2a98d4fd-e69c-42cb-8ae8-a79479aeb1e8 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-467-583/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02357-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas R. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. PaaiÅ¡kino, jog 2019 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡ Vilniaus pataisos namų, buvo perkeltas į Marijampolės PN Kybartų sektorių su sÄ lyga, kad Å¡ioje įstaigoje bus geresnės kalinimo sÄ lygos, bus aktyviau vykdoma socialinė reabilitacija, sudaryta galimybė lankytis pas psichologÄ ir t.t.

Pabrėžia, kad Marijampolės PN sudarytos kalinimo sÄ lygos yra ženkliai prastesnės nei buvo kalinamas iki Å¡iol. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nėra įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, todėl norėdamas pasinaudoti tualetu ar nusiprausti kiekvienÄ kartÄ turėdavo laukti eilėje. Tualetuose nebuvo įrengtos oro ventiliacijos sistemos, todėl juose nuolatos tvyrodavo nemalonus kvapas. DuÅ¡u bÅ«davo leidžiama pasinaudoti tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, o duÅ¡o patalpos buvo avarinės bÅ«klės, buvo tiekiamas tik drungnas vanduo, neįrengtos pertvaros, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumÄ prausiantis duÅ¡e. BÅ«ryje įrengtoje virtuvės plotas siekė tik apie 7 kv. m., todėl bÅ«davo sunku gaminti maistÄ , Å¡aldytuvuose nepakakdavo vietos visų nuteistųjų maisto produktams, todėl maistas nuolat sugesdavo, tekdavo jį iÅ¡mesti arba rizikuoti savo sveikata valgant pradėjusius gęsti produktus.

Akcentuoja, kad Pataisos namuose rÅ«bų džiovykla įrengta apie 6 kv. m. ploto tamsiame kambaryje, kuriame nebuvo tinkamos oro ventiliacijos, todėl drabužiai ilgai džiÅ«davo, pÅ«davo, skleisdavo nemalonų kvapÄ . Pataisos namuose nėra įrengtos rÅ«kymui skirtos vietos, todėl kiti nuteistieji rÅ«kydavo bendro naudojimo patalpose ir jis bÅ«davo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Teigia, jog gyvenamosios patalpos plotas siekia apie 30 kv. m., jame nuolat bÅ«davo kalinama apie 11 nuteistųjų, todėl patalpos buvo perpildytos, ankÅ¡tos.

Atvykus į Marijampolės PN Kybartų sektorių gyvenamosiose patalpose buvo graužikų, tarakonų. Pataisos namų administracija atsižvelgdama į tai iÅ¡kvietė specialistus, kurie turėjo iÅ¡naikinti minėtus parazitus. PaaiÅ¡kino, jog po specialistų atliktų veiksmų gyvenamojoje patalpose parazitai buvo iÅ¡naikinti, tačiau bendro naudojimo patalpose, ypač virtuvėje, tarakonų dar yra įmanoma rasti. PareiÅ¡kėjo nuomone kalinimas minėtomis sÄ lygomis prieÅ¡tarauja vietiniams ir tarptautiniams teisės aktams.

Pažymi, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų patyrė didelį diskomfortÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , garbės bei orumÄ pažeminimÄ . Tvirtina, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ privalo atlyginti Lietuvos valstybė. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. spalio 12 d. laisvės atėmimo bausmę atliko 4-ame bÅ«ryje, 404-ame kambaryje, bendrabučio tipo patalpose. Teisės aktai reglamentuoja, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,1 kv. m. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui bendrabučio tipo patalpose tekdavęs gyvenamųjų patalpų plotas buvo nuo 2,98 kv. m. iki 5,11 kv. m. Nors ginčo laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas kartais bÅ«davo mažesnis nei numatyta teisės aktuose, tačiau Å¡is pažeidimas yra tik formalaus pobÅ«džio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių kurias bÅ«tu galima vertinti kaip neturinę žalÄ .

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl didžiÄ jÄ dalį dienos galėjo laisvai judėti pataisos įstaigos teritorijoje, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ ir t.t. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, kuriuose rÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN, gyvenamosiose patalpose griežtai draudžiama rÅ«kyti ir tai yra nuolat kontroliuojama. Visuose nuteistųjų bendrabučio aukÅ¡tuose 2017 m. buvo atnaujintos nuteistųjų rÅ«kymo patalpos, įrengiant mechaninę iÅ¡traukiamÄ jÄ ventiliacijÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Pataisos namų administracijÄ dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo. Lietuvos higienos normos reglamentuoja, jog gyvenamosiose patalpose privalo bÅ«ti sudaryta galimybė jas iÅ¡vėdinti.

Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, yra įrengti langai. Teisės normos neįtvirtina reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos namų nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamos oro ventiliacijos gyvenamosiose patalpose ir sanitariniame mazge yra nepagrįsti.

Būrio sanitariniame mazge yra įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės. Tualeto patalpose įrengti 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Marijampolės PN laikosi pozicijos, kad sanitariniame mazge esantys įrenginių skaičius yra pakankamas, o nuteistiesiems nereikia laukti eilėse, norint jais pasinaudoti. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis pareigūnams dėl nepakankamo įrenginių skaičiaus. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4-o būrio virtuvės plotas yra 17,15 kv. m.

Virtuvėje įrengta stacionari keturių vietų elektrinė viryklė su orkaite ir dviejų vietų pernešama elektrinė viryklė, dvi plautuvės, boileris, stalas, dvi spintelės, suolas. Patalpose stovėjo nuo 9 iki 11 šaldytuvų. Marijampolės PN esančios virtuvės baldais ir inventoriumi aprūpintos, laikantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimų. Taip pat kiekviename nuteistųjų būryje yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali patys džiovintis savo drabužius.

Higienos normos nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ Ä¯ savaite nusiprausti duÅ¡e. Marijampolės PN nuteistieji pasinaudoti duÅ¡u gali pagal pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinÄ grafikÄ ir nuteistiesiems yra sudaroma galimybė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Pažymi, jog Marijampolės PN yra įrengtas, visada prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema, kuria nuteistieji gali naudotis neribotai.

Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato pareigos duÅ¡o patalpose įrengti pertvaras ar kabinas. Marijampolės PN yra sudarę sutartį dėl nuolatinės parazitų kontrolės su Å¡iÄ veiklÄ vykdančia bendrove, kuri kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių bei graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ , todėl skundo teiginiai dėl Pataisos namuose besiveisiančių kenkėjų yra nepagrįsti. Tai patvirtina graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalo iÅ¡raÅ¡ai.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog patyrė neturtinę žalÄ , tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. PareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų) ir priežastinio ryÅ¡io tarp tariamų neteisėtų Pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų ir patirtos žalos. Marijampolės PN nuomone nesant įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų įvertinti pinigais.

Å ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas R. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimÄ . Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikÅ¡mingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, jog Pataisos namuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose nesilaikant reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotÄ , kuris negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).

Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Pažymėtina, jog naujoje Vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose turėtų tekti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl Didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.1 punktas reglamentuoja, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m.

Remiantis Pataisos namų atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 33-40) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį buvo apgyvendintas 4-ojo bÅ«rio 404 kambaryje, kurio bendras plotas yra 35,76 kv. m. Atsiliepime į skundÄ teigiama, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (14 parų) 404 kambaryje buvo apgyvendinti 12 nuteistųjų ir pareiÅ¡kėjui teko 2,98 kv. m. gyvenamojo ploto. Visais kitais laikotarpiais minėtame kambaryje laikomų nuteistųjų skaičius svyravo nuo 7 iki 11 ir pareiÅ¡kėjui tekdavo nuo 3,25 kv. m. iki 5,11 kv. m. gyvenamojo ploto.

Iš aptartų aplinkybių konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu pareiškėjui bendrabučių tipo patalpose tekdavo daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto ir buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Įsakymu nustatyta minimali bendrabučių tipo patalpų 3,1 kv. m ploto norma, išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 11 d., kai pareiškėjui teko 2,98 kv. m. gyvenamojo ploto. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog skundo argumentai dėl pareiškėjui Marijampolės PN bendrabučių tipo patalpose trūkusio teisės aktais nustatyto 3,1 kv. m gyvenamojo ploto ir dėl to atsiradusių pasekmių (konfliktai tarp nuteistųjų, privatumo sumažėjimas ir kt.) iš dalies pasitvirtino.

Dėl kitų buitinių kalinimo sÄ lygų Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog Marijampolės PN ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – sanitariniame mazge įrengtas nepakankamas kiekis tualetu bei praustuvių, todėl nuolat tekdavo laukti eilėse, bendro naudojimo patalpose buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, tualete neįrengta atskira oro ventiliacijos sistema, duÅ¡o patalpos yra avarinės bÅ«klės, juose neįrengtos pertvaros ir duÅ¡u pasinaudoti buvo leidžiama tik kartÄ Ä¯ savaitę.

BÅ«rio patalpose įrengta virtuvė yra per mažo ploto, todėl bÅ«davo sunku gaminti maistÄ , Å¡aldytuvuose neužtekdavo vietos visų nuteistųjų maisto produktams. Nebuvo galimybės iÅ¡sidžiovinti skalbinius, kadangi džiovykloje nėra tinkamos oro ventiliacijos bei natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Akcentavo, kad gyvenamosiose patalpose ir virtuvėje veisėsi parazitai ir kenkėjai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ teigia, jog yra sudaryta sutartis dėl nuolatinės parazitų kontrolės su Å¡iÄ veiklÄ vykdančia bendrove. Å i bendrovė kas mėnesį lankosi įstaigoje ir atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų naikinimÄ .

Teismui yra pateiktas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 44-48). Analizuojant minėto žurnalo duomenis matyti, jog uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ Marijampolės PN Kybartų sektoriuje reguliariai vykdo vabzdžių ir graužikų kontrolės bei naikinimo darbus. Pareiškėjas skunde pats nurodo, jog jam atvykus iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės PN, gyvenamojoje patalpoje veisėsi graužikai ir tarakonai, tačiau vėliau jie buvo išnaikinti.

Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Marijampolės PN administracija vykdo HN 134:2015 20 punkte nustatyta prievolę – vykdo nuolatinę nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir juos naikina teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu aspektu nėra teisinio pagrindo teigti, kad Pataisos namų pareigÅ«nai veikė pažeisdami teisės aktų nuostatas. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog Marijampolės PN administracija neužtikrina jo teisės į sveikatai saugiÄ aplinkÄ , kadangi yra nuolat verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Vadovaujantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu Lietuvos Respublikos rÅ«kyti (vartoti tabakÄ , tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

HN 134:2015 7 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog Pataisos namų administracija turi prievolę užtikrinti, kad pataisos įstaigos gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose nebÅ«tu rÅ«koma ir nerÅ«kantys nuteistieji nebÅ«tu verčiami kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).

Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ akcentuoja, kad pataisos įstaigoje esančiose gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti yra griežtai draudžiama ir yra atliekama nuolatinė kontrolė, ar nuteistieji laikosi Å¡io draudimo. Visuose nuteistųjų bÅ«riuose yra įrengtos rÅ«kymo patalpos, juose yra mechaninės iÅ¡traukiamos ventiliacijos. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo su skundu į Pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tu teikęs Marijampolės PN pareigÅ«nams skundus, kad kiti nuteistieji rÅ«ko gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, todėl įvertinus minėtas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡kose bylose formuojama teisminę praktikÄ konstatuotina, kad Å¡iuo aspektu Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Pataisos namuose esančiose džiovyklose nėra įrengtos oro ventiliacijos sistemos, todėl jose skalbiniai džiūsta lėtai, jaučiamas nemalonus pelėsių kvapas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.9 punktu pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose privalo būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo norma) 8 punktas teigia, kad drabužių ir avalynės džiovykloje privalo būti džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys ir lentyna avalynei džiovinti.

Laisvės atėmimo vietoje įrengta skalbykla turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) skalbykloje turi būti įrengtos nešvarių skalbinių patalpa (zona), skalbimo patalpa (zona), lyginimo patalpa (zona), džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona), švarių skalbinių patalpa (zona);

2) skalbyklos patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirstų;

3)  švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai ar kitos talpos;

4) skalbyklos patalpos, inventorius ir įrenginiai darbo dienos pabaigoje turi bÅ«ti iÅ¡valomi (HN 134:2015 25 punktas). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, jog Marijampolės PN nuteistųjų bÅ«riuose džiovyklos yra įrengtos. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad džiovyklose trÅ«ksta inventoriaus, tačiau skundžiasi dėl juose esančios netinkamos oro ventiliacijos. HN 134:2015 17 punktas numato, jog pataisos įstaigose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina iÅ¡vada, jog HN 134:2015 ir AprÅ«pinimo normos nuostatos nenumato pareigos pataisos įstaigų džiovyklose įrengti atskirÄ oro ventiliacijos sistemÄ , toks reikalavimas taikomas tik gyvenamosioms patalpoms, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad Marijampolės PN administracija pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Eksploatavimo taisyklių 5.10 ir 5.11 punktai numato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengta virtuvėlė (esant techninėms galimybės) ir kambarys maisto produktams laikyti. Aprūpinimo normos 2 punktas teigia, jog bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje ir patalpoje maistui laikyti privalo būti stalas, spintelė, suolas arba kėdė, arba taburetė, elektrinė viryklė, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, plautuvė, garų surinktuvas, šaldytuvas, sieninė rankšluosčių pakaba, indų džiovyklė, virdulys, mikrobangų krosnelė, indai, lentyna, maisto gaminimo įrankiai.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai įrodyta, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 bÅ«ryje nėra įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, kadangi procesiniuose dokumentuose nei pareiÅ¡kėjas, nei Pataisos namai neužsimena apie tokio kambario egzistavimÄ , todėl konstatuotinas Eksploatavimo taisyklių 5.10 punkto reikalavimo pažeidimas. Vis dėlto šį pažeidimÄ bent iÅ¡ dalies kompensavo tai, kad remiantis Marijampolės PN pateiktais duomenimis, kiekvieno bÅ«rio teritorijoje yra įrengta virtuvė, kurioje įrengta stacionari elektrinė viryklė su orkaite, perneÅ¡ama elektrinė viryklė, dvi plautuvės, boileris, stalas, dvi spintelės, suolas ir joje ginčo laikotarpiu stovėjo nuo 9 iki 11 Å¡aldytuvų, kuriuose nuteistieji turėjo galimybę laikyti greitai gendančius maisto produktus.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių pagrįstų, detalesnių argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad virtuvėlė nebuvo tinkamai įrengta (joje nebuvo tinkamo (pakankamo) inventoriaus). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti ir teisės aktų pažeidimus dėl netinkamo virtuvėlės įrengimo (ploto). Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie kvapus iÅ¡ sanitarinio mazgo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal HN 134:2015 37 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Taip pat pažymėtina, jog HN 134:2015 nuostatos neįpareigoja pataisos įstaigų įrengti sanitariniuose mazguose atskiras oro ventiliacijos sistemas. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog Marijampolės PN veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir nemalonaus kvapo sklindančio iÅ¡ sanitarinio mazgo yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

 HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, o HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas tik į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pataisos namai nurodo, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus duÅ¡uose bėga karÅ¡tas vanduo, o kiekvieno bÅ«rio teritorijoje yra visada prieinamas sanitarinis ir higienos mazgas su vandens tiekimo sistema, kuria nuteistieji gali naudotis neribotai. PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, karÅ¡to vandens tiekimas į nuteistųjų bendrabučių sanitarinius mazgus ir vandens Å¡ildymo sistemų įrengimas nereglamentuotas, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų teisę į pasinaudojimÄ duÅ¡u ne rečiau nei kartÄ Ä¯ savaitę.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog duÅ¡o patalpose nėra įrengtos duÅ¡o pertvaros, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumÄ prausiantis duÅ¡e. AprÅ«pinimo normos 13 punktas reglamentuoja, kad pataisos įstaigų duÅ¡o patalpose privalo bÅ«ti įrengti duÅ¡o čiaupai (galvutės), suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė, kilimėlis arba grotelės, veidrodis, sieninė pakaba drabužiams, lentynėlė higienos priemonėms, kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriai. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina iÅ¡vada, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigų duÅ¡o patalpose įrengti pertvarų.

Vis dėlto pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigÄ nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais; pagal EŽTT praktikÄ nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09) (pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-261/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12). Kita vertus, pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020).

Nagrinėjamu atveju Pataisos namai atsiliepime į skundÄ neneigia, jog pataisos įstaigos duÅ¡uose nėra įrengtų pertvarų, sudarančių galimybę nuteistiesiems privačiai nusiprausti po duÅ¡u, todėl remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo pažeistos teisės į privatumÄ yra pagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad bÅ«rio aukÅ¡te visada bÅ«davo apie 70 nuteistųjų, todėl rytais atsikėlus nuolat reikdavo stovėti eilėse prie tualeto ir prausyklos, tai sukeldavo įtampÄ , nepatogumus.

PareiÅ¡kėjas procesiniuose dokumentuose nepateikė informacijos apie tai 4 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengtų klozetų, pisuarų ir praustuvių skaičių. Marijampolės PN atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, jog bÅ«rio, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliekÄ pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo prausykloje yra įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės, o tualete yra 6 pisuarai ir 6 klozetai su uždaromis kabinomis. Laikosi pozicijos, jog toks įrenginių skaičius yra pakankamas, o pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN administracijai nepareiÅ¡kė nusiskundimų dėl nepakankamo įrenginių kiekio.

Aprūpinimo normos 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įvertinus Marijampolės PN atsiliepime pateiktus skaičius matyti, jog 4 būrio sanitarinio mazgo praustuvėje esančiomis 8 praustuvėmis ir 4 pusvonėmis gali naudotis iki 180 nuteistųjų (12 * 15), o sanitarinio mazgo tualete esančiais 6 pisuarais bei 6 klozetais gali naudotis iki 90 nuteistųjų (6 * 15).

Pataisos namai nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 bÅ«ryje laikomų asmenų skaičių, tačiau pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bÅ«rio sanitariniu mazgu naudodavosi apie 70 nuteistųjų, todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu ir pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio nepasitvirtino. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Apibendrinant anksčiau minėtÄ konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu 14 parų (nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. vasario 11 d.) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ , pažeista jo teisė į privatumÄ prausiantis po duÅ¡u, taip pat pažeidimu pripažįstama ir tai, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 4 bÅ«ryje nėra įrengtas atskiras kambarys maisto produktams laikyti (Eksploatavimo taisyklių 5.10 punkto reikalavimo pažeidimas).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

Be to, bÅ«tina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumų pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2019 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3311-624/2019 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų patyrė daug nepatogumų – stresÄ , diskomfortÄ , neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, garbės bei orumo pažeminimÄ , tarp nuteistųjų nuolat tvyrojo įtampa. Teismas sutinka, kad dėl nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Å¡ie nepatogumai prilygo skunde nurodomoms dvasinėms ir fizinėms kančioms.

Vadovaudamasis bendruoju protingumo ir sÄ Å¾iningumo principu, teismas vertina, kad byloje nustatyti pažeidimai yra mažareikÅ¡miai, neturintis ilgalaikių sunkių pasekmių pareiÅ¡kėjo sveikatai ir psichologinei bÅ«klei. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Å iame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais.

Byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiÅ¡kėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigÅ«nų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų bÅ«tina įvertinti pinigais. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas