2022-05-26 Nr. AB-13944-4-52-3-00232-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2713-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00232-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės I. A. S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Tarkų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės I. A. S. M. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. A. S. M. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S43727 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

2. Užsienietė nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti ją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, bei apgyvendinti ją Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Užsienietė neturi jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Užsienietė teigė, kad nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, jai pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Užsienietę Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad išnagrinėjęs Užsienietės prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37088, kuriuo nusprendė nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, byla dar neišnagrinėta. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jos tapatybę bei kilmės šalį, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą. Pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas nebuvo nustatytas, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl Užsienietės sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsienietės tapatybė nėra nustatyta, ji į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, todėl jos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu atmetė Užsienietės skundą.

6. Teismas nustatė, kad užsienietė, prisistačiusi (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete I. A. S. M., gimusia (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės. Užsienietės registraciją patvirtinančiame lape nurodyta, kad Užsienietės asmens tapatybė nenustatyta. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) sistemoje Užsienietė buvo užregistruota 2021 m. spalio 27 d. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei prieglobsčio. Užsienietė pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, tačiau byla dar neišnagrinėta, todėl galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, ji yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S4372 įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

7. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime nustatė, jog Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.) bei prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant Užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), todėl gali pasislėpti, dėl to jos atžvilgiu taikytinas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Teismas vertino, kad tai, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės ar asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, pateikė ribotą, klaidinančio pobūdžio informaciją, Užsienietės asmenybė nenustatyta iki šiol, rodo, kad ji nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekė vilkinti procedūras, susijusias su asmens teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu ir jos atžvilgiu priimtų sprendimų įgyvendinimu. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, atsisakius suteikti jai prieglobstį. Todėl sprendimas užsienietę apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises. Užsienietė neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

10. Teismas nurodė, kad Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: Užsienietės skundą tenkinti, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo sąlygų ir taikyti jos atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Užsienietė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagal kurią kol nėra iki galo išspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo, nėra galimybės konstatuoti užsieniečio nebendradarbiavimo tuo pagrindu, jog jo paaiškinimai buvo nepakankamai išsamūs ar pan. Sprendžiant klausimą dėl užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvą aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, nėra nurodytos užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, todėl ginčo kontekste nėra aktualios.

13. Užsienietė teigia, kad jokių duomenų apie tai, kad ji klaidintų institucijas ar atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra, o jos atvykimo į Lietuvą aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip nebendradarbiavimas. Užsienietė nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos. Byloje nėra nė vieno pagrįsto atsakovo argumento taikyti Užsienietės atžvilgiu griežčiausią (sulaikymui prilygstančią) priemonę, itin ribojančią jos teises. Atsakovas Sprendimu patvirtino, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, taigi, tai iš esmės reiškia, kad ji bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Užsienietės prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas ne dėl jos kaltės – atsakovas nepateisinamai ilgai neapklausė užsienietės ir neatliko jokių veiksmų jos prieglobsčio prašymo byloje. Užsienietės atveju Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jos teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška. Užsienietės vertinimu, jos situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti ją Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitos įstatyme numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai bent minimaliai pačiai pasirūpinti savimi ir savo sena motina, kuri taip pat yra Lietuvoje ir šiuo metu atskirta. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos argumentų jog ji pati turi būti priskirta pažeidžiamų asmenų grupei, nes yra priklausoma nuo kitų asmenų – nemoka net savo gimtąja kalba gerai nei skaityti, nei rašyti.

14. Užsienietė nurodo, kad teismo argumentas, jog ji neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra formalus. Užsienietė nepateisinamai ilgą laiko tarpą buvo sulaikyta ir laikoma iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant jai užmegzti socialinių, ekonominių ar juo labiau šeiminių santykių. Be to, kol buvo apgyvendinta kartu, ji rūpinosi savo sergančia motina, o jos sveikatai pablogėjus, šeimos narės buvo atskirtos, tokiu būdu jas dar labiau izoliuojant ir baudžiant.

15. Užsienietė nurodo, kad tuo atveju, jei teismas vertintų, jog jos laikymas nesuteikiant teisės laisvai judėti yra adekvati ir teisinga priemonė, spręstinas klausimas dėl tokio ribojimo trukmės. Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, paremtas išimtine sąlyga – ekstremalia padėtimi dėl užsieniečių antplūdžio. Ribojimo terminas pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti siejamas su ekstremalios padėties dėl užsieniečių antplūdžio galiojimu. Atšaukus ekstremalią padėtį išnyks pagrindas taikyti tokias priemones, bet palikus galioti atsakovo Sprendimą, jis bus taikomas nepriklausomai nuo ekstremalios padėties atšaukimo iki nustatyto termino, o tam tokiu atveju nebebus teisinio pagrindo.

16. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Migracijos departamentas remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į skundą ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Pareiškėja iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat ji nurodė, kad turi brolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S4372 dalies dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo teisėtumo bei pagrįstumo ir reikalavimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba trumpinant terminą, pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, todėl sprendimas apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius Užsienietei švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pagrindo jos judėjimo laisvės apribojimui, todėl jai taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba laikino apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti terminas sietinas su ekstremaliosios situacijos dėl užsieniečių antplūdžio pabaiga.

21. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, jog galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį surašė raštu 2021 m. rugpjūčio 30 d. (tą patvirtina į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 1 d. Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo Nr. 0892); galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nes Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 21S37088 apskųstas apygardos administraciniam teismui (Liteko informacinės sistemos duomenimis byla neišnagrinėta). Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad apeliantė šiuo metu turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Pažymėtina, jog dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

26. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais ir 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendino, nesuteikiant pareiškėjai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas pagrįstas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytais rizikos veiksniais (užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja siekiant nustatyti jos asmens tapatybę, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad Užsienietė, neapribojus jai judėjimo laisvės, gali pasislėpti.

27. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėja: į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę bei kilmės šalį; nurodė, kad nori susijungti su vyresniuoju broliu, teisėtai gyvenančiu (duomenys neskelbtini); prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo siekiant ištirti jos prašymą, nepateikė faktų, nagrinėtinų prieglobsčio procedūros kontekste; jos apklausų duomenys apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis bei jai gresiančius pavojus turi daug neatitikimų tarpusavyje, tikėta, kad pareiškėja siekia klaidinti pareigūnus, vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą; yra pagrindas manyti, kad asmuo gali pasislėpti ar bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

28. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, sutiko su Migracijos departamento pozicija, konstatavo, kad pareiškėjai pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė atitinka Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

30. Migracijos departamento pritaikytas apeliantės apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga ir būtina priemonė, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

31. Tokios užsienietės apgyvendinimo priemonės (ribojant pareiškėjos judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja neturi asmens tapatybę galinčių patvirtinti asmens dokumentų, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis užsieniečio tapatybei nustatyti, taip pat atsižvelgiama į individualias šiai situacijai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos sieną iš (duomenys neskelbtini) galiojant Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neturi jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuva.

32. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad ji bendradarbiavo su Migracijos departamentu, nes per palyginti ilgą buvimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėja turėjo realią galimybę, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, įvairiais prieinamais būdais (per artimuosius, draugus, advokatą, kurį pagal bylos duomenis turėjo nuo 2021 m. spalio 15 d. atstovavimo sutarties sudarymo, paštu, per kurjerius, informacinių technologijų pagalba, kt.) pateikti jos tapatybę patvirtinančius asmens dokumentų originalus ar dokumentų kopijas su patvirtintu jų autentiškumu, tačiau to nepadarė, nesiėmė jokių veiksmų. Pareiga bendradarbiauti su Migracijos departamentu ir pareiga pateikti dokumentus, galinčius padėti nustatyti jos tapatybę ir pagrįsti jos pasakojimą, jai buvo išaiškintos apklausos Migracijos departamente 2021 m. spalio 27 d. metu, pareiškėja turi profesionalų atstovą advokatą pagal atstovavimo sutartį, kurio pagalba gali naudotis.

33. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja užsienietės geros valios stoką, nebendradarbiavimą, siekiant patvirtinti jos asmens tapatybę, kaip pagrindą neskirti jai apgyvendinimo Tarnybos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar keisti terminą.

34. Pagrįsti Migracijos departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantei nagrinėjamoje situacijoje paskyrus švelnesnę priemonę (užsienietės apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kiltų rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų, neatsižvelgiant į ankstesnį apeliantės elgesį jos apgyvendinimo vietoje, nes apeliantė gali pasišalinti iš Tarnybos Užsieniečių registracijos centro ir į jį nebegrįžti.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjos sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, nėra pagrindo pareiškėjai taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalis nustato, kad Įstatymo X 2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio atšaukus, pareiškėjos atžvilgiu nebegalės būti taikoma Įstatymo 1408 straipsnyje nustatyta užsieniečių laikino apgyvendinimo tvarka. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendime nustatyto apgyvendinimo termino nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pakeitimo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo.

36. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, apeliantei pritaikytas tiksliai pagal įstatymą, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2707-415/2022, 2022 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2587-1047/2022 ir kt.). Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriose skiriasi faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamos bylos (užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir kt.), todėl jomis negalima remtis šioje nagrinėjamoje byloje.

37. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėja nemoka skaityti ir rašyti, todėl ji priskirtina pažeidžiamų asmenų kategorijai ir pirmosios instancijos teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Pažymėtina, kad pareiškėjai pagal 2021 m. spalio 15 d. pasirašytą atstovavimo sutartį atstovauja profesionalus kvalifikuotas atstovas, advokatas, pareiškėjos teisės ir pareigos jai išaiškintos Migracijos departamente dalyvaujant atstovui, taigi pareiškėja savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo naudodamasi profesionalia advokato pagalba. Tai įrodo, jog reali galimybė bendradarbiauti su Migracijos departamentu buvo taip pat ir per advokatą, taigi pareiškėjos teisių gynyba nagrinėjamoje byloje užtikrinta.

38. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jos poreikio rūpintis motina nesudaro pagrindo bylos aplinkybių ir ginčijamo Sprendimo vertinti kitaip. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius. Be to, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktai buvo nurodyti kaip pagrindas priimti ginčijamą Sprendimą, jų egzistavimas pagrįstai konstatuotas pareiškėjos atžvilgiu.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietei dabartinėje apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Taigi jeigu yra būtina, užsienietė gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės I. A. S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė