2a858afc-e975-495d-9072-95239d6e5638 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1469-395/2010                                                           Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3;30.6;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant apeliantui R.

D., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovo atstovui G. K., trečiajam asmeniui A. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1990-435/2010 pagal ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Veterinarijos akademijai, trečiajam asmeniui A. D. dėl įpareigojimo sudaryti privatizavimo sutartį.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas R. D. patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 38-40) prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos veterinarijos akademijos atsisakymÄ leisti privatizuoti kambarį 502-5/17,58 kv. m. su 1/2 dalimi patalpų 502-1, 502-2, 502-3, 502-4, esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažinti teisę jam privatizuoti lengvatinėmis sÄ lygomis Å¡ias patalpas pagal LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 1 p; įpareigoti atsakovÄ sudaryti su ieÅ¡kovu gyvenamųjų patalpų, pažymėtų Å¡ifrais 502- 5/17,58 kv. m., 1/2 dalį nuo 3,33 kv. m. patalpos 502-1, 1/2 dalį nuo 0,63 kv. m patalpos 502-2, 1/2 dalį nuo 0,95 kv. m. patalpos 502-3, 1/2 dalį nuo 3,19 kv.m. patalpos 502-4, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo sutartį.

Nurodė, kad ginčo patalpose ieÅ¡kovas su Å¡eima gyvena nuo 1997 metų. Dalį Å¡io buto, t.y. kambarį 502-6/17,70 kv. m su bendrojo naudojimo patalpomis 1/2 dalimi nuo 3,33 kv. m patalpos 502-1, 1/2 dalimi nuo 0,63 kv. m. patalpos 502-2, 1/2 dalimi nuo 0,95 kv. m. patalpos 502-3, 1/2 dalimi nuo 3,19 kv.m. patalpos 502-4, ½ dalimi su rÅ«siu yra privatizavęs 1995-01-13 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-281. Kitu kambariu ir dalimi bendrojo naudojimo patalpų Å¡iame bute naudojasi pagal nuomos sutartį, sudarytÄ su atsakovu.

Å ios patalpos yra valstybės nuosavybė Lietuvos veterinarijos akademijos valdoma patikėjimo teise. Atsakovas su ieÅ¡kovo Å¡eima sudarydavo terminuotas Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, paskutinė ir Å¡iuo metu galiojanti gyvenamųjų patalpų sutartis buvo sudaryta 2009-06-01 ir galioja iki 2010-06-01. Tiek nuosavybės teise priklausančioje dalyje buto, tiek nuomojamoje dalyje gyvena ieÅ¡kovo Å¡eima, susidedanti iÅ¡ 4 asmenų, t.y. ieÅ¡kovas, jo žmona ir nepilnamečiai vaikai. 2009-09-09 raÅ¡tu ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos veterinarijos akademijos rektorių, praÅ¡ydamas leisti privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis.

Ä® šį praÅ¡ymÄ buvo pateiktas atsakymas, kuriuo atsakovas atsisakė leisti privatizuoti patalpas, tačiau konkrečių motyvų nenurodė. Atsakyme nurodomas vienintelis motyvas - Lietuvos veterinarijos akademija Å¡iuo metu nenumato mažinti savo valdomų patalpų ploto. IeÅ¡kovas laiko, kad toks atsisakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir grubiai pažeidžia jo Å¡eimos interesus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčo patalpas remontavo, prižiÅ«rėjo kaip savo, mokėjo ir moka mokesčius. Privatizuotos buto patalpos ir nuomojamos buto patalpos naudojamos kaip vientisas gyvenamasis butas.

Mano, kad privatizavimas negali pažeisti ir atsakovo interesų, nes už nuomojamas patalpas atsakovas gaus lėšas. Jei nebus leista privatizuoti ir ateityje bÅ«tų neatnaujinta nuomos sutartis naujam terminui, iÅ¡kiltų grėsmė, kad į butÄ , kuriame gyvena ieÅ¡kovo Å¡eima, ir nuosavybės teise ieÅ¡kovo Å¡eimai priklauso 1 kambarys bei 1/2 dalis pagalbinių patalpų, bÅ«tų įkelti svetimi žmonės (studentai). Tokia situacija sudarytų galimybę kilti socialiniam konfliktui, bÅ«tų sudarytos nenormalios sÄ lygos augti ir vystytis vaikams.

Be to, iÅ¡kiltų problemų buityje, naudojantis bendro naudojimo patalpomis. Atsisakymas leisti privatizuoti butÄ yra nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, todėl naikintinas ir pripažintina teisė ieÅ¡kovui privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas yra tinkamas privatizavimo subjektas galintis privatizuoti butÄ , nes turi nuomos sutartį minėtoms patalpoms, jas prižiÅ«ri, yra investavęs lėšas, moka mokesčius, be to, yra likusios buto dalies savininkas (bendraturtis). PraÅ¡omos privatizuoti patalpos yra tinkamas privatizavimo objektas, nes jos yra valstybės nuosavybė patikėjimo teise valdoma atsakovo, jos yra bendrame bute su ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nurodė, kad ginčo atveju LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. nenumatyta pareigos parduoti gyvenamÄ sias patalpas, nes įstatymas numato tik teisę atsakovui, esant tam tikroms sÄ lygoms, sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Å iuo atveju, teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad tam, kad patalpos taptų privatizuojamomis vadovaujantis minėta teisės norma, jos ne tik turi bÅ«ti iÅ¡ dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, bet ir tapti nereikalingomis turto valdytojui.

Valdytojo valiÄ privatizuoti turtÄ lemia objektyvÅ«s turto valdytojo poreikiai. Ä®vertinęs surinktus įrodymus apie tai, jog Lietuvos veterinarijos akademijos valdomuose bendrabučiuose visos projektinės vietos užpildytos beveik 100 procentų, laisvų kambarių nei viename iÅ¡ bendrabučių nėra, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo atstovo nurodytÄ aplinkybę apie tai, kad Lietuvos veterinarijos akademija bei Kauno medicinos universitetas planuoja susijungti į vienÄ aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ , dėl ko, akivaizdu, kad iÅ¡siplės pretendentų apsigyventi bendrabutyje kontingentas, teismas sprendė, kad Lietuvos veterinarijos akademijai yra reikalingos gyvenamosios patalpos, todėl ji neturi nei tikslo nei pagrindo jų parduoti.Vertindamas 2009-10-14 atsakovo atsisakymÄ leisti privatizuoti kambarį, teismas sprendė, kad atsakovas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, jog jo praÅ¡ymas spręsti klausimÄ dėl leidimo privatizuoti atsakovui priklausančias patalpas ieÅ¡kovo nurodytų įstatymo pagrindu reiÅ¡kia ieÅ¡kovo pirmumo teisę įsigyti patalpas nuosavybės teise tuo atveju, jei Å¡ios patalpos bÅ«tų privatizuojamos, tačiau Lietuvos veterinarijos akademija mažinti savo valdomų patalpų ploto nenumato.

Toks atsakymas, teismo nuomone, galėtų bÅ«ti vertinamas kaip nepakankamai motyvuotas. Tačiau bylÄ nagrinėjant teisme, atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus bei savo paaiÅ¡kinimus, kuriuos, sutinkamai su LR CPK 177 str. 2d., teismas laikė įrodymais civilinėje byloje, ir kurių pagrindu sprendė, kad atsakovas pagrindė objektyviÄ bÅ«tinybę iÅ¡laikyti turtÄ savo žinioje, kas reiÅ¡kia, jog atsisakymas parduoti patalpas iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tai, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas ginčo patalpose mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, darė einamÄ jį remontÄ , teismas laikė nuomininko pareigų vykdymu pagal sutartinius ir įstatyme nustatytus įsipareigojimus, tačiau niekaip nesusijusius su atsakovo pareiga perleisti nuomotojui ginčo patalpas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:1. Teismas, nors ir nustatė, kad atsakovo atsisakymas leisti privatizuoti butÄ nemotyvuotas, tačiau nepagrįstai nurodė, kad atsakovo vėliau pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir paaiÅ¡kinimai teisminio nagrinėjimo metu pagrindė objektyviÄ bÅ«tinybę iÅ¡laikyti turtÄ savo žinioje. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2009-10-14 atsakovo atsisakymÄ negaliojančiu kaip nepagrįstÄ . Todėl teismas, pripažindamas, kad Å¡is atsisakymas buvo nemotyvuotas, neturėjo pagrindo vadovautis vėliau pateiktais argumentais ir atmesti šį reikalavimÄ .

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus - atsakovo pateiktus tarnybinius praneÅ¡imus, ir todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui ginčo patalpos bÅ«tinos. 2009-12-09 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl bendrabučių užimtumo buvo nurodyta, kad atsakovui priklausiančiuose bendrabučiuose iÅ¡ viso yra 650 projektinių vietų, rengiant pažymÄ buvo 10 laisvų vietų (užimtumas 98,5 procentai); 2010-04-12 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl bendrabučių užimtumo, nurodyta, kad atsakovui priklausiančiuose bendrabučiuose iÅ¡ viso yra 644 projektinės vietos, rengiant pažymÄ buvo 36 laisvos vietos (užimtumas 93 procentai).

Å ie pateikti įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad per 4 mėnesius atsakovas sumažino projektines vietas bendrabutyje, be to, patalpų poreikis studentams turi tendencijÄ mažėti, t. y. per 4 mėnesius atsirado papildomai 26 laisvos vietos. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui yra bÅ«tinos patalpos dėl tos aplinkybės, kad planuoja susijungti Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno medicinos universitetas. CPK 178 str. nustato Å¡alims pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Atsakovas nurodė pačiÄ aukÅ¡tųjų mokyklų susijungimo aplinkybę, tačiau leistinais įrodymais Å¡ios aplinkybės nepagrindę. Be to, neįrodė, kad vien dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakis patalpų poreikis, nepateikė duomenų apie prijungiamos aukÅ¡tosios mokyklos turimų bendrabučių užimtumÄ ir kt.

3. Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginÄÄ teismas turėjo siekti, kad priimtas teismo sprendimas nesudarytų sÄ lygų ateityje kilti socialiniam konfliktui. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, kad neleidus privatizuoti nuomojamo kambario, galimai į jį bÅ«tų keldinami maždaug 3 studentai, jie apgyvendinami vieneriems mokslo metams. Akivaizdu, kad normalus Å¡eimos gyvenimas tokiame bendrame bute bÅ«tų neįmanomas, juo labiau, kad Å¡eimoje yra du skirtingų lyčių nepilnamečiai vaikai, todėl naudotis bendro naudojimo patalpomis bÅ«tų itin sudėtinga.

Derinant sutarties laisvės principo ir vaiko teisių apsaugos principo taikymÄ , prioritetiniu laikytinas vaiko teisių apsaugos principas. Be to, teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo Å¡eima, susidedanti iÅ¡ 4 asmenų, gyvena 17,60 kv. m. ploto kambaryje, o pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymÄ , Å¡eimai, gyvenančiai bÅ«ste, kai vienam Å¡eimos nariui tenka mažesnis kaip 10 kv. m. plotas, turi teisę į socialinio bÅ«sto sÄ lygų pagerinimÄ .4.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo turtiniai interesai dėl buto dalies privatizavimo nebÅ«tų pažeisti, nes jis neprarastų turto, o vietoj nekilnojamojo turto jam bÅ«tų sumokėti pinigai, t. y. reali Å¡io turto kaina, nes praÅ¡oma sudaryti privatizavimo sutartį ne lengvatinėmis sÄ lygomis, o nustatant kambario rinkos vertę. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo Å¡iuos motyvus:1. Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiÅ¡kiai įvardintos tik patalpos, kurios gali bÅ«ti privatizuojamos vadovaujantis atitinkamu punktu, tačiau galimas subjektas nėra apibrėžtas (tik numatyta, kad pirmumo teisė teikiama bendraturčiui). Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir įstatyme nustatytai teisei, o ne pareigai, privatizuoti tam tikrÄ turtÄ , bÅ«tina įvertinti ar yra turto valdytojo valia privatizuoti tÄ turtÄ . Å i valia yra nulemiama objektyvių turto valdytojo poreikių.

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme buvo pateikti bendrabučių užimtumo duomenys: 2009 m. gruodžio 1 dienÄ Lietuvos veterinarijos akademijos valdomuose bendrabučiuose buvo užpildyta 98 proc. visų projektinių vietų, 2010 m. balandžio 1 d. buvo užimta 93 proc. visų projektinių vietų. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktus tarnybinius praneÅ¡imus skiriasi projektinių vietų skaičius - 650 ir 644 vietos. Å is skirtumas atsirado dėl to, kad dokumento rengėja nurodė projektinių vietų, kurias buvo galima faktiÅ¡kai apgyvendinti nurodytu laiku, skaičių. 2010 m. balandžio 1 d. projektinių vietų, kurias galima faktiÅ¡kai apgyvendinti, skaičius yra mažesnis nei 2009 m. gruodžio 1 d., nes dviejuose kambariuose buvo atliekamas remontas ir dėl Å¡ios priežasties 6 projektinės vietos negalėjo bÅ«ti naudojamos studentų apgyvendinimui.

BÅ«tina įvertinti ir tai, kad egzistuoja tam tikras studentų bendrabučių apgyvendinimo sezoniÅ¡kumas. IÅ¡ pateiktų tarnybinių pareiÅ¡kimų akivaizdu, kad net praėjus mokslo metų pradžioje bÅ«nančiai ir galimybes virÅ¡ijančiai bendrabučių paklausai, jie yra iÅ¡ esmės pilnai užpildyti, net ir įpusėjus mokslo metams nėra tuščių kambarių, o atsiradusios laisvos vietos padeda sudaryti geresnes apgyvendinimo sÄ lygas studentams (sumažinti jų skaičių kambaryje) bei vykdyti remonto darbus.

Planuojant bÅ«simÄ bendrabučių poreikį, reikia įvertinti ir Lietuvos veterinarijos akademijos bei Kauno medicinos universiteto reorganizacijos planus susijungti į vienÄ aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ . AukÅ¡tųjų mokyklų jungimuisi pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. XI-694 (Žin., 2010, Nr. 32-1493), jungiantis aukÅ¡tosioms mokykloms neiÅ¡vengiamai iÅ¡siplės pretendentų apsigyventi bendrabutyje kontingentas, todėl netikslinga ir, iÅ¡ institucijos pozicijų žvelgiant - neatsakinga, imtis skubotų veiksmų, kuriais bÅ«tų ribojamos galimybės patenkinti studentų poreikį į apgyvendinimÄ bendrabutyje ir taip apsunkinti galimybes siekti aukÅ¡tojo mokslo.

Be to, institucija, nusprendusi, kad tam tikros patalpos jai nebėra reikalingos, vadovaudamasi taupumo, racionalumo ir efektyvumo principais, turi įsitikinti ar nėra asmenų, kurie pasiÅ«lytų didesnę nei minimaliÄ Ä®statymo nustatytÄ kainÄ - Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ apskaičiuotÄ kainÄ . Faktas, kad apeliantas yra nuomos sutarties dėl siekiamų privatizuoti patalpų Å¡alis, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi Ä®statymo 12 str. 2 d. 1 p. apimtyje Å¡is faktas nesukuria jokių teisių ar pareigų nei ieÅ¡kovui nei atsakovui.

Dėl Å¡ios aplinkybės apelianto reikalavimas sudaryti privatizavimo sutartį bÅ«tent su juo, prieÅ¡tarauja galiojančių teisės aktų nustatytam teisiniam reguliavimui ir dėl to negali bÅ«ti tenkinamas.2. Apeliantas nurodo, kad Å¡eimai, gyvenančiai bÅ«ste, kai vienam Å¡eimos nariui tenka mažesnis nei 10 kv. m. plotas, turi teisę į socialinio bÅ«sto sÄ lygų pagerinimÄ pagal Ä®statymo nuostatas. Tačiau Å¡ių nuostatų taikymas yra sÄ lygojamos Vyriausybės patvirtinto Å eimos ir asmens metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramÄ bÅ«stui įsigyti, savivaldybės socialiniam bÅ«stui iÅ¡sinuomoti ar jo sÄ lygoms pagerinti tvarkos apraÅ¡o (toliau -Tvarkos apraÅ¡as) nuostatų, tai yra apelianto kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti pagal minėtÄ TvarkÄ , prieÅ¡ paramos suteikimo metus turi bÅ«ti mažesni už pajamas ir turtÄ , kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė.

Byloje nėra duomenų nei apie ieÅ¡kovo pajamas ir turtÄ , nei apie siekius pasinaudoti bÅ«tent Å¡ia tvarka, galiausiai apskritai ieÅ¡kovo valdomos patalpos nėra socialinis bÅ«stas. Be to, net ir esant institucijos valiai privatizuoti atitinkamas patalpas, Lietuvos veterinarijos akademijos rektoriui 2009 m. rugsėjo 9 d. pateiktas praÅ¡ymas neatitiko Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamÄ sias patalpas ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o (Žin., 2001, Nr. 73-2580) 13.1. punkte nustatytų turinio reikalavimų tokiam praÅ¡ymui.3.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Lietuvos veterinarijos akademijos nesutikimas privatizuoti ginčo patalpas pažeidžia ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos interesus, nes į ginčo patalpas gali bÅ«ti įkelti studentai, taip pat dėl to, kad jis tvarkingai moka mokesčius bei remontavo patalpas. Priimant pirmÄ motyvÄ , kaip pagrįstÄ , tektų pripažinti, kad apskritai jungtinė nuosavybė pažeidžia Å¡io teisinio santykio Å¡alių interesus, tačiau taip nėra. Jungtinė nuosavybė yra lygiavertė vienaÅ¡menei, o bendrasavininkiai turi lygias teises naudotis, valdyti ir disponuoti bendra nuosavybe.

Be to, nagrinėjant bylÄ pirmoje instancijoje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo Å¡eima jau yra gyvenusi tokiomis sÄ lygomis, kai gretimu kambariu ir bendro naudojimo patalpomis naudojosi studentai, ir tuomet ieÅ¡kovo Å¡eima nevertino kaip jų interesų pažeidimo. Tvarkingas mokesčių mokėjimas yra nuomininko pareigų vykdymas, kuris nei patvirtina, nei paneigia teisės privatizuoti ginčo patalpas. Atitinkami patalpų pagerinimai taip pat turi bÅ«ti vertinami nuomos teisinių santykių kontekste, jie nebuvo derinti su nuomotoju, todėl nuomininkas neturės teisės į iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau akivaizdu, kad atlikti pagerinimai yra einamojo remonto pobÅ«džio, dalį jų (karnizai, spyna) nuomininkas pasibaigus nuomos teisiniams santykiams galės pasiimti.

Todėl motyvai dėl investuotų lėšų sprendžiant šį ginÄÄ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo A. D. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundžiamo teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, pats apeliantas R. D. pripažįsta, jog ½ dalį gyvenamųjų patalpų su pagalbinėmis patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), yra privatizavęs 1995-01-13 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4 – 281 pagrindu. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai, įformindami dalies gyvenamosios patalpos (Å¡iuo atveju bendrabučio) pirkimo – pardavimo sutartį, yra realizavę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktÄ teisę privatizuot vienÄ butÄ , t. y. gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kaip tÄ numatė Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas R. D., iÅ¡ esmės sutikdamas su aukščiau paminėtomis įstatyminėmis nuostatomis, bylos eigoje pakeitė savo pirminio ieÅ¡kinio reikalavimus (b. l. 3-5), kuriuose prašė teismo įpareigoti atsakovÄ Lietuvos veterinarijos akademijÄ sudaryti su juo ½ dalies ieÅ¡kovo nuomojamųjų gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį lengvatinėmis sÄ lygomis, nes patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 38-40) ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovÄ jam ginčo patalpas parduoti LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatyta tvarka.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pripažindamas ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos santykius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (b. l.

13) teisėtais (kÄ patvirtina atsakovo 2009 – 10 – 14 atsakymo turinys į ieÅ¡kovo 2009 – 09 – 09 praÅ¡ymÄ ) (b. l. 11, 12), turėjo teisę atsisakyti sudaryti su ieÅ¡kovu aukščiau paminėtų ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo teiktų raÅ¡ytinių įrodymų (b. l. 50, 58) turiniu ir pagrįstai, atmesdamas ieÅ¡kinį, nurodė, jog ginčo atveju LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo suteikia teisę Å¡ių patalpų savininkui jas parduoti, bet jokiu bÅ«du nenustato tokios pareigos.

Tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui, nes minėta įstatyminė nuostata, kaip ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principai taikoma ne skyrium, bet kaip vieninga visuma ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti prieÅ¡pastatyta įstatyme apibrėžtiems sutarčių sudarymo laisvės principams (CK 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vertindama aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad skundžiamu teismo sprendimu buvo pažeisti tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai Vaiko teisių apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes specialiųjų butų privatizavimo įstatymų nuostatos taikytinos visiems gyvenamųjų patalpų nuomininko Å¡eimos nariams, t. sk. ir tiems, kurie nėra įgiję nuosavybės teisų į privatizuotÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Kitus ieÅ¡kovo R. D. apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų atskirai nepasisako. Ä®vertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Keisti ar naikinti šį sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Albinas Čeplinskas Kolegijos teisėjai:                                                                                                        RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                                      Nijolia Indreikienė