Legislator Case Law & Legislation
2024-04-17 Nr. AB-6334-3-61-3-00336-2024-3 AI generated

2024-04-17 Nr. AB-6334-3-61-3-00336-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-17 Nr. AB-6334-3-61-3-00336-2024-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-17 Nr. AB-6334-3-61-3-00336-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) sprendimą, kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) piliečiui M. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-209-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00336-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) sprendimą, kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) piliečiui M. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2024 m. vasario 15 d. pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus (jei turi), kada ir kokiu būdu jam buvo įteiktas skundžiamas Migracijos departamento sprendimas; pateikti skundžiamo sprendimo metaduomenis.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu ir iki šiol nepašalino teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą dėl atsakovo sprendimo teismui pateikė 2024 m. sausio 30 d., o pats skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2024 m. sausio 22 d., todėl pareiškėjas pateikė skundą nesibaigus 14 dienų apskundimo terminui ir neturėjo pareigos įrodinėti, kada jis gavo skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad jis pateikė teismui sprendimą be metaduomenų, nes tokį sprendimą jis gavo iš atsakovo, be to, jis negalėjo prisijungti prie savo MIGRIS paskyros.

Pareiškėjas paaiškino ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad jo atstovas 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti kitų užsieniečių, bet kartu ir pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus su metaduomenimis. Pareiškėjo atstovas, išdėstydamas prašymą, pareiškėją nurodė tarp kitų užsieniečių, kuriems buvo panaikintos išduotos vizos (pareiškėjo atžvilgiu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi), todėl atsakovas nepateikė pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo su metaduomenimis. Pareiškėjo atstovas 2024 m. vasario 8 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir 2024 m. vasario 22 d. gavo ginčijamą sprendimą su metaduomenimis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo praktika teikti užsieniečiams, kurie dažnai nemoka tinkamai naudoti informacinėmis technologijomis, prisijungti prie savo MIGRIS paskyrų, sprendimus be metaduomenų yra ydinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nepašalinus teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-540-415/2022).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucijos Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skunde ginčija Migracijos departamento sprendimą, kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) piliečiui M. N. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nepateikti minėto sprendimo metaduomenys, 2024 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2024 m. vasario 15 d. pateikti duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus (jei turi), kada ir kokiu būdu jam buvo įteiktas skundžiamas Migracijos departamento sprendimas; pateikti skundžiamo sprendimo metaduomenis.

Pirmosios instancijos teismas, negavęs iš pareiškėjo procesinio dokumento dėl skundo trūkumų pašalinimo iki termino, nustatyto teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje, skundžiama 2024 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde paaiškino, kad jis ginčijamą Migracijos departamento 2024 m. sausio 22 d. sprendimą gavo be metaduomenų, todėl tokį sprendimą (be metaduomenų) 2024 m. sausio 30 d. pateikė teismui. Pareiškėjo atstovas dar 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti pareiškėjo ir kitų užsieniečių atžvilgiu priimtus sprendimus su metaduomenimis, tačiau pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas nebuvo pateiktas. Pareiškėjo atstovas pakartotinai 2024 m. vasario 8 d. kreipėsi į atsakovą dėl Sprendimo metaduomenų pateikimo ir 2024 m. vasario 22 d. gavo ginčijamą Sprendimą su metaduomenimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, kad Migracijos departamento sprendimo pateikimas be metaduomenų nelaikytinas tinkamu asmens informavimu apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, todėl terminas paduoti skundą dėl Migracijos departamento priimto sprendimo turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo su metaduomenimis gavimo. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad teismui, sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą, nustačius, jog skundas iš esmės atitinka ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus tik nėra pateikti ginčijamo administracinio akto metaduomenys, toks skundo trūkumas nevertintinas kaip esminis trūkumas, trukdantis apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir išnagrinėti bylą. Šis skundo trūkumas gali būti pašalintas teismui priėmus nagrinėti skundą ir ruošiantis bylą nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 67 straipsnis). Be to, ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtina teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises suponuoja teismo pareigą būti aktyviam ir pačiam rinkti įrodymus (išreikalauti įrodymus iš kitos šalies, jeigu ji tokiais duomenimis disponuoja). Taigi nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovą pateikti ginčijamo Sprendimo metaduomenis, nes, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto ginčijamo Sprendimo kopijos, jam atsakovas Sprendimą atsiuntė be metaduomenų (elektroninis dokumentas 2 lapų).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduodu ir grąžintas pareiškėjui, nepašalinus teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nustatytų skundo trukumų, kurie nėra esminiai, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė