2021-09-03 Nr. AB-17420-3-62-3-01488-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3907-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01488-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.10; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Gegužės 1-osios profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (33.205E) R-1509 „Dėl prašymo leisti organizuoti eitynes“, 2) panaikinti 2021 m. birželio 4 d. raštą Nr. (33.205)R-1560 „Dėl pranešimo apie organizuojamas eitynes 2021-09-04“; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo 2021 m. rugsėjo 4 d. 12–17 val. susirinkimo suderinti planuojamo susirinkimo organizatorių nurodytą vietą pagal antrąjį maršrutą (t. y. eitynės prasidėtų susirenkant prie paminklo „Laisvės karys“ ir šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės; eitynės vyktų einant Jonavos g., Šv. Gertrūdos g., Laisvės al.; eitynės pasibaigtų susirenkant aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos) arba pripažinti, kad pareiškėjas turi teisę organizuoti susirinkimą antrajame pranešime nurodytoje vietoje; 4) jeigu teismas laikytų, kad nėra galimybių įpareigoti atsakovą suderinti susirinkimą pagal antrąjį maršrutą, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus trims dienoms iki planuojamo 2021 m. rugsėjo 4 d. 12–17 val. susirinkimo suderinti planuojamo susirinkimo organizatorių nurodytą vietą pagal trečiąjį maršrutą (t. y. eitynės prasidėtų susirenkant prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro); nuo Soboro aikštės iki Laisvės al. 9 bus suformuota eitynių dalyvių kolona, eitynių kolona judės Laisvės alėja, pasiekusi Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu; eitynės pasibaigs susirenkant aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos) arba pripažinti, kad pareiškėjas turi teisę organizuoti susirinkimą trečiajame pranešime nurodytoje vietoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas pagal nustatytą formą pateikė Savivaldybės administracijai 2021 m. gegužės 6 d. pranešimą dėl leidimo organizuoti susirinkimą, kuriuo prašė suderinti susirinkimą – 2021 m. rugsėjo 4 d. 12–16 val. eitynes, turinčias prasidėti Kauno Rotušės aikštėje ir judėti maršrutu Vilniaus g., Laisvės al., jas pabaigiant aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Pranešime buvo nurodyta, kad susirinkime dalyvautų nuo 1 000 iki 3 000 žmonių, susirinkimas skirtas išreikšti palaikymą LGBTQ+ bendruomenei ir reikalauti lygių teisių, teisinės ir socialinės apsaugos. Atsakovas atsisakė suderinti nurodytą susirinkimą, motyvuodamas tuo, kad tuo metu planuojama vykdyti Vilniaus g. kapitalinio remonto darbus ir gatvė bus uždaryta.

2.2. Pareiškėjas pateikė atsakovui pakartotinį 2021 m. gegužės 21 d. pranešimą dėl leidimo organizuoti tą patį 2021 m. rugsėjo 4 d. 12–16 val. susirinkimą, tačiau patikslintu alternatyviu maršrutu. Eitynės prasidėtų susirenkant prie paminklo „Laisvės karys“ ir šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Eitynės vyktų einant Jonavos g., Šv. Gertrūdos g., Laisvės al. Eitynės pasibaigtų susirenkant aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Į šį prašymą atsakovas pateikė 2021 m. gegužės 28 d. atsakymą, kuriuo pakartotinai atsisakė suderinti nurodytą susirinkimą, nurodydamas, jog dėl planuojamų vykdyti Vilniaus g. kapitalinio remonto darbų tuo laiku Vilniaus gatvė bus uždaryta ir dėl to pirmasis maršrutas negalimas, o alternatyvaus (antrojo) maršruto negalimumą motyvavo tuo, kad šiuo maršrutu dalis eitynių vyktų Šv. Gertrūdos gatvės važiuojamąja dalimi, eitynės tokiu maršrutu taip pat nederinamos, nes neva „nepateisinamai būtų sutrikdytas sklandaus transporto eismas Kauno mieste“.

2.3. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovą 2021 m. gegužės 28 d. su pranešimu dėl leidimo organizuoti tą patį susirinkimą 2021 m. rugsėjo 4 d., tačiau pailginto laiko, t. y. nuo 12 iki 17 val., tik kitu maršrutu. Eitynių pradžia numatoma renkantis prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Nuo Soboro aikštės iki Laisvės al. 9 bus suformuota eitynių dalyvių kolona. Eitynių kolona judės Laisvės alėja. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu. Eitynės pasibaigs susirenkant aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Šio maršruto atsakovas nesuderino, pateikdamas 2021 m. birželio 4 d. raštą, kuriame nurodė, kad Laisvės alėja tam yra per siaura, nes tą dieną ten bus daug miesto svečių ir renginių, dėl spūsties grėsmės, taip pat dėl Laisvės alėjos ir jos prieigų rekonstrukcijos ir remonto darbų, dėl Laisvės alėjoje esančių maitinimo įstaigų naudojamo lauko ploto ir eismo trikdžių.

2.4. Skundžiamais raštais atsisakyta derinti 2021 m. rugsėjo 4 d. planuojamą pareiškėjo susirinkimą neteisėtai ir nepagrįstai. Nors pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas „leisti organizuoti“ planuojamą susirinkimą, šis prašymas nesuteikė atsakovui teisės šį susirinkimą uždrausti ar jo neleisti (neišduoti leidimo). Nei atsakovas, nei kitos institucijos neturi diskrecijos teisės „teikti leidimus“ dėl taikių susirinkimų arba „leidimų“ neišduoti. Tačiau atsakovas netgi dokumentų formoje („pranešimas dėl leidimo“) vartoja „leidimo“ sąvoką, taip paneigdamas pačią susirinkimų laisvės esmę.

2.5. Atsisakymas derinti susirinkimą yra formalus, deklaratyvus, grindžiamas prieštaringais argumentais ir iš esmės išreiškia tik atsakovo priešiškumą pačiam susirinkimui. Nors pagal pirmąjį maršrutą organizatoriai planavo eiti Laisvės alėja, atsakovas dėl Laisvės alėjos pirmajame atsakyme jokių pastabų nepateikė. Antruoju pranešimu organizatoriai pasiūlė alternatyvų Jonavos g. – Šv. Gertrūdos g. – Laisvės alėjos maršrutą, atsisakydami Vilniaus gatvės. Šiuo atveju atsakovas nurodė kitą formalų atsisakymo pagrindą – neva bus labai sutrikdytas eismas Šv. Gertrūdos gatve, tačiau dėl Laisvės alėjos vėlgi jokių pastabų nepateikė. Trečiuoju pranešimu organizatoriai pasiūlė maršrutą, kuris apima tik Laisvės alėją, atsisakydami tiek Vilniaus, tiek Šv. Gertrūdos gatvių, tačiau 2021 m. birželio 4 d. atsakymu atsakovas pareiškė, kad Laisvės alėja taip pat netinkama, nors pirmaisiais dviem atsakymais jokių pastabų dėl Laisvės alėjos nebuvo pateikusi.

2.6. Atsakovo atstovai jokių konkrečių variantų dėl eitynių nepasiūlė, tik abstrakčiai priešinosi bet kokiems pareiškėjo pasiūlytiems variantams, pasak pareiškėjo, kiekvieną kartą išgalvodami formalius apsimestinius pagrindus. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo nenoras suderinti pareiškėjo susirinkimą rodo šališką, diskriminacinį jo nusiteikimą prieš pareiškėją ir organizuojamą susirinkimą, kadangi toje pačioje Laisvės alėjoje be jokių kliūčių vyksta kiti susirinkimai, nors Laisvės alėja ir šiuo metu formaliai yra rekonstruojama / remontuojama. Atsisakymas derinti eitynes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 36 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintai nuostatai, nacionaliniams, tarptautiniams ir Europos Sąjungos teisės aktams, neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

2.7. Pareiškėjui yra svarbu, kad susirinkimas vyktų simbolinę reikšmę turinčioje Laisvės alėjoje, todėl jam negali būti trukdoma realizuoti savo teisių būtent šioje gatvėje, juolab atsižvelgiant į tai, kad kitiems asmenims netrukdoma vykdyti susirinkimų šioje gatvėje. Pareiškėjo nuomone, susirinkimų laisvės ribojimas vien siekiant užkirsti kelią galimiems tvarkos pažeidimams ar kitų asmenų teisių įgyvendinimo trikdymui, negali būti proporcinga priemone uždrausti taikius susirinkimus.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, jog:

3.1. Pirmajame 2021 m. gegužės 6 d. pareiškėjo pranešime eitynių maršrutas buvo nurodomas per Vilniaus gatvę. Į šį pranešimą 2021 m. gegužės 12 d. buvo pateiktas Savivaldybės administracijos atsakymas Nr. (33.205E)R-1334, kad dėl Vilniaus g. kapitalinio remonto gatvė bus uždaryta. Savivaldybės administracijai prieš pateikiant pareiškėjui atsakymą į antrąjį 2021 m. gegužės 21 d. pranešimą, jis buvo svarstytas 2021 m. birželio 4 d. Savivaldybės administracijos posėdyje. Pareiškėjo atstovai posėdžio metu buvo informuoti apie Vilniaus gatvės kapitalinį remontą ir eitynių maršruto nederinimą šiuo maršrutu. Svarstant kitą pareiškėjo nurodytą eitynių maršrutą posėdyje dalyvavęs policijos atstovas informavo, kad eitynėms važiuojamąja Šv. Gertrūdos gatvės dalimi policija nepritaria. Priimant sprendimą nederinti maršruto buvo atsižvelgta į tai, kad Šv. Gertrūdos gatvė yra viena intensyviausių Kauno mieste ir remiantis 2021 m. balandžio – gegužės mėnesių srautų duomenimis šeštadieniais nuo 12 iki 16 val. Šv. Gertrūdos gatve pravažiuoja 20,3 tūkst. transporto priemonių, minėta gatve numatyti 46 viešojo transporto maršrutai. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. rašte išdėstytą nuomonę. Transporto skyriaus rašte buvo nurodyta, jog vėliavų ar kitų atributų naudojimas eisenos metu gali kelti pavojų tiek eisenos dalyviams, tiek ir kitiems asmenims, kadangi kontaktinis troleibusų tinklas gali būti ~ 4,5 metro aukštyje, o juo teka 600 voltų įtampa. Pareiškėjo atstovams posėdžio metu buvo pasiūlyta apsvarstyti kitas susirinkimo formas, taip pat spręsti dėl kitos susirinkimo vietos.

3.2. Trečiuoju 2021 m. gegužės 28 d. pranešimu pareiškėjas savo siūlomą eitynių maršrutą „sutrumpino“, t. y. eitynės prasidėtų Laisvės alėjos atkarpoje nuo Laisvės alėjos 15 namo iki Nepriklausomybės aikštės (imtinai), toliau būtų judama per A. Mickevičiaus ir Maironio gatves, kuriomis, kaip nurodoma pranešime, reiktų stabdyti automobilių transportą netgi du kartus, kadangi eitynių kolona apsisuktų ir grįžtų į Nepriklausomybės aikštę. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi šį pranešimą, 2021 m. birželio 4 d. pateikė trečiąjį atsakymą Nr. (33.205)R-1560, kuriame nurodė, kad dėl Laisvės alėjoje ir jos prieigose vykstančių darbų nebus galimybės užtikrinti visišką numatomų eitynių dalyvių saugumą, be to, pėstiesiems Laisvės alėjoje yra paliktas susiaurėjantis praėjimo plotas, kadangi dėl pandemijos kavinėms buvo leista maksimaliai išplėsti lauko terasų plotus, o tam tikrose vietose vis dar vyksta remonto darbai. Dar viena priežastimi įvardyti ir kiti tuo pačiu metu Laisvės alėjoje numatyti renginiai (konkrečiai, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų organizuojamas renginys „Sveikas, rugsėji“). Visa ši posėdžio metu aptarta informacija buvo pateikta pareiškėjui raštu, atsakyme nurodant, kad norint užtikrinti viešąją tvarką, žmonių ir turto saugumą, nepagrįstai neapriboti kitų asmenų teisių ir laisvių, tokio masiškumo eitynės turėtų būti organizuojamos pakankamai erdvioje ir saugioje teritorijoje, o pareiškėjo nurodytas maršrutas nėra derinamas. Turint omenyje, kad tuo metu Laisvės alėjoje vyks mokslo metų pradžiai skirtas tradicinis renginys, kuris, planuojama, pritrauks iki 6 000 žiūrovų, atsakovo nuomone, nei policija, nei kitos tarnybos ar kiti asmenys nesugebės užtikrinti visų tuo metu Laisvės alėjoje būsiančių asmenų sveikatos ir turto saugumo.

3.3. Savivaldybės administracija niekada nesiekė neproporcingai varžyti pareiškėjo susirinkimo teisės, tačiau jos tikslas ‒ užtikrinti eitynių metu viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir suderinti tiek eitynėse dalyvausiančių asmenų, tiek ir šalia tokių eitynių būsiančių asmenų laisves ir teises. Dėl Laisvės alėjos ir jos prieigos remonto darbų planuojama laikinai uždaryti Maironio sankirtą su Laisvės alėja. Tai padarius dar labiau suprastės galimybės užtikrinti tiek viešąją tvarką, tiek visuomenės saugumą rengiamų eitynių metu, kadangi tuomet vieninteliai saugūs pasitraukimo keliai iš Laisvės alėjos taptų rekonstruojamos S. Daukanto gatvės siauri praėjimai arba Vasario 16- osios gatvė.

3.4. Atsakovas nurodė nesutinkantis su pareiškėjo argumentu, kad Laisvės alėjoje vyko kiti renginiai, nors pareiškėjui nebuvo suderintas eitynių maršrutas būtent per ją. Atsakovas teigė, jog Laisvės alėjoje vyko renginiai, kurie Kauno mieste organizuojami pagal griežtą tvarką ir aiškiai suformuluotus reikalavimus organizatoriams. Tokio masto (kaip pareiškėjo planuojamos eitynės) renginiai ir susirinkimai Laisvės alėjoje nebuvo organizuoti.

3.5. Pareiškėjo reikalavimai suformuluoti nekonkrečiai, yra alternatyvaus pobūdžio. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 7 straipsnio 4 dalis numato būtent atsakovo pareigą suderinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra poreikio teismui perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Savivaldybės administracijos skundžiamuose raštuose nurodyti eitynių maršrutų nederinimo motyvai yra pagrįsti Susirinkimų įstatyme nurodytų susirinkimų ribojimų pagrindu. Atsakovo nuomone, proporcingumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas, nes nagrinėjamu atveju tai buvo daroma įstatyme numatytu pagrindu – siekiant apsaugoti pačių eitynių dalyvių ir greta būsiančių žmonių (visuomenės) saugumą, viešąją tvarką bei kitų asmenų teises ir laisves.

3.6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, jog skundžiami raštai yra formalūs, deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės išreiškiantys tik atsakovo priešišką nusistatymą dėl pareiškėjo ir jo organizuojamų eitynių. Atsakovas raštuose išdėstė aplinkybes apie kilsiančius pavojus eitynėms vykstant važiuojamosiose gatvių dalyse, paaiškino kylančius pavojus tiek eitynių dalyvių saugumui žygiuojant Laisvės alėja dėl itin siauro likusio pėsčiųjų praėjimo, pateikė ir policijos argumentus dėl specialiųjų tarnybų negalėjimo patekti pas pagalbos reikalaujančius asmenis. Atsakovo nuomone, negalima teigti, kad šios priežastys yra nesvarbios ir į jas neturi būti atsižvelgta, kadangi taip būtų prieštaraujama tiek Susirinkimų įstatymo nuostatoms, tiek Konstitucinio Teismo ir kitų teismų praktikai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nepritarė eitynėms pagal pareiškėjo pageidaujamus maršrutus dėl intensyvaus eismo Šv. Gertrūdos gatvėje ir dėl Laisvės alėjos ribotos erdvės, žmonių masiškumo joje. Policijai kyla pagrįstų abejonių, ar bus užtikrinta viešoji tvarka, nes dėl galimos žmonių spūsties Laisvės alėjoje kyla grėsmė eisenos dalyvių ir kitų asmenų teisėms ir laisvėms, jų turto saugumui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą tenkino iš dalies.

6. Teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (33.205E) R-1509 „Dėl prašymo leisti organizuoti eitynes“, bei dėl 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. (33.205)R-1560 „Dėl pranešimo apie organizuojamas eitynes 2021-09-04“, kuriais atsisakyta suderinti 2021 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjo organizuojamas eitynes pagal jos siūlomus maršrutus Kauno mieste, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (suderinti eitynių vietą ir laiką).

7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog skundžiamame Savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (33.205E) R-1509 buvo išdėstytos objektyvios priežastys, pagrįstos Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, kurie jas patvirtina, todėl minėtu sprendimu buvo teisėtai ir pagrįstai atsisakyta suderinti eitynių maršrutą dėl pagrįsto visuomenės intereso, t. y. dėl sklandaus eismo tvarkos užtikrinimo intensyvioje Šv. Gertrūdos gatvėje, siekiant apsaugoti nuo transporto spūsties, nuo kilsiančių didelių nepatogumų tiek viešojo, tiek privataus transporto dalyvius, tiek miesto gyventojus ir svečius. Teismo vertinimu, atsisakymas tenkinti prašymą buvo pagrįsta ir proporcinga priemonė, apsaugant viešąjį interesą, užtikrinant viešųjų būtinų paslaugų teikimą mieste, išvengiant galimo pavojaus eisenos dalyviams ir kitiems asmenims dėl elektra varomo viešojo transporto specifikos ir eisenos dalyvių galimų atributų naudojimo, todėl skundo reikalavimas dėl 2021 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (33.205E) R-1509 ir išvestinių reikalavimų įpareigoti Savivaldybės administraciją suderinti planuojamo susirinkimo organizatorių nurodytą vietą pagal antrąjį maršrutą (pripažinti, kad susirinkimą pareiškėjas turi teisę organizuoti antrajame pranešime nurodytoje vietoje) buvo atmestas kaip nepagrįstas.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, 2021 m. gegužės 28 d. pateikdamas trečią pranešimą dėl leidimo organizuoti tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 4 d., to paties pobūdžio susirinkimą, dalyvaujant tokiam pačiam skaičiui (3 000) eisenos dalyvių, tik nurodė ilgesnį jo laiką (nuo 12 iki 17 val.), maršrutu, pagal kurį eitynių pradžia numatoma renkantis Nepriklausomybės aikštėje (prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Nuo Laisvės al. 15 iki Nepriklausomybės aikštės imtinai bus suformuota eitynių dalyvių kolona. Eitynių kolona judės Laisvės alėja nuo Soboro. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs susirenkant Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Pranešime buvo prašoma užtikrinti eitynių dalyvių saugumą, kad eitynių pradžioje Laisvės alėjos atkarpoje (nuo Laisvės al. 15 iki Nepriklausomybės aikštės (imtinai) būtų sustabdytas automobilių eismas.

9. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi šį pranešimą, 2021 m. birželio 4 d. pateikė šioje byloje skundžiamą atsakymą Nr. (33.205)R-1560, kuriuo atsisakė suderinti eitynes nurodytu maršrutu. Atsisakyme derinti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą buvo nurodytos kelios priežastys: dėl Laisvės alėjoje ir jos prieigose vykstančių darbų nebus galimybės užtikrinti visiško numatomų eitynių dalyvių saugumo, pėstiesiems Laisvės alėjoje yra paliktas susiaurėjantis praėjimo plotas, kadangi dėl pandemijos kavinėms buvo leista maksimaliai išplėsti lauko terasų plotus, o tam tikrose vietose Laisvės alėjoje tebevyksta remonto darbai; dėl eitynių kils nepatogumų verslui, miesto gyventojams ir svečiams; bus sutrikdytas transporto eismas; tuo pačiu metu Laisvės alėjoje vyks Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų organizuojamas renginys, kurio scenos ir kita reikalinga atributika bus taip pat išsidėsčiusi Laisvės alėjoje.

10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nei atsakovas, nei Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė objektyvių, tam tikrais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautų realią grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai pagrindžiančių duomenų, o iš esmės vadovavosi abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje vertinamu atveju nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai negali užtikrinti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos. Policijos atstovai posėdžio metu teigė, jog turi abejonių dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos tinkamo užtikrinimo, tačiau taip pat pripažino, jog viešoji tvarka bus užtikrinama, ir šią aplinkybę paneigiančių į bylą įrodymų nepateikta.

11. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog organizuojamo vaikų ir moksleivių renginio tiek laikas, tiek numatoma meninė ir kultūrinė veikla gali būti koreguojama, todėl atsakovas, kaip viešo administravimo subjektas, vadovaudamasis gero administravimo principu, turi veikti taip, kad būtų suderinti visų visuomenės sluoksnių ir jų skirtingų požiūrių interesai, juolab kad apie pageidavimą organizuoti eitynes Laisvės alėjoje pareiškėjas buvo nurodęs tiek pirmame, tiek antrame prašyme (kaip maršruto atkarpą), tačiau nei pirmame, nei antrame Savivaldybės administracijos atsakymuose pareiškėjui nebuvo išdėstyta argumentų dėl Laisvės alėjoje numatomų organizuoti kitų renginių, todėl aplinkybė, kad renginys „Sveikas, rugsėji“ buvo suderintas anksčiau negu priimtas šioje byloje skundžiamas sprendimas, nesudaro pagrindo atsakovui uždrausti taikų susirinkimą dėl kito tuo pačiu metu organizuojamo renginio. Teismas pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktus duomenis ir viešai paskelbtą informaciją, esminiai Laisvės alėjos rekonstravimo darbai baigti. Byloje nėra jokių duomenų, kad likę nebaigti smulkūs defektai galėtų kelti pavojų Laisvės alėjoje esantiems asmenims.

12. Teismo nuomone, vieši susirinkimai gali būti susiję su tam tikrais nepatogumais, tačiau tai nepateisina jų ribojimo. Susirinkimų laisvės ribojimas vien siekiant užkirsti kelią galimiems tvarkos pažeidimams ar kitų asmenų teisių įgyvendinimo trikdymui, negali būti laikomas tinkamu valstybės pareigos įgyvendinimu. Teismas pažymėjo, kad teisės į susirinkimo laisvę esmė leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju planuojamu jos įgyvendinimo būdu kitų asmenų teisių įgyvendinimui kilę trukdžiai būtų laikini, neturintys tęstinio pobūdžio, šios teisės nebūtų neproporcingai apribotos ar paneigtos, todėl tokių trikdžių buvimas yra proporcingas šios teisės užtikrinimo svarbai ir reikšmei. Savivaldybės administracija, atsisakiusi suderinti 2021 m. gegužės 28 d. pranešimo dėl leidimo organizuoti eitynes 2021 m. rugsėjo 4 d. 12–17 val. Laisvės alėja, pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje, į taikų susirinkimą, tai sudaro pagrindą Savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. priimtą raštą Nr. (33.205)R-1560 panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigojant atsakovą suderinti planuojamo susirinkimo organizatorių nurodytą vietą pagal 2021 m. gegužės 28 d. pranešime išdėstytą maršrutą. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo eitynių metu planuojamiems tikslams įgyvendinti pakanka trumpesnės trukmės laiko, todėl 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjo pranešime pageidaujamas eitynių laikas buvo sutrumpintas, ir atsakovas įpareigotas suderinti pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. pranešime apie eitynių organizavimą nurodytą vietą pagal pareiškėjo nurodytą maršrutą, nustatant eitynių laiką 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą dalyse, kuriose panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. raštas Nr. (33.205)R-1560 „Dėl pranešimo apie organizuojamas eitynes 2021-09-04“) bei Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 11 val. 00 min. suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 28 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val. maršrutu: renkantis Nepriklausomybės aikštėje (prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Nuo Laisvės al. 15 iki Nepriklausomybės aikštės imtinai bus suformuota eitynių dalyvių kolona. Eitynių kolona judės Laisvės alėja nuo Soboro. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs susirenkant Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos; ir pareiškėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą atmesti visa apimtimi.

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja:

14.1. Dėl grėsmės eitynėms vykstant Laisvės alėjoje Savivaldybės administracija nurodė labai tikėtinus gresiančio pavojaus šaltinius: remonto darbus Laisvės alėjoje ir jos prieigose, mažą pėsčiųjų praėjimo plotą Laisvės alėjoje dėl kavinių lauko terasų ir jau minėtų darbų, didelį žmonių skaičių, dėl kurio, labai tikėtina, gali kilti spūstis, taip pat kolonos inercijos grėsmę, neužtikrinamą būtinybę nelaimingo atsitikimo metu specialiosioms tarnyboms saugiai ir skubiai suteikti būtinąją pagalbą eitynių dalyviams ir kitiems miesto cente gyvenantiems ar besilankantiems asmenims. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kartu su atsakovo rašytiniais paaiškinimais pateikta Laisvės alėjos schema, į kurią buvo perteikta informacija, kurią svarstė Savivaldybės administracija, policijos ir pareiškėjo atstovai vykusių susitikimų metu. Teismas nevertino, kad minimoje schemoje vizualiai parodyta, kokie atstumai liks pėsčiųjų praėjimui Laisvės alėja rugsėjo 4-ą dieną. Siekiant apsaugoti visuomenę bei pačius planuojamų eitynių dalyvius, ne vieną ir ne du kartus pareiškėjas buvo raginamas apsvarstyti kitokio susirinkimo formato ar kitos vietos galimybę. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra konkretizuojama, kokio lygio grėsmės ir tikėtina rizika būtų proporcinga susirinkimų teisės ribojimui. Vertinant anksčiau vykusius teisėtus renginius ir nesankcionuotas eitynes būtina įvertinti ne tik pačio renginio vykimo faktą, bet ir organizatoriams keltų reikalavimų pobūdį.

14.2. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai yra baigti, o smulkūs defektai negali kelti pavojaus Laisvės alėjos lankytojų sveikatai ir gerovei, o dėl Maironio gatvės uždarymo nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų. Būtent Maironio gatvėje (sankirtoje su Laisvės alėja), per kurią ir būtų žygiuojama eitynių metu, fiksuojami defektai akivaizdžiai pavirtina, kad Laisvės alėja vis dar yra statybvietė, o šiuos defektus taisant uždarius šią Laisvės alėjos atkarpą išnyktų galimybė pareiškėjo organizuojamoms eitynėms vykti nepertraukiamai visu Laisvės alėjos ilgiu. Maironio g. ir Laisvės al. sankirtos darbai numatyti rugpjūčio paskutinę ir rugsėjo pirmąją savaitėmis. Tikslesnių duomenų nei pirmos instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu Savivaldybės administracija pateikti negali, kadangi darbus vykdo rangovai. Atsakovo nuomone, eitynės Laisvės alėja, kurios darbai vis dar nėra baigti ir šiai dienai ji tebėra statybvietė, vyktų tikrai ne visiškai saugiomis sąlygomis.

14.3. Nagrinėjamoje byloje pats pareiškėjas viešai pripažįsta, kad planuojamos eitynės yra keliančios visuomenės priešpriešą, todėl Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas privalo įvertinti gebėjimą užtikrinti visų eitynių dalyvių saugumą pareiškėjo nurodomu metu ir vietoje bei, esant labai tikėtinoms grėsmėms, tokių eitynių maršruto nederinti.

14.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo argumentai (jog turi būti atsižvelgta į visos visuomenės interesus, nesuteikiant privilegijų tam tikroms visuomenės grupėms, ir, taikant proporcingumo principą, turi būti atsižvelgta į eitynių dalyvių interesus), nurodyti dalyje dėl išsiplėtusių lauko kavinių terasų plotų, suponuotų išvadą, kad Savivaldybės administracija turėtų laikinai, kol vyks pareiškėjo organizuojamos eitynės, neleisti kavinių ir (ar) restoranų savininkams plėsti lauko kavinių terasų plotų. Ši teismo argumentacija, atsakovo nuomone, prieštarauja bendriems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Toks kavinių ir restoranų veiklos suvaržymas, kai po pandemijos nemaža dalis šio verslo atstovų susiduria su finansiniais sunkumais, neproporcingai suvaržytų trečiųjų asmenų teises. Net ir toks trumpas laiko tarpas (nuo 12 val. iki 15 val.), kuomet lauko terasų nebūtų galima naudoti, atneštų nemažą žalą verslui, kurią atlyginti turėtų tokius draudimus įvedęs subjektas arba kiti asmenys, nors teisės aktuose tokia kompensavimo tvarka nėra numatyta. Lauko terasas uždaryti 3 valandoms būtent rugsėjo 4 d. būtų itin sudėtinga, kadangi, kaip jau minėta, tuo metu Laisvės alėjoje vyks renginys, kurio metu tėvai su vaikais norės naudotis kavinių ir restoranų paslaugomis, o nesant lauko terasų šia teise jie negalėtų pasinaudoti, tokiu būdu galimai nukentėtų ir renginio bei jo dalyvių ir žiūrovų interesai.

14.5. Atsakovas cituoja Kauno vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakymą ir teigia, kad Savivaldybės administracija siekė ir tebesiekia ne uždrausti pareiškėjo siekiamas organizuoti eitynes, o kaip tik užtikrinti, kad šių eitynių metu būtų užtikrintas visų jose dalyvausiančių ar kitais pagrindais artimoje aplinkoje būsiančių asmenų saugumas.

14.6. Atsakovo nuomone, teismas negali įpareigoti Savivaldybės administraciją suderinti pareiškėjo organizuojamų eitynių pagal trečiąjį pareiškėjo nurodomą maršrutą, kadangi tokia viešojo administravimo funkcija yra priskirta ne teismui, o išimtinei savivaldybės kompetencijai ir tai patvirtina suformuota teismų praktika. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, siekiant tinkamai apginti pareiškėjo interesus ir išvengti dar vieno teisminio proceso, atsakovas įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais suderinti eitynes teismo nurodytu maršrutu. Teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl to, kad teismas neturi kompetencijos vykdyti išimtinei Savivaldybės administracijos kompetencijai priskirtas funkcijas, tarp jų ir spręsti dėl pritarimo vienokiam ar kitokiam eitynių maršrutui.

15. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai suderino priešingus interesus šioje byloje: viena vertus, apgynė neginčijamą, konstitucinę asmenų teisę į taikius susirinkimus, o kita vertus, rado tinkamą šios teisės įgyvendinimo balansą su kitais miesto interesais – viešąja tvarka, eismo patogumu. Kritiškai vertintina atsakovo apeliacinio skundo pozicija, pagal kurią prašoma visiškai atmesti pareiškėjo skundą, kitaip tariant, visiškai paneigti asmenų teisę į taikius susirinkimus. Negali būti toleruojama situacija, kurią siūlo atsakovas, pagal kurią būtų visiškai paneigta tam tikros žmonių grupės teisė į taikius susirinkimus, jiems visiškai neleidžiant susirinkti. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija nesuderinama su konstitucinių vertybių pusiausvyra, ja nepaisoma iš konstitucinių atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, atsakingo valdymo imperatyvų.

15.2. Pareiškėjo teigimu, atsakovo demonstruojamą diskriminacinį požiūrį būtent į pareiškėjo derinamą eiseną patvirtina tai, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno Laisvės alėjoje 2020 m. rugsėjo 11–13 d. vyko renginys „Kauno mugė – Ruduo 2020“, kuriame dalyvavo iki 200 tūkst. žmonių. Šiam renginiui netrukdė nei epidemiologinė situacija, nei Laisvės alėjos tariami remonto darbai, nei pačios Laisvės alėjos dydis. Pasak pareiškėjo, iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymo leisti organizuoti renginį Kauno viešoje vietoje matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. Laisvės alėjoje buvo suderintas „Baltijos kelio minėjimo“ renginys, kuriame numatyta 5000 dalyvių ir 5000 žiūrovų. Iš atsakovo 2021 m. liepos 15 d. atsiliepimo į skundą 31 punkto matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 dieną, t. y. tą pačią dieną kaip ir planuojamos pareiškėjo eitynės, atsakovas suderino vaikų renginį Laisvės alėjoje, kuris vyks 2 dienas, ir kuriame numatoma 6000 dalyvių (žiūrovų).

15.3. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas dėl numatomo 2021 m. rugsėjo 4–5 d. vaikų renginio teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, t. y. apie planuojamą dalyvauti asmenų skaičių renginyje nėra objektyvių duomenų, masiškumo požymiai buvo nustatyti neobjektyviai, į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokie konkrečiai Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų renginiai vyks planuojamų eitynių metu (rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 17 val.), iš derinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, jog renginio programa nesuderinta, renginio organizatorius tai atlikti įpareigotas likus 10 darbo dienų iki renginio pradžios, šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovė. Dvigubai didesnio masiškumo vaikų renginiui, anot atsakovo, Laisvės alėjos dydis yra pakankamas, o gatvės remonto ir defektų šalinimo darbai netrukdo, kavinių darbas taip pat netrikdomas. Tačiau pareiškėjo organizuojama eisena, kuri yra gerokai mažesnė, yra nederinama motyvuojant tiek vietos trūkumu, tiek remonto darbais, tiek kavinių darbo sutrikdymu, kas yra akivaizdus diskriminacijos patvirtinimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Savivaldybės administracijai tokį pageidavimą (organizuoti eitynes Laisvės alėja) jau buvo išreiškęs ankstesniuose pranešimuose (2021 m. gegužės 6 ir 21 d.). Taigi laikytina, kad pirmumo teisė tenka būtent pareiškėjui, o ne kitam ten vyksiančiam vaikų renginiui, nes pareiškėjas kreipėsi anksčiau. Be to, pareiškėjas organizuoja ne pramoginį renginį, o pilietinį protesto susirinkimą, kuris skirtas aktualiems visuomenės klausimams iškelti, taigi dėl šios priežasties taip pat turėtų būti teikiamas prioritetas būtent pilietiniam susirinkimui.

15.4. Dėl pozityvių pareigų pažeidimo pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tikra ir veiksminga pagarba asociacijos ir susirinkimų laisvei negali būti sumažinta iki valstybės pareigos netrukdyti rengti taikius susitikimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad valstybės turi ne tik susilaikyti nuo perteklinių ribojimų taikymo, bet ir saugoti teisę į taikius susirinkimus. Tai, kad valdžios įstaigos turi ne tik netrukdyti taikiam susirinkimui, bet ir padėti asmenims tinkamai įgyvendinti šią teisę, patvirtina ir Susirinkimų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo privalo šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti sklandų pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą. Tačiau atsakovas jokių kompromisų ar alternatyvų nesiūlo, o tik neigia ir priešinasi bet kokiems pareiškėjo pasiūlymams, atitinkamai ir savo apeliaciniu skundu siekia visiškai uždrausti pareiškėjo planuojamą eiseną.

15.5. Dėl planuojamų eitynių saugumo nurodoma, kad atsakovas abstrakčiai teigia, neva negali užtikrinti planuojamos eisenos saugumo, neva kyla kažkokios rimtos grėsmės visuomenės ir dalyvių saugumui. Atsakovas šiais teiginiais spekuliuoja be jokio konkretaus pagrindimo, tariamos grėsmės yra deklaratyvios, konkrečiai nesuformuluotos ir nepagrįstos realiais duomenimis ir įrodymais. Kritiškai vertintina tokia dirbtinė atsakovo pozicija, turint omeny, kad tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje vietoje galimai vyksiančiam vaikų renginiui, kuris yra bent dvigubai masiškesnis, jokių grėsmių neįžvelgiama. Tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato) atstovai į pareiškėjo atstovo klausimą dėl to, kokiomis patvirtintomis metodikomis ir kokiais skaičiavimais remiantis buvo įvertintas šio konkretaus planuojamo susibūrimo saugumas, ir atitinkamai tuo pat metu planuojamo vaikų renginio saugumas, atsakė, kad tokių metodikų ir skaičiavimų nėra. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai patvirtino, kad iš esmės yra remiamasi subjektyviomis konkretaus pareigūno žiniomis ir patirtimi. Vis dėlto, svarbu akcentuoti, kad jokie skaičiavimai ir matavimai dėl šio konkretaus planuojamo susirinkimo nebuvo atlikti, todėl ir teiginiai apie tariamas grėsmes yra laikytini deklaratyviais.

15.6. Pareiškėjo nuomone, bylos duomenys paneigia atsakovo teiginius, kad neva egzistuoja kažkokie reikšmingi Laisvės alėjos defektai, kurie reikalauja rekonstrukcijos darbų ir neva kelia pavojų lankytojų sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal į bylą pateiktus duomenis ir viešai paskelbtą informaciją, esminiai Laisvės alėjos rekonstravimo darbai baigti. Byloje nėra jokių duomenų, kad likę nebaigti smulkūs defektai galėtų kelti pavojų Laisvės alėjoje esantiems asmenims.

15.7. Dėl visuomenės susipriešinimo atsakovas pažymi, jog atsakovo argumentai, neva pareiškėjo planuojama eisena kelia visuomenės priešpriešą, yra nepagrįsti. Bet kuris klausimas demokratinėje visuomenėje visuomet vertinamas nevienareikšmiškai ir tai nėra pagrindas paneigti atskiros visuomenės grupės teises.

15.8. Pareiškėjas laiko nepagrįsta atsakovo poziciją, jog pareiškėjo planuojama eisena trukdys Laisvės alėjoje esančioms kavinėms ir restoranams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šį aspektą ir savo sprendime tinkamai užtikrino skirtingų interesų pusiausvyrą. Savaime suprantama, kad bet kokie vieši susirinkimai gali būti susiję su tam tikrais nepatogumais, tačiau tai nepateisina jų ribojimo. Pasak pareiškėjo, susirinkimų laisvės ribojimas vien siekiant užkirsti kelią galimiems tvarkos pažeidimams ar kitų asmenų teisių įgyvendinimo trikdymui, negali būti laikomas tinkamu minėtos valstybės pareigos įgyvendinimu.

15.9. Dėl teismo įpareigojimo teisėtumo atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama neva pirmos instancijos teismas negali įpareigoti atsakovo suderinti pareiškėjo organizuojamų eitynių pagal trečiąjį pareiškėjo nurodomą maršrutą, kadangi tokia viešojo administravimo funkcija yra priskirta ne teismui, o būtent išimtinei savivaldybės kompetencijai. Akivaizdu, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra visiškai teisėta ir įprasta.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi tai, jog Laisvės alėjoje vietomis praėjimas susiaurėja iki trijų metrų, todėl kyla reali grėsmė susidaryti taip vadinamajam „butelio kaklelio efektui“. Šis efektas pasižymi tuo, kad ties siauriausia vieta formuojasi žmonių spūstys. Kadangi Laisvės alėja architektūrine prasme yra ribotos erdvės vietovė, ją riboja pastatai, todėl esant tokio masiškumo renginiui kyla reali grėsmė, kad eitynių dalyviai (ir ne tik) gali pakliūti į spūstį, tuo sukeldami realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, pvz., dėl vienokių ar kitokių priežasčių eitynių dalyviui ar šalia esančiam asmeniui suklupus eitynės tuo pačiu momentu nesustos ir prasidėjus grandininei reakcijai asmenys pradės vieni kitus trypti. Laisvės alėjoje yra didelės vitrinos, todėl asmenys būdami spūstyje gali tyčia ar netyčia jas išdaužti ir sužaloti ne tik save, bet ir aplinkinius. Policijos preliminariais paskaičiavimais eitynių kolonos ilgis gali sudaryti iki vieno kilometro, t. y. kolona išsitęstų per visą Laisvės alėją, todėl atsiradus poreikiui skubiai sureaguoti ir įvažiuoti į Laisvės alėją spec. transportui (greitoji med. pagalba, priešgaisrinė sauga ir t. t.), tai padaryti būtų labai sudėtinga arba visiškai neįmanoma. Policijos turimais duomenimis tuo pat metu Laisvės alėjoje vyks kiti masiniai renginiai, be to prognozuojama, kad šios eitynės sukeltų didelį visuomenės susidomėjimą, todėl tikėtinas didelis žiniasklaidos atstovų buvimas Laisvės alėjoje (filmavimo technika ir kt.), galimas didelis žiūrovų skaičius, taip pat gali būti asmenų nepritariančių šioms eitynėms grupės, kas sudaro kritinę masę žmonių ribotoje erdvėje. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad įžvelgia realias grėsmes žmonių sveikatos ir turto saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo aspektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino 2021 m. birželio 4 d. raštą Nr. (33.205)R-1560 bei įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 11 val. 00 min. suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 28 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val. maršrutu, pagal kurį eitynių pradžia numatoma renkantis Nepriklausomybės aikštėje (prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Nuo Laisvės al. 15 iki Nepriklausomybės aikštės imtinai bus suformuota eitynių dalyvių kolona. Eitynių kolona judės Laisvės alėja nuo Soboro. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs susirenkant Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. raštas Nr. (33.205)R-1560 bei Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 11 val. 00 min. suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 28 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val. nurodytu maršrutu; ir pareiškėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos skundą atmesti visa apimtimi.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. rašte Nr. (33.205)R-1560, dėl kurio vyksta ginčas apeliacinėje instancijoje, nurodoma, kad nederinamas pareiškėjo pranešimas dėl leidimo organizuoti eitynes 2021 m. rugsėjo 4 d. 12-17 val. pareiškėjo nurodytu maršrutu. Taigi byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimo.

21. Teisė į susirinkimų laisvę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje, kuriame nustatyta: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.”

22. Teisė į susirinkimų laisvę taip pat garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), kurios 11 straipsnyje yra nurodyta: „1. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“

23. Teisė į susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė demokratinėje visuomenėje ir, kaip ir saviraiškos laisvė, yra viena iš tokios visuomenės pamatų. Tad ji neturėtų būti aiškinama siaurai (Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Kudrevičius ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 37553/05, 91 p., 2003 m. vasario 20 d. sprendimas byloje Djavit An prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 20652/92, 56 p.).

24. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad neneigia pareiškėjo teisės į susirinkimą, tačiau, pasiūlydamas pasirinkti kitą vietą, siekia užtikrinti, kad šia teise pareiškėjas pasinaudotų tinkamai ir saugiau.

25. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar atsakovas ginčijamame administraciniame akte tinkamai pagrindė pareiškėjo teisės į susirinkimų laisvę ribojimą, t. y. tai, kad pareiškėjo rengiamos eitynės negali vykti pareiškėjo pageidaujamu maršrutu Kaune, Laisvės alėjoje.

26. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, valstybės institucijos, kontroliuojančios susirinkimų organizavimą negali kurti papildomų kliūčių teisei į susirinkimų laisvę realizuoti, be kita ko, interpretuojant organizuojamus susirinkimus kaip keliančius grėsmę, o deklaratyvus Konstitucijos ir Konvencijos saugomų vertybių išvardijimas negali būti pripažintas pagrindžiančiu susirinkimų laisvės ribojimą. Pažymėtina, kad nei hipotetinė viešosios tvarkos pažeidimo rizika, nei visuomenės priešiškumo buvimas nėra teisėti pagrindai riboti teisę į susirinkimo laisvę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimą Makhmudov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 35082/04). Numatoma saugomoms vertybėms galinti kilti grėsmė turi būti reali, paremta motyvuotomis faktinėmis išvadomis, jos egzistavimą ir dydį privalo įrodyti susirinkimo laisvę ribojantis subjektas, nagrinėjamu atveju – atsakovas. Ši pareiga (įrodyti grėsmės nebuvimą), atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, negali būti perkelta teise į taikių susirinkimų laisvę siekiantiems pasinaudoti asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).

27. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą, atsižvelgė į labai tikėtinus gresiančio pavojaus šaltinius – remonto darbus Laisvės alėjoje ir jos prieigose, mažą pėsčiųjų praėjimo plotą Laisvės alėjoje dėl kavinių lauko terasų ir jau minėtų darbų, didelį žmonių skaičių, dėl kurio, labai tikėtina, gali kilti spūstis, taip pat kolonos inercijos grėsmę, neužtikrinamą būtinybę nelaimingo atsitikimo metu spec. tarnyboms saugiai ir skubiai suteikti būtinąją pagalbą eitynių dalyviams ir kitiems miesto centre gyvenantiems ar besilankantiems asmenims. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į Laisvės alėjos schemą, esančią byloje, kuria, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.

28. Pažymėtina, kad atsakovas Savivaldybės administracija įvardijamų kliūčių pareiškėjo organizuojamai eisenai Laisvės alėjoje nepagrindė įrodymais. Atsakovas nepateikė duomenų, rodančių, kad Laisvės alėjoje vykdomi tokio masto remonto darbai, dėl kurių nebūtų įmanoma pareiškėjo nurodomu maršrutu praeiti pareiškėjo nurodomam kiekiui (3000) žmonių. Kaip minėta, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių negalima suderinti konkrečios susirinkimo vietos. Atsakovas nurodo, kad tokių duomenų pateikti negali, nes darbus vykdo rangovai. Abstraktūs ir objektyviais duomenimis nepagrįsti samprotavimai negali būti pagrindu riboti Konstitucijos garantuojamą susirinkimų laisvę.

29. Dėl mažesnio pėsčiųjų praėjimo ploto Laisvės alėjoje dėl kavinių lauko terasų pažymėtina, kad, viena vertus, atsakovas nepateikė duomenų, rodančių, jog dėl kavinių lauko terasų pareiškėjo planuojamo dydžio eisenai nebūtų įmanoma praeiti pareiškėjo nurodomu maršrutu. Kita vertus, akcentuotina, kad, kaip nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, valstybė turi ne tik pareigą netrukdyti asmenims, siekiantiems įgyvendinti teisę taikiai susirinkti, tačiau taip pat ir pozityvią pareigą užtikrinti realią galimybę pasinaudoti šia laisve. Ši valstybės pareiga ypač svarbi nepopuliarių pažiūrų ar priklausantiems mažumoms asmenims, nes jie yra labiau pažeidžiami (2007 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 1543/06, 64 p., 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Alekseyev prieš Rusiją, pareiškimų Nr. 4916/07, 25924/08, 14599/09, 70 p.). Taigi, atsakovui manant, jog pareiškėjo organizuojama eisena negalės praeiti pareiškėjo nurodomu maršrutu dėl kavinių lauko terasų, atsakovas turėtų suderinti pareiškėjo ir atitinkamų kavinių valdytojų interesus, suderindamas laikiną atitinkamų kavinių lauko stalų ar kitos įrangos išsidėstymo pakeitimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimi laikini nepatogumai atitinkamų kavinių valdytojams ar klientams negali būti laikomi svarbesniais nei pareiškėjo konstitucinės teisės į susirinkimų laisvę įgyvendinimas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad laikini, neturintys tęstinio pobūdžio kitų asmenų teisių įgyvendinimui kilę trukdžiai, kai šios teisės nebūtų neproporcingai apribotos ar paneigtos, yra proporcingi teisės į susirinkimų laisvę užtikrinimo svarbai ir reikšmei (2013 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Toks aplinkybių vertinimas būdingas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. 2008 m. spalio 7 d. sprendime byloje Éva Molnár prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 10346/05, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, jog laikinas transporto ar pėsčiųjų eismo apribojimas pats savaime nelaikytinas tinkamu susirinkimo laisvės ribojimo pagrindu.

30. Dėl atsakovo argumento, kad dėl didelio žmonių skaičiaus gali kilti spūstis, pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų bei byloje esančių įrodymų, kad Laisvės alėjoje buvo organizuojami renginiai, kuriuose dalyvavo kur kas didesnis žmonių skaičius. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog anksčiau vykusių renginių metu kilo grėsmė žmonių sveikatai ar gyvybei. Teisėjų kolegijos nuomone, Laisvės alėjos schema, kuria remiasi atsakovas (IV t., b. l. 182–185), nepagrindžia, jog, kaip nurodo pareiškėjas, dėl numatomo eitynių dalyvių kiekio (3000) kiltų grėsmė žmonių sveikatai ar, prireikus, į Laisvės alėją negalėtų patekti skubios pagalbos automobiliai. Pareiškėjas nepateikia jokių skaičiavimų, kurie pagrįstų jo abstrakčius teiginius, o pareiškėjo nurodytoje schemoje pažymėti siauresni (3 metrų) praėjimai neapima viso Laisvės alėjos atitinkamose vietose pločio, tačiau tik jo dalis nuo pastatų iki dviratininkų tako arba nuo lauko kavinių iki medžių, neatsižvelgiant į bendrą Laisvės alėjos atitinkamose vietose plotį.

31. Dėl tą pačią dieną planuojamo mokslo metų pradžios renginio „Sveikas, rugsėji“, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (II t., b. l. 57, 61), šis renginys organizuojamas rugsėjo 4 – 5 d. Kauno miesto centre, senamiestyje ir jo prieigose, taigi ne tik Laisvės alėjoje. Atsakovas konkrečiais įrodymais nepagrindė, kad dėl mokslo metų pradžios renginio pareiškėjo rengiamų eitynių metu konkrečiose Laisvės alėjos vietose bus toks žmonių kiekis, dėl kurio kiltų reali grėsmė žmonių saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo rengiamų eitynių trukmė pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo sutrumpinta iki 3 valandų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai, atsakingai už pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą, tenka pareiga taip suderinti skirtingų organizatorių rengiamus susirinkimus, kad būtų užtikrintas visų dalyvių saugumas. Galimybės užtikrinti organizuojamo renginio dalyvių saugumą nebuvimas turėtų būti pagrįstas objektyviais įrodymais, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas tokios aplinkybės nepagrindė.

32. Atsakovas nurodo, kad pats pareiškėjas viešai pripažįsta, jog šios planuojamos eitynės yra keliančios visuomenės priešpriešą, todėl atsakovas privalo įvertinti gebėjimą užtikrinti visų eitynių dalyvių saugumą pareiškėjo nurodomu metu ir vietoje bei, esant labai tikėtinoms grėsmėms, tokių eitynių maršruto nederinti.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog susirinkimų laisvė apima teisę rengti taikius susirinkimus, kurie gali erzinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius jų skleidžiamoms idėjoms ar reikalavimams, o susirinkimo dalyviai turi turėti galimybę surengti susirinkimą be baimės, kad patirs oponentų fizinį smurtą; ši baimė gali atgrasinti asociacijas ir kitas grupes, palaikančias bendras idėjas ar interesus, nuo atviro nuomonių reiškimo dėl kontraversiškų klausimų, veikiančių visuomenę (žr., pvz., 1988 m. birželio 21 d. sprendimą Plattform „Ärzte für das Leben“ prieš Austriją, pareiškimo Nr. 10126/82). Aiškindamas Konvencijos 11 straipsnį Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad demokratija nereiškia paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo, t. y. turi būti pasiekta pusiausvyra, užtikrinanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir neleidžianti piktnaudžiauti dominuojančia pozicija; garantuodama demokratinį pliuralizmą valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms; esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime (2007 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje Bączkowski ir kt. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 1543/06, 63, 64, 67 p.).

34. Taigi atsakovo teiginiai, kad tai, jog planuojamos eitynės galimai kelia visuomenės priešpriešą, negali pagrįsti atsisakymo šias eitynes suderinti. Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti. To paties straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad, jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti.

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas, grįsdamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą, iš esmės vadovavosi abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Tai patvirtina ir tai, kad ginčijamame Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 4 d. rašte Nr. (33.205)R-1560 nėra nurodyta jokia materialinės teisės norma, kuria yra grindžiamas šis individualus administracinis aktas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįvykdė pareigos pagrįsti pareiškėjo teisės į susirinkimų laisvę ribojimą, yra teisėta ir pagrįsta.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negali įpareigoti Savivaldybės administracijos suderinti pareiškėjo organizuojamų eitynių pagal pareiškėjo nurodomą maršrutą, kadangi tokia viešojo administravimo funkcija yra priskirta ne teismui, o išimtinei savivaldybės kompetencijai.

37. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Remdamasis šia teisės norma pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, toks teismo sprendimas yra tinkamas, teisėtas ir pagrįstas, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į susirinkimų laisvę.

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė aplinkybės, kai apeliacinis procesas vyksta jau praėjus terminui (2021 m. rugsėjo 1 d. 11 val. 00 min.), kurį nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pranešime nurodytos vietos suderinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 18 val. 00 min. suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 28 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val. maršrutu, pagal kurį eitynių pradžia numatoma renkantis Nepriklausomybės aikštėje (prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Nuo Laisvės al. 15 iki Nepriklausomybės aikštės imtinai bus suformuota eitynių dalyvių kolona. Eitynių kolona judės Laisvės alėja nuo Soboro. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs susirenkant Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Likusi pirmosios instancijos sprendimo dalis paliktina nepakeista.

39. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų (2021 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitos bei mokėjimo sąrašo, V t., b. l. 70, 71) pareiškėjas už teisines paslaugas pagal 2021 m. rugpjūčio 27 d. atstovavimo sutartį (už atsiliepimo ir kitų reikalingų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-7437-422/2021) sumokėjo 1 500 eurų.

40. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

41. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11. punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 517,4 EUR, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1 500 EUR) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio (1,3 x 1 517,4 EUR = 1 972.62 EUR), todėl yra priteistinas pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją iki 2021 m. rugsėjo 3 d. 18 val. 00 min. suderinti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos 2021 m. gegužės 28 d. pranešime apie eitynių organizavimą pareiškėjo nurodytą vietą – 2021 m. rugsėjo 4 d. nuo 12 val. iki 15 val. maršrutu, pagal kurį eitynių pradžia numatoma renkantis Nepriklausomybės aikštėje (prie Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro). Nuo Laisvės al. 15 iki Nepriklausomybės aikštės imtinai bus suformuota eitynių dalyvių kolona. Eitynių kolona judės Laisvės alėja nuo Soboro. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99 kolona apsisuks ir judės tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal. Eitynės pasibaigs susirenkant Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui Gegužės 1-osios profesinei sąjungai iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius