2022-05-31 Nr. BB-3819-1-01-1-39926-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio bei D. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-05-31 Nr. BB-3819-1-01-1-39926-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Taškūnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2399/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39926-2020-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio bei D. K., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Taškūnas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas nesivadovavo tinkama teismų praktika. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo dėl to veiką pripažinti mažareikšme. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad D. K. veika ne tik kėsinosi į baudžiamojo įstatymo saugomą vieną svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatą, ji veiką padarė vykdydama savo darbines funkcijas ir taip diskreditavo bei sumenkino institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas, autoritetą ir tokį darbą atliekančių darbuotojų reputaciją. Įvertinus tai, kad D. K. veiką padarė tiesiogine tyčia, dėl menkavertės priežasties, pirma pradėjo konfliktą ir savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai bei turtui, kaltę neigė, pripažintina, kad jos veikimas buvo akivaizdžiai pavojingas, atitinkantis baudžiamosios atsakomybės ribas ir nėra pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu D. K. padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savą situacijos vertinimą bei nuomonę, kokia teismų praktika apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, susiję su teismų atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo ir (ar) baudžiamojo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidas, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Taškūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis