2017-06-14 Nr. AB-12049-3-61-3-01189-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-464-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01189-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų politinės partijos „Lietuvos sąrašas“, L. B., A. N. P., D. E. ir K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų politinės partijos „Lietuvos sąrašas“, L. B., A. N. P., D. E. ir K. M. skundą atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai politinė partija „Lietuvos sąrašas“, L. B., A. N. P., D. E. ir K. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2017 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 2-173(1.5) (toliau – ir VRK sprendimas) ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją grąžinti pareiškėjams rinkimų užstatus; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis, ta apimtimi, kuria Vyriausiajai rinkimų komisijai leidžiama negrąžinti rinkimų proceso dalyviams rinkimų užstato netgi tais atvejais, kai jie nepadarė jokių rinkimų proceso pažeidimų, vien dėl to, kad jie nepasiekė numatytos 3 proc. balsų ribos, neprieštarauja teisinės valstybės, demokratijos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat nuosavybės neliečiamumo principui. Taip pat skunde prašė, jeigu teismas laikytų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, prašė jį atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi specialus įstatymas nenustato atskiro termino Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimams apskųsti.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas buvo priimtas 2017 m. kovo 10 d. Skunde teismui pareiškėjai nurodė, kad jį gavo tą pačią dieną – 2017 m. kovo 10 d., todėl paskutinė diena skundui dėl šio sprendimo paduoti buvo 2017 m. balandžio 10 d. Pareiškėjai skundą pateikė 2017 m. balandžio 11 d., t. y. praleidę minėtą vieno mėnesio terminą. Teismas skunde nurodytas termino praleidimo priežastis, t. y. kad sprendimas buvo gautas penktadienį, prieš savaitgalį, bei kad pareiškėjų buvo keletas, vertino kaip nesudarančias pagrindo konstatuoti, jog galimybė imtis teisminės gynybos buvo pakankamai apsunkinta. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai turėjo visą mėnesį realizuoti teisę į teisminę gynybą, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, kurios negali būti vertinamos kaip pagrįstos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Netenkinęs prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 dalis).

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, ir pripažinus, kad skundas teismui paduotas nepraleidus termino, priimti jį nagrinėti.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui aiškiai nurodė, jog terminas nepraleistas, tačiau alternatyvus prašymas dėl termino atnaujinimo, jeigu dėl nežinomų pareiškėjams aplinkybių paaiškėtų, kad jis vis dėlto praleistas, buvo suformuluotas tik hipotetiškai. Pareiškėjų įsitikinimu, terminas paduoti skundą dėl VRK sprendimo nepraleistas ir skundas teismui pateiktas laiku. VRK 2017 m. kovo 10 d. sprendimą atsiuntė tik elektroniniu paštu 2017 m. kovo 10 d. apie 11.47 val., nurodydama, kad originalas nebus siunčiamas. Kadangi VRK sprendimas niekaip nebuvo paskelbtas, svarbu, kada jis buvo įteiktas pareiškėjams. Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju įteikimo datos skaičiavimo taisyklę nustato ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis, todėl įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl šiuo atveju VRK sprendimo įteikimo diena yra 2017 m. kovo 13 d. (kita po 2017 m. kovo 10 d. einanti darbo diena), skundas teismui paduotas 2017 m. balandžio 11 d. todėl terminas nėra praleistas.

Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad jiems VRK sprendimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (nesiunčiant originalo) 2017 m. kovo 10 d., todėl ne visi pareiškėjai galėjo gauti ir sureaguoti į elektroninį laišką. Be to, pareiškėjai nėra priskirti prie subjektų, kuriems būtų nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Nesant jų sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai VRK sprendimą gavo 2017 m. kovo 10 d.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jeigu teismas darytų prielaidą, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas. Terminas skundui paduoti praleistas tik viena diena, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjai stengėsi per protingą ir pagrįstą terminą įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, elgėsi sąžiningai. Kadangi terminas praleistas tik viena diena ir teismas jo neatnaujino, tokiu būdu iš esmės buvo paneigta pareiškėjų teisė kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje didesnis terminų praleidimas yra atnaujinamas ir pripažįstamas nežymiu.

Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad skunde keliamas reikšmingas visai teisinei sistemai, Seimo rinkimų procesui klausimas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad VRK sprendimą atsiuntė netinkamu būdu, jame nenurodė apskundimo tvarkos ir terminų, todėl tai lėmė tam tikrą nesusipratimą dėl termino skaičiavimo šiuo konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria, nustačius, kad terminas skundui paduoti praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, pareiškėjų skundą atsisakyta priimti.

Nustatyta, kad pareiškėjai su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 2-173(1.5) ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją grąžinti pareiškėjams rinkimų užstatus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį atnaujinti, pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad termino paduoti skundą dėl VRK sprendimo nepraleido, o jeigu ir praleido, tai jis laikytinas nežymiu, todėl atnaujintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad VRK 2017 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 2-173(1.5) netenkino pareiškėjų prašymo dėl rinkimų užstato grąžinimo. Šis VRK sprendimas 2017 m. kovo 10 d. pareiškėjams buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kurį, kaip skunde bei atskirajame skunde pripažįsta pareiškėjai, 2017 m. kovo 10 d. gavo. Tačiau pareiškėjai nesutinka su termino skundui paduoti skaičiavimu ir teigia, kad jis turi būti skaičiuojamas pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje nustatytą taisyklę.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas nenustato atskiro termino VRK sprendimams apskųsti, todėl pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. VRK sprendimas priimtas ir pareiškėjams išsiųstas 2017 m. kovo 10 d., pareiškėjai neneigia fakto, kad VRK sprendimą elektroniniu paštu gavo 2017 m. kovo 10 d., todėl skundas teismui dėl VRK 2017 m. kovo 10 d. sprendimo galėjo būti paduotas iki 2017 m. balandžio 10 d. įskaitytinai. Pareiškėjai skundą teismui dėl VRK 2017 m. kovo 10 d. sprendimo padavė 2017 m. balandžio 11 d., todėl praleido terminą paduoti skundą.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, nepagrįsti, kadangi pareiškėjas juos grindžia ABTĮ 74 straipsnio, reglamentuojančio teismo šaukimų įteikimą proceso dalyviams, nuostatomis, kurios šiuo atveju nėra ir negali būti taikomos sprendžiant dėl VRK sprendimų įteikimo suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjams skundžiamas VRK 2017 m. kovo 10 d. sprendimas buvo išsiųstas 2017 m. kovo 10 d., pareiškėjai neginčija, kad jį gavo, todėl turėjo galimybę realiai sužinoti apie priimtą sprendimą 2017 m. kovo 10 d. Taigi pareiškėjams gavus ir realiai susipažinus su skundžiamu VRK sprendimu 2017 m. kovo 10 d., šiuo atveju tampa nebereikšminga VRK sprendimo paskelbimo aplinkybė skundo padavimo teismui termino skaičiavimo požiūriu. Todėl kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, susiję su VRK sprendimo įteikimu ir paskelbimu yra nereikšmingi ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Pažymėtina, jog įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, o visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti įrodymais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės nenurodo jokių konkrečių priežasčių, objektyviai galėjusių sutrukdyti laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o aplinkybė, kad terminas praleistas nežymiai, skunde keliamas reikšmingas Seimo rinkimų procesui klausimas, savaime nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kuri paliekama nepakeista, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų politinės partijos „Lietuvos sąrašas“, L. B., A. N. P., D. E. ir K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė