2a940fce-e185-4c4e-b590-2a62d0faa6a7 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Sigita VainauskienėPranešėja Sigita Bieliauskienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-628/2013Teisėjas Antanas Virbalas                                          Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01512-2012-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.1.;                                                                                         1.2.14.1.; 1.2.14.3.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. birželio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Dariui Kamandierius, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, nuteistojo gynėjui advokatui Venjamin Dubrovskij, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

             P. V. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis 2012 m. rugpjūčio 5 d. apie 19.20 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, Vilniuje, netoli Architektų g. 132 B, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priėjus prie T. Z. ir pagriebus už pastarosios rankinės bandant jÄ iÅ¡plėšti, o nukentėjusiajai T. Z. rankinės nepaleidus, pargriovė pastarÄ jÄ ant žemės ir tokiu bÅ«du panaudojus fizinį smurtÄ , jis taip pat pagriebęs už nukentėjusiosios rankinės, ir pargriautÄ jÄ tempdamas, iÅ¡plėšė ir pagrobė rankinę, 150 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“, 300 Lt vertės, raktų ryÅ¡ulys su pakabuku, bendros 40 Lt vertės, akiniais su dėklu, 60 Lt vertės bei 1,55 Lt grynųjų pinigų, tokiu bÅ«du kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudodamas fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajai T.

Z. priklausantį 551,55 Lt vertės turtÄ .Å iais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.Taip pat jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos be tikslo jÄ platinti, o bÅ«tent:jis, 2012 m. rugsėjo 3 d. apie 14.00 val., romų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 182, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytÄ kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį suvartojo, o likusias dalis - 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino laikė prie savęs iki 2012- m. rugsėjo 3 d. 18.40 val., kol policijos pareigÅ«nai jį sulaikę Kalvarijų g. 1, Vilniuje, ir pristatę į Vilniaus apsk.

VPK Vilniaus m. 5 PK, esantį JustiniÅ¡kių g. 14A, Vilniuje, apžiÅ«ros metu rado ir paėmė nurodytÄ kiekį narkotinės medžiagos – heroino.Å iais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.Apeliaciniu skundu P. V. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendį, nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ T. Z. atžvilgiu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, todėl netinkamai kvalifikavo P. V. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ T.

Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Nuteistasis teigia, kad jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu Andriumi iÅ¡ anksto nesitarė pagrobti T. Z. turto, Andriaus sumanymas buvo staigus ir savarankiÅ¡kas. Apeliantas teigia, kad jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, tiesiog stovėjo Å¡alia, kai Andrius atėmęs iÅ¡ nukentėjusiosios rankinę, perdavė jÄ P. V., todėl, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Andriaus veiksmus reikėtų traktuoti kaip vykdytojo ekscesÄ P. V. atžvilgiu.

Pažymi, kad jokio smurto T. Z. atžvilgiu nenaudojo ir neketino naudoti.Pabrėžia, kad nukentėjusiosios T. Z. parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai, kadangi, kaip ji pati teigė ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos darymo metu ji buvo Å¡oko bÅ«senoje, todėl, apelianto teigimu, ji galėjo sÄ Å¾iningai klysti, tvirtindama, jog jis naudojo smurtÄ jos atžvilgiu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkinamas.P. V.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., padarymÄ . Savo kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., aplinkybėmis bei nusikalstamos veikos kvalifikacija, teigdamas, kad smurto nukentėjusiosios T.

Z. atžvilgiu nevartojo.IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, iÅ¡analizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius P. V. veikoje, pripažino jį kaltu padarius Å¡iÄ veikÄ bei skyrė bausmę.

Remiantis vieningai suformuota teismų praktika, tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Veiksmai, kurių metu panaudojamas bet koks fizinis, psichinis smurtas ar atimama galimybė prieÅ¡intis, siekiant pagrobti svetimÄ turtÄ , turi bÅ«ti vertinami kaip plėšimas Lietuvos Respublikos BK 180 str. prasme.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji T.

Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 195) nurodė, kad įvykio dienÄ ji ėjo namo. Priekyje ėjo du vaikinai, ji nutarė juos apeiti, tačiau vienas jų (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Andrius) griebė jos rankinę, o kadangi pastarÄ jÄ ji stipriai laikė, ji atsidÅ«rė ant žemės, nenorėjo atiduoti savo rankinės. JÄ pastÅ«mė, kaip ji pargriuvo, neatsimena. Po to jau abu vaikinai (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo Andrius ir nuteistasis P. V.) traukė, ji buvo tempiama ant pilvo, rėkė, kad žmonės iÅ¡girstų.

Rankinės rankenos nutrÅ«ko ir vaikinai pabėgo. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiosios parodymų analizė neleidžia abejoti tuo, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas fizinis smurtas. Ji aiÅ¡kiai nurodo, kad nukrito ant žemės po to, kai buvo pastumta. Nors apeliantas teigia fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojęs, įvertinus visus bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia P. V. pozicija vertintinama kritiÅ¡kai, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Nukentėjusiosios T.

Z. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s, jos nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai atitiko tyrimo metu nustatytas bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintas faktines bylos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi nagrinėjamo įvykio metu ji buvo Å¡oko bÅ«senoje, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Nukentėjusioji nuosekliai nupasakojo visas įvykio aplinkybes ir visiÅ¡kai neabejodama parodė, jog P. V. kartu su kitu asmeniu iÅ¡plėšė jos rankinę jai iÅ¡ rankų, jai nugriuvus ant žemės ir vis dar laikant rankose minėtÄ rankinę, nuteistasis jÄ tempė grindiniu, kol rankinės rankenos nutrÅ«ko.

Pažymėtina, kad, remiantis asmens parodymo atpažinti protokolu (b. l. 58-59), nukentėjusioji atpažino P. V. kaip asmenį, kuris jos plėšimo metu padėjo kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu Andrius iÅ¡ T. Z. iÅ¡plėšti rankinę, tempiant nukentėjusiÄ jÄ Å¾eme. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog T. Z. siekia apkalbėti nuteistÄ jį, parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji davė bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ .

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukentėjusiosios parodymus ir pagrįstai P. V. veiksmus T. Z. atžvilgiu kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo P. V. gynėjas advokatas nurodė, kad P. V. veiksmai T. Z. atžvilgiu turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 str. kaip svetimo turto vagystė, apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo gynėjo argumentu nesutinka.

Remiantis teismų praktika, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo bÅ«das. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Jei prieÅ¡ užvaldant turtÄ arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kÅ«nu pastumiamas, tokia veika priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (stÅ«mimo jėgos, padarinių) gali atitikti plėšimo nusikaltimo požymius, nes stÅ«mimas pripažintinas viena iÅ¡ fizinio smurto panaudojimo formų.

Byloje nustatyta, kad T. Z. nukrito ant žemės po to, kai ji buvo pastumta, be to, jai gulint ir nenorint paleisti savo rankinės, ji buvo tempiama grindiniu, kol nutrÅ«ko rankinės rankenos. KritiÅ¡kai vertinamas ir apelianto argumentas, kad jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu Andriumi iÅ¡ anksto nesitarė pagrobti T. Z. turto, Andriaus sumanymas buvo staigus ir savarankiÅ¡kas, todėl jo veiksmus reikėtų traktuoti kaip vykdytojo ekscesÄ .Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tuomet, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. P. V., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad mintis apiplėšti T. Z. kilo jo draugui Andriui. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagÄ ir faktines jos aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad kad P. V., pastebėjęs, jog Andriui vienam iÅ¡plėšti rankinės iÅ¡ nukentėjusiosios nepavyks, kadangi pastaroji jÄ stipriai laikė, pargriuvus nukentėjusiajai, pribėgo padėti savo draugui Andriui ir jiems kartu, panaudojus jėgÄ , rankinė iÅ¡ T.

Z. rankų buvo iÅ¡plėšta. Å iuo atveju, susitarimas bendrai apiplėšti nukentėjusiÄ jÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, todėl Andriaus veiksmus traktuoti kaip vykdytojo ekscesÄ P. V. atžvilgiu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir nuteistojo P. V. veiksmus nukentėjusiosios T.

Z. atžvilgiu, pagrįstai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                Sigita Bieliauskienė Teisėjai                                                                                                             Audronė Kartanienė                  Jolanta Čepukėnienė