2018-04-18 Nr. AB-7954-3-61-3-04525-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-411-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04525-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B., D. B., A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. B., D. B., A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai D. B., D. B., A. B. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė skundą, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–4, 22–25), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 49SFN-708-(14.49.104), taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir įpareigoti derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 30-283 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti 0,27 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kurio tikslas yra sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvojoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

3. Nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 49SFN-708-(14.49.104.) pateikė atsisakymą derinti Projektą, nurodant, kad minimas laisvos valstybinės žemės plotas šiaurės rytinėje pusėje ribojasi atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir nurodytoje teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiavimu iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai šį raštą apskundė NŽT direktoriui.

4. Teigė, jog išnagrinėjus skundą, NŽT 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu skundą atmetė ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvę ir formuojamo valstybinės žemės sklypo dalį jungia įrengta asfaltuota nuovaža, pažymėta Projekto planinėje medžiagoje, todėl į žemės saklypą galima privažiuoti, be to žemės sklypas didesnis kaip 0,04 ha.

5. Pareiškėjai nesutiko su priimtais sprendimais, nurodė, jog Projekto rengimo pradėjimui, Projektas buvo peržiūrėtas visų kontroliuojančių institucijų ir suteikti visi reikiami leidimai jį rengti.

6. Pareiškėjų vertinimu, ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos, Nutarimas) 2.15. punkte reglamentuotą „įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką“, nes šiaurės rytinėje pusėje ribojasi ne su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o su miesto gyvenamojoje vietovėje esančiu valstybinio miško plotu, o iš kitų pusių ribojasi su privačiais žemės sklypais. Tuo tarpu NŽT klaidingai nurodo, kad į formuojamą teritoriją galima įvažiuoti jau esamu įvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės arba suprojektuoti nuvažiavimą nuo Nemenčinės plento, kadangi Nemenčinės plentas yra B1 kategorijos gatvė, o (duomenys neskelbtini) gatvė yra D1 kategorijos gatvė. Kartu atkreipė dėmesį, kad Nemenčinės plento atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių jau yra du įvažiavimai, todėl trečiojo įvažiavimo įrengimas neįmanomas.

7. Pareiškėjai pažymėjo, kad NŽT rašte minimas esamas įvažiavimas negali būti naudojamas, nes: a) neturi techninio projekto ir nėra suderintas su jokiomis institucijomis; b) neatitinka STR reikalavimų; c) didžiąja savo pločio dalimi aptarnauja privatų sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl privatų sklypą aptvėrus, įvažiavimas taptų nebegalimu naudoti.

8. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. el. 28–35).

9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 1403 kv. m. ploto žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). D. B. priklauso 1065/1043 žemės sklypo dalis, A. B. ir D. B. – 338/1403 žemės sklypo dalis.

10. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad minimas žemės skylas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, nes, pirma, valstybinės žemės plotas neatitinka Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuluoto žemės sklypo, be to, minėtas formuojamas valstybinės žemės plotas yra didesnio (1219 kv. m) ploto.

11. Pažymėjo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje M1:500, dešinėje pusėje esančioje lentelėje su sklypo duomenimis yra akivaizdžiai nurodyta, kad 4–5 taškai plane ribojasi su VŽF (valstybinės žemės fondas), tai yra valstybine žeme, todėl atsižvelgus į pareiškėjų pateiktą Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų schemą, kurioje miško riba nesutampa su ginčo sklypo riba bei pareiškėjų patvirtinimą, kad toje vietoje valstybinis miškas nėra įregistruotas, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo sklypas ribojasi ne su laisva valstybine žemę, o su valstybiniu miško sklypu.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad prie ginčo sklypo negali būti privažiavimo. Formuojamos valstybinės žemės ploto dalies, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje M1:500, pažymėtos ribų linijos posūkio taškais 4, 5, 13 ir 10 šiaurinė dalis minėtame projekte yra pažymėta siūlomo kelio servituto sutartiniu ženklu. Tai akivaizdžiai parodo, kad iki formuojamos valstybinės žemės ploto dalies yra planuojamas, o kartu ir galimas, privažiavimas.

13. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento 2015 m. vasario 3 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr.A648-69/15(2.14.2.12-MP8) 5.5 punkte įtvirtinta, kad projekte turi būti numatyta galimybės į žemės sklypus įvažiuoti keliu, besijungiančiu su Valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą ar pasiūlyti servitutą.

14. Atsakovo vertinimu, minėtas formuojamas valstybinės žemės plotas yra didesnio ploto (1219 kv. m), tuo tarpu pagal Nutarimo 2.15 punktą įsiterpusio sklypo plotas negali viršyti 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjų D. B., D. B., A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą: besiribojančiu su komercinės paskirties sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų plotai 0,04 ir 0,08 ha. Projekto tikslas: nupirkti ne aukciono būdu įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungiant su komercinės paskirties sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. 1. 59).

17. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-809 išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (b. 1. 72). 2015 m. vasario 20 d. matininkas M. K. kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto suderinimo (b. 1. 82). NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir susijusius dokumentus, 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 49SFN-708-(14.49.104) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, atsakė, kad pageidaujamas prijungti žemės sklypas nėra įsiterpęs ir ribojasi su laisva valstybine žeme (b. e1. 76). Pareiškėjai dėl minėto priimto sprendimo pateikė skundą NŽT, kuriuo nesutiko su minėtu sprendimu, ir prašė jį panaikinti bei derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus miesto skyrių (b. 1. 66). NŽT 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 1SS-2377-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, išnagrinėjusi pateiktą skundą, atsakė, kad prašomas prijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir šis valstybinės žemės plotas gali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas turintis privažiavimą, todėl nėra pagrindo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. (b. 1. 63).

18. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui yra aktualus Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2014-03-28).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1480-662/2015 pažymėjo, kad asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą, kuris įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

20. Teismas nustatė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčo teritorija (1219 kv. m valstybinės žemės sklypas), rytinėje, pietinėje, vakarų centrinėje dalyse ribojasi su suformuotais privačiais žemės sklypais, ir dėl to ginčo nėra. Taip pat ginčo nėra, kad ginčo sklypą sudaro ne siaura juosta, šlaitai ar griovos.

21. Ginčas kilo dėl to, ar šiaurės rytinėje dalyje ginčo žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo. Teismas išanalizavo į bylą pareiškėjo pateiktą įrodymą – Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį (b. l. 7) ir pažymėjo, kad pateiktame brėžinyje, kaip teisingai nurodė atsakovas, taškai 4-5 pažymėti kaip besiribojantys su „VŽF“, t. y. valstybinės žemės fondu. Teismo vertinimu, pareiškėjas minėtu įrodymu nepaneigė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pripažinti ginčo sklypą įsiterpusiu, o pateikė atsakovo poziciją patvirtinantį įrodymą. Be to, pareiškėjo pateikta Lietuvos Respublikos Miškų kadastro duomenų schema (b. l. 9), taip pat neįrodo, kad kaimyninis sklypas yra valstybinis miškas, nes taškai ir ribos nesutampa. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, kad šiaurės rytinėje dalyje ginčo žemės sklypas ribojasi ne su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo, o su valstybiniu mišku.

22. Teismas nustatė, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra 1219 kv. m., t .y. 0,1219 ha, kas sudaro daugiau negu 0,04 ha, tačiau atkreipė dėmesį, kad matininko M. K. parengtame aiškinamajame rašte (b. l. 40–41) nurodyta, kad žemės sklypo (plotas 0,1219 ha) pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl remiantis pateikta informacija ginčo žemės sklypas neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, kadangi kitose teritorijose maksimalus dydis neturi viršyti ne 0,04, o 0,5 ha. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad sklypas yra per didelio ploto bei vertino, jog atsižvelgiant į ginčo sklypo paskirtį, sklypas atitinka teisės aktų reikalavimus valstybiniam žemės sklypui įgyti nuosavybėn be aukciono, kuris įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

23. Nustatė, kad į ginčo sklypą galimas privažiavimas, nes ginčo sklypas yra ne vienintelis toje teritorijoje sklypas, kuriam kyla privažiavimo į sklypą klausimas. Teritorijoje esantis sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra funkcionuojantis, jam nustatytas privažiavimas, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (b. l. 90) nurodyta, kad yra asfaltuota nuovaža ir kelio servitutas. Taigi tuo pačiu privažiavimu gali naudotis ir ginčo žemės sklypas. Teismas vertrino, jog nepagrįsta teigti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavimą turi, o ginčo žemės sklypas, iš trijų pusių supantis minėtą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tokio privažiavimo negali turėti.

24. Teismas vertino, jog ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, nes netenkina visų Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punkto sąlygų ir teismų praktikos, kadangi ginčo sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo, ir jame galima suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiavimu.

25. Teismas darė išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 49SFN-708-(14.49.104) teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 26. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą bei įpareigoti derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

27. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, nes netenkina visų sąlygų, keliamų tokiam sklypui.

28. Pareiškėjai vertina, kad teismas netinkamai išanalizavo pareiškėjų pateiktą įrodymą – žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį, ir todėl neteisingai konstatavo, kad taškai 4-5 ribojasi su valstybinės žemės fondu, o ne su valstybiniu mišku.

29. Teigia, kad 2015 m. balandžio 2 d. Valstybinė miškų tarnyba suderino sklypo ribą su valstybiniu mišku taškuose 4-5, tą įrodo pateiktas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:500 sprendinių brėžinys, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog šiaurės rytinėje dalyje ginčo žemės sklypas nesiribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo.

30. NŽT Vilniaus miesto skyrius su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas.

31. Nurodo, jog tam, kad valstybinės žemės plotas būtų laikomas įsiterpusiu ir galėtų būti perleidžiamas besiribojančių sklypų savininkams (nuomininkams) yra būtina konstatuoti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punkte nustatytų sąlygų visumą, vienos iš sąlygų nebuvimas lemia, kad valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu ir atitinkamai negali būti perleistas gretimo žemės sklypo savininkui.

32. Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Ml:500 sprendinių brėžinį ir 2015 m. birželio 16 d. atlikęs ginčo teritorijos patikrinimą vietoje, pagrįstai nustatė, kad formuojamas 1219 kv. m ploto ginčo valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintų reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui, kadangi jis šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo ir šioje teritorijoje šiaurės rytinėje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pusėje yra galimybė suformuoti atskirą racionalių ribų žemės sklypą su esamu privažiavimu iš (duomenys neskelbtini).

33. Taip pat pažymi, kad prie ginčo valstybinio žemės sklypo dalies, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje Ml:500, pažymėtos ribų linijų posūkio taškais 4, 5, 13 ir 10 šiaurinė dalis minėtame projekte yra pažymėta siūlomo kelio servituto sutartiniu ženklu. Tai akivaizdžiai parodo, kad iki šios formuojamos valstybinės žemės ploto dalies yra planuojamas, o kartu ir galimas, privažiavimas. Be to, iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad (duomenys neskelbtini)gatvę ir formuojamą ginčo teritoriją, kuriai siūloma nustatyti kelio servitutą, jungia įrengta asfaltuota nuovaža, kuri sutartiniais ženklais yra pažymėta ir minėto projekto planinėje medžiagoje.

34. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2015 m. vasario 3 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-69/15(2.14.2.12-MP8) 5.5 punkte įtvirtinta, kad projekte turi būti numatyta galimybė į žemės sklypus įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą ar pasiūlyti servitutą.

35. Teigia, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalo ne formaliai įvertinti ar Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, o išnagrinėti visas aplinkybes ir nustačius, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, negali tvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjų skundžiamus NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos raštus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Pažymėtina, kad ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

37. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 49SFN-708-(14.49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-2377-(8.5), kuriais buvo atsisakyta derinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje, prijungti ne aukciono tvarka įsiterpusį 1219 kv. m laisvą valstybinės žemės plotą.

39. Ginčijami sprendimai iš esmės grindžiami tuo, kad pareiškėjų norimas įsigyti žemės sklypas neatitinka laisvos, įsiterpusios valstybinės žemės statuso, t. y. žemės plotas yra didesnio, nei numatyta Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punkte, ploto.

40. Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

41. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo) 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu, jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio - šių sklypų savininkams. Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 papunktyje reglamentuota, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nėra laikomas plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

42. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: o būtent, kai asmuo išreiškia valią įsigyti tokį žemės sklypą; šis žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; sudaroma pirkimo – pradavimo sutartis ir kt.

43. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai, yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė - įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

44. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus yra ginčo žemės sklypo statuso klausimas, t. y., ar jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius ar ne. Iš šios teisės normos matyti, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau, ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų prašomas prijungti prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvos valstybinės žemės plotas yra 1219 kv.m dydžio, be to atsižvelgiant į sklypo duomenis, yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą ar sklypus. Taip pat, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog formuojamas ginčo žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu.

46. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad formuojamas žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo statuso, t. y. neatitinka kriterijų įtvirtintų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte bei nesuderinama su reikalavimais, numatytais Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punkte. Tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. B., D. B., A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys