2a85ecd2-cf65-43d2-9785-43def367ceef · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-5186-991/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02824-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; (S) 2.3.2.7.; 2.3.4.4.2., 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.2 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei, dalyvaujant ieškovei V.

S. ir jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui L. S., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovams G. K., V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyrius, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., dalyvaujant ieÅ¡kovei; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Eur nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės bei priteisti 2000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 5 mėnesius (nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.).; pripažinti, kad įsipareigojimai pagal 2017 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartį trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

B. AS po santuokos nutraukimo yra atsakovo asmeninė prievolė. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutapo Å¡alių požiÅ«riai į gyvenimÄ , charakteriai, pomėgiai, dėl ko Å¡alys negalėjo gyventi kartu. Patvirtino, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. gyvena atskirai, Å¡eima galutinai iÅ¡irusi ir nebegali bÅ«ti iÅ¡saugota. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė visada skyrė daugiau dėmesio ir laiko sÅ«nui, turi norÄ ir visas galimybes tinkamai rÅ«pintis vaiku, jį prižiÅ«rėti bei auklėti, todėl po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su ieÅ¡kove.

Kadangi vaikas mažametis, praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ tik dalyvaujant kartu ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas dirba, važinėja dirbti į užsienį, jo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieÅ¡kovės, be to, atsakovas visiÅ¡kai nedalyvauja vaiko priežiÅ«roje, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie iÅ¡laikymo. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.

IeÅ¡kovė teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys nustojo kaip Å¡eima bendrauti nuo 2019 m. spalio mėnesio. Nurodė, kad nenori palikti vaiko vieno su atsakovu, jei vaikas bendrautų su atsakovu vienu, tai tik vieÅ¡ose vietose, kad atsakovas nesivestų vaiko pas savo mamÄ , nes ten netinkama ir nesaugi aplinka. Patikslino, jog už pirmÄ jį vaikÄ gauna D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gauna apie 70 Eur iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už abu vaikus gauna 120 Eur. IeÅ¡kovė pati nedirba, Å¡iuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieÅ¡ko darbo, materialiai padeda ieÅ¡kovės tėvai.

Nurodė, kad baigusi 12 klasių su profesiniu iÅ¡silavinimu. PaaiÅ¡kino, kad gyvena ieÅ¡kovės mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, komunalinės paslaugos už butÄ atsieina apie 150 Eur, gyvena bute trise. Patvirtino, kad už praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimÄ laikotarpį atsakovas sumokėjo 650 Eur iÅ¡laikymo vaikui. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nesutiko su ieÅ¡kinio dalimi dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, nurodė, kad pakankama suma vaikui iÅ¡laikyti bÅ«tų 180-200 Eur, taip pat nesutiko dėl bendravimo tvarkos su vaiku dalies, jog bendraujama tik dalyvaujant ieÅ¡kovei. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas paprastai dirba apie aÅ¡tuonias savaites užsienio valstybėje, po to grįžta ir apie dvi savaites bÅ«na Lietuvoje, taigi gaunamas pajamas reiktų dalinti iÅ¡ kelių mėnesių. Pažymėjo, kad dėl Å¡iuo metu susiklosčiusios situacijos dėl pandemijos yra sunku rasti nuolatinį darbÄ ir gauti nuolatines pajamas, yra apsunkintas iÅ¡vykimas į užsienio valstybes dirbti.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad praÅ¡o spręsti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ teismo nuožiÅ«ra, prašė bylÄ nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarė su trečiuoju asmeniu vartojimo kredito sutartį Nr. 2303­2017­130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur kreditas asmeninėms vartojimo reikmėms. Atsiliepimo pateikimo dienai kredito negrÄ Å¾intas likutis sudaro 841,06 Eur.

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja, jog kreditas pagal minėtÄ vartojimo kredito sutartį po Å¡alių santuokos nutraukimo bÅ«tų pripažintas asmenine atsakovo prievole trečiajam asmeniui. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , pateikė iÅ¡vadÄ raÅ¡tu, kurioje nurodė, kad mažametis vaikas M. S. auga ieÅ¡kovės aplinkoje, Å¡eimoje vaikų teisių pažeidimai nenustatyti, vaikas lanko Klaipėdos miesto lopÅ¡elį – darželį (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad ieÅ¡kovė tinkamai ir rÅ«pestingai atlieka motinos pareigas.

M. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka M. S. interesus, o prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Ieškinyje pateikta bendravimo tvarka tarp tėvo (atsakovo) ir mažamečio vaiko, yra tinkama, todėl galėtų būti tenkinta.

Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė V. S. palaikė iÅ¡vadoje raÅ¡tu pateiktÄ nuomonę bei nurodytas aplinkybes. Teismas k o n s t a t u o j a : bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alys turi nepilnametį sÅ«nų M. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)).

M. S. lanko lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro duomenimis šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Ieškovei mokama 68,40 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

IeÅ¡kovė augina dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal antstolio Jono Petriko 2020 m. rugsėjo 18 d. pažymÄ , priteisto iÅ¡laikymo vaiko tėvas E. S. neteikia, 2020 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 6070,95 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymÄ , atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių buvo apie 1700 Eur, nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), Å¡iuo laikotarpiu atsakovas gavo 1075,74 Eur pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui iÅ¡mokėtas 1476,21 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymÄ , atsakovas dirba pastolių montuotojo pareigose, darbo funkcijas atlieka Belgijoje ar Olandijoje. Tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2303-2017-130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2022 m. rugsėjo 16 d. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu sutinka.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio, t. y. daugiau nei metus.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, privalo įvertinti ir Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Byloje nenustatyta, jog abi Å¡alys bÅ«tų dėjusios dideles pastangas, kad Å¡eima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieÅ¡kojusios sutarimo, prieÅ¡ingai, Å¡alys paÅ¡lijus santykiams nesistengė susitaikyti, elgėsi vienas su kitu nepagarbiai ir įžeidžiamai. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigÄ , numatytÄ CK 3.27 straipsnyje.

Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s, lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė – „S.“, atsakovui – jo pavardė – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad sutuoktiniai iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalauja, Å¡is klausimas nespręstinas.

Vienas iÅ¡ klausimų, kurį teismas privalo iÅ¡spręsti nutraukdamas santuokÄ , nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) bei prievolių paskirstymo klausimas (CK 3.109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas pirmiau iÅ¡vardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei pareikÅ¡ti reikalavimÄ padalinti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo – VÄ® Registrų centro duomenimis Å¡alių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos.

VÄ® Regitra duomenimis ieÅ¡kovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. kovo 26 d. dovanojimo sutartimi M. Z. padovanojo atsakovui transporto priemonę VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad transporto priemonė VW Passat. valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir į dalintino turto balansÄ netrauktina. Duomenų apie kitÄ santuokos metu Å¡alių įgytÄ turtÄ byloje nepateikta. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2303-2017-130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2022 m. rugsėjo 16 d. IeÅ¡kovė praÅ¡o šį įsipareigojimÄ pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyrius atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dienai kredito negrÄ Å¾intas likutis sudaro 841,06 Eur, pažymėjo, kad neprieÅ¡tarauja, jog kreditas pagal minėtÄ vartojimo kredito sutartį po Å¡alių santuokos nutraukimo bÅ«tų pripažintas asmenine atsakovo prievole trečiajam asmeniui. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu ir tikslu buvo paimtas vartojimo kreditas, kam jis buvo panaudotas – Å¡eimos ar asmeniniams poreikiams patenkinti, ar ieÅ¡kovė žinojo apie atsakovo paimtÄ vartojimo kreditÄ (CPK 178 straipsnis). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad prievolė trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. B. AS Lietuvos skyriui negali bÅ«ti laikoma susijusia su Å¡eimos poreikių tenkinimu ir atitinkamai negali bÅ«ti pripažinta solidariÄ ja sutuoktinių prievole, todėl pripažintina, kad prievolė trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

B. AS Lietuvos skyriui, pagal banko ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 2303-2017-130242 yra asmeninė atsakovo prievolė (CK 3.109, 3.115 straipsniai). IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti nepilnamečio sÅ«naus M. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu sutinka. Pagal CK 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai).

Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui bÅ«tų sudarytos saugios, pastovios sÄ lygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humaniÅ¡ku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieÅ¡kovė negalėtų tinkamai pasirÅ«pinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio M. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove (CK 3.59 straipsnis). IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku M.

S., t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val., dalyvaujant ieÅ¡kovei. Atsakovas teismo posėdyje iÅ¡ esmės sutiko su siÅ«loma bendravimo tvarka, nesutiko su tuo, kad bendravimas su vaiku vyktų tik dalyvaujant ieÅ¡kovei. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Å alys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku M. S. tik dalyvaujant pačiai ieškovei, paaiškina, jog nepasitiki atsakovu, mano, kad atsakovas vienas pats tinkamai vaiku nesugebės pasirūpinti. Pastebėtina, kad byloje pateikti ieškovės ir atsakovo 2020 metų vasaros susirašinėjimai elektroninių ryšių priemonėmis, iš kurių matyti, jog atsakovas bendravo su vaiku M. S. nedalyvaujant ieškovei. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas neturėtų įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrintų tinkamos vaiko priežiūros, elgtųsi priešingai vaiko interesams ar pažeistų vaiko teises, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).

Be to, tėvai turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti vaiko interesus, tinkamÄ jo priežiÅ«rÄ ir vystymÄ si, taigi ieÅ¡kovė, manydama, jog atsakovas neturi tam tikros informacijos, susijusios su vaiko priežiÅ«ra, turėtų tokiÄ informacijÄ suteikti ir taip padėti vaikui bendraujant su tėvu, t. y. atsakovu. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į Å¡alių pozicijÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, pozicijÄ , atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iÅ¡ dalies, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val.

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui M. S. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Eur nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ir teismo posėdyje nurodė, kad galėtų teikti 180-200 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). IeÅ¡kovė pateikė nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymo iÅ¡laidų paskaičiavimÄ , kuriame nurodyta, jog per mėnesį vaiko iÅ¡laikymui reikalinga 650 Eur suma. Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį Å¡alyje, pačios ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamų pajamų dydį, susipažinus su ieÅ¡kovės pateiktu vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidų paskaičiavimu, darytina iÅ¡vada, jog dalis ieÅ¡kovės nurodomų iÅ¡laidų yra nepagrįstos.

Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog vaikui kas mėnesį reikalinga 50 Eur transporto išlaidoms bei 50 Eur būreliams, kitos išlaidos iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, vitaminams, išlaidoms už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos), vaiko laisvalaikiui ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo konkrečių vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio nenurodė, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingos išlaikymo sumos (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių).

Reali dirbančio ir minimaliÄ mėnesinę algÄ gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 437 Eur. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų ir ieÅ¡kovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiÅ¡kinimų, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį turėtų bÅ«ti skiriama 550 Eur suma.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute.

IeÅ¡kovė augina dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal antstolio Jono Petriko 2020 m. rugsėjo 18 d. pažymÄ , priteisto iÅ¡laikymo vaiko tėvas E. S. neteikia, 2020 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡laikymo įsiskolinimas 6070,95 Eur. Duomenų apie kitus iÅ¡laikomus asmenis ar įsipareigojimus kreditoriams byloje nepateikta. Patikslino, jog už pirmÄ jį vaikÄ gauna D. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gauna apie 70 Eur iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už abu vaikus gauna 120 Eur iÅ¡mokÄ iÅ¡ savivaldybės. IeÅ¡kovė pati nedirba, Å¡iuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieÅ¡ko darbo, materialiai padeda ieÅ¡kovės tėvai.

VÄ® Regitra duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri po santuokos nutraukimo priteistina jam asmeninės nuosavybės teise. VÄ® Registrų centro duomenimis atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymÄ , atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), vidutinės atsakovo pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių buvo apie 1700 Eur, nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), Å¡iuo laikotarpiu atsakovas gavo 1075,74 Eur pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), už 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovui iÅ¡mokėtas 1476,21 Eur dydžio darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymÄ , atsakovas dirba pastolių montuotojo pareigose, darbo funkcijas atlieka Belgijoje ar Olandijoje. Teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad paprastai dirba apie aÅ¡tuonias savaites užsienio valstybėje, po to grįžta ir apie dvi savaites bÅ«na Lietuvoje, taigi gaunamas pajamas reiktų dalinti iÅ¡ kelių mėnesių. Pažymėjo, kad dėl Å¡iuo metu susiklosčiusios situacijos dėl pandemijos yra sunku rasti nuolatinį darbÄ ir gauti nuolatines pajamas, yra apsunkintas iÅ¡vykimas į užsienio valstybes dirbti.

Tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2303-2017-130242, kuria atsakovui suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2022 m. rugsėjo 16 d., skolos likutis 841,06 Eur. Duomenų apie kitus iÅ¡laikomus asmenis ar įsipareigojimus kreditoriams byloje nepateikta. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas randant proporcijÄ tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų iÅ¡laikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad bÅ«tų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė turi dar vienÄ iÅ¡laikomÄ nepilnametį asmenį, su ieÅ¡kove gyvena nepilnamečiai vaikai, kuriais ji nuolat rÅ«pinasi, todėl ieÅ¡kovės galimybės dirbti bet kokį darbÄ ir gauti didesnes pajamas yra labiau apribotos nei atsakovo, laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės, todėl iÅ¡laidas vaiko poreikiams tenkinti didesne dalimi turėtų dengti atsakovas.

Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ ginamas prioritetiÅ¡kai, tokiu bÅ«du, jei Å¡alių netenkina Å¡iuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiÅ¡kas pastangas susirasti papildomÄ ar kitÄ geriau apmokamÄ darbÄ ar kitÄ pajamų Å¡altinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui bÅ«tinÄ aprÅ«pinimÄ . Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad ieÅ¡kovė viena augina nepilnametį Å¡alių vaikÄ M.

S., ieÅ¡kovei tenka didžiausia nepilnamečio vaiko rÅ«pinimosi naÅ¡ta, vaiko amžių, įsipareigojimus kreditoriams, ekonominį kontekstÄ bei pragyvenimo lygio dinamikÄ , konstatuoja, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko M. S. iÅ¡laikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Å alims iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (Å¡alies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir kt.), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo priteisti 2000 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., t. y. už 5 mėnesius iki kreipimosi į teismÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismo posėdyje patikslino, jog Å¡iuo laikotarpiu atsakovas yra sumokėjęs 650 Eur iÅ¡laikymo. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog ne kartÄ pervedė pinigines lėšas vaiko M. S. iÅ¡laikymui, taip pat pirko drabužių, žaislų. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodomi teiginiai apie iÅ¡laikymo teikimÄ daiktais deklaratyvÅ«s, iÅ¡ atsakovo pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kokie konkretÅ«s daiktai buvo nupirkti vaikui M.

S. laikotarpiu, už kurį praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio išlaikymas, įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovė pripažino, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu sumokėjo 650 Eur išlaikymo vaikui, iš atsakovo priteistinas 850 Eur (300 Eur x 5 mėn. – 650 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimas vaikui M. S.. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-19-T-2618-3317 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir už turtinį reikalavimÄ dėl transporto priemonės priteisimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo ((75 Eur + 15 Eur) x 50 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nebereiÅ¡kė reikalavimo dėl transporto priemonės priteisimo, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 7,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, taip pat įvertinus patenkintus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 137,50 Eur, t. y. 37,50 Eur už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, 81 Eur už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 19 Eur už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo (850 Eur x 3 proc. x 75 proc.), žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 83, 84 straipsniai, 96 straipsnio 3 dalis).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. pažymÄ Nr. (12.34)PT-6124 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ieÅ¡kovei sudaro 585,03 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, patenkinus 86 procentus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės 100 proc., dėl prievolės pripažinimo atsakovo asmenine prievole 100 proc., dėl vaiko gyvenamosios vietos 100 proc., dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 100 proc., dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo 75 proc., dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 42,5 proc.), iÅ¡ atsakovo priteistina 503,13 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 81,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos pinigines lėšos, gautos vykdant 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei V. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui L.

S. palikti jo pavardę – S. Å alims vienas kitam iÅ¡laikymo nepriteisti. Prievolę pagal tarp L. B. AS Lietuvos skyriaus (buvo – AB DNB bankas) ir atsakovo L. S. 2017 m. rugsėjo 26 d. sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 2303-2017-130242 po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo L. S. prievole. Nepilnamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jo mama ieÅ¡kove V. S.. Nustatyti atsakovo L. S. bendravimo su vaiku M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , nustatant, kad atsakovas L.

S. bendrauja su vaiku M. S., gim. (duomenys neskelbtini), antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 19.00 val., kas antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 iki 19.00 val. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. S. nepilnamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. S. 850 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiui M.

S., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Paskirti ieÅ¡kovę V. S. lėšų, skirtų sÅ«naus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui, tvarkytoja. KitÄ ieÅ¡kovės V. S. ieÅ¡kinio dalį atmesti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei V. S. 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties Nr. ZI53944. Priteisti ieÅ¡kovei V. S. iÅ¡ atsakovo L. S. 37,50 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo L. S. 137,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo L. S. 503,13 Eur (penkis Å¡imtus tris eurus 13 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. S. 81,90 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 90 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, panaikinti.

Ä®skaityti į iÅ¡laikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2020 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimo nuoraÅ¡Ä teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Neringa Ruibytė - Karimžanova