2023-09-27 Nr. AB-17153-3-61-3-02223-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1023-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02223-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 41-266/22 „Dėl tarnybinės nuobaudos M. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, konstatavus, kad ji, nagrinėdama A. A. skundus ir prašymus, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Vilnius“ (toliau – ir Administratorius) vilkinimu perduoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), administravimą jungtinės veiklos sutartimi (toliau – ir JVS) įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Pareiškėjos nuomone, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame nėra konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis, jis pagrįstas deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl jos veiksmų nekilo žala. Pareiškėja savo pareigas visuomet atlieka rūpestingai ir vadovaudamasi aukščiausiais rūpestingumo bei atidumo standartais, o Įsakyme išdėstyti nepagrįsti kaltinimai yra įžeidūs, žeminantys ir darantys žalą pareiškėjos reputacijai.

3. Pareiškėja teigė, kad 2022 m. balandžio 21 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. A164-15/22(3.4.53-AD18) (toliau – ir Išvada) pateikiamos prieštaringos ir deklaratyvios prielaidos ar manipuliatyvus teorinis vertinimas, kaip pareiškėja turėjo elgtis. Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nėra apibrėžta, kokią imperatyvią pareigą ji pažeidė. Išvadoje pateikta pozicija vertintina kaip subjektyvi tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusių tarnautojų nuomonė dėl pareiškėjos veiksmų tam tikroje situacijoje, kuri nėra pagrįsta nei teisės normomis, nei objektyviu jos veiksmų vertinimu.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad ji neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir gauna padėkas iš paslaugų gavėjų. Nepaisant to, Išvadoje nuspręsta, jog ji gali daryti naujus pažeidimus, nes savo kaltės nepripažįsta. Toks subjektyvus vertinimas yra šališkas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, rašytinių duomenų, byloje esančių įrodymų bei teismų praktikos. Iš Išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja yra puikiai charakterizuojama kaip darbuotoja, tačiau jos poskyryje – Administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) Pastatų administravimo poskyryje (toliau – ir Poskyris) – yra susiklosčiusi ydinga praktika, dėl kurios tarnautojams yra priskiriamas per didelis darbo krūvis, susidaro ypač didelė apkrova ir pan. Taigi, jei buvo padarytas pažeidimas, tai jis susiklostė ne dėl sąmoningų ir tyčinių pareiškėjos veiksmų, o dėl Poskyryje susidariusios situacijos. Pareiškėjai negali būti taikoma atsakomybė dėl netinkamai funkcionuojančios Administracijos struktūros ar netinkamai sukurto veiklos aparato.

5. Pareiškėja tvirtino, jog aptarnaujamas asmuo 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS) (toliau – ir Raštas) buvo informuotas, jog Skyriaus vykdomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūros ir kontrolės pagrindai, apimtis ir tvarka yra apibrėžti bei numatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-493 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Jis taip pat buvo informuotas, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Taisyklėse nustatytą Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį. Taigi, buvo pateikta visa esminė, naudinga ir reikalinga informacija.

6. Pareiškėja teigė, kad minėtam asmeniui buvo pateikta teisinga, išsami, pakankama bei teisės aktų nuostatas atitinkanti informacija. Taisyklės reglamentuoja Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procesą ir jose nenurodyta, kad Skyriaus specialistai turi teisę kontroliuoti daugiabučio namo valdymo perdavimo procesą. Pareiškėjai yra keliami reikalavimai, kurie nėra jos kompetencijos ribose ir nėra nustatyti pagal jos pareigybę. Išvadoje nėra paaiškinama (nurodoma), kokia asmeniui pateikta informacija buvo teisiškai neteisinga.

7. Pareiškėja nurodė, jog Rašte pateikta informacija, kad JVS sudarymas yra viena iš priežasčių nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir kad jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos. Taisyklių 23 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog neplaninis patikrinimas kontrolieriaus sprendimu nedelsiant nutraukiamas, kai paaiškėja, kad valdytojas fizinis asmuo mirė arba fizinis ar juridinis asmuo nebėra valdytojas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalį, administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 10 dalies matyti, kad, sudarius jungtinės veiklos sutartį, pasibaigia administravimas ir dėl to praranda esmę neplaninio patikrinimo pradėjimas, kuris pagal Taisyklėse esantį teisinį reglamentavimą turėtų būti nutrauktas.

8. Pareiškėja tvirtino, jog Savivaldybės informacinėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ (toliau – ir DVS „Avilys“) prie 2021 m. gegužės 11 d. prašymo (reg. 2021 m. gegužės 12 d. Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) ir vėlesnių prašymų suformuotoje užduoties rezoliucijoje yra nurodyta, kokio rašto turinio ir rezultato yra tikimasi, todėl akivaizdu, jog minėta pozicija yra ne vieno ar kelių darbuotojų, o Skyriaus. Šiuo pagrindu pozicija buvo suderinta ir patvirtina, tai nebuvo asmeninė pareiškėjos pozicija. Tai, kad ji nepateikė neteisingos informacijos bei išaiškinimų, patvirtina ir Skyriaus pozicija. Be to, Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi su raštu Nr. A121-8664/22(2.1.19-AD18) į Administracijos Būsto administravimo skyrių. Buvo prašoma išreikšti poziciją dėl pradėto tarnybinio patikrinimo ir pateikti susijusią informaciją. Skyrius 2022 m. balandžio 14 d. pateikė pranešimą Nr. A121-8990/22(2.1.19-BŪS), kuriuo iš esmės patvirtino pareiškėjos nurodytą poziciją bei konstatavo, jog pažeidimai nebuvo atlikti.

9. Pareiškėja paaiškino, jog Rašte nurodytais teiginiais, kad jokia institucija laikotarpiu nuo JVS įregistravimo momento iki pastato perdavimo įgaliotajam asmeniui neturi teisės kontroliuoti administratoriaus veiklos, norėta pasakyti, jog šiuo laikotarpiu nėra įmanomas neplaninis ar planinis administratoriaus veiklos patikrinimas, tačiau tai nereiškia, kad nėra galima administracinių nusižengimų teisena. Vien savo esme žodis „kontroliuoti“ yra susijęs su Taisyklių nurodyta Skyriaus vykdoma valdytojų veiklos priežiūra ir kontrole, todėl Rašte nurodytas teiginys neturėtų būti vertinamas kaip atsisakymas apskritai kontroliuoti administratoriaus veiklą, pavyzdžiui, namo perdavimą.

10. Pareiškėja dėl aplinkybės, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Bendrovės vadovui 2022 m. vasario 4 d. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnyje, tačiau dėl nenurodytų priežasčių tai nebuvo padaryta, pažymėjo, kad į prašymą buvo atsakyta atsižvelgus į prašymo turinį, t. y. taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkte. Pareiškėja teigė, jog nebuvo pagrindo atskirai informuoti apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nes asmeniui, kuris kreipėsi su prašymu, apie tai jau buvo pranešta Skyriaus 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS). Pareiškėja taip pat teigė nesuprantanti, kodėl būtent ji turėjo pareigą informuoti apie beveik 5 mėnesių senumo įvykius, kuriuose ji nedalyvavo ir neturėjo kompetencijos teikti informacijos apie juos. Ne pareiškėja pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtą teiseną buvo pavesta jai vykdyti tik nuo 2022 m. balandžio 13 d. Taigi, Išvadoje pareiškėjai priskiriami veiksmai ir / ar neveikimas dėl pareigų, kurios jai nebuvo priskirtos vykdyti.

11. Pareiškėja tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus patikrinimas, per kurį buvo surašyta pažyma, dėl kurios 2022 metais buvo atliktas jos tarnybinis patikrinimas, buvo atliktas dėl Administracijos 2021 m. liepos 29 d. rašto Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24), kurį parengė tuometė Administracijos Korupcijos skyriaus specialistė G. Ū., pasirašė tuometė skyriaus vedėja T. R.. 2022 metais pareiškėjos veiklos patikrinimą vykdė T. R. (dabartinė specialistė), o su patikrinimu susijusius dokumentus pasirašė G. Ū. (šiuo metu einanti vedėjos pareigas), todėl, pareiškėjos nuomone, aiškiai matyti suinteresuotumas „rasti pažeidimus“ dėl rašto Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) turinio ir kitų veiksmų kam nors iš šalies, nes pažeidimai galėjo būti nustatyti dabar vedėjos pareigas einančiam asmeniui.

12. Pareiškėja teigė, jog, kiek jai žinoma, administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta Skyriaus 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS), nebuvo ir iki šiol nėra nutraukta, taip pat nėra pasibaigę ANK nustatyti administracinės teisenos terminai. Raštu Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS) buvo pateikta Skyriaus pozicija dėl protokolo nesurašymo priežasčių. Tuo laikotarpiu, kai turėjo būti surašytas protokolas, pareiškėja sirgo, todėl ji nėra atsakinga dėl šio protokolo nesurašymo ir nėra susipažinusi su įvykio aplinkybėmis. Pareiškėja tvirtino, kad dėl ilgo ligos laikotarpio (3 mėn.) ji apskritai nedalyvavo su Namo perdavimu ir pirminių skundų nagrinėjimu susijusiuose procesuose, tačiau pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikę tarnautojai nesigilino į šias aplinkybes, neprašė patikslinti informaciją.

13. Pareiškėja paaiškino, kad ji negalėjo pateikti prašomos informacijos, nes jos neturėjo. Ne pareiškėjai buvo paskirta ataskaitos teikimo ar iki 2021 m. birželio mėn. rengtų atsakymų ir juose nurodytų įpareigojimų vykdymo kontrolė, o Raštas buvo derinamas ne su vienu Administracijos darbuotoju. Pastabų dėl Rašto turinio nebuvo, tad neaišku, kokiu tikslu vyksta derinimas, jeigu niekas tų raštų neanalizuoja ar nesigilina į situaciją ir dėl rašto turinio ar teikiamos / neteiktos informacijos yra kaltas tik jį rengęs darbuotojas. Be to, Raštas buvo derinamas su Administracijos Korupcijos skyriumi; tai patvirtina T. R. 2022 m. sausio 13 d. el. laiškas, kuriame teigiama, jog ji papildė raštą, bei Administracijos Korupcijos skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. tarnybinis raštas Nr. A121-32743/21(2.1.19-AD18).

14. Pareiškėjos vertinimu, Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo. Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kurie nustato tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir nuobaudos paskyrimo procedūrinius reikalavimus, t. y. procedūrinius terminus. Pagrindas, su kuriuo yra siejamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, yra Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 4D-2021/2-1257 (toliau – ir Pažyma), tačiau pranešimas apie tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pateiktas tik 2022 m. kovo 31 d.

15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

16. Atsakovas teigė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta pagrįstai. Faktas, kad, praėjus daugiau nei pusantrų metų, procesas, turėjęs įvykti per 30 dienų, nebuvo baigtas, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos formalus požiūris į pavestų funkcijų vykdymą sukėlė neigiamas pasekmes, tuo labiau kad dėl buvusio administratoriaus nebuvo imtasi poveikio priemonių ir net nebuvo bandoma tai inicijuoti. Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

17. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjos tarnybinės atsakomybės sąlygos buvo nustatytos. Nors pareiškėja neigė savo kaltę ir nurodė, kad aptariamus pažeidimus padarė dėl didelio darbo krūvio, tačiau ji nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų. Išvadoje pateikiamas Skyriaus vedėjo M. Ž. paaiškinimas apie darbo krūvį, tenkantį Skyriui, neatleidžia skyriaus darbuotojų nuo tinkamo pareigų vykdymo. Pareiškėja teiginiais apie situaciją Poskyryje ir darbo krūvį siekia sumenkinti, pateisinti padarytus pažeidimus. Tačiau pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimas buvo iškeltas visiškai pagrįstai ir teisėtai. Nustačius, jog pažeidimai buvo padaryti, tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja Administracijos direktoriaus pareigą taikyti tą tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjos pasvarstymai, kad jai tarnybinė nuobauda negalėjo būti taikoma vien todėl, kad, jos subjektyviu vertinimu, konstatuoti pažeidimai buvo mažareikšmiai, nesukėlę neigiamų pasekmių (to pareiškėja neįrodė), tik patvirtina netinkamą pareiškėjos požiūrį į jos atliekamų funkcijų kokybę ir rodo, kad realios tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjai gali padėti tobulinti ir gerinti valstybės tarnybos veiklą.

18. Atsakovas teigė, kad Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriuje gavus Pažymą buvo sprendžiama dėl pagrindo ir tikslingumo įgyvendinti pažymos rekomendacijų 21.1.5 punkte pateiktą rekomendaciją Administracijos direktoriui „pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą siekiant išsiaiškinti Savivaldybės pareigūnų neveikimą, t. y. pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą nagrinėjant Pareiškėjo prašymus, vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą (kontrolę), teikiant informaciją Seimo kontrolierei“. Pažymoje nebuvo nurodyti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dėl kurių galėtų būti pradėti tyrimai, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu tikrinti visi nuo 2020 metų rengti su A. A. prašymų ir skundų nagrinėjimu susiję dokumentai, jų turinys ir asmenų, dalyvavusių minėtų dokumentų rengime, vaidmuo bei galimų pažeidimų požymiai. Tik nustačius visas minėtas aplinkybes, Administracijos direktoriui buvo pateikti siūlymai dėl galimų pažeidimų tyrimų pradėjimo. Atliekant minėtus patikrinimus nustatyta, kad dalis valstybės tarnautojų, kurių veiksmuose nustatyti galimų pažeidimų požymiai, Administracijoje jau nedirba, todėl jų atsakomybės klausimas nebuvo sprendžiamas, o atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo vertinamas būtent jos, o ne kitų valstybės tarnautojų, elgesys.

19. Atsakovas nurodė, jog išnagrinėjus surinktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėja, nuo 2021 m. gegužės 11 d. perėmusi A. A. skundų nagrinėjimą, nepatikrino duomenų ir nekreipė dėmesio į šio asmens prieštaravimus dėl ankstesnių jam teiktų atsakymų, pasitikėjo kitų darbuotojų anksčiau pateiktais duomenimis (juos savo rengtuose raštuose citavo iš esmės pažodžiui). Pareiškėjos pozicija, jog Skyriuje taikoma tam tikra praktika, galbūt neatitinkanti teisės aktų nuostatų, pašalina asmeninę atsakomybę, nėra priimtina. Taip pat neigiamai vertintini ir pareiškėjos atsikirtimai, bandant perkelti atsakomybę visiems derinime dalyvavusiems asmenims, nes, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1-890 (2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 1-397 redakcija) patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 punktą, už projekto turinį atsakingas rengėjas.

20. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog Taisyklės reglamentuoja Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procesą, bet jose nenurodyta, kad Skyriaus specialistai turi teisę kontroliuoti daugiabučio namo valdymo perdavimo procesą. Pareiškėja, cituodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.11 punktą, nepasisakė dėl jo paskutinės nuostatos, kad „<...> iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas“. Nepagrįsta teigti, jog minėtas punktas nenustato konkretaus termino, tačiau administratorius yra kontroliuojamas 30 dienų nuo įsakymo išbraukti namą iš administratoriaus administruojamų namų sąrašo, o toliau administratoriaus veiklos priežiūra bei kontrolė yra negalima (nepatikslinta, ar tai galioja ir administratoriui neįvykdžius prievolių). Toks aiškinimas yra teisiškai nepagrįstas, nes Nuostatų 7.11 punkte nustatytas 30 dienų terminas skirtas administratoriui pateikti veiklos ataskaitą ir perduoti dokumentaciją ir turtą bei pasirašyti perdavimo aktą. Suėjus minėtam terminui ir neįvykdžius prievolių, atsiranda galimybė taikyti administratoriui poveikio priemones, tačiau tai anaiptol nereiškia pareigos Administracijai kontroliuoti administratorių išnykimą.

21. Atsakovas pažymėjo, kad rengiant atsakymus klausimais, kurie pagal kompetenciją priskirti konkrečiam įstaigos struktūriniam padaliniui, bendradarbiavimas itin svarbus. Teikiant informaciją turėjo būti laikomasi įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principų (VAĮ 3 str.), tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pareiškėjos pateikta informacija neatitiko minėtų principų. Kaip minėta, būtent rengėjams nustatyta pareiga, surinkus visą būtiną informaciją, kokybiškai ir teisiškai pagrįstai rengti raštų projektus. Negalint pasitikėti pirminės grandies (rengėjo) veiksmais ir teikiama informacija, viešojo administravimo paslaugų teikimas taptų sunkiai įmanomas.

22. Atsakovas teigė, kad pareiškėja teikė informaciją 2021 m. liepos 29 d. atsakymui Nr. A63-113/21(3.2.1E-AD24) ir rengė 2022 m. sausio 14 d. atsakymą Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) Seimo kontrolieriui. Būtent rengėjams nustatyta pareiga, surinkus visą būtiną informaciją, kokybiškai ir teisiškai pagrįstai rengti raštų projektus, pagal Taisyklių 7.4 punktą, kuriame įtvirtinta pareiga vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsakovas, įvertinęs Pažymą ir surinktą informaciją, negalėjo prieiti prie išvados, jog pareiškėjos argumentai ir įrodymai kokiu nors būdu paneigia jos tarnybinę atsakomybę už akivaizdžiai padarytą tarnybinį nusižengimą, sukėlusį neigiamas pasekmes. Priešingai, Administracija turi teisinę pareigą užtikrinti, kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos M. S. skundą, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 41-266/22, taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

24. Teismas nustatė, kad:

24.1. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl Seimo kontrolieriaus 2022 m. vasario 24 d. pažymoje Nr. 4D-2021/2-1257 nurodytų aplinkybių pagal pareiškėjo (A. A.) skundą. Pažymos rekomendacijų 21.1.5 punkte Administracijos direktoriui rekomenduota pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti Savivaldybės pareigūnų pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą nagrinėjant pareiškėjo prašymus, vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą (kontrolę) ir teikiant informaciją Seimo kontrolieriui.

24.2. Pažymoje išnagrinėtas pareiškėjo (A. A.) skundas dėl UAB „Mano Būstas Vilnius“ galimo vilkinimo perduoti Namo administravimą JVS įgaliotam asmeniui, taip pat Administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), galbūt netinkamai vykdant Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus bei teikiant informaciją Seimo kontrolieriui. Pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu, konstatuota, kad Savivaldybė pažeidė VAĮ, atsakymus teikė neįvertinusi prašymų turinio, nepradėjo administracinės procedūros, nepateikė Seimo kontrolieriui prašomos informacijos.

24.3. Nustatyta, kad Namo patalpų savininkai 2020 m. rugsėjo 24 d. sudarė JVS. Administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-2511/20 Namas buvo išbrauktas iš Administratoriaus administruojamų objektų, o Administratorius buvo informuotas, kad Namo savininkai sudarė JVS, ir įpareigotas per mėnesį perduoti įgaliotajam asmeniui pastatą su visa jo dokumentacija ir kaupiamosiomis lėšomis, o Administracijos Būsto administravimo skyriui pateikti Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo JVS dalyviams akto kopiją.

24.4. Administratoriui vilkinant perdavimo procesą, A. A. ne kartą kreipėsi į Skyrių, bet gavo atsakymus, kurie jo netenkino. Nuo 2021 m. gegužės mėn. jo skundus ir prašymus nagrinėjo pareiškėja (Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė).

24.5. Įvertinęs pareiškėjos rengtus raštus ir atsakymus, veiksmų atitiktį Skyriaus ir Poskyrio nuostatams bei kitiems teisės aktams, Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022 m. kovo 24 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-6912/22(2.1.19-AD18) apie patikrinimo rezultatus informavo Administracijos direktorių, kuris, susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2022 m. kovo 24 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjos netinkamai vykdytos Administratoriaus veiklos kontrolės, priemonių nesiėmimo, kad Administratorius teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais perduotų Namo dokumentus naujajam valdytojui, pasirašytų perdavimo aktą bei pateiktų savo veiklos ataskaitą Savivaldybei ir įgaliotajam asmeniui, teisės aktų nuostatų netinkamo interpretavimo, klaidinančios informacijos Administracijos viduje teikimo ir prašomos informacijos Seimo kontrolieriui nepateikimo.

24.6. Pareiškėjai 2022 m. kovo 31 d. buvo parengtas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-13/22(3.4.53E-AD18), kuris tą pačią dieną jai perduotas per DVS „Avilys“. Pranešime nurodyta, kad ji įtariama padariusi tarnybinius nusižengimus, nes ji, nagrinėdama A. A. skundus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo administravimą JVS įgaliotam asmeniui, galbūt netinkamai vykdė Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę, nesigilino į A. A. prašymų turinį, dėl ko nuo 2020 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. vasario 24 d. (Pažymos surašymo) Namas nebuvo perduotas, teikė A. A. neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui.

24.7. Pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. raštu Nr. A121-8236/22(2.1.19-BŪS) pateikė paaiškinimą, jame nepripažino savo kaltės dėl visų pranešime nurodytų galimų pažeidimų.

24.8. Administracijos darbuotoja, atlikusi tarnybinį patikrinimą, apibendrinusi surinktus duomenis, surašė 2022 m. balandžio 21 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. A164-15/22(3.4.53-AD18), kurioje konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinius nusižengimus dėl aplaidumo, nes, nagrinėdama A. A. skundus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo administravimą JVS įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui:

24.8.1. Vykdydama DVS „Avilys“ 2021 m. gegužės 13 d. suformuluotą užduotį Nr. 63305460 atsakyti į pareiškėjo (A. A.) 2021 m. gegužės 11 d. prašymą Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) informuoti, kokiais teisiniais aktais remiantis Administratoriui nebuvo pritaikytos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje nustatytos administracinės priemonės ir kokia institucija įstatymais yra įpareigota vykdyti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę nuo JVS įregistravimo momento iki Administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui, parengė Skyriaus 2021 m. birželio 29 d. atsakymą Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS). Šiame atsakyme pareiškėja nurodė neteisingą, teisės aktų nuostatų neatitinkančią informaciją, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, JVS sudarymas yra viena iš priežasčių besąlygiškai nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos. Pasisakydama dėl atsakomybės taikymo, pareiškėja formaliai nurodė, kad pareiškėjo (A. A.) minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Administratoriaus vadovui 2022 m. vasario 4 d. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, tačiau nesiaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta.

24.8.2. Vykdydama DVS „Avilys“ 2021 m. liepos 20 d. suformuluotą užduotį Nr. 64190743 pateikti informaciją Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui į tos pačios dienos paklausimą Nr. A121-18542/21(2.1.19-AD18) pateikti informaciją apie pareiškėjo (A. A.) keliamos problemos sprendimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri būtų naudinga rengiant atsakymą pareiškėjui, atsakė 2021 m. liepos 26 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS). Pareiškėja šiame rašte nurodė, kad Administratorius už tai, kad nevykdė Įsakymo 2 punkto įpareigojimo, 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau jie neatsisako perduoti Namą, todėl skirti nuobaudą Administratoriui dėl Namo perdavimo akto nepateikimo nėra pagrindo. Šiuo atsakymu pareiškėja nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pasižadėjimas ateityje perduoti Namą ir pasirašyti aktą suėjus 30 dienų terminui po Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Namo administratoriaus pasikeitimo neatleidžia nuo atsakomybės. Taip pat rašte nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka Namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad Administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl Namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti Administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių Administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo);

24.8.3. Vykdydama DVS „Avilys“ 2022 m. sausio 4 d. suformuluotą užduotį Nr. 66521825 pagal kompetenciją pateikti Seimo kontrolieriui išsamią informaciją, ar Administratorius nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybei savo veiklos, susijusios su administruojamu Namu, ataskaitą, kada; jeigu nepateikė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis; kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, jeigu nesiėmė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis, pareiškėja, pažeisdama Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalį, nepateikė prašomos informacijos, o parengtame 2022 m. sausio 14 d. atsakyme Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) nepateikė prašomų atsakymų ir informacijos;

24.8.4. Pareiškėja, rengdama anksčiau nurodytus raštus, nesiaiškino, kokius dokumentus, vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (Nuostatų) 4 ir 7.11 punktais, Administratorius pateikė, kokių nepateikė ir kodėl. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė:

1) Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 40-230/21 patvirtinto Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 8 punkto (nustatančio, kad Poskyrio vyriausiasis specialistas nagrinėja skundus ir kitus dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo ir rengia atsakymus), 11 punkto (nustatančio, kad vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais);

2) Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-187/19 patvirtintų Administracijos Būsto administravimo skyriaus pastatų administravimo poskyrio nuostatų 9.1.2 punkto (nustatančio, kad Poskyris atlieka neplanuotus bendro naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimus pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį), 9.6 punkto (nustatančio, kad Poskyris nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir siūlymus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo klausimais);

3) Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų Savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 87.1 punkto (numatančio, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams ir (ar) kitiems teisės aktams), 87.3 punkto (numatančio pareigą nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas), 87.7 punkto (nustatančio pareigą teikti tik teisingą informaciją) ir 88.12 punkto (nustatančio draudimą atliekant tarnybines (darbines) funkcijas, teikti klaidingą informaciją);

4) Savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 punkto (nustatančio pareigą vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus), 8.2 punkto (nustatančio reikalavimą atliekant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis ir įpareigojimais), 8.8 punkto (nustatančio, reikalavimą teikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą);

5) Nuostatų 7.11 punkto (nustatančio, kad iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas) ir 18 punkto (nustatančio, kad Administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė);

6) Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalies (nustatančios, kad pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti);

7) VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktų (įtvirtinančių įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus);

8) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nustatančio reikalavimą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų) ir 4 punkto (nustatančio reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis) reikalavimus.

24.9. Tarnybinį tyrimą atlikusi darbuotoja, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad savo kaltės ji visiškai nepripažįsta, todėl, tikėtina, kad analogiškus pažeidimus darys ir ateityje, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, Išvadoje pasiūlė: 1) pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą; 2) pavesti Skyriaus vedėjui M. Ž. laiku ir tinkamai reaguoti į pasikeitimus Skyriuje ir užtikrinti sklandų darbų perskirstymą; 3) siūlyti Skyriui per 2 mėnesius nuo šios išvados surašymo organizuoti susitikimą su Aplinkos ministerijos atstovais ir kartu ieškoti būdų užkirsti kelią daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (Savivaldybės paskirtų administratorių) vilkinimui perduoti namų dokumentus naujiems valdytojams.

24.10. Administracijos direktoriaus ginčijamu 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 41-266/22, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad ji, nagrinėdama A. A. skundus ir prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo, administravimą JVS įgaliotam asmeniui, teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui. Įsakyme atkartoti Išvadoje konstatuoti pažeidimai ir pažeistos teisės aktų nuostatos.

25. Teismas pažymėjo, kad Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2022 m. kovo 24 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-6912/22(2.1.19-AD18) apie patikrinimo rezultatus informavo Administracijos direktorių, kuris, susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2022 m. kovo 24 d. rezoliucija pavedė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjos, Išvada surašyta 2022 m. balandžio 21 d. Taigi, atsakovas iš esmės laikėsi teisės aktuose nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo dienos. Nagrinėjamu atveju Pažyma surašyta 2022 m. vasario 24 d., Įsakymas priimtas 2022 m. balandžio 25 d., todėl terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

26. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir akcentavo, kad atsakovas, teigdamas, jog pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus, turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjos (valstybės tarnautojos) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pareiškėjai pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jai priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose.

27. Teismas nurodė, kad tiek iš Išvados, tiek iš Įsakymo akivaizdu, kad pareiškėja nubausta ne už tai, kad neįvykdė pavedimų parengti ir pateikti A. A. atsakymus į jo prašymus, susijusius su Administratoriaus vilkinimu perduoti Namo administravimą JVS įgaliotam asmeniui, bet už tai, kad pateikti atsakymai į suformuotas užduotis buvo parengti nekokybiškai, t. y. pareiškėja teikė neteisingą, teisiškai nepagrįstą ir klaidinančią informaciją, nesigilino į prašymo ir pavedimų esmę, netikrino faktinių duomenų, taip pat nepateikė prašomos informacijos Seimo kontrolieriui.

28. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Išvadoje pažymėta, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-2511/20 vykdymo kontrolė Skyriuje niekam nebuvo pavesta ir tik dabar kontrolė pavesta Skyriaus vyriausiajai specialistei S. J.. Dėl darbo organizavimo trūkumų kaltė tenka buvusiai Skyriaus vedėjai, kuri 2022 m. sausio 31 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos. Deleguojant užduotis, Poskyryje laikomasi lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, tačiau dėl pareiškėjos kompetencijos ir darbo patirties jai pavedama nagrinėti sudėtingiausius skundus ir prašymus. Suprantama, kad tokių skundų ir prašymų nagrinėjimas užima daugiau laiko, reikalauja atlikti daugiau veiksmų (pvz., teiktų įpareigojimų kontrolė, neplaninių patikrinimų atlikimas, administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas, dalyvavimas teismo procesuose). Pareiškėja yra kompetentinga, geba nagrinėti ir spręsti sudėtingiausius klausimus. Vykdydama darbo funkcijas, ji domisi teisės aktų pakeitimais, teismų praktika. Jis (manytina, kad turimas omenyje Skyriaus vedėjas M. Ž.) neturi nusiskundimų dėl pareiškėjos darbo užduočių vykdymo, iš trečiųjų asmenų nusiskundimų dėl pareiškėjos darbo taip pat nėra gavęs.

29. Teismas pažymėjo, jog Išvadoje nurodyta ir tai, kad, vertinant pareiškėjos darbą ir galimą tarnybinį nusižengimą, labai svarbu atsižvelgti į Poskyryje susiklosčiusią situaciją. Laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki dabar Poskyryje įvyko didelė darbuotojų kaita – iš darbo išėjo 5 darbuotojai. Darbuotojai išeina dėl nepakeliamai didelio darbo krūvio, dėl vėluojančių užduočių patiriamos įtampos. Laikotarpyje nuo 2021 m. birželio iki rugpjūčio mėn. į Poskyrį buvo priimti 3 nauji darbuotojai, kuriems iki šiol reikia ilgiau dirbančių darbuotojų konsultacijų, patarimų. Dėl darbuotojų trūkumo ir siekiant mažinti vėluojančių užduočių skaičių darbuotojai dažnai dirba po darbo valandų, savaitgaliais, net per atostogas. Pareiškėjai dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo neturėtų būti skirta tarnybinė nuobauda, kadangi pritaikyta tarnybinė nuobauda nesumažintų jos ir kitų Poskyrio darbuotojų darbo krūvio, tačiau akivaizdu – demotyvuotų visus Poskyryje dirbančius darbuotojus.

30. Teismo įsitikinimu, visų faktinių bylos aplinkybių analizė ir byloje surinktų įrodymų viseto išnagrinėjimas bei įvertinimas nepatvirtina išvados, jog „pareiškėjos kaltė pasireiškė aplaidumu“, pagrįstumo. Atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikoje (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, pasekmės), taigi, nebuvo pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę. Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodytus pažeidimus, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, nevertinto pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių, neanalizavo klaidų pasitaikymo galimybės. Teismas akcentavo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Raštas buvo derinamas ne su vienu Administracijos darbuotoju, tačiau pareiškėja negavo pastabų dėl teikiamos informacijos, atlikdama jai suformuluotas užduotis, taip pat nebuvo gavusi pastabų dėl jų turinio. Taigi, pareiškėjos atliktos užduotys nebuvo vertintos, nors tai numatyta Administracijos vidaus teisės aktuose.

31. Teismas priėjo prie išvados, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Įsakymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas yra priimamas pareiškėjos naudai, ir įvertinęs jos pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, taip pat tenkino pareiškėjos prašymą priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 32. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

33. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą, nes Įsakymas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai. Įsakymas buvo priimtas remiantis Išvada, kurioje buvo visapusiškai įvertintas kiekvienas iš nurodytųjų pranešime apie tarnybinį nusižengimą įtarimų, nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Išvadoje buvo nurodyti visi pažeisti reikalavimai ir pagrįstai konstatuotas aplaidus, atmestinas tiek skundų ir prašymų nagrinėjimas, tiek Seimo kontrolieriaus reikalavimo pateikti informaciją nevykdymas (teismo sprendime tai neįvertinta), taip pat formalus ir biurokratiškas požiūris į savo funkcijų atlikimą. Visi nustatyti pažeidimai buvo pagrįsti konkrečių tarnybinių funkcijų nevykdymu arba netinkamu (nekokybišku) vykdymu. Žala šiuo atveju buvo padaryta JVS dalyviams, per daugiau nei 1,5 metų nesulaukusiems iš Skyriaus jokio reagavimo ar pagalbos ir dėl to pasikreipusiems į Seimo kontrolierių. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, ignoravo įrodymus, paneigiančius pareiškėjos kaltę, pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes ir pan., nes, atsakovo teigimu, Išvadoje buvo analizuojamos ir teigiamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės, jos rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, gauta Skyriaus vedėjo nuomonė. Atsakovas pakartotinai akcentuoja tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą ir mano, kad, panaikinus ginčo tarnybinę nuobaudą, pareiškėjos netinkamas požiūris į savo pareigų atlikimą bus tik paskatintas, ji galės jaustis neliečiama ir nebaudžiama, pan. Atsakovas taip pat pakartoja, kad tarnybinė nuobauda buvo skirta pareiškėjai nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų terminų.

34. Pareiškėja M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35. Pareiškėja iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėja teigia, jog atsakovo teiginiai, kad šiuo atveju žala buvo padaryta JVS dalyviams, yra neįrodyti. Nors atsakovas kilusią žalą sieja su tuo, kad 1,5 metų nebuvo imtasi veiksmų dėl Namo perdavimo, tačiau pareiškėjai buvo nurodyta atsakyti tik į vieną prašymą, o administracinio nusižengimo teiseną pradėjo kitas tarnautojas. Nei Išvadoje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta nė viena imperatyvi bei konkreti pareiškėjai nustatyta pareiga, kurią ji neva pažeidė ar įvykdė netinkamai, o pateikiamos tik prieštaringos ir deklaratyvios prielaidos ar manipuliatyvus teorinis vertinimas apie tai, kaip pareiškėja turėjo elgtis. Be to, apeliaciniame skunde nėra analizuojama kitų asmenų (valstybės tarnautojų) atsakomybė, jų veiksmai ir pan., juo vertinant ir lyginant kartu su pareiškėjos veiksmais, jų sąveika ir pan. Pareiškėjos nuomone, pats atsakovas aplaidžiai atlieka savo pareigas, nes jis Išvadoje, Įsakyme ir procesiniuose dokumentuose neįsigilino į vardijamus teisės aktus ir tvirtina, kad pareiškėja pažeidė tuos teisės aktu, kurie nereglamentuoja reikalavimų jos veiklai. Išvados tekstas rodo subjektyvumą ir tai, kad Išvadoje teikiamos nelogiškos pastabos, neįvertinta aplinkybių visuma. Pareiškėja pakartotinai teigia, kad net jei buvo padarytas pažeidimas, tai lėmė Poskyryje susidariusi situacija, darbo krūvis ir pan., o ne sąmoningi, tyčiniai pareiškėjos veiksmai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas turi įvertinti bylos duomenis (įrodymus), nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-695-756/2020).

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

39. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos įpareigoja teismus pakankamai motyvuoti savo sprendimus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1987 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje H. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 8950/80)). Nors nacionalinis teismas turi tam tikrą vertinimo laisvę (angl. margin of appreciation) parenkant argumentus ir pripažįstant faktus įrodytais, tačiau jis yra įpareigotas šiuos veiksmus pagrįsti, nurodant savo sprendimų motyvus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97), 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Carmel Saliba prieš Maltą (pareiškimo Nr. 24221/13)). Teismo motyvai turi būti tokie, kad šalims būtų sudaryta galimybė veiksmingai pasinaudoti teise į apeliaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49384/99)). Tais atvejais, kai šalies paaiškinimai yra reikšmingi proceso baigčiai, teismas privalo pateikti tikslų ir aiškų atsakymą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91)). Teismai privalo ištirti pareiškėjo pagrindinius argumentus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Buzescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 61302/00), 2006 m. kovo 7 d. sprendimas Donadze prieš Gruziją (pareiškimo Nr. 74644/01)).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad šis skundžiamas teismo sprendimas neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

41. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčo aplinkybes ir patikrinęs, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų terminų, iš esmės nepagrindė savo išvados, kad atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikoje, todėl nebuvo pagrindo taikyti jai tarnybinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apžvelgė pareiškėjos paaiškinimus ir Skyriaus vedėjo paaiškinimus, pateiktus tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančiam tarnautojui (pateiktos ištrauktos iš Išvadoje išdėstytų paaiškinimų apžvalgų), ir abstrakčiai, deklaratyviai nurodė, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių, neanalizavo klaidų pasitaikymo galimybės.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje aiškiai nurodyta, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta dėl 3 užduočių netinkamo vykdymo (neįvykdymo):

42.1. Vykdydama DVS „Avilys“ 2021 m. gegužės 13 d. suformuluotą užduotį Nr. 63305460 atsakyti į pareiškėjo (A. A.) 2021 m. gegužės 11 d. prašymą Nr. A97-19735/21(3.3.2.13K-AD24) informuoti, kokiais teisiniais aktais remiantis Administratoriui nebuvo pritaikytos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo VIII skyriaus 36 straipsnyje nustatytos administracinės priemonės ir kokia institucija įstatymais yra įpareigota vykdyti Administratoriaus veiklos priežiūrą ir kontrolę nuo JVS įregistravimo momento iki Administratoriui perduodant pastatą įgaliotajam asmeniui, parengė Skyriaus 2021 m. birželio 29 d. atsakymą Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS). Šiame atsakyme pareiškėja nurodė neteisingą, teisės aktų nuostatų neatitinkančią informaciją, kad daugiabučių namų valdymo perdavimas ir perėmimas neįeina į Skyriaus vykdomos valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės turinį, JVS sudarymas yra viena iš priežasčių besąlygiškai nepradėti neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimo ir jokia institucija nurodytu terminu neturi teisės kontroliuoti Administratoriaus veiklos. Pasisakydama dėl atsakomybės taikymo, pareiškėja formaliai nurodė, kad pareiškėjo (A. A.) minimas įstatymas nėra priimtas ir negalioja, nutylėdama, kad Namo perdavimo akto nepateikusiam Administratoriaus vadovui 2022 m. vasario 4 d. turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, tačiau nesiaiškino ir nenurodė, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta.

42.2. Vykdydama DVS „Avilys“ 2021 m. liepos 20 d. suformuluotą užduotį Nr. 64190743 pateikti informaciją Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui į tos pačios dienos paklausimą Nr. A121-18542/21(2.1.19-AD18) pateikti informaciją apie pareiškėjo (A. A.) keliamos problemos sprendimą, taip pat visą kitą informaciją, kuri būtų naudinga rengiant atsakymą pareiškėjui, atsakė 2021 m. liepos 26 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS). Pareiškėja šiame rašte nurodė, kad Administratorius už tai, kad nevykdė Įsakymo 2 punkto įpareigojimo, 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-3954/21(3.3.2.26E-BŪS) buvo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, tačiau jie neatsisako perduoti Namą, todėl skirti nuobaudą Administratoriui dėl Namo perdavimo akto nepateikimo nėra pagrindo. Šiuo atsakymu pareiškėja nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad pasižadėjimas ateityje perduoti Namą ir pasirašyti aktą suėjus 30 dienų terminui po Administracijos direktoriaus įsakymo dėl Namo administratoriaus pasikeitimo neatleidžia nuo atsakomybės. Taip pat rašte nurodė klaidinančią, teisės aktų nuostatų neatitinkančią ir objektyviais duomenimis neparemtą informaciją, kad įgaliotam asmeniui perduotų ar ketinamų perduoti dokumentų pakanka Namo valdymui ir priežiūrai perimti bei vykdyti ir kad Administracija neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl Namo valdymo dokumentų (jų apimties) perdavimo ir teikti Administratoriui įsakmių nurodymų dėl dokumentų, kurių Administratorius galimai neturi ar dėl kitų priežasčių neperduoda, perdavimo (pateikimo);

42.3. Vykdydama DVS „Avilys“ 2022 m. sausio 4 d. suformuluotą užduotį Nr. 66521825 pagal kompetenciją pateikti Seimo kontrolieriui išsamią informaciją, ar Administratorius nustatyta tvarka ir terminais pateikė Savivaldybei savo veiklos, susijusios su administruojamu Namu, ataskaitą, kada; jeigu nepateikė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis; kokių veiksmų Savivaldybė ėmėsi, jeigu nesiėmė, kodėl, nurodyti motyvuotas priežastis, pareiškėja, pažeisdama Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalį, nepateikė prašomos informacijos, o parengtame 2022 m. sausio 14 d. atsakyme Nr. A51-6144/22(3.3.10.2E-AD24) nepateikė prašomų atsakymų ir informacijos.

43. Išvadoje taip pat aiškiai išvardytos teisės normos, kurias tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė pareiškėja:

1) Administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 40-230/21 patvirtinto Administracijos Būsto administravimo skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 8 punkto (nustatančio, kad Poskyrio vyriausiasis specialistas nagrinėja skundus ir kitus dokumentus dėl priežiūros ir (ar) kontrolės vykdymo ir rengia atsakymus), 11 punkto (nustatančio, kad vyriausiasis specialistas rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais);

2) Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-187/19 patvirtintų Administracijos Būsto administravimo skyriaus pastatų administravimo poskyrio nuostatų 9.1.2 punkto (nustatančio, kad Poskyris atlieka neplanuotus bendro naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimus pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį), 9.6 punkto (nustatančio, kad Poskyris nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir siūlymus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo klausimais);

3) Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų Savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 87.1 punkto (numatančio, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kitus teisės aktus, Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams ir (ar) kitiems teisės aktams), 87.3 punkto (numatančio pareigą nepriekaištingai atlikti savo tiesiogines pareigas), 87.7 punkto (nustatančio pareigą teikti tik teisingą informaciją) ir 88.12 punkto (nustatančio draudimą atliekant tarnybines (darbines) funkcijas, teikti klaidingą informaciją);

4) Savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 7.4 punkto (nustatančio pareigą vykdant pavestas užduotis, rengiant ir teikiant dokumentų projektus, įsigilinti į klausimo esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo, patikrinti, ar jie atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus), 8.2 punkto (nustatančio reikalavimą atliekant tarnybines pareigas vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės institucijų sprendimais, mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, tiesioginio vadovo pavedimais, užduotimis ir įpareigojimais), 8.8 punkto (nustatančio, reikalavimą teikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą);

5) Nuostatų 7.11 punkto (nustatančio, kad iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas) ir 18 punkto (nustatančio, kad Administratoriaus veiklos, susijusios su Nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė);

6) Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio l dalies (nustatančios, kad pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti);

7) VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktų (įtvirtinančių įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus);

8) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nustatančio reikalavimą laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų) ir 4 punkto (nustatančio reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis) reikalavimai.

44. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kodėl jis konstatavo, kad atsakovas nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą pareiškėjos veikoje, kodėl atsakovo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas yra neišsamus, neobjektyvus ir kt. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 29 d. raštas Nr. A51-55961/21(3.3.2.26E-BŪS) buvo derinamas ne su vienu Administracijos darbuotoju (pareiškėja negavo pastabų dėl teikiamos informacijos), tačiau teismas savarankiškai nepatikrino šio Rašto turinio ir atsakovo išvadų dėl jo teisingumo, taip pat nepasisakė dėl kito pareiškėjos rengto rašto – 2021 m. liepos 26 d. tarnybinio rašto Nr. A121-19011/21(2.1.19-BŪS) – ir pareiškėjos veiksmų vykdant užduotį pateikti informaciją Seimo kontrolieriui. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas panaikinti Įsakymą, nurodė, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kuo pasireiškia Išvados prieštaringumas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams esant neaiškiems, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų (motyvuotumo) reikalavimų, todėl, priimant tokį teismo sprendimą, buvo pažeistos proceso teisės normos ir dėl tokios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, ir siekiant nepažeisti proceso šalių teisės į apeliaciją, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu administracinė byla nėra užbaigiama, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys