2a9b4ec5-022c-425c-bfdd-11ec3dc2fd08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-2909-189/2012                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-01039-2012-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Žalnieriūnienės,             dalyvaujant pareiškėjui K.

S.,             atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Vilniaus pataisos namų atstovei Miglei Einorytei,             atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzai,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

S. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

             1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2012-03-13 sprendimÄ Nr. 42-1-180;              2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-03-15 sprendimÄ Nr. 23-1111;              3) įpareigoti Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiÅ¡kėjÄ ir brolį D. S. tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti paskirti kartu į vienus pataisos namus;

             4) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;              5) iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.             Paaiškino, kad kartu su broliu (dvyniu) D. S. laisvės atėmimo bausmę atlikdami Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) ir norėdami išvengti Vilniaus PN pareigūnų ir nuteistųjų spaudimo, raštu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių ir į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorių, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl pastarųjų pervežimo į kitus pataisos namus.             Institucijų skundžiamais sprendimais buvo atsakyta, kad klausimas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus yra sprendžiamas tik brolio D.

S. atžvilgiu, o tuo tarpu pareiÅ¡kėjÄ atsisakytina perkelti į kitus pataisos namus.             Nesutikimo su priimtais sprendimais argumentus pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog tokiÄ galimybę (perkėlimÄ Ä¯ kitus pataisos namus), reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65-69 str., kiti bausmių vykdymo teisės aktai, bei 2006 m. Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtų Europos kalinimo taisyklių 17.1, 17.2, 17.3 punktai. Kaip perkėlimo argumentÄ nurodė ir tai, jog Vilniaus PN yra nuteistųjų, kurie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai ir dėl ko vėliau galėtų kilti konfliktai ar provokacijos.

Taip pat pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjÄ su broliu lanko tik viena senelė, o atliekant bausmę skirtinguose PN jai bus sunku atvykti į pasimatymus.             Pažymėjo, jog bÅ«tent dėl neteisėtų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtų sprendimų pastarasis patyrė emocinį dvasinį sukrėtimÄ bei bendravimo galimybių sumažėjimÄ dėl ko ir prašė priteisti neturtinę žalÄ .             Teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti.             Atsakovai Lietuvos valstybei, atstovaujami Vilniaus pataisos namai ir Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 19-20) nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Vilniaus PN dirbančių specialistų pažymų (b. l. 21-23), brolių laikyti vienuose PN yra netikslinga, nes, tai trukdo bausmės tikslų siekimui.

Pažymėjo, jog pareigÅ«nų, stebėjusių pareiÅ¡kėjo elgesį vertinimu, pastarasis sunkiai adaptuojasi izoliacijos sÄ lygomis, dalyvauja konfliktinėse situacijose, taip pat yra įtakojamas savo brolio D. S.. Pabrėžė, kad buvo pastebėta, jog brolius perkėlus į skirtingus bÅ«rius jų elgesys pagerėjo. Tuo remiantis buvo nuspręsta, kad broliams laisvės atėmimo bausmes yra tikslinga atlikinėti skirtinguose PN.             Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog teisės aktai neleidžia brolius laikyti atskirai yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato galimybės giminystės ryÅ¡ių pagrindu asmenų neperkelti į skirtingus PN.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad juos lanko tik viena senelė, neatitinka tikrovės, nes pareiÅ¡kėja lanko ir žmona.             Dėl skundžiamo 2012-03-13 sprendimo nurodė, jog tai tik informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas, pareiÅ¡kėjui nesukeliantis teisinių pasekmių.             Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes pareiÅ¡kėjas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų bÅ«tinų neturtinei žalai pagrįsti.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.             Atsakovai Lietuvos valstybei, atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo (b. l. 12-14) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas Departamento 2012-03-15 sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo skundÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.             Pažymėjo, kad nuteistųjų perkėlimÄ iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 72 p., tačiau, iÅ¡imtinio pobÅ«džio aplinkybių, suteikiančių galimybę nuteistÄ jį perkelti į kitÄ pataisos įstaigÄ , sÄ raÅ¡o nepateikiÄ , todėl spręsti ar atsiradusios aplinkybės yra iÅ¡imtinės turi teisę tik tos įstaigos vadovas.

Nurodė, jog tokių iÅ¡imtinių aplinkybių pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nustatyta nebuvo.             Dėl argumento priteisti neturtinę žalÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų liudijančių jam padarytÄ neturtinę žalÄ .             Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.             Skundas atmestinas.             Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.

Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui. Ginčo Å¡alių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (LR ABTÄ® IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).             Negali bÅ«ti įrodymo Å¡altinis tik asmens pareiÅ¡kimas ar atsakovo paaiÅ¡kinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kuriÄ nors bylai turinčiÄ reikÅ¡mės aplinkybę (t.y. pareiÅ¡kėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytas aplinkybes turi pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais bei, esant bÅ«tinybei, nurodyti ABTÄ® 58 str.

– neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).              PareiÅ¡kėjas skunde nurodytais motyvais nepatvirtino ginčijamų sprendimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo bei tuo pagrindu turėjusios atsirasti neturtinės žalos pagrįstumo.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų, kurie pareiÅ¡kėjo teigimu naikintini.             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, atliekantis bausmę Vilniaus pataisos namuose su 2012-02-20 skundais dėl pastarojo ir jo brolio D.

S. perkėlimo į Marijampolės pataisos namus, nes pareiÅ¡kėjo teigimu, jis negalintis bausmės atlikinėti vienoje įstaigoje su baudžiamosios bylos, kurioje buvo pripažintas kaltu, liudytojais, kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administracijÄ ir Kalėjimų departamentÄ . Vilniaus PN skundžiamu 2012-03-13 raÅ¡tu Nr. 42-1-180 ir Departamentas skundžiamu 2012-03-15 raÅ¡tu Nr. 2S-1111 pareiÅ¡kėjÄ informavo, jog įvertinus pareiÅ¡kėjo skunduose iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ , pagrindžiančiÄ pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ Ä¯ kitus pataisos namus bÅ«tinumÄ , nusprendė, jog pareiÅ¡kėjo perkėlimas nėra tikslingas.             PareiÅ¡kėjas skundo teismui argumentais nurodė, jog bÅ«tent minėtų skundžiamų raÅ¡tų pagrindu pareiÅ¡kėjui ir atsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri turėtų bÅ«ti priteistina atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo patirtÄ emocinį, dvasinį sukrėtimÄ bei bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

             PareiÅ¡kėjo teigimu, priimant neigiamo pobÅ«džio sprendimus, buvo neatsižvelgta į aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas su broliu D. S. yra broliai dvyniai, o brolių paskyrimÄ Ä¯ vienus pataisos namus, kaip iÅ¡laikant artimÄ giminystės ryšį, reglamentuoja BVK 65-69 str., taip pat Europos kalinimo taisyklių 17.1, 17.2, 17.3 punktai bei kiti teisės aktai, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas su broliu yra lankomas tik vienos senelės ir kuriai bus sunku atvykti į pasimatymus, jei pareiÅ¡kėjas su broliu bus skirtinguose pataisos namuose.             Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 str. reglamentuojantis konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindus, numato, kad į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Å io kodekso 69 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.             IÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkelti nuteistÄ jį tęsti bausmės atlikimÄ leidžiama dėl ligos arba kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (69 str. 2 d.). Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (69 str. 3 d.).             Europos kalinimo įstaigų taisyklių 17.1. p. numato, jog pagal galimybes kaliniai turi bÅ«ti siunčiami į bausmės atlikimo vietÄ , kuri yra arčiausiai jų namų ar socialinės reabilitacijos vietų; 17.2. p. nustatyta, jog skirstant taip pat reikia atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su besitęsiančiu nusikaltimo tyrimu ir saugumo užtikrinimu, o taip pat į bÅ«tinybę palaikyti atitinkamÄ visų kalinių rėžimÄ ; 17.3. p. nustatyta, kad kiek tai įmanoma, iÅ¡siaiÅ¡kinti kalinio nuomonę apie pirminę jo bausmės atlikimo vietÄ ir apie bet kuriuos vėlesnius jo perkėlimus į kitas kalinimo vietas.             Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 (redakcija galiojusi nuo 2011-02-15 iki 2012-04-01) patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių X skyriaus 72 punktas.

Taisyklėse nurodyta, kad nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama perkelti: dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu (72.1 p.); dėl kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (72.2 p.).              IÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡o Taisyklės nepateikia, vadinasi, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoti, kad atsirado iÅ¡imtinės aplinkybės, kliudančios nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, gali tos pataisos įstaigos vadovas.

Tačiau, visais atvejais, nuteistojo praÅ¡ymas bÅ«ti perkeltam į kitus pataisos namus tiek dėl ligos, tiek dėl iÅ¡imtinių aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstas.             PareiÅ¡kėjas reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ (b. l.

15) bÅ«ti perkeltam į Marijampolės pataisos namus nurodė aplinkybes susijusias su pastarojo atžvilgiu sufabrikuota baudžiamÄ ja byla, tai, jog negalintis bausmės atlikinėti vienuose pataisos namuose su baudžiamosios bylos liudininku bei su kitais nuteistaisiais, kurie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę ir dėl ko vėliau galėtų kilti konfliktai ar provokacijos, bei tai, kad bausmę turėtų atlikinėti kartu su broliu (vienuose PN), nes yra dvyniai (artimas giminystės ryÅ¡ys).

Skunde teismui, papildomai, kaip priežastį perkelti nurodė senelės, kaip vienintelio pareiÅ¡kėjÄ su broliu lankančio asmens komplikuotÄ atvykimÄ jei broliai bÅ«tų skirtinguose pataisos namuose.             Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo nurodytas skundų (institucijoms) aplinkybes ir paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tiek Vilniaus pataisos namai, tiek Kalėjimų departamentas pagrįstai pareiÅ¡kėjo argumentų, jo nuomone pagrindžiančių perkėlimo bÅ«tinumÄ , nepriskyrė teisės aktuose reglamentuotai nuteistojo perkėlimo iÅ¡imtinei situacijai.

PareiÅ¡kėjas skunduose be kitÄ ko, iÅ¡dėstė tik samprotavimus (baudžiamosios bylos sufabrikavimas, kitų asmenų prieÅ¡iÅ¡kas nusiteikimas) bei prielaidas (gali kilti rimti konfliktai, provokacijos), ir tiek teisme grįsdamas institucijų sprendimų neteisėtumÄ , tiek institucijoms nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjui kylančiÄ grėsmę, jam liekant Vilniaus pataisos namuose.             Atkreiptina, jog prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, teisės aktai reglamentuojantys laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarkÄ bei sÄ lygas tiesiogiai nenumato galimybės perkelti asmenį atliekantį laisvės atėmimo bausmę į vienus pataisos namus kartu su broliu iÅ¡imtinai iÅ¡skiriant artimÄ giminystės ryšį, t. y., Å¡iuo atveju, bÅ«nant dvyniais.

Todėl, pareiÅ¡kėjo skundo teismui argumentai, jog tokiÄ galimybę numato BVK 65-69 straipsniai, bei Europos kalinimo taisyklių 17.1, 17.2, 17.3 punktai, vertintini nepagrįstais. Tiek BVK, tiek Europos kalinimo taisyklių nuostatos numato asmenų atliekančių laisvės atėmimo bausmę perkėlimÄ Ä¯ kitus pataisos namus, tačiau atskirai vertinant kiekvienos situacijos iÅ¡imtinumÄ .             PareiÅ¡kėjo skundo teismui argumentas, jog pastarÄ jį su broliu lanko tik viena senelė, kuriai bÅ«tų sunku vykti į skirtingus pataisos namus, todėl institucijos priimdamos neigiamus sprendimus turėjo atsižvelgti ir į Å¡iÄ aplinkybę, prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems raÅ¡ytiniam įrodymams.

IÅ¡ Vilniaus pataisos namų pateiktų nutarimų dėl papildomo pasimatymo suteikimo nuteistajam socialiniams ryÅ¡iams palaikyti (b. l. 25-27) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai susitikimui su žmona. Taip pat, iÅ¡ atsakovo pateiktos pasimatymų apskaitos (b. l. 38-42) matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-12-18 iki 2012-03-06, į mėnesį po kelis kartus, pareiÅ¡kėjÄ lankė močiutė, motina, žmona bei kiti asmenys. IÅ¡ Kybartų pataisos namų (pareiÅ¡kėjo brolis D.

S. bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose) pateiktos pasimatymų apskaitos matyti, kad pareiÅ¡kėjo brolį D. S. laikotarpiu nuo 2012-12-18 iki 2012-01-01 taip pat lankė ir močiutė ir žmona, todėl teigti, kad pareiÅ¡kėjÄ su broliu lankė tik viena močiutė nėra jokio pagrindo. Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais pareiÅ¡kėjo argumentas, jog kartu su broliu yra lankomas tik vienos močiutės, atmestinas.             Šiuo atveju, svarbi aplinkybė patvirtinantį priimtų sprendimų teisėtumÄ yra tai, jog sprendimÄ D.

S. perkelti į kitus pataisos namus sÄ lygojo ir Vilniaus pataisos namų psichologinės tarnybos specialistės, Vilniaus pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininko, Vilniaus pataisos namų vidaus tyrimų skyriaus darbuotojo pažymos (b. l. 21-22) ir tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 23), kuriuose pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«nant kartu su broliu D. S. yra daugiau jo įtakojamas, linkęs dažniau nusižengti, patenka į situacijas, kuriose pažeidinėjama vidaus tvarka. Taip pat nustatyta, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę viename bÅ«ryje D.

S. nusižengė 59 kartus, K. S. 43 kartus. Tuo tarpu broliams esant skirtinguose bÅ«riuose buvo užfiksuota mažiau jų drausmės pažeidimų. Todėl pastaruosius buvo rekomenduojama perkelti į atskirus bÅ«rius arba kitas pataisos įstaigas.             Sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, bÅ«tina nustatyti, ar Valstybės pareigÅ«nai, t. y. Vilniaus pataisos namų, bei Kalėjimų departamento pareigÅ«nai ir tarnautojai, nusprendę, jog pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai nepriskirtini iÅ¡imtinei situacijai ir tuo pagrindu pareiÅ¡kėjo neperkeldami į kitus pataisos namus, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus Marijampolės pataisos namus, bei nesiimdami priemonių pareiÅ¡kėjui su broliu užtikrinti saugias ir ramias gyvenimo sÄ lygas pataisos įstaigoje, veikė teisėtai.

Vertinant neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ , Å¡iuo atveju, bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečiai minėtų valstybės įstaigų veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.              Šiuo atveju darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo žalos atsiradimo aplinkybes įrodyti. Kaip jau nustatyta, pareiÅ¡kėjas reikalaudamas Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimo departamento atlyginti Valstybės pareigÅ«nų ir tarnautojų padarytÄ Å¾alÄ , teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog institucijų pareigÅ«nai ir tarnautojai elgėsi neteisėtai, ir kad tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Todėl, pareiÅ¡kėjui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ , taip, kaip nepateikus ir jokių medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pasireiÅ¡kusių sveikatos sutrikimų, ar tokių sutrikimų priežasčių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė sÄ lygų numatytų neturtinei žalai atlyginti.              Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad institucijos, atlikusios iÅ¡samų ir visapusiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimÄ , priimdamos skundžiamus sprendimus tinkamai atliko savo pareigas, ir priėmė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K.

S. perkėlimas į kitus pataisos namus kartu su broliu D. S., pareiÅ¡kėjo pateiktų argumentų kontekste, bei atsižvelgiant į brolių elgesį bÅ«nant vienuose pataisos namuose, nėra tikslinga. Todėl, naikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus skundžiamus sprendimus nėra teisinio pagrindo.             Apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas savo skundo teiginių pagrįstumo neįrodė, o atsakovų pateikti atsiliepimų argumentai ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovų iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo neperkėlimo į kitus pataisos namus, pagrįstumÄ .

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :              PareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atmesti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Bronius Januška                                                                                                                                   Margarita Stambrauskaitė                                                                                                                                   Nijolė Žalnieriūnienė