2a94ea7d-494f-4211-b2ca-d39e4848756d · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-729-1069/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02130-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Lina Nainienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. Å . ir jo atstovui advokatui Rimvidui Valančiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei D. Å . dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovo reikalavimai ir argumentai 1. ieÅ¡kovas G. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, praÅ¡o nutraukti jo ir atsakovės D. Å . santuokÄ , sudarytÄ 1990-03-24 Å ilutės rajono CMS, santuokos registracijos įraÅ¡o Nr.103, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę; santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo 1994 metų.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove D. Å . susituokė 1990-03-24 Å ilutės rajono CMS, registracijos įraÅ¡o Nr.103. Jau gyvenant santuokoje, o ypač po dukters gimimo, pasirodė, kad sutuoktinė turi polinkį alkoholiui ir svetimiems vyrams. Ji nesirÅ«pino vaikais ir Å¡eima, nebÅ«davo namuose. Atsakovė 1992 m. vasarÄ , gal birželio mėnesį, palikusį jį vienÄ su mažamečiais vaikais, iÅ¡vyko iÅ¡ namų į užsienį. Po to karto jÄ matė tik vienÄ kartÄ , kai dukrai buvo apie pustrečių metų, ji su drauge buvo apsilankiusi jų namuose.

Su atsakove kartu nebegyvena ir bendro Å«kio neveda jau daugiau kaip 27 metus. Kokia dabartinė tiksli atsakovės gyvenamoji vieta jis nežino. BÅ«tent dėl atsakovės netinkamų veiksmų faktiÅ¡kai iÅ¡iro santuoka, ji išėjo iÅ¡ namų, paliko Å¡eimÄ , neaugino vaikų M. Å ., S. Å ., kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. Atsakovei dar 1994 m. buvo atimtos motinystės teisės ir ieÅ¡kovas vienas užaugino savo vaikus (duktė, siekiant užtikrinti jos kaip mergaitės interesus, augo pas jo seserį) o sÅ«nus pas ieÅ¡kovÄ .

Atsakovė visiÅ¡kai neprisidėjo prie vaikų iÅ¡laikymo. Duktė, suvokdama mamos nederamÄ elgesį, visiÅ¡kai nebendrauja su ja, o sÅ«nus retsykiais pabendrauja su ja, nes nesuvokia jos veiksmų žalingumo. Jo žiniomis, atsakovė atlikinėjo bausmę užsienio įkalinimo įstaigose, dėl kokių nusikaltimų, nežino. Jau ne kartÄ yra bandęs nutraukti judviejų santuokÄ , tačiau nepavykdavo to padaryti dėl atsakovės pasyvumo, nepavykdavo jos rasti, ji tiesiog neatvykdavo nustatytu laiku į teismÄ .

Ji žino apie tai, kad ieÅ¡kovas siekia su ja nutraukti santuokÄ .

3. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka neabejotinai iÅ¡irusi dėl atsakovės kaltės, kadangi ji palikusi Å¡eimÄ ir mažamečius vaikus iÅ¡vyko į užsienį. Atsakovas, per visÄ tÄ laikÄ negalėjo įgyti jokio turto, nes nėra žinomi atsakovės ketinimai ir jos skolos. Atsižvelgiant į tai, kad jau eilę metų jie nebendrauja, ieÅ¡kovui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, todėl santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo faktinio santuokos iÅ¡irimo.

Taip pat nurodė, kad tikėtina, jog atsakovė žino apie šį teismo procesÄ , kadangi telefonu bendrauja su sÅ«numi, kuris galimai jÄ informavo apie tai. II. Atsakovės procesinė pozicija 4. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ Ä¯teikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalies nuostatas – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

5. Ä®statymas įpareigoja teismÄ imtis CPK nustatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir jo atstovas sutiko ir prašė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovei nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, iÅ¡naudojo visas galimybes nustatyti atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , susisiekti su atsakove, informuoti jÄ apie bylÄ , teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Dėl bylos teismingumo 6. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. Å . ir D. Å . santuoka sudaryta 1990-03-24 Å ilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 103). Atsakovė D. Å . 2013-04-03 deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Nyderlandus. Abi Å¡alys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o atsakovės užsienyje (galimai Nyderlanduose) bei nurodė paskutinę jam žinomÄ atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje.

IÅ¡ teismo posėdyje ieÅ¡kovo duotų paaiÅ¡kinimų ir teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai Å¡iuo metu gyvena skirtingose valstybėse – ieÅ¡kovas Lietuvoje, o atsakovė galimai reziduoja Nyderlanduose. Taigi Å¡i byla dėl santuokos nutraukimo turi tarptautinį elementÄ , todėl spręstina dėl jos teismingumo (CPK 782 straipsnis).

7. Tais atvejais, kai Å¡alys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose Europos SÄ jungos valstybėse yra taikomas Europos SÄ jungos teisinis reguliavimas, t. y. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau ir – Reglamentas).

8. Reglamento 3 straipsnyje nurodyta, kurios valstybės narės teismas turi kompetencijÄ nagrinėti bylÄ dėl santuokos nutraukimo:

1. jurisdikcijÄ turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iÅ¡ sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiÅ¡kimas, arba yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiÅ¡kimo padavimo, arba yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , jeigu joje yra pareiÅ¡kėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir AirijÄ , kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta;

2. Å¡iame reglamente „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turi tokiÄ pat reikÅ¡mę kaip Jungtinės Karalystės ir Airijos teisinėse sistemose.

9. Atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o ieÅ¡kovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, teismas sprendžia, kad pagal ReglamentÄ Å¡is ieÅ¡kinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismui, t. y. jurisdikcijÄ nagrinėti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. Å . reikalavimÄ atsakovei D. Å . dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės turi Lietuvos Respublikos teismas (Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktas, CK 1.29 straipsnio 2 dalis). Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės 10.

Kaip minėta, Å¡alių santuoka sudaryta 1990-03-24 Å ilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 103). IeÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti su atsakove sudarytÄ santuokÄ dėl sutuoktinės kaltės, nurodydamas, kad atsakovė kaip sutuoktinė, iÅ¡vykdama gyventi į užsienį ir palikusi jį su mažamečiais vaikais, pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagarbos ir paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi pareigas.

11. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Å ioje teisės normoje taip pat įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60.straipsnio 3 dalis).

12. IeÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutuoktiniai nuo 1992 metų vasaros (t. y. beveik 28 metus) negyvena kartu ir santuokinio gyvenimo, netvarko bendro Å«kio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka jau yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, Å¡alys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas santuokos iÅ¡irimo priežastis, taip pat remdamasis aplinkybe, kad atsakovė nenurodė prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo reikalavimo ir jį pagrindžiančių argumentų, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl netikslinga Å¡alims skirti terminÄ susitaikyti ir Å¡alių santuoka nutrauktina dėl sutuoktinės kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuokÄ 13. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje prašė nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, motyvuodamas tuo, kad Å¡alims nevedant bendro Å«kio, jam nėra žinoma apie atsakovės veiklÄ .

14. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

15. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali iÅ¡vengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

16. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 1994 metų, kuomet atsakovei Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atimtos motinystės teisės ir kada ji, ieÅ¡kovo teigimu, paskutinį kartÄ lankėsi ieÅ¡kovo namuose, sutuoktiniai jau nevedė bendro Å«kio ir faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu (CPK 185 straipsnis). Dėl to teismas tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti, kad Å¡alių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. 1994 metų (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo 17. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji norma, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Tačiau numatytas atvejis, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Taigi, kitas sutuoktinis teisę rinktis santuokinę pavardę gali ginčyti tik egzistuojant dviem sÄ lygom: santuoka iÅ¡iro dėl santuokinę pavardę norinčio pasilikti sutuoktinio kaltės ir sutuoktiniai neturi bendrų vaikų.

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo būtent dėl atsakovės kaltės. Nors atsakovė ir pripažintina kalta dėl santuokos nutraukimo, tačiau nekonstatuotinas atsakovės itin žiaurus elgesys su ieškovu, jos kaltė, teismo vertinimu, nėra tokia didelė, kuri lemtų būtinybę uždrausti jai pasilikti pavardę, kuria atsakovė naudojasi jau beveik 30 metų. Be to šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Dėl to, teismo vertinimu, nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, protinga ir teisinga po santuokos nutraukimo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 1.5 straipsnis), juolab kad procesiniai dokumentai Å¡ioje byloje atsakovei buvo įteikti tik vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, teismo posėdyje ji nedalyvavo ir savo pozicijos Å¡iuo klausimu neiÅ¡dėstė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ po santuokos nutraukimo atsakovei grÄ Å¾inti iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę, nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo.

Tokios pozicijos laikymÄ si ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2022-467/2015). Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams po santuokos nutraukimo 19. Å alys viena iÅ¡ kitos iÅ¡laikymo priteisti nepraÅ¡o, todėl Å¡is klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

20. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

21. Bylos duomenimis, gyvendamos santuokoje Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio kito turto neįgijo, taip pat ieÅ¡kovo teigimu neturi finansinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl Å¡ie klausimai nespręstini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

23. IeÅ¡kovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylÄ pateikė 2020-05-27 pažymÄ apie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 182 Eur ir nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

24. Byloje iÅ¡ esmės patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės. Dėl to iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos: 75 Eur už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimÄ ir 182 Eur už ieÅ¡kovui advokato suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 2016-11-08 įstatymas Nr.XII-2751). Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti. Nutraukti ieÅ¡kovo G. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. Å . (gimimo data (duomenys neskelbtini)) santuokÄ , sudarytÄ 1990 m. kovo 24 d. Å ilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 103), dėl atsakovės kaltės. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 1994 metų.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui G. Å . palikti pavardę „Š.“, atsakovei D. Å . – „Š.“. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. Å . (gimimo data (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio. Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660) Priteisti iÅ¡ atsakovės D. Å . (gimimo data (duomenys neskelbtini)) valstybei 182 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus) už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Å i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5630). Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ iÅ¡siųsti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui. Å is sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus.

Teisėja Lina Nainienė