2a8a1a5c-9490-4eee-8da5-ee2fe710ef1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. I-1856-643/2018                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2018-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S)                                                                               55.1.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,             teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.              Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas (vidutinis kamerų plotas siekė 8 kv. m, o jose buvo laikomas su 2–6 asmenimis).

Pažymi, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, netinkamas apÅ¡vietimas, padidėjusi drėgmė. Kamerose trÅ«ko kėdžių, stalo, todėl maistas buvo dedamas Å¡alia sanitarinio mazgo. Gyvendamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių nepatogumų, buvo pažemintas jo orumas. Ä® kameras nebuvo iÅ¡duodamos jokios higienos priemonės. Be to, jis buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis ir priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nors dėl to, jog yra nerÅ«kantis, pareigÅ«nus įspėjo.              Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16–23).

             Nurodo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Dėl kamerų įrengimo pažymi, jog gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai, kartu su pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio, o gyvenamųjų patalpų įrengimas atitinka įrengimo ir eksploatavimo taisykles.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Dėl patalpų vėdinimo pažymi, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsių ir drėgmės neturi.

Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Higienos priemonės, t. y. skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (iki 50 ml) dantų Å¡epetėlis ir 1 vnt. tualetinio popieriaus kartÄ per mėnesį bÅ«davo iÅ¡duodami tik suimtiesiems. Tvirtina, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji, nuteistieji ir pareigÅ«nai nerÅ«kytų. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, užpildė Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K, adaptacijos anketÄ .

Joje į pateiktÄ klausimÄ , ar suimtasis arba nuteistasis pageidauja bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiaisiais asmenimis, pažymėjo „taip“ ir pasirašė, jog sutinka bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiaisiais asmenimis. LukiÅ¡kių TI-K administracija vadovavosi pareiÅ¡kėjo užpildytais duomenimis, o skundų ar praÅ¡ymų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis negavo. LukiÅ¡kių TI-K mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo.

Å iuo atveju nėra LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.              Teismas                           k o n s t a t u o j a :              Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, tačiau pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 16, 51–52) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo Å¡iose kamerose: 105, 252 ir 398. PareiÅ¡kėjas 2016-11-10 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-11-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 252 (plotas – 42,33 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2016-11-12–2016-11-13 kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys. 2016-11-14 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 398 (plotas – 32,33 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-11-15–2016-11-17 kameroje Nr. 398 buvo 5 asmenys. 2016-11-18–2016-11-25 kameroje Nr. 398 buvo 4 asmenys. 2016-11-26–2016-12-04 kameroje Nr. 398 buvo 5 asmenys. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas arba su kitais asmenimis.

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, visose pareiÅ¡kėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiÅ¡kėjui kameroje vidutiniÅ¡kai tekdavo nuo 4,7 kv. m iki 8,08 kv. m ir vienÄ dienÄ , t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. – 32,33 kv. m). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl higienos sÄ lygų (ventiliacijos, apÅ¡vietimo, drėgmės) PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose buvo bloga ventiliacija, netinkamas apÅ¡vietimas, padidėjusi drėgmė. Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma).Pagal HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 12 d. praneÅ¡ime (b. l. 53–54) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliai, per langus. Patikrinimo aktais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kamerose Nr. 105 ir 398 buvo užtikrintas vėdinimas per langus (b. l. 27, 29, 40, 42).

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal HN 134:2015 39 punktÄ , ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Patikrinimo aktais nustatyta, kad santykinė oro drėgmė pareiškėjo kamerose (105, 398) atitiko Higienos normos reikalavimus (b. l. 27, 38, 40, 42). HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 12 d. pranešime (b. l. 53–54) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx.

Patikrinimo aktuose nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kamerose (105, 398) buvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas (b. l. 27, 40, 42). Nors LukiÅ¡kių TI-K nepateikė duomenų apie pareiÅ¡kėjo kameroje Nr. 252 buvusį apÅ¡vietimÄ , galimybę vėdinti kamerÄ bei santykinę oro drėgmę, tačiau pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui nesiskundus dėl atitinkamų laikymo sÄ lygų, LukiÅ¡kių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

Dėl inventoriaus trÅ«kumo PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl inventoriaus (stalo, kėdžių) trÅ«kumo, buvo priverstas maistÄ laikyti Å¡alia sanitarinio mazgo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad kameroje turi bÅ«ti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai).

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečios kameros, kurioje trÅ«ko inventoriaus. Taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų, kad kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais dėl trÅ«kstamo kietojo inventoriaus.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra pernelyg abstraktūs, neparemti jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Dėl higienos priemonių Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, jog į kameras nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų (toliau – Normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Normose taip pat numatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. Tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems dantų Å¡epetėlių, dantų pastos bei skutimosi peiliukų iÅ¡davimas Normose neįtvirtintas.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. (25 paras) (b. l. 16). Taigi ginčo laikotarpiu galiojo Normų redakcija, nustatanti, kad tik suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai.

Å iuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas yra nuteistas asmuo ir jam LukiÅ¡kių TI-K kalinimo laikotarpiu skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo iÅ¡duotos. Taigi, kaip matyti iÅ¡ tuo metu galiojusių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių, LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu laikėsi Normose įtvirtintų taisyklių ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , neiÅ¡duodavo higienos priemonių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (įskaitant higienos priemonėmis) tvarkai, nemokiems nuteistiesiems higienos priemonės galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos tik esant jų praÅ¡ymui.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje.

Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenumato tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (taip pat ir aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kuriÄ tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų iÅ¡duodama ir dantų pasta, dantų Å¡epetėlis bei skutimosi peiliukai.

LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtÄ valstybės neveikimÄ CK 6.271 straipsnio prasme.

Dėl laikymo su rÅ«kančiaisiais              PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors pareigÅ«nus buvo įspėjęs, kad yra nerÅ«kantis.             HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.             LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į įstaigÄ , užpildė anketÄ , kurioje pažymėjo, jog sutinka bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, todėl įstaigoje buvo laikomas kaip rÅ«kantis asmuo.

Taip pat pažymėjo, kad su skundais, pareiÅ¡kimais dėl laikymo įstaigoje su rÅ«kančiais (nerÅ«kančiais) asmenimis pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Ä® bylÄ pateikta Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į LukiÅ¡kių TI-K adaptacijos anketa, kurioje pareiÅ¡kėjas prie klausimo ,,Ar norite bÅ«ti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis“ pažymėjo atsakymÄ ,,taip“ (b. l. 55), o teiginio ,,BÅ«ti kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis“ gale pažymėjo sutinku ir pasirašė (b. l. 56).

PareiÅ¡kėjas nenurodė, jog kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , praÅ¡ydamas perkelti jį į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis. Teigė, jog įspėjo LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus, kad nerÅ«ko, tačiau nepagrindė, kad nesutiko bÅ«ti laikomas su rÅ«kančiais asmenimis.              LVAT praktikoje nurodoma, jog nustačius, kad nebuvo kliūčių pareiÅ¡kėjui iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl laikymo kamerose su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau jis tokia galimybe nesinaudojo, laikoma, jog pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas nenustatytas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje A-1498-525/2017).             Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, apklausos anketoje pats nurodė, jog sutinka gyventi su rÅ«kančiais asmenimis.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęs LukiÅ¡kių TI-K administracijos jį laikyti su nerÅ«kančiais asmenimis ir toks praÅ¡ymas bÅ«tų nepatenkintas. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus. Dėl neturtinės žalos PareiÅ¡kėjas teigia, jog laikant jį netinkamomis sÄ lygomis buvo pažemintas jo orumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumÄ , įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nustatytų pažeidimų (neiÅ¡davus higienos priemonių (25 paras), patyrė tam tikrų nepatogumų ir dvasinių kančių, tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 400 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 250 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. L. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ pareiÅ¡kėjo A. L. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                      Margarita Stambrauskaitė