2022-06-29 Nr. AB-17862-3-61-3-00918-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3002-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00918-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 22S61597 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai priklausė (duomenys neskelbtini). Teigė, jog 2018 metais (duomenys neskelbtini) prarado valdžią, todėl tėvai nutarė pasitraukti iš partijos. Nuo to laiko prasidėjo jų šeimos persekiojimas. Buvo įsiveržta į jų namus, išprievartautos ir nužudytos pareiškėjo motina ir sesuo, vėliau buvo pagrobta ir nušauta kita sesuo. Dėl persekiojimo pareiškėjas su tėvu persikėlė gyventi į kitą (duomenys neskelbtini) rajoną, o po to nusprendė išvykti iš šalies.

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas nepateikė jokių duomenų apie policijos generolą Y. J. iš (duomenys neskelbtini) miesto, ar jis yra žinomas, ar įtakingas savo šalyje, ar su juo susiję kokie nors nusikalstami veiksmai, kaip šiuo atveju, žemės pasisavinimai. Be to, nebuvo pateikta jokių duomenų, ar (duomenys neskelbtini) yra aktualus žemės nusavinimas iš pasiturinčių asmenų. Manė, kad Migracijos departamentas neturėdamas tokios informacijos, objektyviai negalėjo įvertinti pareiškėjui jo kilmės šalyje gresiančio pavojaus. Pareiškėjas akcentavo, jog Migracijos departamentas net nevertino jam kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturėjo nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pažymėjo, kad pats Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl manė, jog galimybė patirti smurtą kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta, juo labiau, kai pareiškėjo šeima jau yra nukentėjusi nuo minėto policijos generolo. Teigė, kad dėl šių priežasčių Migracijos departamentas turėjo surinkti naujausius ir aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo priežastys negalėjo būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes galėjo būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių – kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Nurodė, jog skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Manė, kad tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad savo elgesiu jis niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pažymėjo, kad bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nebuvo padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, visą laiką buvo geranoriškas, todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Teigė, kad dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Pažymėjo, kad jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas suprantamo tikslo sikimo – saugaus gyvenimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis pagrindė savo prieglobsčio prašymą ir kad Migracijos departamentas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog jam kilmės valstybėje kyla grėsmė būti nužudytam dėl savo tėvo noro palikti (duomenys neskelbtini) politinę partiją po (duomenys neskelbtini) rinkimų. Teigė, kad tyrimo metu buvo ieškoma informacijos apie asmenį R. I. M. ir jo sąsajas su (duomenys neskelbtini) partija. Atsakovas pažymėjo, kad buvo rastas asmuo R. K. M., kuris išties priklauso (duomenys neskelbtini) partijai ir 2021 m. spalį buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) provincijos gubernatoriaus patarėju, tačiau nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog tėvas dirbo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir pabėgo į (duomenys neskelbtini) po kažkurio laiko nuo pareiškėjo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentavo, kad taip pat nesutapo rasto asmens ir prieglobsčio prašytojo tėvo pavardžių užrašymas bei antras vardas, todėl konstatavo, kad R. K. M. nėra asmuo, kurį pareiškėjas įvardija kaip savo tėvą. Tyrimo metu iš atvirų šaltinių nebuvo rasta jokios kitos informacijos apie aukštas pareigas einantį galimą (duomenys neskelbtini) partijos narį R. M.. Nerasta ir informacijos apie (duomenys neskelbtini) bandymus fiziškai susidoroti su partiją palikti norinčiais nariais.

9. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas teigė, jog palikti partiją abu tėvai panoro po to kai (duomenys neskelbtini) prarado valdžią ir pareiškėjo motina bei pirmoji sesuo dėl šios priežasties buvo nužudytos 2018 m. liepą. Šiuo atveju akcentavo, kad pagal kilmės valstybės informaciją, J. K. iš prezidento posto nušalinę rinkimai (duomenys neskelbtini) įvyko tik (duomenys neskelbtini) pabaigoje, o realus posto perdavimas įvyko (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėjo pasakojime aptinkamas chronologinis neatitikimas. Pažymėjo ir tai, kad net ir po rinkimų praradus prezidento postą, (duomenys neskelbtini) partija išlaikė daugumą šalies parlamente ir daugumoje provincijų, o su naujuoju prezidentu iš karto pasirašė koalicinį susitarimą, faktiškai apribojusį jo galią suformuoti K. netinkančią vyriausybę iki pat šios koalicijos iširimo 2020 m. pabaigoje. Atsižvelgdamas į visa tai, atsakovas teigė, kad pareiškėjo pasakojimo dalis apie tėvo aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) partijoje ir patirtą persekiojimą po noro partiją palikti dėl „valdžios praradimo“ buvo vertinama kritiškai.

10. Atsakovas nurodė, kad jokių dokumentinių ar vaizdinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo motina ir dvi sesės buvo nužudytos, o į tėvą buvo kėsintasi, pareiškėjas taip pat nepateikė ir atviruose šaltiniuose duomenų apie šias galimas žudynes tyrimo metu taip pat nebuvo rasta. Pažymėjo, kad bendrai tokio pobūdžio žudynių (duomenys neskelbtini) 2018 m. nepatvirtino ir kilmės valstybės informacija.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teigė, jog jo antra sesuo 2019 m. buvo nužudyta (duomenys neskelbtini) universitete. Nurodė, kad tyrimo metu buvo aptiktas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) nuo policijos rankų išties žuvo trys (duomenys neskelbtini) universiteto studentai, tačiau šie studentai žuvo protestų prieš dujų ir elektros atjungimą universitete metu, ir žuvo ne universitete, o pakeliui nuo (duomenys neskelbtini) gubernatoriaus rezidencijos. Jokių kitų pranešimų apie žudymus (duomenys neskelbtini) universitete 2019 m. rasta nebuvo. Akcentavo, kad pareiškėjas teigė, jog jo tėvas yra partijos vardu kalbantis žinomas politikas, tačiau apie pasikėsinimus į tokio politiko šeimą ir jos narių žudymus (ypač vykdant tai viešoje vietoje) nebuvo aptinkama jokios informacijos. Vienintelis tariamas tėvo politinės veiklos įrodymas buvo pareiškėjo pateikta tariamai tėvui priklausanti (duomenys neskelbtini) nario kortelės kopija, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog šis dokumentas, tikėtina, yra suklastotas.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį. Teigė, kad šie skundo teiginiai nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi pareiškėjas konkrečiai net neįvardijo, kokios informacijos, kuri būtų aktuali pareiškėjo pasakojimo kontekste, Migracijos departamentas nesurinko. Be to, nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pažymėjo, kad, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią bei pakankamą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją (politinę padėtį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nurodytą (duomenys neskelbtini) partiją, bendrą saugumo situaciją šalyje ir kt.).

13. Atsakovo nuomone, taip pat nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kuriais pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje ir tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Migracijos departamentas nurodė, kad priimdamas Sprendimą, vertino bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat pažymėjo, kad nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias Sprendime daromas išvadas.

14. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Teigė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo nemotyvavo bloga savo ekonomine būkle ar negalėjimu gauti darbo kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, teigė, kad, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nebuvo susijusios su individualia pareiškėjo situacija ir tyrimo metu neprivalėjo būti vertinamos. Atsakovas nepagrįstais laikė ir skundo teiginius, kuriais pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jis yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir nustatomas draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta.

15. Atsakovas nurodė, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Šiuo atveju pažymėjo, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Atsakovas teigė, kad šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Pažymėjo, kad šios aplinkybes taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti M. M. (M. M.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo M. M. (M. M.) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatė, kad:

17.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. liepos 20 d. metu teigė, jog buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) dėl šeimoje kilusio konflikto dėl žemės. Pasak pareiškėjo, jo tėvas susipyko su savo broliu, kuris nenorėjo tą žemę parduoti. Dėdė nužudė pareiškėjo tėvą ir vėliau grasino tuo pačiu prieglobsčio prašytojui bei jo seserims, nes galvojo, kad pareiškėjas ir jo seserys nori atgauti žemę.

17.2. 2021 m. gruodžio 10 d. buvo atlikta išsami apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė jau visiškai kitokias išvykimo iš gimtosios šalies aplinkybes. Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog abu tėvai priklauso (duomenys neskelbtini) partijai. Kai (duomenys neskelbtini) partija prarado valdžią, tėvai panoro išeiti iš jos, tačiau šeimai buvo pradėta grasinti. Pareiškėjas teigė, jog nežinojo, kokį vaidmenį partijoje užėmė jo mama, tačiau tėvas atliko labai didelį vaidmenį ir kalbėjo partijos vardu, todėl jo nenorėjo paleisti iš partijos, nes tėtis žinojo daug partijos paslapčių. Nurodė, kad 2018 m. liepą, pareiškėjui būnant namie, (duomenys neskelbtini), atvyko 7 asmenų grupė, kuri išprievartavo pareiškėjo motiną bei vieną iš seserų, po to nušovė jas jo akivaizdoje. Pareiškėją paliko gyvą, kad jis galėtų apie įvykį papasakoti savo tėvui. Po šio epizodo nurodė, kad tėvas norėjo išvykti iš šalies, bet tada buvo sudėtinga tai padaryti, todėl pareiškėjas su tėvu ir kita sese persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tačiau 2019 m., sesei nuėjus į universitetą, ji taip pat buvo pagrobta ir nušauta banditų. Teigė, kad su tėvu persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajoną ir nusprendė išvykti iš šalies į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tėvas pareiškėjui padarė suklastotus dokumentus, ir jo vardą pakeitė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tėvas suorganizavo kelionę ir 2020 m. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini), o tėvas dar po kurio laiko išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmos apklausos metu jis pateikė klaidingus parodymus dėl traumuojančios patirties (duomenys neskelbtini).

17.3. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus pasakojimus jo kilmės valstybės informacijos kontekste, Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas, apžvelgęs pareiškėjo apklausų metu Migracijos departamente duotus paaiškinimus, skundžiamo Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavęs ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, įvertino esminius pareiškėjo paaiškinimų argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamentas, surinkęs duomenis, nerado informacijos, jog po (duomenys neskelbtini) įvykusių prezidento rinkimų, naujas prezidentas F. C. ir Demokratinės ir socialinės pažangos sąjungos partija (toliau – ir UDPS) siekė susidoroti su (duomenys neskelbtini) nariais ir jų atžvilgiu vykdė grasinimus, areštus ar kitokio smurtinio poveikio veiksmus. Taip pat nebuvo informacijos, kad su savo partijos nariais bandytų susidoroti pati (duomenys neskelbtini).

19. Teismas pripažino, kad nors politinis smurtas (duomenys neskelbtini) išties vyksta, (duomenys neskelbtini) pabaiga, kai šalyje prasidėjo politinė krizė dėl vykstančių prezidento rinkimų. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželį / liepą (duomenys neskelbtini) vyko masiniai protestai prieš pareigas dar einantį ir (duomenys neskelbtini) partijai priklausantį prezidentą J. K. Pažymėta ir tai, jog pagrindiniu smurto vykdytoju tuo metu buvo valstybinės saugumo institucijos, pavaldžios prezidentui K.. Tačiau atkreiptas dėmesys, jog jokių žinių apie (duomenys neskelbtini) partijos narių ar jų šeimos narių žudynes nei 2018 m. vasarą, nei 2019 m. aptikta nebuvo.

20. Teismas pažymėjo ir tai, kad Migracijos departamentas tyrimo metu siekė rasti informacijos apie asmenį R. I. M. ir jo sąsajas su (duomenys neskelbtini) partija. Atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu buvo rastas asmuo R. K. M., kuris išties priklauso (duomenys neskelbtini) partijai ir 2021 m. spalį buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) provincijos gubernatoriaus patarėju. Tačiau šiuo atveju pažymėta, jog pareiškėjas teigė, kad tėvas dirbo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir pabėgo į (duomenys neskelbtini) po kažkurio laiko nuo pareiškėjo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nesutapo rasto asmens ir pareiškėjo tėvo pavardžių užrašymas bei antras vardas, todėl teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad R. K. M. nėra asmuo, kurį pareiškėjas įvardijo kaip savo tėvą. Tyrimo metu iš atvirų šaltinių nebuvo rasta jokios kitos informacijos apie aukštas pareigas einantį galimą (duomenys neskelbtini) partijos narį R. M.. Nerasta ir informacijos apie (duomenys neskelbtini) bandymus fiziškai susidoroti su partiją palikti norinčiais nariais. Be to, pažymėta, kad pareiškėjas apklausos metu teigė, jog palikti partiją abu tėvai panoro po to kai (duomenys neskelbtini) „prarado valdžią“ (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo motina bei pirmoji sesuo dėl šios priežasties buvo nužudytos 2018 m. liepą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Migracijos departamento surinktą informaciją, J. K. iš prezidento posto nušalinę rinkimai (duomenys neskelbtini) įvyko tik (duomenys neskelbtini) pabaigoje, o realus posto perdavimas įvyko tik (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento nuomone, kad pareiškėjo pasakojime aptinkamas chronologinis neatitikimas.

21. Be to, teismas pažymėjo, jog nors po rinkimų, (duomenys neskelbtini) partija prarado prezidento postą, tačiau išlaikė daugumą šalies parlamente ir daugumoje provincijų, o su naujuoju prezidentu iš karto pasirašė koalicinį susitarimą, faktiškai apribojusį jo galią suformuoti K. netinkančią vyriausybę iki pat šios koalicijos iširimo 2020 m. pabaigoje. Atsižvelgdamas tai, pareiškėjo pasakojimo dalį apie tėvo aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) partijoje ir patirtą persekiojimą po noro partiją palikti dėl jo valdžios praradimo, teismas vertino kritiškai, kaip neatitinkantį realios situacijos.

22. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Migracijos departamentui ir teismui nepateikė jokių dokumentinių ar vaizdinių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo motina ir dvi sesės buvo nužudytos, o į tėvą buvo kėsintasi. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio žudynių (duomenys neskelbtini) 2018 m. nepatvirtino Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas teigė, kad jo antra sesuo 2019 m. buvo nužudyta (duomenys neskelbtini) universitete. Teismas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu buvo aptiktas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) nuo policijos rankų išties žuvo trys (duomenys neskelbtini) universiteto studentai, tačiau šie studentai žuvo protestų prieš dujų ir elektros atjungimą universitete metu, ir žuvo ne universitete, o pakeliui nuo (duomenys neskelbtini) gubernatoriaus rezidencijos. Jokių kitų pranešimų apie žudymus (duomenys neskelbtini) universitete 2019 m. rasta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad pasikėsinimai į tokio politiko šeimą ir jos narių žudymus turėjo pasklisti ir viešoje erdvėje, tačiau tokios informacijos nebuvo aptinkama, dėl ko visi šie pareiškėjo teiginiai vertinti kritiškai.

23. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė dokumentus, kurie galimai patvirtina jo istoriją – asmenų, kuriuos jis nurodo kaip tėvą (R. M.) ) ir motiną (C. B.) (duomenys neskelbtini) partijos narių korteles, C. B. (duomenys neskelbtini) partijos išduotą dalyvavimo patriotizmo skatinimo renginyje sertifikatą ir tris nuotraukas iš partijos renginių. Pateiktų nuotraukų bei C. B. vardu išduoto sertifikato autentiškumas abejonių nesukėlė, tačiau abejonių Migracijos departamentui kilo dėl R. M. (duomenys neskelbtini) nario kortelės autentiškumo.

24. Atkreiptas dėmesys, kad abiejų partijos kortelių, kurios, anot pareiškėjo, priklausė jo tėvams – tėvui R. M. ir motinai C. B., – skanuotų kopijų metaduomenys rodė, jog abu dokumentai buvo sukurti 2021 m. gruodžio 15 d., 11 valandą ir 28 minutės. Migracijos departamentas tyrimo metu lygindamas abi korteles nustatė, kad identiškose vietose matosi skanavimo / fiziniai defektai, vizualiai sutampa kortelių dešinioji dalis, sutampa ir kortelių brūkšniniai kodai, juose esantys fiziniai / skanavimo defektai bei bendra pikselių išklotinė, taip pat sutampa ir kitoje (duomenys neskelbtini) narių kortelių pusėje esantys defektai – neaiškūs pikselių fragmentai viršutinėse kortelių kampuose, silpnas ilgas įbrėžimas ir 2 maži tamsūs defektai kortelių dešinėje, 3 tamsūs taškai kortelių kairėje; ryškus baltas įbrėžimas kortelių vidurinėje dalyje virš (duomenys neskelbtini) žemėlapio; tamsus taškas kortelių apačioje. Taip pat sutampa visi kortelių šriftai, išskyrus kortelių numerio šriftą bei dydį. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad tyrimo metu pateikti įrodymai apie C. B. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) partijos politinėje veikloje (nuotraukos, sertifikatas) nekėlė abejonių dėl jų autentiškumo, tačiau palyginus C. B. kortelę su R. M. kortele, būtent pastarojoje kortelėje pastebimas ryškus jo nuotraukos vizualios kokybės skirtumas nuo kitų kortelės dalių, todėl tikėtina, kad panaudojus C. B. kortelę, buvo padirbta R. M. kortelė.

25. Teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, jog tarp jo nurodomos padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso. Teismas pažymėjo ir tai, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

26. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai nepatenkintas.

27. Teismas nurodė, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo įsitikinimu, nors ir prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) ir (ar) pat Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir jam teismo nustatytas 2 metų draudimo atvykti terminas.

28. Kadangi Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina ir uždraudimo atvykti į Lietuvą terminas sutrumpintas iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo suteikti prieglobstį argumentai neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau, teismo įsitikinimu, vadovaujantis Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeisdamas Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus. Likusi pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

III. 30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. skundą patenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, kadangi kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas prezidentas. ACLED (Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projektas, nevyriausybinė organizacija) yra pranešusi, kad per paskutiniųjų metų laikotarpį (duomenys neskelbtini) iš viso įvyko virš 3 tūkst. incidentų, kurių metu skelbiama apie 5,6 tūkst. mirčių atvejus. (duomenys neskelbtini) yra viena vargingiausių pasaulio šalių, vyksta nekontroliuojamų kovojančių grupuočių smurto protrūkiai. Pareiškėjo kilmės valstybė tik nuo 2019 m. bando atsitiesti po autokratiško valdymo, tačiau politinis nestabilumas, vyriausybės ginkluotųjų pajėgų savavaliavimas nesuvaldytas. Dėl pareiškėjo šeimos dalyvavimo politinio pobūdžio veikloje pareiškėjo saugumui kyla reali ir nuolatinė grėsmė.

32. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų. Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais Prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių, ir sudarant pareiškėjui galimybes paaiškinti / paneigti Migracijos departamento keliamas abejones. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl jo tėvų politinių įsitikinimų ir politinės veiklos. Pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė, nors visos aplinkybės nėra ištirtos.

33. Pareiškėjo teigimu, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą pareiškėjo kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį. Tai atlikti įpareigoja Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1 punktai, kuriuose įtvirtinta atsakovo pareiga surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjas konstatuoja, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

34. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Be to, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

35. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais prašo apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos. Šiuo atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių surinko kilmės valstybės informaciją, kuri yra aktuali pareiškėjo pasakojimo kontekste (apie politinę situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, pareiškėjo tėvo priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai ir kt.). Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti, kad surinkta informacija būtų nepakankama ar neteisinga. Taip pat atsakovas pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste

37. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

38. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

42. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau, teismo įsitikinimu, vadovaujantis Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeitė ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir tvirtina, kad Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

46. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

49. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

50. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

51. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutiniame interviu ir teismo posėdyje pareiškėjas baimę grįžti į kilmės šalį grindė tuo, kad jam kilmės valstybėje kyla grėsmė būti nužudytam dėl savo tėvo noro palikti (duomenys neskelbtini) politinę partiją po (duomenys neskelbtini) rinkimų.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo istorija atmestina kaip nepatikima, prieštaringa, jos nepatvirtina tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija – nerasta duomenų, jog po (duomenys neskelbtini) rinkimų (duomenys neskelbtini) pradėjo persekioti savo narius, pareiškėjo teiginių apie jo tėvo veiklą (duomenys neskelbtini) taip pat nepatvirtina jokia informacija iš atvirų šaltinių. Be to, pats pareiškėjas negalėjo nei tiksliai įvardinti tėvo partijoje užimamų pareigų, nei kokia veikla jis užsiėmė partijoje. Pareiškėjo nurodyta persekiojimų ir rinkimų data nesutampa su kilmės valstybės informacija, kad J. K. iš prezidento posto nušalinę rinkimai (duomenys neskelbtini) įvyko tik (duomenys neskelbtini) pabaigoje, o realus posto perdavimas įvyko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimas, kad jo tėvas užėmė reikšmingą postą partijoje, kalbėjo partijos vardu, neatitinka to, kad Migracijos departamentas nerado jokių viešai prieinamų duomenų apie tokį politinės partijos narį. Vienintelis tariamas tėvo politinės veiklos įrodymas buvo pateikta tariamai tėvui priklausanti (duomenys neskelbtini) nario kortelės kopija, kuria teismas nesivadovauja dėl šios nutarties 24 punkte aprašytų jos patikimumo trūkumų. Pareiškėjo teiginys apie motinos ir dviejų seserų nužudymus taip pat nėra patvirtintas jokiais įrodymais, jokiomis viešai prieinamomis žiniomis, kilmės valstybės informacija. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, visas pareiškėjo pasakojimas apie tariamas priežastis privertusias išvykti iš savo kilmės valstybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip nepagrįstas.

54. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad didesnes abejones pareiškėjo pasakojimu kėlė ir staigus motyvų, dėl kurių pareiškėjas paliko kilmės valstybę, pakeitimas. Pažymėtina, kad lyginant pirmąją ir antrąją apklausas kardinaliai skyrėsi priežastys, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę, o pagrindinė priežastis, kodėl per pirmąją apklausą pareiškėjas pateikė klaidingus parodymus, buvo traumuojanti patirtis (duomenys neskelbtini). Šis motyvas atmestinas, nes jis logiškai nesusijęs su įvykiais pareiškėjo kilmės valstybėje ir nėra priežastinio ryšio, kodėl pareiškėjas dėl patirties (duomenys neskelbtini), kurioje studijavo apie metus, išvyko, nes neturėjo pinigų susimokėti už studijas, negalėtų nurodyti teisingų ir tikrųjų grėsmių savo kilmės valstybėje, atvykęs į Lietuvą, kur prašo prieglobsčio. Taigi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti.

55. Nagrinėjamu atveju pagrįstai vertinta, jog pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia realus pavojus. Pažymėtina, kad pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės, kaip pats nurodo, 2020 m. rugpjūčio 18 d. studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą, kur praleido 11 mėnesių. Lietuvos-(duomenys neskelbtini) sieną kirto ir Lietuvoje buvo sulaikytas pareigūnų 2021 m. liepos 1 d. Pagal Dublino III reglamentą 2021 m. rugsėjo 9 d. grąžintas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Šis pareiškėjo elgesys nėra lemiamas, bet jis vertinamas kaip papildoma aplinkybė, nepatvirtinanti pareiškėjo pasakojimo patikimumo.

56. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas buvo 2 kartus apklaustas: vieną kartą pirminėje apklausoje 2021 m. liepos 20 d. ir dar kartą išsamiai 2021 m. gruodžio 10 d. 2021 m. gruodžio 10 d. apklausoje pareiškėjui buvo užduoti patikslinantys klausimai, paprašyta pateikti įrodymus, duotas kontaktinis el. pašto adresas dokumentams siųsti, pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, užduoti patikslinamieji klausimai, teismo posėdyje jam atstovavo advokatas, kuris teikė jo vardu teikė procesinius dokumentus. Taigi teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė paaiškinti jo pasakojimo neatitikimus. Apeliaciniame skunde jokių paaiškinimų dėl Migracijos departamento nustatytų jo pasakojimo trūkumų pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas skirtingose apklausose nurodo skirtingas savo gimimo datas. Į pareiškėjo amžių buvo atsižvelgta, todėl 2021 m. gruodžio 10 d. apklausoje dalyvavo advokatas ir vaiko teisių specialistė. Pareiškėjo amžių teismas vertina kaip pakankamą situacijai adekvačiai įvertinti ir paaiškinimams pateikti.

57. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą: nėra nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas ar kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai nusprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

59. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

60. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Migracijos departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė