2a873b59-90b0-4dbb-ab03-7fcb258cfcae · Alytaus apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-332-543/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30725-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;1.1.9.8;1.2.4.8; 2.1.8;2.1.14; (S) 2.1.15.1.2;2.1.16.1.8;2.2.2.2.7;2.3.6.4.2;2.3.6.4.5. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 2 d.Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,sekretoriaujant Rasai Sabonienei,dalyvaujant prokurorui A. J.,kaltinamajam M. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. K.,nukentėjusiajam J.

D., jo atstovui advokatui A. V. P.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeM. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) santechniku - montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2013 m. gruodžio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalį , pritaikius BK 641 straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2014-07-21 atlikęs bausmę, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis M. K. 2017 m. lapkričio 10 d. apie 19 val. Alytuje, LikiÅ¡kėlių gatvėje, prie autobusų stotelės, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ J. D., sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis J. D. nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam bandant stotis, kaltinamasis vienÄ kartÄ Ä¯spyrė nukentėjusiajam į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam J. D. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl muÅ¡tinės virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės žaizdos, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės III, VIII ir kairės pusės III, VIII dantų, atraminių proteziniam dantų tiltui, pilno trauminio iÅ¡nirimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės III, VIII ir kairės pusės III, VIII dantų atraminių proteziniam dantų tiltui, pilno trauminio iÅ¡nirimo (dantų netekimo) nukentėjusysis J.

D. prarado 10 % bendrojo darbingumo.Kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad kartu su nukentėjusiuoju yra santechnikai, dirbo vienoje darbovietėje. 2017-11-10 dirbant poroje Vilniuje esančiame objekte, nuo ryto su nukentėjusiuoju prasidėjo nesutarimai. Liepęs nukentėjusiajam lipti ant pastolių, tačiau pastarasis tÄ daryti atsisakė, iÅ¡vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais. Grįžtant vienu darbo automobiliu namo, nukentėjusysis prie jo kabinėjosi, keikėsi priekaiÅ¡tavo, tÄ darė ir sustojus Valkininkuose, kai iÅ¡lipo abu parÅ«kyti.

Su nukentėjusiuoju tÄ dienÄ alkoholio nevartojo, tačiau matė, kad nukentėjusysis visÄ dienÄ kažkÄ geria iÅ¡ termoso. Ä®tarė, kad tai gali bÅ«ti alkoholis. Atvažiavus į Alytų, vairuotojas R. V. sustojo autobusų aikÅ¡telėje iÅ¡leisti nukentėjusiojo. Kadangi jis sėdėjo prie durų, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, iÅ¡leido nukentėjusįjį ir sugrįžo atgal. Neigia smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį. Po kelių dienų buvo iÅ¡kviestas į policijÄ , tyrėjai primigtinai reikalavo suraÅ¡yti atvirÄ prisipažinimÄ , diktavo jam tekstÄ , jis tris kartus jį perraÅ¡inėjo, pareigÅ«nai jam grasino, kad jeigu pastarasis neraÅ¡ys, bus patalpintas į areÅ¡tinę.

Esant pas tyrėjus, jis skambino nukentėjusiajam, nes taip jam liepė daryti policijos pareigÅ«nai. Vėliau atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo kviečiamas į policijos komisariatÄ ir jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, tačiau abu kartus paaiÅ¡kinimus duoti atsisakė. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Nukentėjusysis J. D. parodė, kad kaltinamasis M. K., liudytojai R. V., R. K. yra jo bendradarbiai. 2017-11-10 vakare visi kartu vienu automobiliu Dacia, kuris skirtas važinėti į darbo objektus, grįždinėjo iÅ¡ Vilniuje esančios darbo vietos.

IÅ¡važiuojant iÅ¡ Vilniaus, kaltinamasis nupirko 0,7 l degtinės. Automobilį vairavo R. V., R. K. sėdėjo priekyje Å¡alia vairuotojo, jis sėdėjo ant galinės sėdynės prie lango, o kaltinamasis ant galinės sėdynės Å¡alia jo, prie durų. Važiuodami kartu su kaltinamuoju gėrė degtinę, visÄ keliÄ Å¡nekučiavosi. Atvažiavus į Alytų, pirmas Sudvajų gatvėje iÅ¡lipo R. K., po to LikiÅ¡kėlių gatvėje autobusų sustojime R. V. sustojo paleisti jį. Kadangi jis sėdėjo prie lango, kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio jį iÅ¡leisti.

Jam iÅ¡lipus, kaltinamasis M. K. kumščiu smogė į kairį žandikaulį, smÅ«gis buvo labai stiprus, nes nuo jo nuvirto. Jam bandant keltis, kaltinamasis koja spyrė jam į veidÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio pajuto skausmÄ ir suprato, jog iÅ¡lūžo dantys. Å ie dantys buvo protezuoti, trys dantys iÅ¡lūžo kartu su protezu, ketvirtÄ dantį sekančiÄ dienÄ paÅ¡alino odontologas. Ä®spyręs jam, kaltinamasis įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. BÅ«damas autobusų stotelėje, paskambino pagalbos telefonu ir iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus.

IÅ¡ pradžių atvažiavo policija, po to greitoji. Dėl patirtos traumos blogai jautėsi, buvo visas kruvinas, skaudėjo iÅ¡lūžusius dantis, dėl to negalėjo riÅ¡liai kalbėti. PareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad jį sumušė M. K., parodė, kur pastarasis gyvena. Policijos pareigÅ«nai jam patikrino girtumÄ , kadangi nustatė 1,84 promiles, liepė pareiÅ¡kimÄ ateiti paraÅ¡yti sekančiÄ dienÄ . Grįžęs į namus, jis nusiprausė, persirengė ir nuvyko į priėmimÄ , kad medikai susiÅ«tų prakirstÄ lÅ«pÄ .

Gydytoja dar bandė pagelbėti ir pataisyti protezÄ , tačiau jai nepavyko, todėl sekančiÄ dienÄ kreipėsi pas budintį stomotologÄ , kuris iÅ¡traukė likusį vienÄ dantį. Praėjus kelioms dienoms po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo, jam paskambino kaltinamasis ir prašė taikytis. PapraÅ¡ius 2000 eurų, M. K. pasakė, kad tokių pinigų neturi ir negali sumokėti. Po to, kaltinamasis skambino dar vienÄ kartÄ , kai buvo pas tyrėjus, vėl prašė taikytis, tačiau atlyginti nuostolius dėl prarastų dantų nesutiko, todėl jie nesusitaikė.

Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamojo 3900 eurų turtinei žalai atlyginti, kadangi 4 įvykio metu iÅ¡muÅ¡tų dantų atstatymas kainuos 2400 eurų ir iÅ¡imamas protezas-1500 eurų, taip pat, dėl tokio M. K. nusikalstamo elgesio pablogėjo tiek fizinė, tiek dvasinė sveikata, kamuoja galvos skausmai, sutriko miegas, dėl iÅ¡muÅ¡tų dantų negali normaliai maitintis, jaučia nuolatinį alkį, priverstas gaminti specialų maistÄ . Dėl dvasinių sukrėtimų, iÅ¡sivystė emocinė depresija, nuolat vartoja raminamuosius.

Patyrė pažeminimÄ prieÅ¡ bendradarbius, dėl patirto pažeminimo, netektų dantų, nutraukė darbo sutartį, Å¡iuo metu yra bedarbis, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. AnalogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29).Liudytojas R. K. parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju vienu automobiliu vyko iÅ¡ Vilniuje esančio darbo objekto. Jis sėdėjo priekyje, Å¡alia vairuotojo R. V., kaltinamasis sėdėjo galinėje sėdynėje prie durų, o nukentėjusysis Å¡alia M.

K. prie lango. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant iÅ¡ Vilniaus, buvo sustoję prie Maximos, į kuriÄ nuėjo kaltinamasis su nukentėjusiuoju, tačiau kÄ jie pirko, jis nematė. Jis nematė ar jie abu vartojo alkoholį, nes tiesiog nežiÅ«rėjo kÄ jie daro. Jis snÅ«duriavo priekinėje sėdynėje ir nekreipė dėmesio į juos, tik girdėjo, kad nukentėjusysis vadina M. gaidžiu. Privažiavus autobusų sustojimÄ , esantį Å¡alia parduotuvės Maxima, R. sustojo paleisti nukentėjusįjį. M. K., kadangi sėdėjo prie durų, iÅ¡lipo į laukÄ jo iÅ¡leisti.

M. iÅ¡leido nukentėjusįjį, sugrįžo į automobilį ir nuvažiavo toliau. Viskas vyko labai greitai, nieko daugiau nematė, nes snaudė. Nors jis gyvena Sudvajų gatvėje, tačiau tÄ vakarÄ vyko iki V. namų, kad pasiimtų automobilį. Abu tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamÄ jį iki įvykio pažinojo apie mėnesį laiko. Nukentėjusįjį vertina kaip konfliktinę asmenybę, kuris dažnai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, priekabiauja prie bendradarbių.Liudytojas R. V. parodė, kad lapkričio 11 d. vairavo darbovietei priklausantį automobilį Dacia.

Å alia jo sėdėjo R. K., ant galinės sėdynės Å¡alia lango sėdėjo nukentėjusysis, o prie durų kaltinamasis. IÅ¡ pradžių automobilyje buvo ramu, tačiau artėjant prie Alytaus, nukentėjusysis pradėjo keiktis, kolioti kaltinamÄ jį, vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, kvietė kaltinamÄ jį į laukÄ pasiaiÅ¡kinti santykius. Ar buvo vartojamas alkoholis negali pasakyti, nes nematė. Sustojus prie parduotuvės Maxima, esančios LikiÅ¡kėlių gatvėje, pirmiausiai iÅ¡lipo M.

K., iÅ¡leido nukentėjusįjį ir vėl įlipo į automobilį. Kas vyko lauke, nematė, nes žiÅ«rėjo į keliÄ . Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas pats užrašė, kad jis matė kaip Å¡ie abu asmenys iÅ¡lipę stumdėsi, tačiau jis taip nesakė. Nukentėjusysis yra konfliktiÅ¡kas, Å«maus bÅ«do, tingėdavo dirbti, todėl dirbant komandoje jiems tekdavo dirbti ir už jį. Po Å¡io įvykio teko bendrauti su kaltinamuoju, jis pasakojo, kad nukentėjusysis už sumuÅ¡imÄ padavė į teismÄ , kaltinamasis jam sakė, kad nukentėjusiojo nemušė.Liudytojas G.

S. parodė, kad dirbdamas Alytaus vyriausiame policijos komisariate tyrėjo G. Å . pavedimu ikiteisminiame tyrime dėl J. D. sužalojimo atliko nukentėjusiojo ir liudytojų apklausas. Pamena, kad skambino telefonu kaltinamajam ir paprašė jo atvykti. Jam ir tyrėjui G. Å . bÅ«nant kabinete, atvykęs M. K. dėl Å¡io įvykio papasakojo savo versijÄ , neneigė nukentėjusįjį pastÅ«męs, tačiau nesutiko, kad iÅ¡mušė dantis ir sulaužė protezÄ . Tyrėjas G. Å . davė popieriaus lapÄ ir pasiÅ«lė paraÅ¡yti atvirÄ prisipažinimÄ .

Pamena, kad M. K. klausė pareigÅ«nų ar galima bÅ«tų apsieiti be ikiteisminio tyrimo, tuomet jam buvo paaiÅ¡kinta, kad yra susitaikymo institutas. Tuomet pats kaltinamasis savo iniciatyva skambino nukentėjusiajam, tačiau iÅ¡ pokalbio jis suprato, kad nukentėjusiojo pasiÅ«lytos susitaikymo sÄ lygos M. K. netiko. Jokio spaudimo kaltinamajam nedarė, jam tik buvo paaiÅ¡kintos vienokios ar kitokios galimos pasekmės. Jis taip pat apklausė liudytojus R. V. ir R. K., viskÄ , kÄ sakė liudytojai, užfiksavo liudytojų apklausos protokoluose.

Jokių savo minčių ar aplinkybių į protokolus nerašė, tÄ kÄ surašė, pateikė liudytojams paskaityti, jokių pastabų protokole užfiksuotoms aplinkybėms liudytojai nereiÅ¡kė, protokolus pasirašė. Jis nepažįsta nei vieno iÅ¡ Å¡iame įvykyje dalyvavusių asmenų ir jokio asmeninio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi neturi.Liudytojas G. Å . davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir liudytojas G. S., nurodydamas, kad M. K. pasiÅ«lius paaiÅ¡kinti kaip vyko įvykis, jis viskÄ parašė, beraÅ¡ant klausė pareigÅ«nų kaip iÅ¡vengti ikiteisminio tyrimo, paaiÅ¡kinus, kad yra galimybė taikytis su nukentėjusiuoju, bÅ«damas kabinete skambino J.

D., sakė -susitaikom, tačiau nukentėjusysis užsiprašė didelės sumos, gal 5000 eurų, todėl susitaikymas neįvyko.Liudytoja I. B. parodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje M. K. buvo pakvietusi atvykti tris kartus, vienÄ kartÄ buvo atvykęs su advokatu, du kartus vienas, reiÅ¡kiant pirminį ir patikslintÄ Ä¯tarimÄ , abu kartus įtariamasis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su procesinėmis teisėmis, iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti paaiÅ¡kinimus. Visus tris kartus įtariamasis nurodė, kad paaiÅ¡kinimų dėl Å¡io įvykio neduos.IÅ¡ 2017-11-13 J.

D. protokolo - pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policijos pareigÅ«nus su pareiÅ¡kimu dėl to, kad 2017-11-10 apie 19 val. LikiÅ¡kėlių gatvėje, prie parduotuvės Maxima jį sumušė M. K., kumščiu suduodamas į skruostÄ , nugriuvus, koja spyrė į galvÄ , tokiu bÅ«du prakirto lÅ«pÄ ir iÅ¡mušė 4 dantis (b. l. 1).IÅ¡ 2017-11-10 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės K. B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017-11-10 patruliuojant su vyriausiuoju patruliu T.

M. iÅ¡ Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad LikiÅ¡kėlių g. 8 yra sumuÅ¡tas žmogus. Nurodė, kad sužalotas asmuo lauks stotelėje. Nuvykus minėtu adresu Å¡alia parduotuvės Maxima, LikiÅ¡kėlių g. 7, rado asmenį, kuris prisistatė J. D.. Asmuo buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, neriÅ¡liai kalbėjo. IÅ¡ Å¡io piliečio žodžių buvo nustatyta, kad Å¡iÄ dienÄ tiksliai nenustatytu laiku jis grįžo iÅ¡ savo darbovietės įmonei priklausančiu automobiliu, tarp jo ir bendradarbio M.

K. kilo konfliktas, kuomet pastarasis sudavė J. D. keletÄ smÅ«gių. Kadangi nukentėjusiajam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, J. D. paaiÅ¡kino, kad į policijÄ pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymui atvyks bÅ«damas blaivus. Pagal J. D. nurodyta vietÄ buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra (b. l. 22).IÅ¡ 2017-11-10 apžiÅ«ros protokolo su nuotraukomis matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio 19 val. 45 min. buvo apžiÅ«rėta įvyko vieta t. y. autobusų sustojimo stotelė, esanti Alytuje, ties LikiÅ¡kėlių g. 7 name esančia Maximos parduotuve.

Stotelė turi stogÄ ir tris sienas. Stotelėje po stogu matosi dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes (b. l. 10-14, 13-19).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 1139/2017 (06), patvirtina, kad J. D. muÅ¡tinė virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės žaizda, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės trečio ir aÅ¡tunto, kaitės pusės trečio ir aÅ¡tunto dantų pilnas trauminis iÅ¡nirimas t. y. dantų netekimas padaryti, veikiant lÅ«pų sritį kietu buku žalojančiu daiktu mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimo padarymo galimybė griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl keturių minėtų dantų, atraminių proteziniam dantų tiltui, pilno trauminio iÅ¡nirimo nukentėjusysis prarado 10 procentų darbingumo (b. l. 38).Visi Å¡ie teisme patikrinti ir iÅ¡tirti bylos duomenys yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, ir jie yra pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis M.

K. yra kaltas dėl nukentėjusiajam J. D. padaryto tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo. BPK 20 str. 5 d. numato, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nors kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė smurtavęs J. D. atžvilgiu, paaiÅ¡kindamas, kad grįžtant į Alytų vienu automobiliu, nukentėjusysis atrodė apgirtęs, vartojo jo atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, kibo prie jo, tačiau jis dėl tokio nukentėjusiojo elgesio nesupyko, sustojus automobiliui, iÅ¡lipo į laukÄ tik tam, kad iÅ¡leistų nukentėjusįjį, iÅ¡lipęs jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo, mano, kad nukentėjusysis bÅ«damas neblaivus, galėjo pats parkristi ir susižaloti veidÄ , teismas įvertinęs tiek tiesioginius, tiek netiesioginius baudžiamosios bylos įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad tokie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai yra gynybinė pozicija, kuri yra paneigta aukščiau aptartais įrodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios t. y. iÅ¡ karto po sumuÅ¡imo skambindamas pagalbos telefonu 112, taip pat atvykus policijos darbuotojams, iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad autobusų stotelėje, kurioje jis po įvykio laukė atvykstančių pareigÅ«nų, jį sužalojo M. K.. Nors minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime pareigÅ«nė nurodė, kad vyras buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo tiksliai iÅ¡dėstyti įvykio aplinkybes, tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad jis buvo nuoseklus, aiÅ¡kiai nurodė esmines aplinkybes, tiksliai apibÅ«dino asmenį, kuris smurtavo jo atžvilgiu, nurodydamas pareigÅ«nams ne tik Å¡io asmens vardÄ , pavardę, bet ir kaltinamojo gimimo datÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡io asmens mobilaus telefono numerį.

Visos Å¡ios aplinkybės užfiksuotos pareigÅ«nės K. B. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 22). Atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ autobusų sustojime, kur policijos pareigÅ«nų laukė sužalotas nukentėjusysis, užfiksuotos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Nukentėjusysis J. D. viso bylos tyrimo metu, taip pat ir teisme buvo nuoseklus, patvirtindamas tas pačias esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad M. K., pirmas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nieko nesakęs, sudavė stiprų smÅ«gį į veidÄ , jam nuo smÅ«gio nukritus ir bandant pasikelti, koja spyrė į burnÄ , taip prakirsdamas lÅ«pÄ ir iÅ¡muÅ¡damas 4 dantis, ant kurių buvo suprotezuotas dantų tiltas.

Po įvykio kaltinamasis kelis kartus skambino jam, prašė susitaikyti, tačiau papraÅ¡ius atlyginti nuostolius, jis sakė, kad tokių pinigų nemokės, todėl susitaikymas nepavyko. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, nes jo parodymai iÅ¡ esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Liudytojai R. K. ir R. V. patvirtino, kad nukentėjusysis konfliktavo su kaltinamuoju, J. D. vartojo necenzÅ«rinius žodžius kaltinamo atžvilgiu, jį įžeidinėjo. Sustojus automobiliui LikiÅ¡kėlių gatvėje kaltinamasis pirmas iÅ¡lipęs į laukÄ , paskui jį iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir nukentėjusysis.

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė kaip iÅ¡lipęs kaltinamasis susistumdė su nukentėjusiuoju. Nors teisminio tyrimo metu liudytojas R. V. Å¡ios aplinkybės nepatvirtino, nurodydamas, kad tyrėjui jis apie tai nesakęs, pareigÅ«nas pats užrašė neva jis matė susistumdymÄ , teismas tiki pareigÅ«nu G. S., kuris apklaustas liudytoju teisme nurodė, kad apklausų metu užrašė visas aplinkybes, kÄ sakė R. V. ir R. K., jokių kitų aplinkybių nei parodė liudytojai, į protokolÄ nerašė, jis nepažysta nei vieno iÅ¡ asmenų, nėra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi, todėl neturėjo jokio pagrindo iÅ¡kraipyti Å¡ių asmenų parodymus.

Abu liudytojai perskaitė protokolus, juos pasirašė ir pastabų dėl užraÅ¡ytų aplinkybių nei vienas neturėjo. Policijos pareigÅ«nai G. S. ir G. Å . apklausti liudytojais teisme patvirtino, kad į policijÄ iÅ¡kviestas M. K. klausinėjo kaip bÅ«tų galima netęsti ikiteisminio tyrimo, jiems paaiÅ¡kinus apie galimÄ susitaikymo institutÄ , kaltinamasis pareigÅ«nams girdint skambino nukentėjusiajam, siÅ«lė taikytis, tačiau dėl nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti nuostolius, susitaikymas neįvyko.

Specialisto iÅ¡vada taip pat neginčijamai nustatyta, kad J. D. muÅ¡tinė virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės žaizda, virÅ¡utinio žandikaulio keturių dantų netekimas padaryti, veikiant lÅ«pų sritį kietu buku žalojančiu daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimo padarymo galimybė griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių mažai tikėtina. Nukentėjusysis dėl minėtų sužalojimų prarado 10 procentų darbingumo, nesunkiai buvo sutrikdyta jo sveikata.

Taigi, teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M. K. yra kaltas dėl tyčinio nukentėjusiajam J. D. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl kaltinamojo nusikalstama veika visiÅ¡kai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ .Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamÄ jį M.

K. iÅ¡teisinti dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų grubių baudžiamojo proceso pažeidimų, siekiant iÅ¡gauti įtariamojo prisipažinimÄ , ir šį prisipažinimÄ fiksuojant byloje. Teismas pažymi, kad savo iÅ¡vadas dėl kaltinamojo M. K. kaltės pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo įvertinti remiantis baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ä®rodymais Å¡ioje byloje pripažinti tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais bÅ«dais gauti aukščiau iÅ¡vardinti duomenys, kurie patvirtino arba paneigė aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

Teismas spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimÄ nesirėmė ir nevertino atviro prisipažinimo kaip kaltinamojo kaltę pagrindžiančio įrodymo, nes darydamas iÅ¡vadas rėmėsi tik patikrintais ir iÅ¡tirtais bylos duomenimis, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka.Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. BK 59 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011).

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012).

Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, jog nukentėjusysis sėdėdamas automobilyje keikėsi, kibo ir nuolat užgauliojo kaltinamÄ jį, jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, Å¡iuos nukentėjusiojo veiksmus vertina kaip rizikingus BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , kuris pagal pavojingumÄ priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistu, nes ankstesnis teistumas yra iÅ¡nykęs 2017-07-21. M. K. yra susituokęs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is t. y. laisvės apribojimas.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad M. K. praeityje jau yra teistas už smurtinio nusikaltimo padarymÄ , ir nors teistumas iÅ¡nykęs, tai charakterizuoja M. K. kaip asmenį, linkusį smurtauti. Jis yra įraÅ¡ytas į Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų tarpÄ , diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Kaltinamasis nebuvo kritiÅ¡kas savo veiksmų atžvilgiu, nesistengė suÅ¡velninti atsiradusių nusikalstamos veikos padarinių.

Ä®vertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam maksimaliÄ sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J. D. pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ M. K. 3941,28 eur turtinei žalai ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl patirto smurto buvo iÅ¡muÅ¡ti 4 dantys, kurių implantavimas ateityje kainuos 2400 eurų, protezavimas ant Å¡ių implantų dar 1500 eurų.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu dėl gydytojos didelio užimtumo dar nebuvo atliekamas gydymas, tačiau Å¡iuos nuostolius patirs ateityje, kuomet bus atliktas gydymas. Kadangi buvo sužalotas kaltinamojo, todėl pastarasis privalo atlyginti patirtus nuostolius. Taip pat, dėl sukelto skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, visiÅ¡ko dantų netekimo ir dėl to sukeltų didelių nepatogumų, priverstinių vizitų pas odontologÄ , dėl to, kad pablogėjo sveikata ir dvasinė bÅ«klė, kurios ateityje neatsistatys, neturtinę žalÄ vertina 3000 eurų ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo.

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė pripažinti ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi nėra galimybės ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo.Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Kai žala padaroma, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimÄ ir nagrinėjimÄ , bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieÅ¡kovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra neÅ¡aliÅ¡kas arbitras, jo pareiga yra iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Atsižvelgusi į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu nėra aiÅ¡kus padarytos turtinės žalos dydis ir bÅ«tina papildomai rinkti duomenis, pagrindžiančius pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydį, todėl pripažintina civiliniam ieÅ¡kovui teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to jis patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. IÅ¡gyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvÅ«s, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ .

Ä®vertinus, jog bÅ«tent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytÄ kÅ«no sužalojimo pobÅ«dį, nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusysis kurį laikÄ negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į tai, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis prarado 10 procentų darbingumo, taip pat į kaltės formÄ (tiesioginė tyčia) ir teismų praktikÄ , priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į tai, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu paskatino kaltinamÄ jį nusikalsti, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajam nustatytina 1500 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 45,87 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam J. D. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginti (b. l. 44-45). Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl jis visiÅ¡kai tenkinamas. Kadangi žalÄ nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis M. K. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalÄ atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ , turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas.

Tuo pagrindu iš kaltinamojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 45,87 eurai žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo asmens gydymo. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. 905578 patvirtina, jog nukentėjusysis J. D. advokatui A. V. P. už teisines paslaugas sumokėjo 600 eurų (b. l. 115) iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam priteistina 600 eurų pastarojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki įsiteisės teismo nuosprendis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 200 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Civilinio ieÅ¡kovo J.

D. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. D. iÅ¡ M. K. 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinti J. D. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl turtinės žalos dydžio perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. Priteisti nukentėjusiajam J. D. iÅ¡ M. K. 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) eurų turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. VisiÅ¡kai tenkinti civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį.

Priteisti iÅ¡ M. K. 45,87 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 87 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sÄ skaita LT 21730001000248333, Swedbank AB, banko kodas 73000) už nukentėjusiojo gydymÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«muose. Teisėja                                                                                                            Irmutė Kliučinskienė