yra pakankamai akivaizdi, nes tik padarius iÅ¡vadÄ , kad ji yra pakankamai akivaizdi, yra galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo skunde iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadai pateiktam jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nurodydamas, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotacijÄ , jis buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lÅ«kesčių.

Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiÅ¡kinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė. Tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados (su kuria nuteistasis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas) matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas joje buvo iÅ¡samiai aptartas ir argumentuotas. Socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1. punkte nurodyta, kad V. B. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo atliekami nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai taikant OASys 2 metodikÄ , kurių metu 2013 m. birželio 20 d. ir 2018 m. kovo 9 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes bei nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ Vilniaus pataisos namuose, taikant OASys 1 metodikÄ , 2020 m. rugsėjo 22 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog anksčiau atliktų įvertinimų rizikos taÅ¡kų įverčiai nėra lygintini su įvertinimo rezultatais, kadangi buvo taikomos skirtingos OASys metodikos versijos.

Tačiau pažymėtina, kad paskutinio įvertinimo metu nustatytas rizikos lygis nepakito ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Taigi, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų, atliktų po jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, rezultatai yra argumentuoti ir paaiškintini skirtingos OASys metodikos versijos taikymu, tokiu būdu vien nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas, kad toks vertinimas neatitinka jo lūkesčių, nėra pagrindas abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto V.

B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismas savo iniciatyva jokio pagrįsto pagrindo tokiai abejonei taip pat neįžvelgė. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pabrėžiama, jog kadangi buvo taikomos skirtingos OASys metodikos versijos, anksčiau (Marijampolės pataisos namuose) atliktų įvertinimų rizikos taÅ¡kų įverčiai nėra lygintini su įvertinimo rezultatais Vilniaus pataisos namuose. Taigi, nuteistajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad toks įvertinimas teismo nėra laikomas jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimu, ar vertinamas neigiamai.

Akivaizdu, kad Nutarime taip pat nebuvo remiamasi šia aplinkybe, kadangi Nutarime Komisija tik nurodė, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vidutinė, tačiau apie tai, jog pakartotinio rizikos įvertinimo metu būtų nustatytas nuteistojo rizikos taškų/įverčių didėjimas, kuris būtų traktuojamas kaip neigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, Nutarime neužsimenama. Tokių aplinkybių nenurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamikÄ , nurodytos Å¡ios aplinkybės: 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. spalio 19 d., 2022 m. balandžio 14 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu buvo nustatyta iÅ¡liekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. ReikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, motyvacijÄ Ä¯sitraukti į resocializacijos procesÄ , asmens bylos duomenis, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , 2022 m. spalio 4 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

ReikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu V. B. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į iÅ¡silavinimo (įgytas vidurinis iÅ¡silavinimas ir profesinės kvalifikacijos), tam tikrų mÄ stymo ir elgesio (dalyvavimas smurtinio elgesio korekcinėje programoje, užsiėmimuose, skirtuose alkoholio vartojimo prevencijai), nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kÅ«rimÄ . Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų, darbine, mÄ stymo ir elgesio, nuostatų sritimis, iÅ¡lieka Å¡iuo metu aktualios ir reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų.

Å iomis aplinkybėmis, be kita ko, rėmėsi ir Komisija, konstatuodama, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iuo Komisijos vertinimu. Nutarime taip pat papildomai detalizuojama, kad, remiantis įvertinimo metu gautus duomenimis, galima teigti, kad V. B. tam tikri mÄ stymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka: kontroliuojantis elgesys, impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiÅ¡kos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimÄ , konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mÄ stymo lankstumo stoka ir pan.

Nors struktÅ«ruotoje aplinkoje tam tikri kriminogeniniai poreikiai iÅ¡lieka valdomi, tačiau siekiant didinti nuteistojo sÄ moningumÄ , konstruktyvesnius problemos sprendimų įgÅ«džius, empatijos jausmÄ , gali bÅ«ti tikslingas nuteistojo įtraukimas į tęstines intervencines priemones. Tuo tarpu nuteistasis savo skunde teigia, jog Å¡ie Komisijos teiginiai apie jo charakterio vertinimo aplinkybes yra prasimanyti ir neva nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Papildomai, nuteistasis teigia, kad per ganėtinai ilgÄ bausmės atlikimo laikotarpį pataisos namų administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mÄ stymo korekcijai, kas, nuteistojo vertinimu, nepagrįstai varžo jo teises ir pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius dėl pataisos įstaigos administracijos neveiklumo, tačiau iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados 5.1 punkto matyti, jog bausmės vykdymo laikotarpiu su nuteistuoju buvo dirbama individualiai, buvo sudarytas ir koreguojamas jo individualios socialinės reabilitacijos planas, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti įvairaus pobÅ«džio tikslinėse į mÄ stymo ir elgesio korekcijÄ orientuotose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo programose, kuriomis nuteistasis naudojosi, todėl nuteistojo teiginys, neva pataisos įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mÄ stymo korekcijai, teismo vertinimu, demonstruoja paties nuteistojo negatyvų požiÅ«rį į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ , bandant dėl to nepagrįstai apkaltinti pataisos namų administracijÄ .

Pažymėtina, kad nors nuteistasis teigia, kad Komisijos teiginiai, jog „tam tikri nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka: kontroliuojantis elgesys, impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiÅ¡kos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimÄ , konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mÄ stymo lankstumo stoka ir pan.“, yra Komisijos prasimanyti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡ie teiginiai taip pat yra nurodyti socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.9 punkte, kur jie yra papildomai detalizuojami ir paaiÅ¡kinami.

Minėtame punkte nurodyta, be kita ko, ir tai, kad V. B. bendravimo situacijose gali pasižymėti nelankstumu, gynybiÅ¡kumu, vengimu emociÅ¡kai atsiskleisti, ypatingai tuomet, kai yra analizuojami jo asmeninio gyvenimo niuansai. Nors nuteistasis atvirai prieÅ¡iÅ¡kumo aplinkai nedemonstruoja ir nesiekia kurti iÅ¡skirtinai palankaus savęs vaizdo aplinkiniams, tačiau iÅ¡lieka kontroliuojantis bendravimo situacijÄ bei aiÅ¡kiai nubrėžiantis ribas. Nuteistajam yra bÅ«dingas pakankamai Å«mus bÅ«das. Analizuojant jo kriminalinę patirtį, pastebėta, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų buvo vykdomos spontaniÅ¡kai reaguojant į aplinkos stimuliacijÄ ar savo poreikių patenkinimÄ , pakankamai dažnos smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos.

Nors struktÅ«ruotoje aplinkoje nėra stebimas nuteistojo agresyvus elgesys, tačiau situacijos kontrolė bei kryptingumas iÅ¡lieka nuteistojo elgesyje. Nuteistojo problemų sprendimo įgÅ«džiai dažnai pasižymėjo problematiÅ¡kumu bei orientavimusi į asmeninės naudos siekimÄ , kas galimai sÄ lygojo nusikalstamų veikų vykdymÄ bei kriminalinio gyvenimo bÅ«do puoselėjimÄ . Nuteistasis nepripažįsta nusikalstamų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas, bei vengia apie juos kalbėti. Nors Å¡iuo metu akcentuoja, kad nebejaučia poreikio save realizuoti kriminalinėse veiklose, deklaruoja ateities tikslus, kurie yra nukreipti į artimuosius, rÅ«pinimÄ si sveikata ir savęs realizavimÄ darbinėje veikloje, tačiau įvertinimo metu pastebėta, kad V.

B. yra labiau susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais, subjektyviai suvokiamo teisingumo jausmo iÅ¡laikymu. Savo elgesiu sukeltas itin negatyvias pasekmes nukentėjusiesiems ar visuomenei apskritai vengia analizuoti. PanaÅ¡ios problemos įvardijamos ir socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.8 punkte, kuriame nurodyta, kad V. B. nėra bÅ«dingi iÅ¡skirtiniai emocinės gerovės sunkumai, tačiau nuteistojo aukÅ¡ta savivertė, siekis iÅ¡laikyti subjektyviai suvokiamÄ savigarbos jausmÄ bei norimÄ socialinį statusÄ jį supančioje aplinkoje, gali bÅ«ti iÅ¡ dalie siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka.

Taip pat nurodyta, kad nors nuteistasis ir pripažįsta turintis negatyvių asmenybės bruožų, tačiau jo motyvacija juos koreguoti ar valdyti jų raiÅ¡kÄ iÅ¡lieka minimali. Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad Å¡ios motyvacijos nuteistasis iÅ¡ tiesų dar stokoja ir, nepaisant ankstesnio dalyvavimo į mÄ stymo ir elgesio korekcijÄ orientuotose tikslinėse programose, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos iÅ¡vada, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, tarp jų ir mÄ stymo ir elgesio nuostatų sritys, iÅ¡lieka Å¡iuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų.

Nutarime kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai, taip pat nurodytos darbinės bei lėšų tvarkymo ir pajamų sritys. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo oficialiai niekur nedirbo, oficialios darbinės patirties sukaupęs nėra. Paties teigimu, iki nuteisimo dirbo neoficialiai, įvairius atsitiktinius ir trumpalaikius darbus, vertėsi perpardavinėdamas automobilius. Socialinio tyrimo išvadoje keliamos prielaidos, kad nuteistojo vengimas laisvėje užsiimti pozityvia bei oficialia darbine veikla gali būti siejamas su jo asocialaus bei nusikalstamo elgesio rizika.

Laisvės atėmimo vietose nuteistasis įsidarbinti nebandė, teigė, kad dirbti negali dėl prastos sveikatos būklės. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, todėl jo galimybės įsidarbinti šiuo metu yra apribotos sveikatos problemų. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė lygtinio paleidimo atveju įdarbintų pagalbiniams darbams vykdyti).

Tačiau, nors teismas ir teigiamai vertina Å¡iÄ aplinkybę (taip pat ji teigiamai įvertinta ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip vienas iÅ¡ apsauginių kriminogeninių veiksnių, mažinančių V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ), visgi pažymėtina, kad pažyma, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, niekaip negarantuoja, kad nuteistasis gebės šį darbÄ iÅ¡laikyti ilgalaikėje perspektyvoje ir negrįš prie nusikalstamo gyvenimo bÅ«do, todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis bei jo neigiama nuostata į darbÄ pataisos įstaigoje.

Pažymėtina, kad savo skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos teiginiai dėl darbo pataisos įstaigoje yra neva deklaratyvÅ«s, kadangi pataisos namuose nėra galimybių įsidarbinti. Nuteistojo teigimu, yra ne vienas atvejis, kuomet nuteistieji kreipiasi dėl įdarbinimo ir yra gaunami vien neigiami atsakymai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis pats bÅ«tų bandęs kreiptis į pataisos įstaigÄ dėl įdarbinimo ir gavęs tokį atsakymÄ , taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad net jei pataisos namuose nėra jokios galimybės įsidarbinti už atlygį, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų kada nors atlikęs nemokamus (gerbÅ«vio) darbus ar kitaip parodęs iniciatyvÄ Ä¯sitraukti į darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje.

Paminėtina, kad teismas teigiamai vertina, jog nuteistasis deda pastangas kelti savo profesinę kvalifikacijÄ , kadangi jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu baigė vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat įgijo tekintojo, ožinių ir tiltinių kranų maÅ¡inisto, apdailininko, siuvėjo, suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du bei Å¡ildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas. Su nuteistojo stropiu mokymusi yra susiję didžioji dalis jo gautų paskatinimų. Å ios aplinkybės teismo vertintinos teigiamai.

Visgi, teismo vertinimu, nuteistojo oficialios darbinės patirties stygius ir neigiama nuostata į darbÄ pataisos įstaigoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra pagrįstai vertinamos kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir jos teikia teismui pagrindÄ abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbÄ laisvėje. Å ias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad dalis iÅ¡ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, sietinos su finansinio atlygio motyvacija, kas rodo, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais bÅ«dais.

Akivaizdu, kad tokios abejonės pagrįstai kilo ir Komisijai. Be to, kaip nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje įvardinamas ir jo apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis V. B. šiuo metu pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 2032,10 Eur, tačiau priteistų ieškinių nemoka, nuteistojo teigimu, to daryti nesiruošia, kadangi jam pradėjus dirbti, antstoliai priteistas sumas išieškos be jo sutikimo.

Teismo vertinimu, tai siejasi ir pabrėžia anksčiau aptartus nuteistojo neigiamus mÄ stymo ir nuostatų ypatumus, ypač orientavimÄ si į asmeninės naudos siekimÄ , kadangi iÅ¡ nuteistojo požiÅ«rio į turimas skolas akivaizdu, jog jis yra stokoja motyvacijos asmeniÅ¡kai spręsti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ , o lėšų siekia gauti tik asmeniniams poreikiams tenkinti. Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad kai kurios Komisijos nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimÄ â€“ nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir jo ankstesni teistumai, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl, remtis vien jais negalima.

Nors sutiktina, kad vien Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo bÅ«ti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , nes Å¡ių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo iÅ¡reikÅ¡to apsisprendimo toliau gyvenimÄ tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad M. B. iÅ¡ viso teistas 8 kartus laisvės atėmimo bausmę atlieka trečiÄ kartÄ . Å iuo metu jis atlieka subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikaltimų (nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kvalifikuoto nužudymo ir dviejų vagysčių įsibraunant į patalpÄ ), iÅ¡ kurių vienas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai). Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš V. B. teistumų istorijos matyti, jog jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir išėjęs į laisvę darė naujas nusikalstamas veikas, iš kurių viena, kaip jau minėta, netgi priskirtina prie labai sunkių nusikaltimų (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai), ir būtent ši nusikalstama veika buvo padaryta lygtinio paleidimo laikotarpiu. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad V.

B. iÅ¡ anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių nepasimokė, reikiamų iÅ¡vadų nepadarė, bÅ«damas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, taigi, Å¡velnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad V. B. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, prieÅ¡ingai, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka, nors gerokai daugiau – vienuolika kartų – buvo skatintas. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, po paskutinio baustumo 2017 metais buvo tris kartus paskatintas. Tačiau nuo 2019 metų nuteistojo asmens byloje nėra nei baustumų, nei skatinimų. Tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo metu yra stebimas tam tikras disciplinuotas nuteistojo elgesys, jis geba laikytis taisyklių griežtai struktūruotoje aplinkoje – pataisos įstaigoje.

Teismas vertina, kad Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau pati savaime Å¡i aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. tik dalinai pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų – kaltės dėl įvykdyto nužudymo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, o dėl įvykdytų vagysčių pripažino tik iÅ¡ dalies.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad interviu metu nuteistasis vengė analizuoti savo nusikalstamÄ elgesį ir prisiimti atsakomybę už teisės pažeidimus, už kuriuos buvo nuteistas. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiÅ«ris į nusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ jis yra nuteistas.

Å iuo atveju V. B. kaltės nepripažinimas arba tik dalinis pripažinimas, jo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvardintų aplinkybių – nuteistojo konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stokos bei vengimo įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, kontekste, sudaro pagrindÄ teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti ir visuomenės interesÄ , kad jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė, reikÅ¡minga pažanga jÄ mažinant nepastebima, o jos įvertinimÄ sÄ lygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Å ių aplinkybių kontekste, kai iÅ¡ esmės nėra iÅ¡pildyta viena iÅ¡ formalių BVK straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. PrieÅ¡ingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už labai sunkų ir itin pavojingÄ tyčinį nusikaltimÄ ir bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų V.

B. naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¾enkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis taip pat teigia, kad Komisija nuolat pažeidinėja BVK 164 straipsnyje nustatytÄ 6 mėnesių pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo terminÄ , ko priežastimi yra netoleruotinas, jau įpročiu tapęs svarstymų atidėliojimas iki paskutinės maksimalaus įstatymo leidžiamo termino dienos.

Å iame kontekste pažymėtina, kad BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarimu, be kita ko, nustato pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos datÄ .

Å is pakartotinis svarstymas negali bÅ«ti vėliau kaip po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos arba Å¡ioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju Komisija 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu V. B. netaikė lygtinio paleidimo ir Å¡iuo nutarimu nustatė sekančio svarstymo datÄ 2022 m. spalio mėnesį, t.y. po penkių mėnesių.

Å is svarstymas, kurio metu ir buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, įvyko 2022 m. spalio 27 d., tokiu bÅ«du nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju buvo nesilaikoma BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas dėl nustatyto termino Å¡iuo atveju nėra pagrindas naikinti NutarimÄ . Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindÄ abejoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-285 teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti.

Teismo vertinimu, minėtas nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindÄ nesutikti su tokia Komisijos iÅ¡vada. Kaip jau minėta, tokiu atveju laikytina, kad nėra įgyvendintas vienas iÅ¡ BVK straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tokiu bÅ«du lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu nėra galimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nuteistojo V. B. skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-285 netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė