2a9f73d0-8326-48ea-bf7f-cdae88110fa2 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-44-350/2014 Proceso Nr. 1-50-1-00121-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.1; 1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5 ; 2.1.8 (S)   N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2014 m. vasario 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko, Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant: prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,kaltinamajai R.

J.,ekspertei R. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., Pasvalio rajone, LR pilietė, iÅ¡situokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, turinti 9 klasių iÅ¡silavinimÄ , neteista, kaltinama pagal LR BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. J. turėdama iÅ¡ankstinę tyčiÄ nužudyti naujagimį, 2013 m. balandžio 4 d. apie 3val.

Panevėžyje, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje pagimdžiusi gyvÄ , iÅ¡neÅ¡iotÄ ir subrendusį vyriÅ¡kos lyties naujagimį, iÅ¡ karto po gimdymo įdėjo naujagimį į pirkinių maiÅ¡elį tarp rankÅ¡luosčio ir politileninės skiautės, užlenkdama maiÅ¡elį ir pakiÅ¡o jį po vonia, nuo ko, naujagimiui veidu remiantis į rankÅ¡luostį, dėl sumažėjusio oro kiekio jis mirė nuo mechaninės asfiksijos (uždusimo), tokiu bÅ«du tyčia nužudė mažametį savo vaikÄ dėl kÅ«dikystės esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 129 str. 2 d.1 p., 2 p.,3 p.Kaltinamoji R.

J. kalta neprisipažino. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį pajuto vaisiaus judesius, todėl įtarė, kad gali bÅ«ti nėščia. Iki to laiko nesuprato, kad laukiasi, nes jautėsi gerai, sirgo mėnesinėmis. Savo sugyventiniui apie nėštumÄ nesakė todėl, kad jo bijojo, jis pastoviai girtavo, prieÅ¡ jÄ smurtavo. Aplinkiniams irgi neigė esanti nėščia, nes bijojo, kad apie tai jie praneÅ¡ jos sugyventiniui, nes girdėjo jį sakant kitiems, kad užmuÅ¡ jÄ , jei ji pastos, o ji tuo metu jau buvo nėščia.

Apie jos nėštumÄ Å¾inojo tik draugė D. ir vaikai. 2013 metų vasarį sugyventinis pradėjo dirbti kitame mieste, tuomet ji planavo eiti pas gydytojus, tačiau nebespėjo. Ä®vykio dienÄ sugyventinis iÅ¡važiavo dirbti, o naktį jai pasidarė bloga, nuėjo į voniÄ , ėmė svaigti galva, ji nukrito, nugara atsitrenkė į voniÄ ir toliau nieko nepamena. Tokie priepuoliai jai yra buvę ir anksčiau. Kad gimdė, nepamena. Kaip vaikelis atsidÅ«rė maiÅ¡elyje, nežino. Vonioje iki įvykio galėjo bÅ«ti paliktas IKI maiÅ¡elis, nes ketino jį iÅ¡plauti.

Vaikas mirė, nes ji dėl užėjusio priepuolio nesugebėjo jo iÅ¡saugoti. TÄ naktį į voniÄ Ä—jo du kartus. PirmÄ kartÄ nuėjus pasidarė bloga, prarado sÄ monę. Dukra A. iÅ¡girdusi trenksmÄ atėjo pažiÅ«rėti kas nutiko ir rado jÄ gulinčiÄ , todėl padėjo nusigauti iki lovos. Skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , nes trenkėsi į voniÄ . Sužalojimai specialisto iÅ¡vadoje neužfiksuoti, nes jÄ tyrė praėjus savaitei po įvykio, sužalojimai jau buvo iÅ¡nykę. Medikų kviesti neprašė, nes buvo neorientuota.

Prašė kviesti draugę D.. Maždaug po pusantros valandos vėl ėjo į voniÄ , atsisėdusi ant klozeto vėl prarado sÄ monę. Atvažiavusi draugė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , vaikams ji liepė sutvarkyti namus, nes vonia buvo kruvina. Ligoninėje sakė, kad persileido, prarado vaikÄ , manė, kad persileido kai sėdėjo tualete, tačiau gydytojai pasakė, kad ji pagimdė, o ne persileido. Paskutiniais mėnesiais jos nėštumas jau matėsi, tačiau sugyventinis nesuprato ir neužčiuopė, kad ji nėščia.

Manė, kad turėjo gimdyti balandžio pabaigoje. Vaikelio laukė, buvo paruoÅ¡usi jam kÅ«dikio kraitelį. Viso buvo pastojusi aÅ¡tuonis kartus. Jos Å«gis 175 cm, svoris 52 kg. Liudytoja D. P. parodė, kad su R. J. bendravo artimai, matė ir žinojo, kad R. J. laukiasi, klausė jos apie tai, tačiau pastaroji savo nėštumÄ kategoriÅ¡kai neigė. Nors R. J. jai teigė, kad jos santykiai su sugyventiniu yra geri, tačiau ji matė, kad R. J. sugyventinio, kuris visada bÅ«davo iÅ¡gėręs ir agresyvus, bijo, jam nuolaidžiauja.

Maždaug prieÅ¡ savaitę iki įvykio ji, girdint R. J. sugyventiniui, buvo užsiminusi, kad R. J. galimai pagimdys sÅ«nų, tačiau iÅ¡ sugyventinio reakcijos suprato, kad apie R. J. nėštumÄ jis nieko nežino. Anksčiau ji R. J. yra atidavusi savo vaikų iÅ¡augtų rÅ«bų, tačiau Å¡iuo atveju rÅ«bų nedavė. 2013-04-04 apie 9 val. iÅ¡ R. J. gavo SMS žinutę, kuria ji prašė nuskausminamųjų, rašė, kad jai blogai. Pamanė, kad ji pagimdė. Nuvykus rado jÄ lovoje, jos veidas buvo geltonas.

Pagalvojo, kad ji persileido. Apie gimdymÄ R. J. nesakė. Matė, kad tuolete ant kilimo yra Å¡iek tiek kraujo. R. J. dukra A. sakė, kad naktį rado mamÄ gulinčiÄ koridoriuje. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ , nors R. J. tam prieÅ¡taravo. Atvykę medikai pasakė, kad vežajÄ jÄ Ä¯ ligoninę. IÅ¡eidama R. J. vaikams apie vonios tvarkymÄ nieko nesakė. BÅ«dama namuose iÅ¡ R. gavo žinutę, kad pareigÅ«nai rado kÅ«dikį. Po įvykio R. pasakojo, kad jai pasidarė bloga, ji iÅ¡griuvo tuolete ir nieko nepamena kas įvyko.

Minėjo, kad sugyventiniui apie nėštumÄ nebuvo sakiusi, nes jis visÄ laikÄ girtas, todėl bijojo jo reakcijos. Jos telefone R. įvardinta H., tai jos sena pravardė. Nežino, ar R. anksčiau turėjo persdileidimų tik yra pasakojusi, kad jos buvęs vyras uždusino vaikÄ , jÄ subadė. R. yra negerianti, labai rÅ«pinasi vaikais. Liudytoja L. K. parodė, kad su R. J. kaimynės, bendrauja du metus, santykiai draugiÅ¡ki. Su jos sugyventiniu taip pat bendrauja. Jis draugiÅ¡kas, tikrai kiekvienÄ dienÄ negeria.

Nematė, kad jis muÅ¡tųsi. Numaniusi apie R. J. nėštumÄ , klausė jos apie tai, tačiau ji neigė. Klausė ir sugyventinio, tačiau R. supyko, todėl ta tema nebekalbėjo. IÅ¡ sugyventinio reakcijos suprato, kad jam tai ne naujiena, nes kiek žino, kiti jo taip pat klausė apie R. J. nėštumÄ . Jis reagavo ramiai. Nežino, kodėl ji slėpė nėštumÄ . 2013-04-04 R. J. paskambino ir pasakė, kad jai pasidarė silpna, todėl jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, prašė pažiÅ«rėti vaikus.

Vėliau atvyko policija, sakė, kad nori pabendrauti su vaikais, klausė jų apie kraujÄ , kraustė konteinerius. Jai pasakė, kad įvyko gimdymas, klausė ar ji nieko nežinanti. Vėliau matė iÅ¡neÅ¡ant lavonėlį, kalbėjo su kaimynais, visi įtarė, kad R. J. buvo nėščia.Liudytoja B. P., parodė, kad ji kaip gydytoja ginekologė, bendravo su kaltinamÄ jÄ kaip paciente, atvežta į ligoninę. Ji sakė, kad jai gali bÅ«ti dviejų mėnesių nėštumas, nenorėjo gultis į ligoninę, tačiau dėl nukraujavimo ir sveikatos bÅ«klės nepajėgė atsisakyti bÅ«ti hospitalizuojama.

Atlikus abrazijÄ suprato, kad pacientė turėjo iÅ¡neÅ¡iotÄ nėštumÄ , kažkur turi bÅ«ti vaisius ir placenta ir tai tikrai nebuvo kelių mėnesių nėštumas, tačiau pacientė tai neigė. Tai buvo komplikacijų po gimdymo gydymas. KitÄ dienÄ pacientės bÅ«klei pagerėjus, ji buvo iÅ¡leista namo. Kaip gydytoja gali pasakyti, kad tokio sudėjimo moteriai neįmanoma pagimdyti, kad aplinkiniai nematytų nėštumo. Vėliausiai nuo 18 nėštumo savaitės ji turėjo justi vaisiaus judesius, virÅ¡ 37 savaičių – jau iÅ¡neÅ¡iotas nėštumas. Nėščiajai priepuoliai galimi dėl sunkių nėštumo komplikacijų - nėštumo toksikozės, kuri sukelia eklampsijos priepuolius, pasireiÅ¡kiančius traukuliais, aukÅ¡tu kraujospÅ«džiu, tinimu, bÅ«na pakitimai kraujyje, Å¡lapime.

Tai reanimacinių priemonių reikalaujanti bÅ«klė, nepraeinanti per 5 minutes. NepanaÅ¡u, kad kaltinamajai buvo priepuolis. Jos bendra bÅ«klė buvo vidutinio sunkumo. Jos darbo praktikoje nėra buvę tokių neaiÅ¡kių priepuolių, dėl kurių moteris netektų sÄ monės ir neatsimintų, kad pagimdė. BÅ«dama be sÄ monės ji negalėjo pagimdyti, nes tai gimdyvės fizinių pastangų reikalaujantis procesas ir sÄ monės netekimo atveju daromas Cezario pjÅ«vis. Å iai pacientei buvo tik mažakraujystė, sÄ lygota pakartotino gimdymo, dėl ko sunkiau traukiasi gimda ir dėl gimdos hipotonijos buvo gausesnis pogimdinis nukraujavimas.

Normalių mėnesinių nėštumo metu nebÅ«na.Liudytoja I. V. parodė, kad dirbant operatyvinėje vyko į ligoninę ir bendravo su kaltinamÄ ja, kuri teigė naktį pasijutusi blogai, vonioje netekusi sÄ monės, pamenanti kaip pradėjo kraujuoti vonioje, o ryte jos draugė iÅ¡kvietė medikus, kurie jÄ pristatė į ligoninę. Ji pasakojo, kad norėjo eiti pas ginekologÄ dėl mėnesinių užsilaikymo, apie nėštumÄ ir gimdymÄ nesakė. Teigė, kad atsigavusi vonioje matė kraujo klanÄ , dukra padėjo viskÄ sutvarkyti.

ApžiÅ«rint butÄ jame buvusių nepilnamečių vaikų klausė, ar nėra kruvinų daiktų, tuomet mergaitės nuvedė prie konteinerių, kur rado kruvinus skudurus, kilimėlį, todėl paskambino ekspertams, kurie po vonia rado į maiÅ¡Ä Ä¯dėtÄ kÅ«dikio lavonėlį. Mergaitės sakė, kad kruvinus daiktus liepė iÅ¡mesti mama.Liudytojas J. J. parodė, kad kaip pareigÅ«nas vyko į ligoninę ir bendravo su R. J. pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad ji galimai slėpė gimdymÄ . Ji aiÅ¡kino, kad buvo 2 mėn. nėščia ir persileido.

Su tyrėja ir eksperte vyko pas R. J. į namus. Ekspertė po vonia rado kÅ«dikio lavonėlį, įkiÅ¡tÄ Ä¯ maiÅ¡elį. Jis tuo metu bendravo to buto virtuvėje su vaikais. Vyriausias 16- metis sÅ«nus nurodė nieko nematęs, nepastebėjęs, kad motina nėščia. Mergaitės sakė, kad naktį girdėjo triukÅ¡mÄ ir matė nugriuvusiÄ mamÄ . Bute kraujo lyg ir nebuvo, konteineriuose rado iÅ¡mestÄ kruvinÄ takÄ , kurį sakėsi iÅ¡metusios mergaitės, po namų valymo.Liudytoja A. U. parodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje dalyvaujant vaiko teisių apsaugos atstovei, apklaususi kaltinamosios vaikus.

IÅ¡aiÅ¡kino jiems teisę neduoti parodymų prieÅ¡ mamÄ . SÅ«nus parodymus duoti atsisakė, mergaites apklausė joms sutinkus. Mergaitės aiÅ¡kino supratusios, kad mamai atsitiko persileidimas. Jos Å¡nekėjo apie didelį mamos pilvÄ , suprato, kas yra nėštumas, nes pamena kaip mama vaikščiojo su tokiu pilvu, o po to gimė sesė. Kažkuriai mergaitei motina buvo sakiusi, kad yra nėščia. Mergaitės, ypač A., viskÄ pasakojo labai sklandžiai. Jos teigė nemačiusios kÅ«dikio, negirdėjo jo riksmo.

Sakė, kad vonios kilimÄ suvyniojo jos. ViskÄ užrašė taip, kaip pasakojo mergaitės. Protokolus mergaitėms perskaitė vaikų teisių atstovė, po to jos protokolus pasirašė. Jų parodymai užraÅ¡yti teisingai.Liudytoja V. A. parodė, kad dalyvavo kaltinamosios dukros A. J. apklausoje. Liudytojai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų, bet ji sutiko bÅ«ti apklausta. Apklausos metu jai buvo užduoti klausimai, mergaitė atsakinėjo. Ji logiÅ¡kai pasakojo apie nėštumÄ , suprato, kas tai yra.

Tvirtina, kad jos parodymai užfiksuoti bÅ«tent tokie, kaip ji pasakojo.Liudytoja M. M. parodė, kad kaip vaikų teisių apsaugos specialistė dalyvavo tyrėjai A. U. apklausiant M. J.. Mergaitę atlydėjo patėvis. Jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų, bet ji norėjo juos duoti. Kalbėjo iÅ¡samiai, noriai, klausimus mergaitei uždavė tyrėja ir ji. Tiek liudytoja tiek ji po protokolu pasirašė, patvirtindamos jų teisingumÄ . Liudytoja M. J. teisiamojo posėdžio liudyti atsisakė, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. 2013-04-26 nepilnametės liudytojos M.

J. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad 2013 m. sausį pastebėjo padidėjusį mamos pilvÄ , suprato, kad mama nėščia, nes toks jos pilvas buvo kai ji laukėsi sesės U.. Su mama apie jos nėštumÄ nekalbėjo, kalbėjo tik su sesėmis A. ir E.. Matė namuose atsiradusius du maiÅ¡us su kÅ«dikio rÅ«bais. Maždaug po Velykų patėviui iÅ¡važiavus į darbÄ , sekantį rytÄ jai mama su A. pradėjo pasakoti apie tai, kad mama 3 val. nakties vonioje parkrito, pradėjo kraujuoti ir jai įvyko persileidimas – t.y. ji neteko kÅ«dikio.

Vonioje matė kruvinÄ kilimÄ ir klozetÄ . Apie 9 val. atvykusi mamos draugė D. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri mamÄ iÅ¡vežė. Ji su broliu T. ir A. sutvarkė vonios kambarį, jame buvusį kruvinÄ kilimÄ iÅ¡metė į Å¡alia namų buvusį konteinerį. Po pietų atvyko policijos pareigÅ«nai, klausė, kur buvo kraujo, ar negirdėjo kÅ«dikio riksmo, tačiau ji kÅ«dikio verksmo negirdėjo. KitÄ dienÄ grįžusi mama sakė, kad jų vonioje rado negyvÄ kÅ«dikį. Kaip jis ten galėjo atsirasti, mama apie tai jai nepasakojo.

Ji tik sakė, kad griuvo, susitrenkė galvÄ ir prarado atmintį, kas toliau atsitiko neatsimena. Nepamena, kad vonioje bÅ«tų laikomas maiÅ¡elis su užraÅ¡u IKI, nes tokius maiÅ¡elius laikydavo virtuvės spintelėje ( b.l. 92-93).Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad parodymų nenori duoti, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2013-04-26 nepilnametės liudytojos A. J. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad mėnesį iki įvykio pastebėjo padidėjusį mamos pilvÄ , suprato, kad ji laukiasi, nes toks mamos pilvas buvo, kai ji laukėsi sesės U..

Paklausus mamos ji atsakė, kad laukiasi vaikelio, daugiau apie tai nesiÅ¡nekėjo. Matė, kad R. (J.) su mama kalbėjosi apie nėštumÄ . Namuose atsirado naujų kÅ«dikio rÅ«belių. 2013-04-03 naktį pabudo nuo garso, lyg kažkas sunkus bÅ«tų nukritęs. Atidariusi savo kambario duris tarpduryje tarp vonios ir koridoriaus pamatė ant grindų gulinčiÄ ir dejuojančiÄ mamÄ . Priėjusi prie mamos pastebėjo, kad jos kojos, chalatas, naktiniai, Å¡lepetės kruvini. Padėjo mamai nueiti iki lovos ir atsigulti.

Tuo metu buvo 3 valanda nakties. Mama sakė, kad nesupranta kas atsitiko, iÅ¡bėjo daug kraujo, paprašė vandens ir iÅ¡valyti vonios kambaryje kraujÄ , kad atėję brolis ar sesės neiÅ¡sigÄ stų. Ji iÅ¡plovė koridoriuje ties vonios durimis kraujÄ , klozeto ir kilimo nevalė ir atsigulė prie mamos. Už 15-20 minučių mama vėl atsikėlė iÅ¡ lovos, užsidarė vonioje, po minutės vėl iÅ¡girdo kritimo garsÄ . Vonioje pamatė ant grindų sėdinčiÄ mamÄ , jos galva buvo atremta į voniÄ .

Ji buvo be sÄ monės, nereagavo. Pakvietė brolį, su kuriuo mamÄ nutempė į lovÄ , ji atsigulė Å¡alia. Apie 6 val., mama nubudusi pasakė, kad jai bloga, paskambino draugei D., kuri atvyko už pusvalandžio ir netrukus mama iÅ¡važiavo į ligoninę, sutvarkyti vonios neprašė. Brolio praÅ¡ymu vonioje buvusį kilimÄ iÅ¡metė į konteinerius Å¡alia namo, nes jis buvo purvinas, vonios netvarkė. Jokio maiÅ¡elio su užraÅ¡u „Iki“ vonioje nėra mačiusi. Po pietų į namus atvyko policijos pareigÅ«nai, paklausė, kada mamai prasidėjo kraujavimas.

Vėliau iÅ¡ kaimynės sužinojo, kad pareigÅ«nai jų vonios kambaryje atrado negyvÄ kÅ«dikį. Ji suprato, kad mama galėjo pagimdyti naktį kÅ«dikį. Ji naktį jokio kÅ«dikio verkimo negirdėjo. Kad mama pagimdė kÅ«dikį, jai nesakė (b.l.84-85).IÅ¡ 2013-04-04 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vonios kambaryje po vonia, prie pat rytinės sienos, apie 50 cm. nuo Å¡iaurinės sienos buvo rastas rusvos spalvos pirkinių maiÅ¡elis su užraÅ¡u “Iki”, nuplyÅ¡usia rankenėle, kuriame tarp drėgnų kruvinų rankÅ¡luosčių rastas vyriÅ¡kos lyties naujagimio lavonas.

KÅ«nas atvėsęs, sustingęs visose raumenų ir sÄ narių grupėse. VirkÅ¡telė nenukirpta, neužspausta, jos kitame gale iÅ¡likusi placenta. Å alia rasta plastikinė tualetinio popieriaus pakuotė. ApžiÅ«rint Å¡alia namo esančius konteinerius juose rasti: kilimas su rusvos spalvos dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ ir Å¡lapias į kraujÄ panaÅ¡iu skysčiu suteptas kilpinis rankÅ¡luostis ( b.l. 3-15). Daiktų - kilimo, rankÅ¡luosčio, krepÅ¡io ir popierinės skiautės apžiÅ«ra užfiksuota protokoluose ( b.l. 16-19,42-46).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad naujagimis gimė gyvas, išnešiotas ir subrendęs. Naujagimis mirė nuo mechaninės asfikcijos (uždusimo) dėl sumažėjusio oro kiekio. Į tai nurodo skystas tamsus kraujas, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuje, vidaus organų pilnakraujystė, smegenų pabrinkimas, esant lavonui “Iki” pirkinių maišelyje, veidu remiantis į rankšluostį. Tikėtina, kad naujagimis galėjo pragyventi iki vienos valandos po gimimo.

Labiausiai tikėtina, kad gimdymas vyko natūraliu būdu. Naujagimio kūne mechaninių sužalojimų nenustatyta. Virkštelė, jungianti naujagimį su placenta, neatidalinta, virkštelėje jokių mechaninių sužalojimų nenustatyta (b.l. 27-29).Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. buvo nėščia, nėštumas galėjo trukti 37-42 savaites. R. J. gimdė prieš kelias- keliolika valandų iki pristatymo į Panevėžio ligoninę, labiausiai tikėtina natūraliu būdu.

Tikėtina, kad gimdymas nebuvo prieÅ¡laikinis ir įvyko natÅ«raliu bÅ«du. R. J. kÅ«ne mechaninių sužalojimų nenustatyta (b.l. 32-33).  IÅ¡ medicininio pažymėjimo matyti, kad R. J. 2009 metais buvo diagnozuotas depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas (bl.168).  IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. J. Å¡iuo metu psichikos sutrikimų neturi. Veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu ji galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumÄ ir juos valdyti. R. J. galėjo suvokti pavojingos savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir valdyti savo veiksmus.

Su R. J. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ji gali dalyvauti ir būti apklausiama teisme. R. J. atsižvelgiant į jos psichinio išsivystymo lygį bei individualius psichoiginius ypatumus galėjo suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. R. J. atsižvelgiant į jos psichinio išsivystymo lygį bei individualius psichologinius ypatumus galėjo teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo metu jos elgesiui įtakos turėjo esami asteninio plano asmeniniai ypatumai (psichasteniškumas, nepasitikėjimas, socialinė introversija, pastovus stresas, emocinis bei fizinis diskomfortas, depresinė būsena).

R. J. įvykio padarymo metu fiziologinio afekto bÅ«senoje nebuvo. R. J. įvykio padarymo metu buvo daugiau depresinėje su nepakankamai tipiÅ¡kais fiziologiniam afektui bÅ«dingais požymių elementais bÅ«senoje ( b.l. 179-182).             Ekspertė R. M. parodė, kad byloje kaip teismo psichologė atliko R. J. ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Nustatė, kad R. J. įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje. Fiziologiniam afektui bÅ«tinos trys stadijos, tai staigus gilus susijaudinimas ir staigi reakcija į stresÄ , žmogus praranda sÄ monę, po to nieko nepamena.

Å iuo atveju R. J. nebuvo giliai susijaudinusi, prisimena atskirus momentus. Ji neminėjo, kad vaikas atsidÅ«rė maiÅ¡elyje, tik minėjo, kad naktį patyrė persileidimÄ , patyrė galvos traumÄ , nes galva trenkėsi į sienÄ , kažkuriuo metu prarado sÄ monę, buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Galima manyti, kad nuo galvos traumos, trenkiantis į sienÄ ji galėjo trumpam prarasti sÄ monę, tačiau iÅ¡ kaltinamosios parodymų teismui gali paaiÅ¡kinti, kad kaltinamoji sÄ moningai planavo kÅ«dikio uždusinimÄ jau slėpdama nėštumÄ , jos bÅ«sena nebuvo nulemta gimdymo, kÅ«dikis nebuvo planuojamas ar laukiamas.

Depresinės bÅ«senos ji galimai buvo jau iki įvykio. Yra duomenų, kad depresijÄ ji gydėsi ir anksčiau. Tiriama kaltinamoji suprato ekspertizės tikslÄ , viskÄ pasakojo nuosekliai, po to pasakė, kad ne viskÄ prisimena, matėsi, kad ji iÅ¡gyvena. Depresinė bÅ«sena kažkiek gali turėti įtakos asmens aplinkos suvokimui, įtakoti elgesį – bÅ«na prislopintas, lėčiau reaguoti į aplinkÄ , uždaresnis. Savo praktikoje nėra susidÅ«rusi, kad moteris nužudytų kÅ«dikį įtakoje bÅ«senos, iÅ¡Å¡auktos paties gimdymo.

Iš R. J. asmens duomenų matyti, kad ji turi 5 vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 157-158). Iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų matyti, kada, kiek ir kokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų nuo 1999-01-06 iki 2013-05-10 suteikta R. J.. Iš pažymos matyti, kad po paskutinio gimdymo, įvykusio (duomenys neskelbtini), pas medikus dėl nėštumo iki įvykio - 2013-04-04, R.

J. nesikreipė (b.l. 97-104).IÅ¡ LR VÄ® Panevėžio miesto poliklinikos pažymos matyti, kad R. J. 2013-04-23 dienai buvo užsiregistravusi pas Å¡eimos gydytojÄ I. Å . ir akuÅ¡erį ginekologÄ A. A. (b.l. 108).IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. J. pateikė iÅ¡taisytÄ priėmimo pas gydytojÄ talonÄ , kuriame nurodytas atvykimo laikas 04 mėn. 13 d. (b.l. 151, 152).IÅ¡ liudytojos D. P. mobilaus ryÅ¡io telefono apžiÅ«ros protokolo matyti R. J., įvardinta „H“, 2013-04-04 D. P. rašė žinutes: 08.14 nurodė, kad pasijuto blogai, naktį iÅ¡griuvo, A. jÄ pakėlė visÄ kruvinÄ , praÅ¡o vaistų nuo skausmo. 18.49 panešė, kad rado vaisių, bÅ«tų buvęs berniukas, tikisi jos pagalbos, nurodo, kad neiÅ¡gyvens, jaučiasi lyg mirusi (b.l. 58-68).

Tai, kad naujagimio lavonas su neatidalinta virkÅ¡tele ir placenta buvo rastas kaltinamosios buto vonios kambaryje įdėtas į pirkinių maiÅ¡elį kartu su drėgnais kruvinais rankÅ¡luosčiais, o maiÅ¡elis rastas pakiÅ¡tas po vonia iki pat galinės sienos, taip pat tai, kad, kaip parodė teisme apklausta liudytoja gydytoja ginekologė B. P., kad natÅ«ralus gimdymas gimdyvei esant nesÄ moningai neįmanomas, o R. J. kÅ«dikį pagimdė natÅ«raliai, visiÅ¡kai paneigia kaltinamosios versijÄ , kad gimdymo metu ji buvo be sÄ monės ir gimusio kÅ«dikio nematė – jei taip bÅ«tų buvę, R.

J. nei bÅ«tų galėjusi natÅ«raliai pagimdyti, nei pagimdytÄ naujagimį įdėti į maiÅ¡elį ir jį pakiÅ¡ti po vonia. Å ios aplinkybės rodo, kad R. J. taip elgėsi sÄ moningai. Tai patvirtina ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vada, kad veikos padarymo metu R. J. galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumÄ ir juos valdyti. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada neginčijamai įrodyta, kad R. J. pagimdė iÅ¡neÅ¡iotÄ , subrendusį ir gyvÄ kÅ«dikį, o mirė jis praėjus labai trumpam laikui– ne daugiau kaip valandai po gimdymo, nuo mechaninės asfikcijos – dėl to, kad bÅ«damas pirkinių maiÅ¡elyje veidu rėmėsi į rankÅ¡luostį.

Tai rodo, kad R. J. pagimdyto kūdikio mirties priežastimi buvo kaltinamosios tyčinis akivaizdžiai naujagimio gyvybei pavojingas elgesys – iš karto po gimdymo jo įdėjimas į maišelį, kur jis, veidu atsirėmęs ( ar atremtas) į ten buvusį rankšluostį, užduso. Kadangi visuotinai žinoma, taip pat ir iki nagrinėjamo įvykio 5 vaikus pagimdžiusiai ir juos paauginusiai kaltinamajai, kad žmogaus naujagimis yra visiškai bejėgis ir jis be pašalinės pagalbos išgyventi neturi jokios galimybės, juo labiau įdėtas į pirkinių maišelį ir pakištas po vonia.

Aplinkybę, kad kaltinamoji nesiruošė auginti gimusio kÅ«dikio, o ruošėsi nusikaltimui iÅ¡ anksto, akivaizdžiai rodo ir jos elgesys iki gimdymo – savo nėštumÄ , net ir esant akivaizdžiai matomiems požymiams, kuriuos pastebėjo ir kaltinamosios mažametės dukterys, R. J. neigė pokalbiuose tiek su savo artima pažįstama D. P., tiek su kaimyne L. K., bÅ«dama nėščia į jokiÄ gydymo įstaigÄ nėštumo stebėjimui nesikreipė, nors, kaip matyti iÅ¡ Ligonių kasos pažymos, iki tol prieÅ¡ visus ankstesnius gimdymus tai darydavo, prasidėjus gimdymui taip pat nesikreipė į gydymo įstaigÄ , o po gimdymo kilus komplikacijoms, pagalbos ieÅ¡kojo vėlgi ne gydymo įstaigoje, o prašė savo pažįstamos D.

P. atvežti skausmÄ malÅ¡inančių tablečių, nesutiko su D. P. pasiÅ«lymu vykti į ligoninę. Liudytoja B. P. nurodė, kad R. J ., kuriai buvo nustatytas iÅ¡neÅ¡iotas nėštumas teigė, kad ji nėščia tik apie du mėnesius, nenorėjo gultis į ligoninę, tačiau nepajėgė atsisakyti bÅ«ti hospitalizuojama ir buvo gydoma dėl gimdymo sukeltų komplikacijų. Toks R. J. elgesys iki ir po gimdymo aiÅ¡kiai rodo, kad ji įdėdama kÄ tik pagimdytÄ savo naujagimį į pirkinių maiÅ¡elį ir pakiÅ¡dama jį po vonia veikė tiesiogine tyčia, norėdama ir kryptingai siekdama naujagimio mirties.

Aplinkybė, kad R. J. apie savo nėštumÄ paklausta buvo užsiminusi savo tuo metu dar 13 metų neturėjusiai dukrai A., visų aukščiau aptartų įrodymų kontekste sprendžiant R. J. kaltės klausimÄ yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes R. J. buvo sukÅ«rusi legendÄ apie persileidimÄ , kuria mėgino įtikinti net ir gydytojÄ ginekologę. Tokiu bÅ«du, aukščiau aptartų teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu visiÅ¡kai įrodyta R. J. kaltė tyčia nužudžius savo pačios kÄ tik pagimdytÄ kÅ«dikį (dėl mažametystės esantį bejėgiÅ¡kos bÅ«senos asmenį) ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus.Kaltinamosios R.

J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, BK 41 str. apibrėžtÄ bausmės paskirtį, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes:R. J. tiesiogine tyčia padarė baigtÄ labai sunkiems nusikaltimams priskiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ , sukėlusiÄ neatitaisomas pasekmes, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už tėvų valdžios nepanaudojimÄ dėl to, kad jos vaikai buvo padarę veikas, turinčias administracinės teisės pažeidimų požymių, tačiau nuobaudos, suėjus ATPK 36 straipsnyje numatytiems terminams nebegalioja, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai, yra tik 9 klasių iÅ¡silavinimo, gyvena kartu su sugyventiniu, kuris dirba komandiruotėse ir, kaip nurodė liudytoja D.

P., dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jų tarpusavio santykiai pakankamai įtempti. R. J. augina 5 vaikus, vienai dukrai yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b.l. 95), ryšys su vaikais labai stiprus (liudytojos D. P. parodymai). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu nustatyta, kad nusikalstamam R. J. elgesiui įtakos turėjo asteninio plano (bendro fizinio ir psichinio silpnumo, bejėgiškumo) asmenybiniai ypatumai (nepasitikėjimas, socialinė introversija (uždarumas), pastovus stresas, emocinis ir fizinis diskomfortas, depresinė būsena). Visos šios aplinkybės rodo, kad R.

J. motyvÄ padaryti nagrinėjamÄ nusikaltimÄ nulėmė susiklosčiusių santykių Å¡eimoje ir jos pačios asmenybinių ypatumų visuma, nors iÅ¡ esmės R. J. nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, todėl, kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju bausme turi bÅ«ti siekiama tik nubausti R. J. už jau padarytÄ nusikaltimÄ ir paveikti jÄ , kad ateityje vėl nenusikalstų. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuri geriausiai padėtų pasiekti bausmės tikslus.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone yra aiÅ¡kiai per griežta ir ji nagrinėjamu atveju nebÅ«tų teisinga, o bausmės paskirtis visiÅ¡kai galėtų bÅ«ti įgyvendinta tik paskyrus savo dydžiu Å¡velnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę (BK 54 str. 3 d.).Kadangi Å¡ioje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. J. buvo skirtos kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji Å¡ias kardomÄ sias priemones bÅ«tų pažeidusi, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jų keisti nėra jokio pagrindo.

Kadangi byloje esantys daiktiniai įrodymai – pirkinių maiÅ¡elis, rankÅ¡luostis, kilimas yra menkaverčiai ir kaltinamoji nepageidavo, kad jie bÅ«tų jai grÄ Å¾inti, todėl jie, kaip ir naujagimio lavono kraujo pavyzdys, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. teismas n u s p r e n d ž i a :  R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti jÄ laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

KardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.Daiktinius įrodymus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėjai                                                               Algirdas Gaputis                                                                           ArtÅ«ras Ridikas                                                                           Valdas Petras Meidus