2022-02-02 Nr. AB-2625-3-61-3-00161-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-145-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00161-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pabulum“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. NCSPR-115 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (teritorinio registratoriaus) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. NS-13976 (14.1 E) (toliau – ir Registrų centro sprendimas); 3) Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą „kolonėlės 4 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. kad jis 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas ištaisyti įrašą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) jį panaikinant, ir paaiškinti, kokiu pagrindu buvo padarytas įrašas „kolonėlės 4 vnt.“, bei informuoti, ar darant šį įrašą buvo vertinta, ar jis atitinka faktinę situaciją. Įrašas apie 4 kolonėles iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo įrašytas Registre. 1997 m. kovo 14 d., 1999 m. liepos 1 d., 1999 m. liepos 8 d. kadastro duomenų byloje padarytų įrašų apie 4 kolonėles metu pareiškėjas buvo šių kolonėlių savininku.

2.2. Registrų centro sprendimu šis pareiškėjo skundas buvo atmestas, nurodant, kad statinių kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, klaidingų duomenų nėra. Pareiškėjas, nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti Registrų centro sprendimą.

2.3. Komisijos sprendime nurodoma, jog 1999 m. liepos 1 d. ir liepos 8 d. buvo sudarytos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriose kiemo statiniai buvo padalinti į du turtinius vienetus. 1999 m. liepos 8 d. parengtoje formoje Nr. 1 buvo nurodyta, jog stoginės priklausiniai yra kuro rezervuarai (3 vnt.) su kolonėlėmis (4 vnt.). Pareiškėjui prašant, minėtos kadastro duomenų bylos pagrindu, Registre kiemo statiniai buvo padalinti į du atskirus turtinius vienetus: Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas) ir kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštele). Pareiškėja su UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. spalio 1 d. sudarė notarinės formos sutartį, pagal kurią UAB „Hydro Texaco“ pardavė degalinės stoginę su priklausiniais ir kiemo statiniais. Šios sutarties pagrindu į degalinės stoginę ir kiemo statinius Registre 1999 m. spalio 15 d. buvo įregistruotos UAB „Hydro Texaco“ nuosavybės teisės. Šiuo metu Registre į degalinės stoginę ir kiemo statinius yra įregistruotos UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teisės.

2.4. Keturios kolonėlės nenurodytos kaip 1999 m. spalio 1 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (objektas). Atsakovas 4 kolonėles UAB „Neste Lietuva“ vardu registravo 1999 m. spalio 1 d. sudarytos notarinės sutarties pagrindu po to, kai UAB „Neste Lietuva“ kreipėsi į kadastro tvarkytoją su 2020 m. liepos 30 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, o kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje prie kuro rezervuarų (3 vnt.) buvo nurodytos ir kolonėlės (4 vnt.), Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikslino kiemo statinių kadastro duomenis, papildydamas įrašu „kolonėlės 4 vnt.“. Toks patikslinimas yra neteisėtas, kadangi kolonėlės yra registruotos kaip atskiras statinys (nekilnojamojo turto objektas) su unikaliu numeriu. 4 kolonėlių suformavimas kaip atskiro nekilnojamojo daikto neatitinka nei vieno iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, nes UAB „Neste Lietuva“ šį daiktą nei pastatė kaip naują nekilnojamąjį daiktą, nei šios kolonėlės buvo atskirtos iš kitos nekilnojamojo daikto ar pan. Kadastro duomenų 1997 m. gegužės 3 d. byla yra sudaryta ir Registrų centrui pateikta pareiškėjo (UAB „Neste Lietuva“ nėra pateikusi jokios kadastrinių matavimų bylos), viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą UAB „Neste Lietuva“ vardu taip pat nėra priimta. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas pripažįsta, jog kadastro duomenis įrašė kadastro duomenų 1997 m. gegužės 3 d. bylos pagrindu, tačiau ši byla buvo sudaryta pareiškėjo vardu ir nei tuo metu, nei vėliau UAB „Neste Lietuva“ nėra įgijusi nuosavybės teise šių nekilnojamųjų daiktų.

2.5. Registrų centras kolonėles įregistravo UAB „Neste Lietuva“ vardu kadastro duomenų 1997 m. gegužės 3 d. byloje esančio plano pagrindu, kuriame ant degalinės stoginės esančiose salelėse mėlynai pažymėtus degalinės stoginės stulpus klaidingai įvertino kaip pažymėtas kolonėles. Tačiau taip pažymėtos ne kolonėlės, o degalinės stogą laikančių keturių stulpų vietos. Atsakovas, teigdamas, kad kolonėlės yra kuro rezervuarų sudėtinė dalis, prieštarauja pats sau, kadangi tačiau šias kolonėles įregistravo kaip atskirą nekilnojamojo turto daiktą (objektą), su unikaliu numeriu, be to, šis teiginys prieštarauja ir teisės aktų nuostatoms.

2.6. Keturių kolonėlių įrašymas Registre negali būti priskirtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytiems netikslių ar klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymui, kadangi minėto straipsnio nuostatos suteikia teisę teritoriniam registratoriui netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti arba neišsamius papildyti, tačiau nesuteikia teisės duomenų taisymo nuostatų taikyti naujo nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Registrą. Būtent pareiškėjas yra kolonėlių statytojas ir savininkas ir jis nėra perleidęs šio objekto tretiesiems asmenims. Pareiškėjas yra valstybinės žemės sklypo, kuriame šios 4 kolonėlės registruotos, nuomininkas, todėl jis yra atsakinga už bet kokių statinių statybą ir (ar) jų registravimą sklype.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas nesutiko, kad nėra ginčo dėl to, jog 4 kolonėlės nėra nurodytos kaip 1999 m. spalio 1 d. sutarties dalykas (objektas), bei nurodė, kad aplinkybė, kad pareiškėjas minėta sutartimi perleido kiemo statinius, kuriuos sudarė ir rezervuarai, patvirtina, kad pareiškėjas perleido ir rezervuarų sudėtinę dalį – kolonėles, nes kadastro duomenų byla buvo suformuota taip, kad kolonėlės įėjo į rezervuarų sudėtį, atitinkamai jos buvo įregistruotos kartu su rezervuarais, kurie Registre buvo įregistruoti kaip kiemo statinių sudėtinė dalis. Kaip matyti iš kadastro duomenų bylos, į kitų kiemo statinių (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė) (nuosavybės teise priklausančių pareiškėjai), sudėtį nei rezervuarai, nei kolonėlės neįėjo.

3.2. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, kad Registre kolonėlės įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, neatitinka Registre esančių duomenų ir yra nepagrįstas, kadangi joks nekilnojamasis daiktas (tame tarpe ir kolonėlės), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), Registre nėra įregistruotas. Pareiškėjo nurodytos kolonėlės (4 vnt.) Registre įregistruotos prie Kiemo statinių. Pareiškėjas prašo panaikinti Registre įrašą apie kolonėles, tačiau, kadangi toks nekilnojamasis daiktas Registre neįregistruotas, šis reikalavimas yra nepagrįstas, jis nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti tenkinamas.

3.3. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 10 d. Registro duomenų bazės išrašą, kuriame prie kiemo statinių 2.5 punkte buvo įrašas, kad „Unikalus Nr. 1099-6015-3044 padalintas į daiktus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)“, kuris Registre 2020 m. gruodžio 14 d. buvo panaikintas kaip klaidingas, nes nekilnojamieji daiktai su tokiais unikaliais numeriais Registre nebuvo įregistruoti.

3.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovo motyvai, kuriais vadovaujantis daroma išvada, jog kolonėlės yra sudėtinė kuro rezervuarų dalis, yra nepagrįsti ir neturintys teisinio pagrindo, pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės kadastro tvarkytojui spręsti klausimus, susijusius su nekilnojamojo daikto formavimo teisingumu ir teisėtumu, nes už nekilnojamųjų daiktų formavimo teisingumą ir teisėtumą teisės aktų nustatyta tvarka atsako matininkas, suformavęs kadastro duomenų bylą, o kadastro tvarkytojas duomenis į Kadastrą įrašo jam pateiktų dokumentų (kadastro duomenų bylos) pagrindu. Kadangi nagrinėjamu atveju kadastro duomenų byloje kolonėlės buvo suformuotos kaip rezervuarų sudėtinė dalis ir pagal tokią kadastro duomenų bylą kolonėlės atskirai nuo rezervuarų negalėjo būti ir nebuvo registruojamos, kadastro tvarkytojas pagrįstai kiemo statinių savininko prašymu papildė duomenis apie Kiemo statinius įrašu „kolonėlės 4 vnt.“. Argumentai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos suteikia teisę Registro tvarkytojui netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti arba neišsamius papildyti, tačiau nesuteikia teisės duomenų taisymo nuostatų taikyti naujo (prieš tai Registre nebuvusio) nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Registrą, yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju Registre nebuvo įregistruotas naujas nekilnojamasis daiktas, bet buvo papildyti Registre jau įrašyti duomenys apie kiemo statinius, nes jie buvo neišsamūs ir neatitiko dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

3.5. Pareiškėjas teigia, jog ji buvo kadastro duomenų bylos užsakove ir jam, kaip statytojui, buvo išduotas 1997 m. kovo 26 d. aktas, o kadastro tvarkytojas sprendime nurodo, kad būtent šie dokumentai buvo pagrindas atlikti įrašus Registre dėl 4 vnt. kolonėlių, todėl vien šiuo faktiniu ir teisiniu pagrindu yra pažeidžiami pareiškėjo nuosavybės teisės ir teisėti interesai. Atsakovas pažymi, jog Registrų centro sprendime nurodyta, jog pareiškėjo minimų dokumentų pagrindu Registre buvo įregistruoti kiemo statiniai. Šiuos statinius pareiškėjas 1999 m. spalio 1 d. Sutartimi perleido UAB „Hydro Texaco“, todėl į juos neturi nuosavybės teisių. Atsakovas taip pat pažymi, jo, šiuo metu Registre į kiemo statinius yra įregistruotos UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teisės, todėl kiemo statinių duomenų taisymas gali pažeisti šio asmens (o ne pareiškėjo) teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas apie tai, jog kolonėlės buvo suformuotos prie kiemo statinių kaip rezervuarų sudėtinė dalis, žinojo nuo 1999 metų, kai gavo kadastro duomenų bylas ir 1999 m. rugsėjo 17 d. pažymą pardavimui, tačiau nei kadastro duomenų bylos, kurioje buvo suformuoti kiemo statiniai, nei šios bylos pagrindu Registre įrašytų kiemo statinių kadastro duomenų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, bet kiemo statinius perleido kitai bendrovei.

3.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad pareiškėjas yra valstybinio žemės sklypo, kuriame registruotos 4 kolonėlės, nuomininkas, o UAB „Neste Lietuva“ nei 1997 m., nei įrašų atlikimo metu neturėjo ir iki dabar neturi teisių į minėtą žemės sklypą nei nuomos, nei subnuomos ar kitos teisės aktais numatytos sutarties pagrindu, pažymėjo, kad iš notarinės 1999 m. spalio 1 d. sutarties matyti, kad pareiškėjas, parduodamas kiemo statinius, įsipareigojo atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad pirkėjas galėtų sudaryti Žemės sklypo dalies subnuomos sutartį. Iš Registro įraše esančių istorinių duomenų matyti, kad Registre nuo 1999 m. lapkričio 8 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie 1999 m. lapkričio 8 d. sudarytą subnuomos sutartį dėl 0,065 ha Žemės sklypo, subnuomininkas – UAB „Hydro Texaco“, o nuo 2010 m. lapkričio 12 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą minėtą subnuomos sutartį, Registre nurodant, kad subnuomininkas yra UAB „Neste Lietuva“. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra teisinis pagrindas panaikinti įrašą apie kiemo statinių dalį (kolonėles (4 vnt.)), tokiu būdu Registre išregistruojant UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teises į minėtą kiemo statinių dalį.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ (toliau – ir Neste Lietuva) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė bylą nutraukti, o teismui nusprendus, kad ginčas nagrinėtinas teisme, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas ginčija sprendimus, kuriais buvo atsisakyta tenkinti jo prašymus pakeisti Neste Lietuva priklausančio nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro įrašą. Kiemo statiniai, kuriuos sudaro kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas (toliau – ir Kiemo statiniai) priklauso tik Neste Lietuva ir juos Neste Lietuva eksploatuoja vykdydama degalinės veiklą. Šie Kiemo statiniai niekaip nesusiję su pareiškėjo statiniais ar jo valstybiniame žemės sklype vykdoma kita veikla, nieko bendra neturinčia su Neste Lietuva veikla. Reikalaujamų registro įrašų panaikinimas ar atsisakymas juos panaikinti savaime pareiškėjui nesukels jokių pasekmių. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo šio įrašo buvimo ar nebuvimo, kaip ir iki šiol turi teisę ir visas galimybes eksploatuoti jai priklausančius statinius žemės sklype ir kiek tai būtina naudotis žemės sklypo dalimi. Atitinkamai ir skundžiami sprendimai pareiškėjui nenustato jokių teisių ir pareigų bei nesukuria jokių pasekmių.

4.2. Pareiškėjas siekia panaikinti aprašomojo pobūdžio Registro duomenis, o būtent – Neste Lietuva Kiemo statinių aprašymą (pastabą), kurioje detalizuota, kokie statiniai sudaro Kiemo statinius. Tai tik patvirtina, kad skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, nes Kiemo statinių aprašymas bet kokiu atveju būtų Kiemo statinių 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje, nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, Kiemo statinių įregistravimo registre dokumentuose, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. kovo 26 d. akte Nr. 1033 (toliau – ir Aktas).

4.3. Pareiškėjas savo suinteresuotumą mėgina pagrįsti tuo, kad jis yra 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų bylos, kurios duomenimis atsakovas vadovavosi koreguodamas Kiemo statinių aprašymą, rengėjas ir savininkas, ir tuo, kad Aktas buvo išduotas jam, kaip statytojui. Pareiškėjas nedetalizuoja, kaip konkrečiai tai lemia jo suinteresuotumą ir kokias pasekmes sukelia. Šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį ginčą. Kadastro duomenų byla seka paskui nekilnojamąjį daiktą, kuriam ji buvo parengta. Tad Neste Lietuva, tapusi Kiemo statinių savininku, įgijo teisę, remiantis šioje byloje pateiktais duomenimis, reikalauti tikslinti savo turto registro įrašus. Nepaneigus kadastrinių duomenų byloje esančių dokumentų teisingumo, nėra pagrindo kvestionuoti jų pagrindu atliktų registro įrašų. Pareiškėjas Kiemo statinius, kurie, įskaitant kolonėles, ir buvo registre registruoti Akto pagrindu, perleido, tad Aktas taip pat seka paskui statinius, o ne paskui statytoją. Tad tiek byla, tiek aktas tik patvirtina registro įrašų, įskaitant apie kuro kolonėles, teisingumą ir paneigia skundo teiginius.

4.4. Pareiškėjo teiginiai, neva Neste Lietuva nėra įgijusi nuosavybės teise 4 vnt. kolonėlių, yra nepagrįsti ir neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl aprašomojo pobūdžio registro duomenų įrašo panaikinimo, o ne dėl Neste Lietuva nuosavybės teisių į Kiemo statinius. Neste Lietuva yra teisėtas žemės sklype registruotų statinių savininkas. Pats pareiškėjas kuro kolonėles perleido UAB „Hydro Texaco“, kurį reorganizavus visą jo turtą, teises ir pareigas perėmė Neste Lietuva. Pareiškėjas visą degalinės įrangą, įskaitant kolonėles, perleido UAB „Hydro Texaco“ (dabar – Neste Lietuva) 1999 m. liepos 14 d. degalinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiai įrangai perleisti notarinės sutarties forma neprivaloma, kadangi kolonėlės nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Vėliau, kiemo statiniai, kurių sudėtine dalimi laikoma minėta įranga bei kolonėlės, buvo perleisti UAB „Hydro Texaco“ notarine 1999 m. spalio 1 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartimi. Aplinkybė, kad Kiemo statinių aprašymas registre 1999 m. buvo nurodytas netikslus, t. y. neįrašant kolonėlių, nepaneigia fakto, kad tos kolonėlės buvo ir yra rezervuarų sudėtinė dalis.

4.5. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad jis yra teisėtas vienintelis žemės sklypo naudotojas. Kita vertus, pareiškėjas nepagrindė, kokias konkrečias jos teises pažeidžia Kiemo statinių aprašymo pakoregavimas. Pareiškėjas iki šiol yra registruota vieninteliu Žemės sklypo nuomininku dėl to, kad jis vengia vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) nurodymą pakeisti nuomos sutartį. Nurodyme pažymėta, jog pareiškėjui visas žemės sklypas negali būti išnuomotas, kadangi dalis statinių, kuriems eksploatuoti buvo skirtas šis žemės sklypas, yra perleisti tretiesiems asmenims, t. y. Neste Lietuva.

4.6. Kolonėlės ir kiti Neste Lietuva statiniai iš esmės nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių, o pradėdamas šį bei kitus teisminius procesus pareiškėjas siekia vieno tikslo, t. y. atlaisvinti žemės sklypą nuo Neste Lietuva statinių, po to perleisti valstybinės žemės nuomos teisę kitai įmonei, kuri sklype vykdytų savo veiklą. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas teise į teisminę gynybą, galimai siekia vykdyti prekybą valstybinės žemės nuomos teise, o ne ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjui žemės sklypas yra suteiktas konkrečiam tikslui, t. y. eksploatuoti jam priklausančius statinius, esančius šalia Neste Lietuva statinių. Įrašas apie kolonėles Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos pareiškėjo galimybėms naudoti Žemės sklypą šiuo tikslu.

4.7. Skundu reikalaujama ne tik panaikinti skundžiamus sprendimus, tačiau taip pat ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, nors tai nėra priskirta teismo kompetencijai. Skundo reikalavimo negalima įvykdyti taip pat dėl ko, kad toks Nekilnojamojo turto registro įrašas, kokį pareiškėjas prašo panaikinti, neegzistuoja. Kolonėlės nėra ir niekada nebuvo registruotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, šioms kolonėlėms nėra suteiktas atskiras unikalus numeris. Kuro kolonėlės visada buvo ir yra Neste Lietuva kuro rezervuarų dalimi, o atsakovo atliktas Registro duomenų patikslinimas to nepakeitė. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, paneigiančių atsakovo padarytą išvadą, kad kolonėlės yra sudėtinė kuro rezervuarų dalis.

4.8. Atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pašalinti Neste Lietuva Kiemo statinių įrašą apie kolonėles, kadangi toks prašymas neatitiko Nekilnojamojo turto įstatymo 33 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, bei priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ iš pareiškėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje siekia panaikinti aprašomojo pobūdžio Registro duomenis, o būtent – UAB „Neste Lietuva“ Kiemo statinių aprašymą (pastabą), kurioje detalizuota, kokie statiniai sudaro Kiemo statinius. Pareiškėjas teigia, kad 4 kolonėlės nenurodytos kaip 1999 m. spalio 1 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (objektas), todėl įrašas Registre „kolonėlės 4 vnt.“ turėtų būti panaikintas, nes pareiškėja 4 kolonėlių nepardavė minėtąja pirkimo-pardavimo sutartimi.

7. Teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, padarė išvadą, kad juose nustatytos faktinės aplinkybės yra įvertintos tinkamai ir pagrįstai. 1997 m. kovo 26 d. Akto ir 1997 m. kovo 14 d. kadastro duomenų bylos pagrindu nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje pirmą kartą 1997 m. balandžio 16 d. buvo įregistruoti Kiemo statiniai, pavadinti „Įvairūs degalinės statiniai“ kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriuos, kaip matyti iš 1997 m. kovo 14 d. parengtos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ sudarė: kuro rezervuarai (3 vnt.) su benzino kolonėlėmis (4 vnt.), atraminė siena, kiemo danga, stoginės danga, rezervuaro danga, pakrovimo liukas, vartai su varteliais.

Į šiuos statinius, pavadinimu „Įvairūs degalinės statiniai“ buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės 1997 m. kovo 26 d. Akto pagrindu. Vykdant 1999 m. birželio 24 d. prašymą, 1999 m. liepos 1 d. ir 1999 m. liepos 8 d. buvo sudarytos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriose Kiemo statiniai buvo padalinti į du turtinius vienetus. 1999 m. liepos 8 d. parengtoje formoje Nr. 1 buvo nurodyta, kad stoginės 3H1/g priklausiniai yra kuro rezervuarai (3 vnt.) su kolonėlėmis (4 vnt.). Pareiškėjui prašant, minėtos kadastro duomenų pagrindu, Registre Kiemo statiniai buvo padalinti į du atskirus turtinius vienetus:

Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo išduota 1999 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. 10/33643 turto pardavimui. Pareiškėjas 1999 m. rugsėjo 17 d. pažymos pagrindu su UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. spalio 1 d. sudarė notarinės formos sutartį, pagal kurią UAB „Hydro Texaco“ pardavė degalinės stoginę 3H1/g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir Kiemo statiniais.

Šios 1999 m. spalio 1 d. sutarties pagrindu į Degalinės stoginę ir Kiemo statinius Registre 1999 m. spalio 15 d. buvo įregistruotos UAB „Hydro Texaco“ nuosavybės teisės. Šiuo metu Registre į Degalinės stoginę ir Kiemo statinius yra įregistruotos Neste Lietuva nuosavybės teisės 2010 m. liepos 23 d. vienintelio akcininko sprendimo ir 2010 m. spalio 31 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Neste Lietuva kreipėsi į Kadastro tvarkytoją su 2020 m. liepos 20 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, ar Kiemo statinių duomenys gali būti papildyti, įrašant duomenis apie kuro kolonėles, nes pagal 1997 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenis degalų kolonėlės nebuvo įrašytos Registre.

Kadastro tvarkytojas nustatęs, kad 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje prie kuro rezervuarų (3 vnt.) buvo nurodytos ir kolonėlės (4 vnt.), Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikslino Kiemo statinių kadastro duomenis, papildydamas įrašu „kolonėlės 4 vnt.“.

8. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Kadastrą įrašymo pagrindas yra kadastro duomenų byla. Kadastro duomenų byloje esančiose 1996 m. rugpjūčio 27 d., 1997 m. kovo 14 d., 1999 m. gegužės 14 d., 1999 m. liepos 1 d., 1999 m. liepos 8 d. parengtose formose Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ kolonėlės (4 vnt.) nebuvo atskirai aprašytos, bet jos buvo nurodytos kaip rezervuarų (3 vnt.) sudėtinė dalis, todėl jos nebuvo atskirai vertinamos, o buvo vertinamos kartu su rezervuarais, kaip sudėtinė rezervuarų dalis, todėl negalėjo būti registruojamos atskiru nekilnojamuoju daiktu (atskirai nuo rezervuarų). Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. papildė Kiemo statinių kadastro duomenis, aprašyme prie rezervuarų nurodydamas „kolonėlės 4 vnt.“. Pareiškėjo nurodytos kolonėlės Registre įregistruotos prie Kiemo statinių (nurodytos aprašyme), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šių kadastro duomenų neginčijo, todėl Registre yra tinkamai padarytas įrašas apie 4 kolonėles.

9. Teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Komisijos sprendimo ir Registrų centro sprendimo, bei tenkinti pareiškėjo reikalavimą Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą „kolonėlės 4 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

10. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neste Lietuva“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo atmestas, o „Neste Lietuva“ palaikė atsakovo poziciją, taigi, atsižvelgiant į proceso dalyvių poziciją šioje byloje, laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės teismo procesiniu sprendimu buvo apgintos, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), bei atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad „Neste Lietuva“ prašė atlyginti 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (726 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą ir 1 633,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundo parengimą teisme), bei pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus.

12. Teismas , atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2 punktų nuostatas, įvertino aplinkybę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą pateikė 2021 m. vasario 5 d., todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 454,8 Eur. Atitinkamai už nurodytą paslaugą gali būti maksimaliai atlygintina 3 637 Eur suma (1 454,8 Eur x 2,5). Teismas konstatavo, kad visa trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma (2 359,50 Eur) neviršija sumos vien už atsiliepimo parengimą, todėl galėtų būti priteistina, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nagrinėjama situacija buvo įvertinta tiek Registrų centro, tiek Komisijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. aplinkybės, iš esmės, buvo nustatytos ir aiškios, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma mažintina. Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, taip pat į tai, jog situacija jau buvo nagrinėta ikiteisminio tyrimo tvarka (be to, pats trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, jog bendros kompetencijos teismai jau yra nagrinėję susiklosčiusią situaciją (dėl nuosavybės)), į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertino, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui „Neste Lietuva“ šiuo atveju priteistina 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Pabulum“ apeliaciniame skunde prašo: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neste Lietuva“ naudai priteista 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 400,00 Eur; priteisti iš proceso šalių UAB „Pabulum“ patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo tolius apeliacinio skundo argumentus:

14.1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotajam asmeniui priteisimo, ir mano, kad teismas padarė ABTĮ ir CPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo išlaidų dydžio priteisimą, pažeidimą, neatsižvelgė į bylos (ne)sudėtingumo, teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių reikalingumo, teisinių paslaugų teikimo pastovumo ir jų pobūdžio, trukmės bei turinio kriterijus.

14.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, CPK 88, 93 ir 98 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, byloje turi būti patvirtinta, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).

14.3. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje sprendimo dalyje konstatavęs, kad Nestė Lietuva prašo atlyginti 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (726 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą ir 1 633,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundo parengimą teisme) pagal pareiktą 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DV 2021002, netinkamai nustatė, kad trečiasis asmuo teismui pateikė tik vieną PVM sąskaitą faktūrą, kadangi trečiasis asmuo pateikė dvi, o ne vieną, sąskaitas faktūras, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą PVMSF 00866 (kartu su 2020 m. gruodžio 1-22 d. Ataskaita), bei 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą DV 2021002 (kartu su 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 4 d. Ataskaita), kurios trečiajam asmeniui išrašytos už kompleksinį teisinių paslaugų teikimą Trečiajam asmeniui, į kurias be kitų paslaugų, buvo įtrauktos ir paslaugos šioje administracinėje byloje Nr. el3-1899-815/2021.

14.4. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nurodė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susideda iš: 726 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą ir 1 633,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundo parengimą teisme, tačiau iš trečiojo asmens ataskaitų matyti visai kitokie teisinių paslaugų aprašymai, t. y.:

14.4.1. 2020 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. Ataskaitoje nurodyta, kad: „2020- 12- 02 Ginčas dėl kolonėlės Vilniuje – Consultation of material – Susipažinimas su VĮ Registrų centrui pateiktu UAB „Pabulum“ skundu dėl įrašų registre panaikinimo – Teisininkas R. V. – Įkainis Eur 100,00 1 val. – Suma be PVM / Eur 100,00; 2020-12-03 Ginčas dėl kolonėlės Vilniuje – Préparation of document -– Atsiliepimo Į VĮ Registrų centras dėl UAB „Pabulum“ skundo dėl registro įrašų panaikinimo parengimas – Teisininkas R. V. – Įkainis Eur 100,00 – 5 val. – Suma be PVM/Eur 500,00<...>“

14.4.2. 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 4 d. Ataskaitoje nurodyta, kad: „2021-01-31 Ginčas dėl kolonėlės Vilniuje – Atsiliepimo į skundą rengimas – Atsiliepimo į UAB „Pabulum“ skundą dėl VĮ „Registrų centras“ 2020-12-18 sprendimo Nr. NCSPR-115a.b. Nr. EI3-1899-815/2021 rengimas – Teisininkas R. V. – Įkainis Eur 100,00 – 4 val. – Suma be PVM, Eur 400,00 <...>; 2021-01-31 Ginčas dėl kolonėlės Vilniuje – Atsiliepimo į skundą– rengimas – Atsiliepimo į UAB „Pabulum“ skundą dėl VĮ „Registrų centras“ 2020-12-18 sprendimo Nr. NCSPR-115a.b. Nr. EI3-1899-815/2021 rengimas – Teisininkas R. V. – Įkainis Eur 100,00 - 8 val. – Suma be PVM, Eur 800,00 <...>; 2021-01-31 Ginčas dėl kolonėlės Vilniuje – Atsiliepimo į ieškinį rengimas – Atsiliepimo į UAB „Pabulum“ skundą dėl Nekilnojamojo turto registro įrašo pildymas –Teisininkas R. V. – Įkainis Eur 100,00 – 1 val. – Suma be PVM, Eur 100,00 <...>; 2021-01-31 Ginčas dėl kolonėlės Vilniuje – Atsiliepimo į ieškinį rengimas – Atsiliepimo į UAB „Pabulum“ skundą dėl NTR įrašo koregavimas –Teisininkas R. V. – Įkainis Eur 100,00 - 0,5 val. –Suma be PVM, Eur 50,00“.

14.5. Pareiškėjas pažymi, kad trečiojo asmens pateiktose minėtose ataskaitose nurodyta, kad iš viso teisininkas (advokato padėjėja) rengė tris atsiliepimus ir dar du kartus juos pildė ir koregavo, nors šioje administracinėje byloje trečiojo asmens atstovo buvo pateikti du atsiliepimai, t. y. ginčą nagrinėjant ikiteismine ir teismine tvarka pirmosios instancijos teisme. Į bylą nebuvo pateikta jokių trečiojo asmens atstovavimo išlaidų už dalyvavimą teismo posėdyje patvirtinančių dokumentų.

14.6. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad nagrinėjama situacija buvo įvertinta tiek Registrų centro, tiek Komisijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. aplinkybės, iš esmės, buvo nustatytos ir aiškios, ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, tačiau mažindamas bylinėjimosi išlaidų klausimą neatsižvelgė, kad pateiktose ataskaitose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad vėlesnių atsiliepimų (nors realiai buvo teiktas Teismui tik vienas atsiliepimas) rengimas užtruko beveik trigubai ilgiau, nei pirmojo atsiliepimo rengimas, nors abu pareiškėjo skundai buvo tapatūs, todėl trečiojo asmens atsiliepimo teismui papildymas tikrai negalėjo užtrukti beveik trigubai ilgiau nei pirmojo atsiliepimo Komisijai rengimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad trečiasis asmuo turėjo teisę, bet ne pareigą pateikti atsiliepimą Komisijai.

14.7. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, taikė 2020 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kuris tuo metu buvo 1 454,8 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju atsiliepimą pateikė 2021 m. vasario 5 d., nors pirmasis trečiojo asmens atsiliepimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjime Komisijai buvo teiktas 2020 m. gruodžio 7 d., todėl, šiuo atveju, yra aktualus 2020 m, II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) kuris tuo metu buvo 1398,50 Eur.

14.8. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors teismo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad trečiojo asmens interesams atstovauja advokatas D. V., tačiau iš pateiktų minėtų Ataskaitų matyti, kad procesinius dokumentus rengė advokato padėjėja R. V., o pagal Rekomendacijų 5 punkto nuostatas, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentu šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad maksimalus valandinis atlygio dydis už konsultacijas, atstovavimą teisme ir kt., nustatytas Rekomendacijų 8.19–8.20 punktuose.

14.9. Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 88 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad šalių patirtos išlaidos turi būti būtinos ir pagrįstos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o teismas turi spręsti, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti tas išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo galima apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos, todėl teismas gali sumažinti advokatų pagalbos apmokėjimo dydį, jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes šis atlyginimas yra neprotingai didelis. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (ABTĮ 87 str. 4 d. 1-2 p.).

14.10. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju, iš visų byloje esančių rašytinių įrodymų (taip pat ir visų šalių procesinių dokumentų) akivaizdu, kad trečiojo asmens atstovo pateiktas bylinėjimosi išlaidų pagrindimas pripažintinas klaidinančiu, kadangi tiek ikiteisminio ginčų nagrinėjimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso trečiojo asmens vardu buvo pateikti du atsiliepimai, kurie vėliau nebuvo nei pildyti, nei tikslinti, nors bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose trečiojo asmens atstovas nurodo, kad tris kartus rengė atsiliepimus bei dar du kartus juos pildė ir koregavo. Išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant teisme buvo gerokai mažesnės, nes, tiek ikiteisminiame ginčo nagrinėjime, tiek bylai persikėlus į teismą, atsiliepimą į ieškinį rengė ne advokatas, o advokato padėjėja, be to, tiek pareiškėjo skundas Komisijai, tiek skundas teismui buvo beveik identiški, ir nereikalavo daug darbo sąnaudų, todėl trečiojo asmens pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo nenuoseklios ir realiai nebūtinos, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių neįvertino.

14.11. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėtų būti laikomasi kasacinio teismo suformuluotos praktikos ir nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus, dėl to nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas, taip pat į tai, jog Komisijos sprendimu iš dalies buvo tenkintas pareiškėjo skundas, pažeidė CPK 98 straipsnį, o tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14.12. Pareiškėjas nuodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindu ėmė bylinėjimosi išlaidų dydį (t. y. 2 359,50 Eur), į kurį įeina ir trečiojo asmens atstovo PVM sąskaitose faktūrose nurodyta PVM suma, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Šiuo atveju trečiasis asmuo įgijo nepagrįstą teisę PVM sumą atgauti du kartus (pasinaudodamas PVMĮ įtvirtinta teise į atskaitą ir vykdydama teismo sprendimą). Teismas turi analizuoti ir nurodyti konkrečius priteisiamus dydžius ir savo išvadas motyvuoti, taip pat vertinti atlygintinų išlaidų pagrįstumą ir neleisti atlyginti pernelyg didelių išlaidų. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

14.13. Pareiškėjas nurodo, kad trečiojo asmens atstovo suteiktos teisinės paslaugos vertintinos kaip pastovaus, nuolatinio pobūdžio, todėl atstovai buvo gerai susipažinę su tarp šalių kilusiu ginču, teisiniu santykiu bei bylos medžiaga; byloje kelti paprasti klausimai, joje nebuvo būtinos specialios kompleksinės žinios, nereikėjo rinkti jokių papildomų įrodymų, nebuvo atliekami papildomi procesiniai veiksmai, sprendžiami klausimai nėra nauji, pareiškėjos teismui teiktas skundas praktiškai nesiskyrė nuo Komisijai teikto skundo, todėl 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma absoliučiai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybės, argumentus bei galiojantį teisinį reglamentavimą bei aiškiai suformuluotą teismų praktiką, yra pagrindas priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 1 800,00 Eur iki 400,00 Eur.

14.14. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išsprendė netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, neatsižvelgė ir neįvertino realios teiktų teisinių paslaugų apimties, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

15.1. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas yra priimtas ne pareiškėjo UAB „Pabulum“, kuris prašo jam iš proceso šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo valstybės įmonės Registrų centro naudai, todėl pareiškėjas neturi teisės gauti iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro, kurio naudai priimtas sprendimas, savo išlaidų atlyginimo.

15.2. Pareiškėjo prašymas sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki 400 Eur yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo teismo prašė atlyginti 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė savo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas paskaičiavo, kad visa trečiojo asmens prašoma priteisti suma (2 359,50 Eur) neviršia Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl galėtų būti priteista. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nagrinėjama situacija buvo įvertinta tiek Registrų centro, tiek Komisijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. aplinkybės, iš esmės, buvo nustatytos ir aiškios, atitinkamai trečiojo asmens prašomą priteisti sumą sumažino.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo UAB „Pabulum“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą; UAB „Neste Lietuva“ naudai iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjas neginčija Neste Lietuva teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei fakto, kad Neste Lietuva patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau reikalauja jas sumažinti iki 400 Eur, nors tokio sumažinimo pagrindo visiškai nepagrindžia.

16.2. Apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi Neste Lietuva priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei Rekomendacijose nurodyti už teisines paslaugas priteistini maksimalūs dydžiai, todėl nėra jokio pagrindo priteistas išlaidas papildomai mažinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažino Neste Lietuva priteistas išlaidas iki 1800 Eur. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisintas išlaidas, jau įvertino Rekomendacijose ir teismų praktikoje suformuotus bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo kriterijus, o pareiškėjas nepagrindė, kad teismas juos netinkamai taikė. Pareiškėjo reikalavimas papildomai sumažinti ir taip teismo sprendimu sumažintas Neste Lietuva priteistas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

16.3. Neste Lietuva patyrė išlaidas tiek ginčą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tiek teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Apeliacinio skundo argumentai, neva Neste Lietuva turėjo teisę, o ne pareigą Komisijai pateikti atsiliepimą į UAB „Pabulum“ skundą nesudaro pagrindo sumažinti priteistinas išlaidas. Ginčą inicijavo pats pareiškėjas, o Neste Lietuva pasinaudojo įstatymo suteikta teise ginti savo teises ir teisėtus interesus nuo nepagrįstų reikalavimų. Neste Lietuva dėl Apelianto kaltės patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos.

16.4. Reikalavimas sumažinti išlaidas iki 400 Eur, t. y. daugiau nei 3 kartus mažesnės sumos nei 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 454,8 Eur, nėra motyvuotai pagrįstas. neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai dėl pridėtinės vertės mokesčio nepriskyrimo prie bylinėjimosi išlaidų, ar kad paslaugas teikė advokato padėjėjas yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo papildomai sumažinti bylinėjimosi išlaidų.

16.5. Nors ginčas buvo nagrinėjamas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, iš esmės VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos ir teismo buvo nagrinėjamos ir vertinamos skirtingos aplinkybės ir UAB „Pabulum“ skundų reikalavimai ir argumentai skyrėsi, kadangi išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo vertinamas reikalavimų panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašus pagrįstumas, o byloje vertinta, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą. Be to, UAB „Pabulum“ buvo nurodyti ir nauji argumentai bei argumentai, dėl kurių Komisija nebuvo pasisakiusi.

16.6. Trečiasis asmuo pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, ar proceso šalys savo teisėmis naudojosi sąžiningai, o bylinėjimosi išlaidas Neste Lietuva buvo priversta patirti dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, be to, per visą ginčo nagrinėjimą, pareiškėjas taip ir nepagrindė, kokias jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia Nekilnojamojo turto registro įrašai. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, dėl jo Neste Lietuva patyrė išlaidas, kurių atlyginimas visiškai pagrįstai jam buvo priteistas teismo sprendimu.

16.7. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Neste Lietuva naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos nustatytos visiškai pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti Teismo sprendimo ir jo pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalies, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ iš pareiškėjo priteista 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, bei priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Neste Lietuva“ iš pareiškėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neste Lietuva“ naudai priteista 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir prašo jas sumažinti iki 400,00 Eur. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo prašė priteisti iš viso 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (726 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą ir 1 633,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundo parengimą teisme). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, taip pat į tai, jog situacija jau buvo nagrinėta ikiteisminio tyrimo tvarka, skundžiamu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui iš pareiškėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad išnagrinėjus bylą ir atmetus pareiškėjo skundą pilna apimtimi, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Neste Lietuva, kuris byloje turėjo priešingą interesą, nei pareiškėjas, teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; eA-1932-520/2016; kt.).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog trečiojo asmens pateiktoje 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 4 d. ataskaitoje, kurioje buvo nurodytos trečiajam asmeniui teiktos teisinės paslaugos, susijusios su atsiliepimo teismui rengimu, nepagrįstai nurodyta, kad buvo rengiami 2 atsiliepimai teismui (2021 m. sausio 31 d. rengimas užtruko 4 ir 8 valandas), taip pat nepagrįstai nurodyta, kad jie buvo koreguojami ir pildomi (2021 m. sausio 31 d. atsiliepimo pildymas užtruko 1 val., o koregavimas – 0,5 val.), kadangi pirmosios instancijos teismui trečiasis asmuo pateikė tik vieną atsiliepimą, kuris nebuvo koreguotas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog trečiojo asmens UAB „Neste Lietuva“ atsiliepimas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2021 m. vasario 5 d., todėl trečiojo asmens pateiktoje 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 4 d. ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos (žr. šios nutarties 25 p.) vertintinos kaip bendra atsiliepimo teismui parengimo paslauga Rekomendacijų 8.2 punkto prasme, kurios maksimalus dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų dydį, nepagrįstai jį skaičiavo pagal 2020 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį (toliau – ir Bruto darbo užmokestis), kuris tuo metu buvo 1 454,8 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo šiuo atveju atsiliepimą pateikė 2021 m. vasario 5 d., nors pirmasis trečiojo asmens atsiliepimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjime Komisijai buvo teiktas 2020 m. gruodžio 7 d., todėl, šiuo atveju, yra aktualus 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis Bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 398,50 Eur.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pastebi, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, siejamas ne su teisinių paslaugų sąskaitos išrašymo data ar procesinio dokumento pateikimo data, o su apmokėjimo už teisines paslaugas data (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2021, 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-25-822/2022 ir kt.).

29. Iš byloje esančių dokumentų (2021 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymo Nr. 5131 ir 2021 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymo Nr. 5551) matyti, kad už trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai ir atsiliepimo teismui parengimą) buvo apmokėta 2021 m. I ketvirtį, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydį turi būti taikomas 2020 m. III ketvirčio Bruto darbo užmokestis, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai siejo Bruto darbo užmokestį su atsiliepimo pateikimo data (2021 m. vasario 5 d.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog iš teisinių paslaugų ataskaitų matyti, jog procesinius dokumentus trečiajam asmeniui rengė advokato padėjėja, o ne advokatas, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsiliepimą pirmosios instancijos teismui trečiojo asmens UAB „Neste Lietuva“ vardu pasirašė ir pateikė advokatas D. V., jis taip pat dalyvavo bylą nagrinėjant 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje. Tai, kad pareiškėjo minimose teisinių paslaugų ataskaitose nurodoma, jog atsiliepimus rengė ir kitas teisininkas, nepatvirtina, kad prie jų rengimo neprisidėjo advokatas D. V., kuris ir pasirašė trečiojo asmens vardu teiktus procesinius dokumentus.

31. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog PVM mokestis nėra priskirtinas advokatų išlaidoms. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1226-370/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108/2018 yra nurodęs, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, t. y. įvertino bendrą trečiojo asmens patirtą 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (726 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą ir 1 633,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundo parengimą teisme).

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog Rekomendacijų 8.20 punkte nustatyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Trečiasis asmuo rengė atsiliepimą ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, kurio parengimas užtruko 6 valandas, už šią paslaugą apmokėta 2021 m. sausio 22 d., todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui aktualus 2020 m. III ketvirčio Bruto užmokestis – 1 454,8 Eur. Maksimali suma už vieną kliento atstovavimo sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka valandą – 145,48 Eur (1 454,8 x 0,1). Kadangi atsiliepimas buvo rengiamas 6 valandas, už jo parengimą maksimali priteistina suma – 872,88 Eur (145,48 x 6). Trečiasis asmuo už atsiliepimo į pareiškėjo skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą prašė priteisti 726 Eur, ir ši suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, t .y. galėjo būti priteisiama trečiajam suinteresuotam asmeniui. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimo pirmosios instancijos teismui parengimą (1 633,50 Eur) taip pat neviršijo maksimalios sumos (3 637 Eur), apskaičiuotos pagal Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą koeficientą (1 454,8 Eur x 2,5), todėl taip pat galėjo būti priteisiama trečiajam suinteresuotas asmeniui.

34. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

35. Pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nagrinėjama situacija buvo įvertinta tiek Registrų centro, tiek Komisijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. aplinkybės iš esmės, buvo nustatytos ir aiškios; ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, taip pat į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su rekomenduojamu priteisti maksimaliu užmokesčiu už atsiliepimo į skundą parengimą, bylos pobūdžiu ir jos trukme, aplinkybe, kad advokatas dalyvavo nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl trečiajam suinteresuotajam asmeniui priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos dydžio, bei pažymi, kad nėra pagrindo jos mažinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, todėl sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

37. Byloje pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo taip pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

38. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Kadangi šia nutartimi netenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pripažintina, kad šis sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl to UAB „Neste Lietuva“ turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Kadangi ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytų maksimalių priteistinų sumų, atitinka Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ši suma priteistini trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo kaip atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius