2a969451-a654-4189-86bf-2e6a2f8ad3ca · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-31-397/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. J. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimÄ taikyti G. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio  27 d.

2. Komisija 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė nutarimÄ Nr. 81/04-749 taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje sprendė, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog bÅ«damas laisvėje nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, todėl atsisakė tvirtinti šį nutarimÄ .

4. Nuteistasis G. J. skunde Kauno apygardos teismui praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis teigia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 67 metų balų, ir nors ji vidutinė, tačiau likusi bausmės dalis – tik 5 mėnesiai. Pažymi, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jo pasiruoÅ¡imÄ gyventi laisvėje rodo tai, kad jau ilgÄ laikÄ neturi drausminių nuobaudų, skatintas už dalyvavimÄ Ä¯vairiose programose, pervestas į lengvÄ jÄ grupę. Taip pat nurodo, jog atliktos ir neatliktos bausmės santykis kaip ir padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra esminiai kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . 4.2. Skundo autorius taip pat nurodo, jog tol, kol asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, hipotetiÅ¡kai visada galima įžvelgti įvairių grėsmių dėl nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau tokiu atveju netektų prasmės lygtinis paleidimas.

Pažymi, jog pats lygtinis paleidimas leidžia tikėtis, kad asmuo pasitaisys, nes užtikrinama tinkamo elgesio kontrolė, o, pažeidus probacijos sÄ lygas, asmuo gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos namus atlikti likusiÄ bausmę. 4.3. Nuteistojo vertinimu, jo elgesį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat byloja apie jo atsakingumÄ bei motyvacijÄ keistis ir leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai pozityviai vertinti skundo autoriaus elgesį pataisos įstaigoje.

Todėl, teismui atmetus Komisijos nutarimÄ , buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principai.

5. Nuteistojo G. J. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, formaliai leidžiančiÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau byloje nenustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (67 balai), o jos sumažėjimas 14 balų per du metus (2016 m. liepos 5 d. buvo 81 balas) neleidžia teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

10. Å iuo atveju abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia nuteistajam jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių – lėšų tvarkymo ir pajamų; gyvenimo stiliaus ir draugų; mÄ stymo ir elgesio, nuostatų įtaka jo elgesiui.

11. Nors nuteistasis ypatingai akcentuoja jo elgesį pataisos įstaigoje teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o bÅ«tent paskatinimus ir galiojančių nuobaudų neturėjimÄ , socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, tačiau pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės savaime nesÄ lygoja pagrindo manyti, kad asmuo jau gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip jau minėta, bÅ«tinas pagrindas iÅ¡vadai, kad asmeniu galima jau pasitikėti ir tikėtis, kad jis bÅ«damas lygtinai paleistas nebedarys naujų nusikaltimų ir gyvenimo tikslų stengsis siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo nuostatose, elgesyje yra akivaizdÅ«s, aiÅ¡kÅ«s pokyčiai, rodantys akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nors nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, turės gyvenamÄ jÄ vietÄ laisvėje, vis dėl to neigiamai nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei jo nuostatas, gyvenimo stilių, mÄ stymÄ ir elgesį charakterizuojančios aplinkybės savo neigiama reikÅ¡me sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria anksčiau nurodytas aplinkybes.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 6 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už Å¡iurkščius pažeidimus – alkoholio, narkotikų vartojimÄ . Nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , nes rodo nuteistojo neigiamas nuostatas bei požiÅ«rį į taikomus draudimus, įpareigojimus, kurie lygtinio paleidimo metu neiÅ¡vengiami.

Be to, pažymėtina ir tai, jog G. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmÄ kartÄ , todėl elgesio pataisos namuose pasekmės jam neabejotinai yra žinomos, tačiau tai nepaskatino jo elgtis pavyzdingai.

13. Vis dar aktualiais kriminogeniniais veiksniais iÅ¡lieka nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, nuostatos. NerimÄ kelia ir gyvenimo stilius bei draugai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje apibÅ«dinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį nurodoma, jog asmuo dalyvavo elgesio korekcijos programoje, kurios metu atsakingai analizavo savo nusikalstamÄ elgesį, siekė sustiprinti teigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje pripažintÄ vertybių sistemÄ , turi tvirtÄ nuomonę ir linkęs plėsti savo požiÅ«rį. Nepaisant to, konstatuojama, jog tik iÅ¡ dalies geba identifikuoti veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu.

Be to, nuteistasis pripažįsta, jog sunku atsiskirti nuo blogos reputacijos buvusių pažįstamų, jam ir dabar svarbi jų nuomonė. Vertinant nuteistojo nuostatas, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat pažymėta, jog nuteistasis praeityje turėjo nuostatas, remiančias bendrÄ nusikalstamumÄ . Å iuo metu požiÅ«ris yra pakitęs, tačiau taip pat nurodoma, jog tarp to, kÄ nuteistasis vertina kaip problemÄ , susijusiÄ su jo nusikalstamu elgesiu, ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos sprendimo, yra prieÅ¡taravimų.

14. Taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę mažinant pakartotinį nusikalstamÄ elgesį turi ir realus, faktinis nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ . BÅ«tent įsidarbinimas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas kaip viena iÅ¡ rekomenduojamų probacijos sÄ lygų, nes bÅ«tent gebėjimas užsitikrinti pragyvenimo Å¡altinį yra vienas iÅ¡ sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių. Darbas ne tik padėtų užsitikrinti stabilias pajamas, tačiau ir padidintų galimybę turėti nuolatinį užsiėmimÄ .

Tačiau nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis pateikęs pažymÄ , kad laisvėje turėtų darbÄ , nerodo akivaizdžios pažangos, nerodo motyvacijos parodyti, jog jis geba dirbti ir galėtų tÄ darbÄ iÅ¡laikyti. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog yra realus pagrindas iÅ¡vadai, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis visus pinigus ar didžiÄ jÄ jų dalį gaudavo darydamas nusikaltimus. Nuteistasis turi neapmokėtų skolų ir baudų, tačiau savanoriÅ¡kai pinigų nedengia ir yra maža tikimybė, kad jas kada nors apmokės. Bausmės atlimo metu G.

J. neturi pajamų Å¡altinio, priklauso nuo draugų (Å¡eimos) paramos. Duomenų, kad dirbtų ar bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ Ä¯sidarbinti pataisos namuose, aukÅ¡tesnės instancijos teismui nepateikta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu reiÅ¡kė abejones dėl poreikio dirbti įkalinimo įstaigoje, atlyginimo dydžio ir darbo sÄ lygų. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, kad ketinimai įsidarbinti laisvėje yra realÅ«s.

15. Pažymėtina, jog nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė. Net 42 iÅ¡ 67 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų yra dinaminiai, kintantys, t. y. priklausantys vien tik nuo nuteistojo pastangų, todėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimÄ 14 balų per du metus negalima vertinti kaip akivaizdžiÄ pažangÄ .

16. Skunde apelianto minimos aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , yra svarbios tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinamos kitų aptartų duomenų kontekste. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, nuteistasis anksčiau ne kartÄ teistas, jam kartÄ buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu tai neužtikrino sėkmingos integracijos į visuomenę, nepakeitė nuteistojo nuostatų ir požiÅ«rio į visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Tai svarbios aplinkybės, rodančios asmens požiÅ«rį į nusikalstamas veikas bei jam taikytas poveikio priemones, todėl teismas pagrįstai į jas atsižvelgė spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

17. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurias pagal įstatymÄ jam privalu įvertinti sprendžiant dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Teismo iÅ¡vados paremtos faktiniais duomenimis, todėl skundo argumentai dėl pažeistų teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių principų atmetami kaip nepagrįsti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo jÄ naikinti, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo G. J. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Algirdas Remeika Gytis Večerskas