2a89c8a9-cd22-4aae-bbd6-344356f04804 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-481/2014                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00759-2012-8                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                        1.1.4.4.5.;1.2.3.2.7.;1.2.4.6.7.;1.2.22.1.;                                                                         1.2.26.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Albino Bielskio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Urbeliui, gynėjams advokatams AuÅ¡rai Ručienei, Algirdui Grinevičiui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. G. ir M. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ laisvės atėmimu dvylikai metų;         - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;         - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;         - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:           - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ laisvės atėmimu keturiolikai metų;           - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;           -pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams;         - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. R. bei D. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.Iš nuteistųjų M. R., M. G. ir E. G. nukentėjusiajai V. N. solidariai priteista 4 030 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Iš nuteistųjų M. R., M. G. ir E. G. Valstybinei ligonių kasai solidariai priteista 3 696,89 Lt už nukentėjusiosios V.

G. gydymÄ .IÅ¡ nuteistųjų M. R., M. G. ir E. G. Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai solidariai priteista 940 Lt už turėtas iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :           M. R., E. G., M. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., E. G. „V“ markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ sodybÄ , esančiÄ , (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, ir E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos, esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, kai M.

R. tyčia iÅ¡Å¡ovė ne mažiau dvideÅ¡imt keturis kartus iÅ¡ automatinio Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) Å¡oviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, dėl ko N. N. buvo padarytas kiaurinis Å¡autinis kaklo ir galvos sužalojimas, sužalojant kaklo pirmÄ slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį virÅ¡utinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, o M.

G. tyčia iÅ¡Å¡ovė ne mažiau du kartus iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) į G. Ž. gyvenamojo namo pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, ir taip M. R. bei M. G. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du tyčia nužudė N. N., o E. G. „V“ markės automobiliu iÅ¡vežė M.

R. bei M. G. iÅ¡ nusikaltimo vietos, padėdamas Å¡iems asmenims kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du tyčia nužudyti N. N.Be to, M. R., E. G., M. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., E. G. „V“ markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ sodybÄ , esančiÄ , (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, ir E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, kai M.

R. tyčia iÅ¡Å¡ovė ne mažiau dvideÅ¡imt keturis kartus iÅ¡ automatinio Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) Å¡oviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, o M. G. tyčia iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) į G.

Ž. gyvenamojo namo pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, dėl ko V. G. buvo padarytas atviras kairio Å¡eivikaulio lūžimas, Å¡autinės žaizdos abiejų Å¡launų ir kairės blauzdos srityse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. G. „V“ markės automobiliu iÅ¡vežė M. R. bei M. G. iÅ¡ nusikaltimo vietos, padėdamas Å¡iems asmenims kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nesunkiai sutrikdyti V. G. sveikatÄ .Be to, M. R., E. G. ir M. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad M.

R. 2012 m. birželio 16 d. apie 6 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«syje, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iÅ¡ D. K. įgijo automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automatÄ â€žAK 74“, skirtÄ Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) Å¡oviniais ir Å¡audmenis, ne mažiau 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Å¡ovinių (5,45x39 mm), Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletÄ -kulkosvaidį (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) ir Å¡audmenis, ne mažiau 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡ovinių, kuriuos veikdamas bendrininkų grupe su E. G. ir M.

G. tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2012 m. birželio 16 d. tarp 6 – 7 val., „V“ markės automobiliu, vairuojant E. G., gabeno po M. miestÄ , kol atgabeno iki įvykio vietos, t. y. G. Ž. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje.Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , t. y. po 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., įvykdytų nusikaltimų – N. N. tyčinio nužudymo bei V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automatÄ â€žAK 74“, skirtÄ Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) Å¡oviniais, Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletÄ kulkosvaidį (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) ir Å¡audmenis, ne mažiau 13 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡ovinių nuo nusikaltimo vietos – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, M.

R., E. G. ir M. G. veikdami bendrininkų grupe, „V“ markės automobiliu, kurį vairavo E. G., nugabeno iki vietovės, esančios 2,5 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kur pakelėje paslėpė bei laikė iki 2012 m. birželio 18 d., tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, kol juos surado ir paėmė D. K. Be to, E. G., M. G. ir M. R. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, o M. R. 2012 m. birželio 16 d. apie 6 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, neteisėtai, be atitinkamo leidimo iš D.

K. įgijus automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automatÄ â€žAK 74“, skirtÄ Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) Å¡oviniais ir Å¡audmenis, ne mažiau 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio Å¡ovinių (5,45x39 mm), Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletÄ -kulkosvaidį (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) ir Å¡audmenis, ne mažiau 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡ovinių, Å¡iuos Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. (2012-06-16) tarp 6 – 7 val.

„V“ markės automobiliu, vairuojant E. G., gabeno po M. miestÄ , kol atgabeno iki įvykio vietos, t. y. G. Ž. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , po 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val. įvykdytų nusikaltimų, t. y. N. N. tyčinio nužudymo bei V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automatÄ â€žAK 74“, skirtÄ Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) Å¡oviniais, Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletÄ kulkosvaidį (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) ir Å¡audmenis, ne mažiau 13 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡ovinių nuo nusikaltimo vietos – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, „V“ markės automobiliu, kurį vairavo E. G., nugabeno iki vietovės esančios 2,5 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kur pakelėje paslėpė bei laikė iki 2012 m. birželio 18 d., tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, kol juos surado ir paėmė D.

K. Be to, M. R., E. G. ir M. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. birželio 16 d. apie 7 val., vieÅ¡oje vietoje – G. Ž. gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydami elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodami iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos, M. R. tyčia Å¡audamas ne mažiau dvideÅ¡imt keturis kartus iÅ¡ automatinio Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) Å¡oviniais, į G.

Ž. gyvenamojo namo pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, padarydamas N. N. kiaurinį Å¡autinį kaklo ir galvos sužalojimÄ , sužalojant kaklo pirmÄ slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį virÅ¡utinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, o M. G. tyčia Å¡audamas iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio (kai kuriuose Å¡altiniuose Å¡is ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto Å¡audyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) Å¡oviniais) į G.

Ž. gyvenamojo namo pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, padarydamas V. G. atvirÄ kairio Å¡eivikaulio lūžimÄ , Å¡autines žaizdas abiejų Å¡launų ir kairės blauzdos srityse, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o E. G. „V“ markės automobiliu iÅ¡veždamas M. R. bei M. G. iÅ¡ nusikaltimo vietos padėjo Å¡iems asmenims sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, o civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu atmestinas.Pažymi, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas bei asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo, rungimosi ir objektyvumo principus, nes netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, o tik perrašė kaltinamÄ jį aktÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė tik nuteistojo M. R. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi, nes siekdamas iÅ¡vengti kaltės juos keitė. Be to, nuteistasis M. R. buvo nusikalstamų veikų organizatorius bei iniciatorius, turėjo tikslÄ kartu su nuteistuoju D. K. atkerÅ¡yti asmenims, su kuriais konfliktavo. Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis (apeliantas) neatliko jokių veiksmų bei nenaudojo ir nematė jokių ginklų, negirdėjo jokių Å¡Å«vių, o tik vėžė M.

R. į jo nurodomas vietas, tačiau pirmosios instancijos teismas jam paskyrė net dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak nuteistojo, tai, kad jis nematė jokių ginklų, patvirtina ir M. G. bei D. K. parodymai. Be to, šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo pirminiuose teisiamuosiuose posėdžiuose patvirtino ir M. R., tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, nurodydamas, jog šaunamasis ginklas buvo automobilyje prie pavarų svirties. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) su niekuo nekonfliktavo bei nedalyvavo jokiose muštynėse, todėl neturėjo jokio tikslo ant ko nors pykti, ar kam nors keršyti.

Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. B., A. P., M. K., M. S., L. K., G. Ž.Nuteistasis E. G. skunde tvirtina, kad M. R. kaltę patvirtina ir specialisto iÅ¡vados, kuriose nustatyta, jog ant Å¡Å«vio pėdsako dalėlių buvo rastos mikrodalelės nuo M. R. kairės rankos bei ant tyrimui pateiktų M. R. daiktų buvo rastos Å¡Å«vio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis vienarūšė Å¡Å«vio pėdsakų dalelėms ir pan.Taip pat apeliantas nurodo, kad baudžiamosiose bylose dėl nužudymo, kuriose kaltinami keli asmenys, bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimÄ , darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , pobÅ«dį, laipsnį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir rūšį.

Be to, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apeliantas tvirtina, kad jis jokio namo neapÅ¡audė, kokius veiksmus atliko M. R. ir M. G. nematė, o po įvykio pamatęs ginklus automobilyje, sustabdė automobilį ir atsisakė toliau vežti M. R., todėl negali bÅ«ti nuteistas už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.Pasak E. G., nebuvo jokio susitarimo su kitais nuteistaisiais apÅ¡audyti namo, todėl už nukentėjusiosios V.

G. sužalojimÄ bei N. N. nužudymÄ turi atsakyti tik M. R. Be to, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė iÅ¡ kokio bÅ«tent ginklo buvo sužalota nukentėjusioji V. G.Nuteistojo E. G. nuomone, civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu taip pat turi bÅ«ti atmestas, nes jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirti Å¡velnesnes bausmes. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.Pažymi, kad Kauno apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio, BPK 301 straipsnio nuostatas bei asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo, rungimosi ir objektyvumo principus, nes netinkamai, Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, taip pat nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, o tik perrašė kaltinamÄ jį aktÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė tik nuteistojo M. R. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi, nes siekdamas iÅ¡vengti kaltės juos keitė. Be to, nuteistasis M. R. buvo nusikalstamų veikų organizatorius bei iniciatorius, turėjo tikslÄ kartu su nuteistuoju D. K. atkerÅ¡yti asmenims, su kuriais konfliktavo. Apeliantas skunde tvirtina, kad įvykio vietoje iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ ginklo du kartus, tačiau jo Å¡Å«viai nieko nesužalojo, tačiau pirmosios instancijos teismas jam paskyrė net keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. daugiau nei nuteistajam M.

R., kuris nuÅ¡ovė N. N. bei sužalojo V. G. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam D. K., kuris aprÅ«pino Å¡aunamaisiais ginklais bei suprato, jog bus vykdomos nusikalstamos veikos, pats dalyvavo konflikte, o po nusikaltimų padarymo slėpė ginklus, pirmosios instancijos teismas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 253 straipsnio 1 dalis) paskyrė tik vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu, jam (apeliantui), kuris Å¡aunamÄ jį ginklÄ laikė tik kelias akimirkas, pirmosios instancijos teismas už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 253 straipsnio 1 dalis) paskyrė net dviejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis skunde nurodo, kad už nukentėjusiosios N. N. nužudymÄ bei nukentėjusiosios V.

G. sužalojimÄ negali bÅ«ti baudžiamas, nes skundžiamajame nuosprendyje konstatuota, jog jokio susitarimo Å¡audyti į žmones nebuvo, todėl apelianto nuomone, esant vykdytojo ekscesui, atsako tas, nuo kurio veiksmų mirė bei buvo sužalota nukentėjusiosios, t. y. Å¡iuo atveju byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad nuo M. R. paleistų Å¡Å«vių mirė N. N., o V. G. buvo sužalota.M. G. apeliaciniame skunde iÅ¡samiai aptaręs įvykio aplinkybes pažymi, kad jokiame konflikte ar muÅ¡tynėse nedalyvavo, jokie sužalojimai jam nebuvo padaryti, važiuojant automobiliu ginklų nematė, apie kerÅ¡tÄ ar Å¡audymÄ nekalbėjo, nes garsiai grojo muzika.

Be to, nei vieno asmens, iÅ¡skyrus E. G., jis (apeliantas) nepažinojo. Tvirtina, kad atvykus iki kažkokio namo ir iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, M. R. padavė jam (apeliantui) ginklÄ bei pasiÅ«lė paÅ¡audyti į negyvenamÄ jį namÄ . Pasak nuteistojo, jis niekur konkrečiai netaikė, o Å¡ovė tik todėl, kad norėjo pabandyti, nes niekada nėra Å¡audęs iÅ¡ ginklo.Tai, kad jis automobilyje nematė jokių ginklų, patvirtina ir E. G. bei D. K. parodymai. Be to, Å¡ias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo pirminiuose teisiamuosiuose posėdžiuose patvirtino ir M.

R., tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, nurodydamas, jog šaunamasis ginklas buvo automobilyje prie pavarų svirties. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) su niekuo nekonfliktavo bei nedalyvavo jokiose muštynėse, todėl neturėjo jokio tikslo ant ko nors pykti, ar kam nors keršyti. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. B., A. P., M. K., M. S., L. K., G. Ž.Nuteistasis M. G. skunde tvirtina, kad M. R. kaltę patvirtina ir specialisto išvados, kuriose nustatyta, jog ant šūvio pėdsako dalėlių buvo rastos mikrodalelės nuo M.

R. kairės rankos bei ant tyrimui pateiktų M. R. daiktų buvo rastos Å¡Å«vio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis vienarūšė Å¡Å«vio pėdsakų dalelėms ir pan. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. R. parodymus privalėjo vertinti kartu su kitais byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, o ne iÅ¡kelti juos aukščiau kitų byloje esančių įrodymų.Taip pat apeliantas nurodo, kad baudžiamosiose bylose dėl nužudymo, kuriose kaltinami keli asmenys, bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimÄ , darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , pobÅ«dį, laipsnį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir rūšį.

Be to, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).Nuteistasis skunde tvirtina, kad Å¡audydamas iÅ¡ ginklo buvo įsitikinęs, nes tikėjo M. R., jog name niekas negyvena. Be to, pažymi, kad neturėjo jokio tikslo ne tik nužudyti, bet ir kÄ nors sužaloti. Pasak M. G., taip pat nebuvo jokio susitarimo su kitais nuteistaisiais apÅ¡audyti namo, todėl už nukentėjusiosios V. G. sužalojimÄ bei N. N. nužudymÄ turi atsakyti tik M.

R. Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas bausmes, t. y. netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Pasak nuteistojo, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.

Be to, teismas individualizuodamas bausmę privalo atsižvelgti į visas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.M. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas (BK 253 straipsnio 1 dalis, BK 284 straipsnio 1 dalis), pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas, nes nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. savanoriÅ¡kai papasakojo esmines jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviÄ sias aplinkybes, prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. liepos 1 d. praÅ¡ymu Nr. (4.22.) TPA-1066 praÅ¡o iÅ¡ nuteistųjų M.

G. ir E. G. priteisti valstybei 200 Lt už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69, 14.1.3 punktu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iki 2014 m. liepos 3 d. sudaro advokato užmokestis – 200 Lt.Gynėjai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).          Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kauno apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų M. G. ir E. G. kaltės, jų įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde neskundžia faktinių bylos aplinkybių dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį (iÅ¡skyrus dėl bausmės paskyrimo dydžio), todėl Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis neperžiÅ«rima.           Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. G. ir E. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamojo asmens teisių užtikrinimÄ . Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis.Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl apeliantų iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų E. G. bei M. G. lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų E. G. ir M. G., kitų nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, raÅ¡ytinę medžiagÄ , vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Tačiau apeliaciniuose skunduose prieÅ¡ingai, vadovaujasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vienpusiÅ¡kai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji E. G. ir M. G. pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ siejo su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu.Tačiau Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinys yra pakankamai iÅ¡samiai atskleistas, teismo Å¡aliÅ¡kumo samprata nesietina su tokio pobÅ«džio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011;

Nr. 2K-550/2011). Å aliÅ¡kumas yra susijęs bÅ«tent su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistieji skunduose nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jų konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistieji nesutinka su jiems nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog Kauno apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė teisingumo, objektyvumo ar asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principų, ir dėl to bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį. Be to, jei yra abejojama dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, įstatymas suteikia tiek nuteistiesiems, tiek jų gynėjams teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui (BPK 59 straipsnis).

Tačiau remiantis teismo posėdžių protokolais matyti, kad proceso dalyviai Å¡ia teise nepasinaudojo ir nuÅ¡alinimo teismui nepareiÅ¡kė. Todėl nuteistųjų E. G. ir M. G. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini.Taip pat Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai, abstrakčiai bei nesusiedami su konkrečiais bylos duomenimis, o vien tik su netinkamu įrodymų vertinimu, skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ .

BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui. IÅ¡ nagrinėjamos bylos proceso eigos, teismo posėdžių protokolų matyti, kad rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos, nustatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat ir BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, įstatymo suteiktos kaltinamųjų gynybos teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis priimtas neiÅ¡nagrinėjus visų bylos aplinkybių, ar nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurių kaip įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimų, neturi pagrindo.Apeliaciniuose skunduose nuteistasis M. G. tvirtina, kad pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , o nuteistasis E. G. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai, todėl praÅ¡o juos iÅ¡teisinti.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų turinio, apeliantams iÅ¡ esmės nepriimtinos Kauno apygardos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, kad nuteistieji M. G. ir E. G., veikdami bendrininku grupe su M. R., neteisėtai disponuodami ginklais ir Å¡audmenimis, vieÅ¡oje vietoje, t. y.

G. Ž. gyvenamojo namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydami elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodami iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai bei esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis (t. y. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du), E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos, M. R. tyčia iÅ¡Å¡ovė ne mažiau dvideÅ¡imt keturis kartus iÅ¡ automatinio Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „KalaÅ¡nikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto Å¡audyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) Å¡oviniais į G.

Ž. gyvenamojo namo, pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, o M. G. tyčia iÅ¡Å¡ovė ne mažiau du kartus iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio į G. Ž. gyvenamojo namo pirmÄ jį bei antrÄ jį aukÅ¡tus, namo sienas, dėl ko N. N. buvo padarytas kiaurinis Å¡autinis kaklo ir galvos sužalojimas, sužalojant kaklo pirmÄ slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį virÅ¡utinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, o V.

G. buvo padarytas atviras kairio Å¡eivikaulio lūžimas, Å¡autinės žaizdos abiejų Å¡launų ir kairės blauzdos srityse, nuo ko V. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji M. G. ir E. G. apeliaciniuose skunduose su nustatytomis bylos aplinkybėmis nesutinka ir savo kaltę neigia. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

Tai, kad nuteistieji M. G., M. R., padedant E. G., padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai disponuodami ginklais ir Å¡audmenimis, vieÅ¡oje vietoje demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydami elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodami iÅ¡Å¡Å«kį visuomeninei tvarkai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du tyčia nužudė N. N. bei nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatÄ , įrodo nuteistojo M. R., iÅ¡ dalies D. K. parodymai, liudytojų parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai ir kt.Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenims, kurių Å¡altiniai buvo pačių nuteistųjų M.

G., E. G., kitų nuteistųjų M. R., D. K. parodymai, nukentėjusiųjų V. G., V. N., G. N. parodymai, liudytojų L. Å ., L. M., I. K., R. T., S. P., L. K., I. K., D. K., Ž. P., G. Ž., E. S., A. L., R. B., A. P., M. K., M. S. parodymai, 2012 m. spalio 16 d. tarnybinis praneÅ¡imas (1 t., 136 b. l.), 2012 m. birželio 16 d. ir 2012 m. birželio 18 d., 2012 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai (1 t., 17-99, 102-126, 137-139 b. l.), 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. liepos 16 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (6 t., 97-98 b. l.; 8 t., 22-41 b. l.), 2012 m. liepos 18 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl papildomos daiktų paieÅ¡kos (8 t., 44-49 b. l.), Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. liepos 16 d. specialisto iÅ¡vada (1 t., 160-173 b. l.), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. birželio 26 d., 2012 m. birželio 27 d., 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. liepos 12 d., specialisto iÅ¡vados (1 t., 180-196 b. l.; 2 t., 8-10, 15-16, 20-21, 26-28, 30-31 b. l.), Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (2 t., 77-79 b. l.), 2012 m. birželio 18 d. lavono apžiÅ«ros protokolas (2 t., 97-103 b. l.), 2012 m. birželio 19 d. specialisto apklausos protokolas (2 t., 109-110 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. birželio 19 d., 2012 m. birželio 20 d., 2012 m. gruodžio 11 d., 2012 m. birželio 22 d., 2012 m. birželio 28 d. specialisto iÅ¡vados (2 t., 115-123, 124-131, 158 b. l.; 3 t., 55 b. l.; 8 t., 57 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolai (2 t., 179-181 b. l.; 3 t., 5-7, 76-78, 81-82 b. l.; 6 t., 107-108, 109-110 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistųjų M.

G. ir E. G. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistųjų kaltei nustatyti ir paneigti M. G. ir E. G. gynybÄ , kad jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymėtina, kad nuteistieji apeliaciniuose skunduose savo kaltę neigia visiÅ¡kai neatsižvelgdami į kitų aplinkybių visumÄ bei nenurodydami konkrečių, įtikinamų argumentų, kurie paneigtų jų kaltę.

Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų M. G. ir E. G. kaltės ir veikų kvalifikavimo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, yra pagrįstos ne prielaidomis, o įrodymais.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad didžioji M. G. ir E. G. apeliacinių skundų dalis yra akcentuojama į nuteistojo M. R. parodymų kritikÄ . Pasak apeliantų, M. R. parodymai yra prieÅ¡taringi, nes siekdamas iÅ¡vengti kaltės juos keitė. Be to, M.

G. nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. R. parodymus turėjo vertinti kartu su kitais byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, o ne iÅ¡kelti juos aukščiau kitų byloje esančių įrodymų.Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam iÅ¡nagrinėjus ir patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamus duomenis. Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryÅ¡ys.Apeliacinis teismas pažymi, kad su tokiais pirmiau nurodytais nuteistųjų teiginiais sutikti neturi jokio pagrindo. Nuteistieji tokiu bÅ«du tik siekia įtikinti teismÄ , kad M. R. duodamas apeliantams nenaudingus parodymus siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti.

Akivaizdu, kad toks apibūdinimas tiktų, jei M. R. neigtų savo kaltę, o apkaltintų tik M. G. ir E. G. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad M. R. davė parodymus ne tik apie apeliantų padarytas nusikalstamas veikas, bet tuo pačiu parodė ir apie savo nusikalstamus veiksmus. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad M. R. savo parodymais siekė išvengti atsakomybės ir davė neteisingus parodymus. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistojo M. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (6 t., 86-88, 91-94, 118-119 b. l.), tiek 2012 m. birželio 26 d. parodymai patikrinimo vietoje (6 t., 97-98 b. l.), tiek 2012 m. birželio 27 d. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjai (6 t., 101-104 b. l.), tiek parodymai atpažinti pagal nuotraukas (6 t., 107-114 b. l.), tiek parodymai pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose (10 t., 25-29, 57, 59, 98 b. l.) buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, ir nenustačius jų parodymų melagingumo ar prieštaringumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi grindžiant apeliantų kaltę, nes M.

R. parodymų metu nurodytos aplinkybės pakankamai iÅ¡samiai atskleidė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors M. R. ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu, vykusios 2012 m. birželio 19 d. savo kaltės ir nepripažino (6 t., 86-88 b. l.), tačiau 2012 m. birželio 26 d. papildomos apklausos metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ duoti teisingus parodymus ir kurių apklausų metu patvirtino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų – ir liudijančias apie E. G. ir M.

G. kaltę. Be to, pažymėjo, kad buvo susitarę tiek su M. G., tiek su E. G., jog tuo atveju, jei juos sulaikys, savo kaltę neigs. Nuteistasis M. R. taip pat parodė, kad labai gailisi, jog pirminės apklausos metu nedavė nuoširdžių parodymų ir savo kaltę neigė (6 t., 91-94 b. l.)Todėl apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos, vertinusios įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistieji M. G. ir E. G. tik siekdami suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, skunduose bando sumenkinti M. R. parodymų patikimumÄ .Be to, apeliantai neigdami savo kaltę, skunduose nurodo, kad su niekuo nekonfliktavo bei nedalyvavo jokiose muÅ¡tynėse, todėl neturėjo jokio tikslo ant ko nors pykti, ar kam nors kerÅ¡yti. Be to, pasak apeliantų, Å¡ias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. B., A. P., M. K., M. S., L. K., G. Ž.Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis M.

R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (6 t., 91-94, 101-104 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (10 t., 25-29 b.

l) nuosekliai iÅ¡dėstęs įvykio aplinkybes, parodė, kad jis (M. R.) kartu su M. G., E. G. ir D. K., 2012 m. birželio 15 d. vakare, susirinko pas L. K. į Å«kiniame pastate esančiÄ pirtį, pasižiÅ«rėti futbolo varžybų, kurių metu vartojo alkoholinius gėrimus, žaidė tenisÄ ir pan. Vėliau prisijungė ir M. S., kuris iÅ¡provokavo konfliktÄ , priekaiÅ¡taudamas D. K. dėl duotų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje, todėl buvo jam (M. S.) nurodyta iÅ¡važiuoti. Vėliau, t. y. kažkur po dviejų valandų, M.

S. su draugais, t. y. G. Ž., M. K., R. B. ir kt., sugrįžo ir puolė mušti D. K. Nuteistasis M. R. parodė, kad jis puolė ginti D. K., prasidėjo muštynės, kurių metu D. K. ir L. K. buvo prakirstos galvos, M. G. pakirsta ausis, tik vienintelis E. G. nebuvo sužalotas. Muštynės nutrūko atėjus L. K. anytai, t. y. D. K. Taip pat M. R. parodė, kad jam kilo mintis paimti iš D. K. ginklus ir pamokyti juos užpuolusius asmenis. Be to, šiuos M. R. parodymus iš esmės patvirtino ir D. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu (8 t., 54-55 b. l.), tiek pirmosios instancijos teisme (10 t., 29-33, 62 b. l.), kurių metu nurodė, kad tarp jo (D.

K.) ir M. S. įvyko konfliktas, kuris vėliau peraugo į muÅ¡tynes. Nurodė, kad muÅ¡tynių metu susižalojo rankÄ , muÅ¡tynės galimai vyko ir tarp kitų asmenų, nes girdėjo triukÅ¡mÄ , bildesius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja I. K. apklausta pirmosios instancijos teisme (9 t., 123-124 b. l.) taip pat parodė, kad 2012 m. birželio 16 d. ryte, matė draugo L. K. kaktoje esantį nubrozdinimÄ , o pastate, kuriame buvo žiÅ«rimos futbolo rungtynės – didžiulę netvarkÄ , dėmes.

Taip pat parodė, kad jai mama, t. y. D. K., minėjo, jog buvo nuėjusi raminti triukÅ¡mo. Liudytoja D. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 69 b. l.) nurodė, kad pastate, kuriame ji leido L. K. bÅ«ti su draugais, ryte rado sudaužytÄ Å¾vakidę, iÅ¡vartytus butelius, nuverstÄ vazÄ , matė kraujo dėmės, iÅ¡ kurių suprato, jog vyko grumtynės. Liudytojas Ž. P. parodymų metu (3 t., 79-80 b. l.; 9 t., 125-126 b. l.) parodė, kad pas jį į namus, t. y. 2012 m. birželio 16 d. ankstų rytÄ , atvyko D.

K., kuris buvo įsitempęs ir piktas, ant veido matėsi nubrozdinimo žymės. Be to, D. K. jam papasakojo apie įvykusį konfliktÄ .Teisėjų kolegija nuomone, iÅ¡ pirmiau paminėtų įrodymų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, kad vyko konfliktas, kuriame dalyvavo ir apeliantai M. G. bei E. G. Be to, ir patys apeliantai, t. y. tiek M. G., tiek E. G. patvirtino, kad buvo susirinkę pas L. K. žiÅ«rėti futbolo rungtynių.Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad liudytojų R.

B. (3 t., 58-59 b. l.; 9 t., 169-170 b. l.), A. P. (3 t., 70-71 b. l.; 9 t., 170 b. l.), M. K. (3 t., 56-57 b. l.; 9 t., 170-171 b. l.), M. S. (3 t., 51-52 b. l.; 10 t., 24-25 b. l.), L. K. (6 t., 8-10, 19-20 b. l.; 9 t., 121-122 b. l.), G. Ž. (5 t., 117-118, 137-139 b. l., 9 t., 126-127 b. l.) parodymų patikimumas dėl vykusio konflikto (muštynių), pirmosios instancijos teisme buvo vertinami su kita bylos medžiaga. Svarbu pažymėti, kad įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos.

Todėl Kauno apygardos teismas kruopščiai lygindamas nuteistųjų M. R., D. K. parodymus, kitų liudytojų parodymus, pačių apeliantų M. G. ir E. G. parodymus bei kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojų R. B., A. P., M. K., M. S., L. K., G. Ž. parodymus, kurių metu jie tvirtino, kad susibÅ«rimo metu jokio konflikto (muÅ¡tynių) nebuvo, nes jie prieÅ¡taravo kitiems byloje esantiems parodymams.Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M. G. ir E. G. ginčija bendrininkavimo požymių buvimÄ jų veikose, nurodydami, kad M.

R. buvo nusikalstamų veikų organizatorius bei iniciatorius, kuris turėjo tikslÄ atkerÅ¡yti asmenims, su kuriais konfliktavo. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nebuvo jokio susitarimo apÅ¡audyti namo, todėl už nukentėjusios V. G. sužalojimÄ bei nukentėjusiosios N. N. nužudymÄ turi atsakyti tik M. R.Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika įvykdoma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas), tačiau jis nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Apeliantai teisÅ«s skunde teigdami, kad bÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

Taigi, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , kaip padarytÄ bendrininkų grupės, bÅ«tina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas jÄ Ä¯vykdyti, tačiau Å¡is susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planÄ ), taip pat nėra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudÅ«s ryÅ¡iai, ir pan., nes tai nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

Tai reiÅ¡kia, kad veika gali bÅ«ti pradėta ir spontaniÅ¡kai. Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Kasacinė nutartis Nr. 2K-636/2011).Remiantis nuteistojo M. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu duotais parodymais matyti (6 t., 91-94, 101-104 b. l.; 10 t., 25-29, 57-58, 98 b. l.), kad po įvykusio konflikto (muÅ¡tynių), jam kilo mintis iÅ¡ D.

K. paimti ginklus ir pamokyti juos užpuolusius asmenis. IÅ¡sikvietė taksi automobilį, kuriuo kartu su M. G., E. G. ir D. K. nuvyko prie E. G. automobilio, kuriuo nuvažiavo prie D. K. namų. Jis (M. R.) kartu su D. K. iÅ¡ rÅ«sio paėmė ginklus „KalaÅ¡nikov“ ir „Agram“, o Å¡oviniai buvo apkabose. Pasiėmę ginklus, juos atsinešė į automobilį, todėl pasak nuteistojo, visi žinojo ir matė, kokiu tikslu automobilyje yra ginklai. Po to, D. K. užvežė pas draugÄ , jis (M.

R.) pasiÅ«lė važiuoti prie G. Ž. namo ir jį paÅ¡audyti. Parodymų metu taip pat tvirtino, kad Å¡audymo tikslas buvo atkerÅ¡yti, todėl tiek M. G., tiek E. G., kuris vairavo automobilį, žinojo kokiu tikslu ir dėl ko, važiuoja prie namo. Nuvykę prie namo jis (M. R.) kartu su M. G. apÅ¡audė namÄ , o E. G. laukė automobilyje ir po Å¡audymų iÅ¡vežė iÅ¡ įvykio vietos. Be to, nuteistasis D. K. parodymų metu taip pat patvirtino, kad bÅ«tent M. R. perdavė ginklus ir Å¡audmenis (8 t., 54-55 b. l.; 10 t., 29-30, 61 b. l.).

Nuteistasis M. G. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad Å¡audė į namÄ (10 t., 55-60 b. l.). Tai, kad namas buvo apÅ¡audytas patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. 2012 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., 17-99 b. l.), nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų L. M. (2 t., 82-83 b. l; 9 t., 84 b. l.), L. Å . (2 t., 80-81 b. l.; 9 t., 83-84 b. l.), E. S. (2 t., 172-174 b. l.; 9 t., 167-168 b. l.), I. K. (3 t., 20-21 b. l.; 9 t., 84-85 b. l.), Z. S. (3 t., 27-28 b. l.; 9 t., 168 b. l.), R.

T. (3 t., 38-39 b. l.; 9 t., 85-86 b. l.), S. P. (3 t., 43-44 b. l.; 9 t., 86 b. l.) ir kt. parodymai, atlikti balistiniai tyrimai bei specialistų iÅ¡vados.                            Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ pirmiau paminėtų įrodymų kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, kad tarp nuteistųjų M. R., M. G. ir E. G. buvo susitarimas nubausti M. S., G. Ž., M. K. bei kt., t. y. jiems atsilyginti už padarytus sužalojimus, pažeminimÄ , todėl automobiliu, kurį vairavo E. G., atvyko į M. kaimÄ , prie namo, kuriame gyveno G.

Ž. ir šį namÄ apÅ¡audė, dėl ko nukentėjusiajai V. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai N. N. atimta gyvybę. Be to, remiantis byloje pateikta veiksmų analizę matyti, kad nuteistieji veikė bendru susitarimu, t. y. M. G. ir M. R. Å¡audydami į gyvenamÄ jį namÄ , ne tik suprato, jog savo veiksmais kelia pavojų jame buvusių asmenų sveikatai ar net gyvybei, bet ir bÅ«dami abejingi pasekmėmis, norėjo taip veikti bei suvokė, kad Å¡ias nusikalstamas veikas daro bendrai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes matydami vieni kitų veiksmus bei turėdami kÅ«nui žaloti pritaikytus Å¡aunamuosius ginklus, nė vienas iÅ¡ bendrininkų neprieÅ¡taravo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti, o prieÅ¡ingai – bendrais veiksmais pritarė vieni kitiems.

Tuo tarpu, E. G. atveždamas į įvykio vietÄ (t. y. prie namo), laukdamas automobilyje ir skubiai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡veždamas M. G. ir M. R., tokiais veiksmais realizavo dalį nusikalstamo sumanymo (t. y. padėjo padaryti nusikalstamas veikas), nes sudarė sÄ lygas M. R. ir M. G. Å¡audyti į namÄ , kuriame gyveno G. Ž. Todėl atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad nepriklausomai nuo to, kokius jie veiksmus atliko, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių (t. y. dėl nukentėjusios V.

G. sužalojimo bei dėl nukentėjusiosios N. N. nužudymo) turi atsakyti ir yra atsakingi visi, t. y. tiek M. G., tiek E. G. (kaip padėjėjas), o ne tik nusikalstamų veikų iniciatorius – nuteistasis M. R.Be to, atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai, jei nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčiÄ nužudyti ar neapibrėžtÄ tyčiÄ dėl padarinių (Kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-523/2009).

Todėl esant susitarimui, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti arba neapibrėžtÄ tyčiÄ , kuri apima ir gyvybės atėmimÄ , tai pagal BK 129 straipsnį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese.

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Be to, nebÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ jų padarytų mirtinus sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji N. N. buvo mirtinai sužalota viena kulka, kuri buvo paleista iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo, kuriuo Å¡audė M. R., o nukentėjusiajai V. G. iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors ir nenustačius iÅ¡ kurio bÅ«tent ginklo (t. y. iÅ¡ kuriuo Å¡audė M.

R., iÅ¡Å¡ovęs ne mažiau kaip dvideÅ¡imt keturis kartus, ar M. G. – iÅ¡Å¡ovęs ne mažiau kaip du kartus), tačiau Å¡ios aplinkybės (t. y. nuteistųjų veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, panaudoti Å¡aunamieji ginklai) nepaneigia nei M. G. kaltės dėl nukentėjusios V. G. sužalojimo bei dėl nukentėjusiosios N. N. nužudymo, nei E. G. kaltės padėjus nužudyti ir sužaloti nukentėjusiÄ sias. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti ir atmestini nuteistojo M.

G. skundo argumentai, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir M. R. pasiÅ«lius paÅ¡audyti į negyvenamÄ namÄ , jis sutiko norėdamas tik pabandyti, nes niekada nebuvo Å¡audęs iÅ¡ ginklo, todėl neturėjo jokio tikslo kÄ nors nužudyti ar sužaloti.Pažymėtina, kad tokia apelianto pateikta versija laikytina gynybinė pozicija, siekiant bet kokiu bÅ«du suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, kadangi jos nepatvirtina Å¡ioje byloje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, pakaltinamas asmuo negali nesuvokti, kad Å¡audydamas į namÄ , daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, ir to nori.

Remiantis byloje pateikta įvykio vietos apžiūros fotolentele (1 t., 27-99 b. l.) matyti, kad namas stovi gyvenamųjų namų kvartele, tvarkingas, aplinka sutvarkyta, šalia stovi automobiliai. Be to, šaudyta buvo šviesiu paros metu, todėl, kad name gali būti žmonių, nuteistasis M. G. tikrai suprato. Taip pat, nėra pagrindo netikėti ir nuteistojo M. R. parodymais, nes jo nurodytos aplinkybės pakankamai išsamiai atskleidė M. G. nusikalstamų veikų aplinkybes. Be to, atkreipiamas M. G. dėmesys ir į tai, kad visiškai nebūtina asmeninė pažintis ar tiesioginis (nuolatinis) bendravimas su kitais bendrininkais.

Glaudžių ryšių nustatymas nėra būtinas bendrininkų požymis. Todėl tai, kad M. G. nepažinojo kitų asmenų, o tik E. G., neįrodo jo nekaltumo. Svarbu tai, kad bendrininkas suvokė veikiantis ne vienas, o su kitais bendrininkais. Be to, byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad nuteistasis M. G. aiškiai suprato jam nepažįstamų asmenų veiklos turinį bei prisijungė prie šios neteisėtos veiklos ir norėjo kartu su jais veikti darant nusikalstamas veikas. Nuteistojo M. G. skundo argumentai, kad jokio susitarimo nebuvo ir nieko nežino, nes automobilyje garsiai grojo muzika, yra neįtikinami.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. teigia, kad jis į namÄ neÅ¡audė, kokius veiksmus atliko kiti nuteistieji nematė, todėl negali bÅ«ti nuteistas už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.Atkreiptinas nuteistojo E. G. dėmesys į tai, kad asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (t. y. padėjėjai), kurie neatlieka veikų, apraÅ¡ytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ .Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju veikos vykdytojų, t. y. M. R. ir M. G. nusikalstamų veikų padarymų bÅ«das, nusikalstamų veikų padėjėjui E. G. neabejotinai buvo aiÅ¡kiai suvokiamos, nes pagal nustatytas bylos aplinkybes nustatyta, jog bÅ«tent jis (E. G.) atvežė M.

G. ir M. R. prie namo, kurį ketino apÅ¡audyti, laukė jų automobilyje, todėl negalėjo nesuprasti, kas įvyko, t. y. M. G. ir M. R. padarytų nusikalstamų veiksmų. Remiantis paties E. G., nuteistųjų M. R. ir M. G. parodymais matyti, kad į įvykio vietÄ juos atvežė bÅ«tent E. G., kuris automobilį apsuko, taip jį paruoÅ¡damas greitam iÅ¡važiavimui. Be to, iÅ¡ M. R. parodymų, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo buvo nustatyta, kad automobilis stovėjo ant kelio, t. y. visiÅ¡kai netoli namo, 18,3 metro atstumu.

Å audymo vieta pagal įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , buvo nutolusi nuo stovinčio automobilio panaÅ¡iu atstumu kaip ir namas, o automobilis stovėjo tokiu kampu, kad ir Å¡audymo vieta bei namas buvo aiÅ¡kiai matomas. Be to, iÅ¡ liudytojo R. T. parodymų matyti, kad automobilis iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo labai greitai. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. G. veikė kaip padėjėjas.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina apeliantų skundų argumentus, kad jie automobilyje nematė ginklų.

Teisėjų kolegijos manymu, tokios nuteistųjų pateiktos versijos laikytinos gynybinėmis pozicijomis, siekiant bent kokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį, kadangi jų nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Iš nuteistojo M. R. parodymų matyti, kad tiek M. G., tiek E. G. žinojo ir suprato, jog ginklai buvo reikalingi namo apšaudymui, juos visi matė automobilyje (10 t., 98 b. l.). Tai iš dalies patvirtina nuteistojo D. K. parodymai (10 t., 32-33 b. l.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad M.

G. šaudė iš pistoleto kulkosvaidžio „Agram“, tai pripažįsta ir pats nuteistasis. Akivaizdu, kad visiems nuteistiesiems buvo žinoma, kokie ginklai buvo gabenami automobiliu „V“, kurį vairavo E. G. Byloje esantys duomenys apie tai, ar šie ginklai buvo suvynioti į paklodę ar pan., arba dėl to byloje esantys nežymūs neatitikimai nuteistojo M. R. parodymuose neturi jokios esminės reikšmės įrodymų vertinimui ar nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji M.

G. ir E. G. Å¡ias aplinkybes nepagrįstai sureikÅ¡mina, tačiau tai nepaneigia jų kaltės dėl padarytų nusikalstamų veiksmų padarymo. Pažymėtina, kad nelogiÅ¡ka ir neįtikinama, jog nuteistieji važiavo viename automobilyje, tačiau apie vežamus Å¡aunamuosius ginklus ir nusikalstamÄ sumanymÄ Å¾inojo tik M. R.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jo atžvilgiu civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V.

N. bei civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiosios V. G. gydymo iÅ¡laidų.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar / ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiosios N. N. nužudymo bei dėl nukentėjusiosios V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltais pripažinti nuteistieji M. G., E. G., M. R., todėl jie privalo solidariai nukentėjusiajai V. N. atlyginti Å¡ia nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ bei Valstybinei ligonių kasai atlyginti už nukentėjusiosios V. G. gydymo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuota, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiosios V.

G. gydymo išlaidų.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis E. G. skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl civilinių ieškinių sumažinimo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistųjų M. G., E. G., M. R. solidariai priteisė 4 030 Lt turtinei (už laidojimo išlaidas) ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 3 696,89 Lt už nukentėjusiosios V. G. gydymo išlaidas.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos kriterijus, juos išsamiai aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka.

Be to, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistųjų pagrįstai priteisė 3 696,89 Lt Valstybinei ligonių kasai, kadangi byloje yra pateikti dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, jog nukentėjusioji V. G. buvo gydytÄ ilgÄ laikÄ , ir ligonių kasa už jos gydymÄ sumokėjo 3 696,89 Lt (2 t., 87-90 b. l.).Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai yra realÅ«s ir nėra aiÅ¡kiai per dideli ar neteisingi, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, nevirÅ¡ija teismų praktikoje už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas priteistinų žalos atlyginimo ribų.

Be to, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios teisių į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ , teisėtÄ jos prioritetÄ taip pat, yra iÅ¡laikyta. Dėl bausmių skyrimo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Nuteistasis M.

G. apeliaciniame skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės yra per griežtos ir neproporcingos kitų bendrininkų atžvilgiu. Taip pat, skunde praÅ¡o už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir kad dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Kasacinės nutartys 2K-43/2008, 2K-57/2008,                              2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Teisėjų kolegija nurodo, kad vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ .Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad nuteistasis M. G. davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, apie nusikalstamas veikas nieko nežinojo bei atsisakė duoti parodymus (6 t., 185-186 b. l.; 7 t., 4 b. l.).

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje M. G. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nurodė, kad nežino, jog važiuoja žudyti. Be to, galvojo, kad Å¡audo į negyvenamÄ namÄ , nežinojo, jog M. R. į automobilį atsinešė ginklus, juos pamatė tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio (10 t., 55-60 b. l.). Tačiau Apeliacinio teismo nuomone, nuteistasis M. G. apklausų metu nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis neprisipažino esminių baudžiamojoje byloje nustatytų ir įrodytų aplinkybių, nors teisiamajame posėdyje savo kaltę ir pripažino.

Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad nuteistasis savo parodymais iÅ¡ esmės neprisidėjo prie to, jog byloje bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas. Be to, nuteistasis M. G. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje menkino savo kaltę teigdamas, kad jį paskatino nusikalsti M. R.Nors M. G. skunde nurodo, kad savanoriÅ¡kai papasakojo esmines jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviÄ sias aplinkybes, prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliacinio teismo nuomone, nuteistojo vidiniai iÅ¡gyvenimai Å¡iuo atveju didžiÄ ja dalimi yra susiję su paskirtos bausmės dydžiu. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo M. G. nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam M.

G. paskyrė teisingÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vienÄ nesunkų, du apysunkius ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnis), bei į tai, jog yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, buvo aktyvus jos dalyvis (bendravykdytojas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kauno apygardos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę neapibrėžtÄ tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (praeityje ne kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, Å¡ias nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei parai laiko, kai buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų nuteistojo M. G. atžvilgiu (BK 54 straipsnio 2 dalis). M. G. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatyta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisingos ar per griežtos, ir jų Å¡velninti nėra jokio pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Pažymėtina, kad skunde M.

G. paskirtų bausmių teisingumÄ lygina su kitiems nuteistiesiems (bendrininkams) paskirtomis Å¡velnesnėmis bausmėmis. Tačiau bausmės individualizuojamos vadovaujantis įstatymu ir įvertinus nuteistojo atsakomybei reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes. Be to, įstatymas nenumato teismo pareigos skirti bausmes taip, kad bausmė, paskirta vienam iÅ¡ nuteistųjų, nulemtų kitiems nuteistiesiems skiriamas bausmes, jų rūšį, dydį ir pan. Todėl tenkinti apelianto M. G. praÅ¡ymÄ ir skirti jam Å¡velnesnes bausmes, nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su M. G. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sankcijose numatytų bausmių paskyrimas M. G. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M.

G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę teisingai.Apeliacinis instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis E. G. už BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytÄ veikÄ nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ laisvės atėmimu dvejiems metams, už BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ias nusikalstamas veikas E. G. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia, praeityje ne kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalto praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai buvo lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, ne kartÄ baustas administracine tvarka, nedirbo, bei į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti ir nenustatyta lengvinanti aplinkybės, jam už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jų Å¡velninti nėra pagrindo.Tuo tarpu, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam E. G. už BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytÄ veikÄ , paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas nepakankamai įvertino Å¡ios nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumÄ , todėl nuteistajam E. G. už BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto nusikaltimo padarymÄ , paskyrė per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.Pažymėtina, kad kriminalinė bausmė negali bÅ«ti laikoma kerÅ¡tu dėl padaryto nusikaltimo arba įrankiu priversti kaltininkÄ prisipažinti jį padarius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nors nuteistasis E. G. savo kaltę neigė, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ jo vaidmuo Å¡io nusikaltimo padaryme buvo įvertintas kaip padėjėjo, t. y. jis tiesiogiai nerealizavo BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, bet atliko kitokias veikas (t. y. atvežė M.

G. ir M. R. į įvykio vietÄ , laukė jų nusikaltimo darymo metu ir skubiai iÅ¡vežė iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos). Å ios aplinkybės lėmė vykdytojų veikas ir yra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytojų nusikalstamomis veikomis ir kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Apeliacinio teismo teisėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas E. G., kaip padėjėjui, paskyrė neproporcingai griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nei Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatoriui ir tiesioginiam vykdytojui M.

R. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad E. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinio teismo nuomone, Å¡i bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ bei įpareigos nuteistÄ jį iÅ¡ naujo įvertinti bendražmoniÅ¡kas vertybes. Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti           Pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. liepos 1 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nr. (4.22.) TPA-1066, kuriame praÅ¡o iÅ¡ nuteistųjų M.

G. ir E. G. priteisti valstybei 200 Lt už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69, 14.1.3 punktu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iki 2014 m. liepos 3 d. sudaro advokato užmokestis – 200 Lt.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, t. y. teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos Å¡alys.

Å ioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistieji M. G. ir E. G. Apeliaciniam teismui iki pirmojo teisiamojo posėdžio pradžios nebuvo žinoma, ar nuteistiems atstovaus pačių pasirinkti gynėjai, todėl byloje siekiant užtikrinti nuteistųjų teises į gynybÄ , buvo kreiptasi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjų paskyrimo nuteistiesiems M. G. ir E. G. (BPK 51 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistÄ jį E. G. apeliacinio proceso metu gins advokatė AuÅ¡ra Ručienė, kuri yra sudariusi teisinės gynybos sutartį su nuteistuoju, o nuteistajam M.

G. – tarnybos koordinatoriaus sprendimu buvo parinktas gynėjas advokatas Algirdas Grinevičius, kuris suteikė nuteistajam antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo                         Nr. XII-275 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) yra numatyta galimybė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama į tai, kad teismas svarstydamas klausimÄ dėl procesų iÅ¡laidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėjÄ tik nuteistajam M. G., tačiau Apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡ abiejų nuteistųjų, t. y. tiek iÅ¡ M.

G., tiek iÅ¡ E. G., priteisti valstybei 200 Lt už advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Todėl, teisėjų kolegija atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes nurodo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, svarstytinas tik nuteistojo M. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nėra patvirtinančių duomenų apie nuteistojo M.

G. sunkiÄ turtinę padėtį, dėl kurių jam iÅ¡laidos už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ turėtų bÅ«ti sumažintos ar visai nepriteistos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo M. G. valstybei priteistina 100 Lt už gynėjo suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BK 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl E. G. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , pakeisti: E. G. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , paskirtÄ dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki aÅ¡tuonerių metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡iÄ bausmę ir bausmes, paskirtas tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir E. G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo M. G. priteisti 100 Lt į valstybės biudžetÄ už gynėjo suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo M. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                              Albinas Bielskis                                                                                          Linas Žukauskas