2022-03-23 Nr. AB-6718-3-61-3-04818-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1704-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04818-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. R. A. (H. M. R. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. R. A. (H. M. R. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. M. R. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S34725; 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2062 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Mirus tėvui pareiškėjas gyveno pas mamos gimines, dėdes, jų vaikai jo nekentė, žemino, neleido mokytis, todėl norėdamas padėti sau ir savo mamai išvyko iš (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant jo prašymą turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.2. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – šeimos smurtą ir dėl to kilusį nesaugumą, pavojų gyvybei. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra grasinimų iš šeimų narių ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

2.3. Aplinkybė, jog pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, nepaneigia potencialios grėsmės. Jo paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Be to, atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Atsakovo Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o Komisijos sprendimą argumentavo tuo, jog atsakovo sprendimai teisėti, nes pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sienos, jis neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją Departamentas nenustatė tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio, t. y. nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją. Ekonominio pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), todėl Departamentas ginčijamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašyme neteigė, kad jį persekioja jo dėdės ar kiti asmenys, taigi pareiškėjo teiginiai apie grasinimus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes nenustatyta, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.3. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, ir tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

3.4. Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 33 punkte nustatyta, kad esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas. Todėl, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.5. Pasisakydamas dėl pareiškėjui taikyto draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka (kaip ir numato Tvarkos aprašo 42 p.). Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, šis laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, ginčijamu sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei. Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo H. M. R. A. skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pirminėje apklausoje paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini)., 2021 m. birželio 16 d. jis išvyko iš kilmės šalies, nes jo dėdės (tėvo broliai) nužudė jo tėvą dėl žemės nepasidalinimo, po tėvo mirties jo mama jį paliko gyventi pas senelius, tačiau prieš du mėnesius seneliai mirė.

5.2. Pakartotinės apklausos metu 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjas paaiškino, kad jo kelionė iš (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos truko apie 3,5-4 mėnesius, iš ((duomenys neskelbtini)sostinė) vyko uždarame transporte, todėl negali nurodyti maršruto, kaip atvyko į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjui reikia pasirūpinti mama, todėl atvyko į Lietuvą. Patvirtino, kad jo tėvą nužudė dėdės dėl žemės nepasidalinimo. Prieš tris metus dėdės žemę pardavė, todėl jis persikėlė gyventi į mamos šeimos namus (duomenys neskelbtini)., ten taip pat gyvena ir prieglobsčio prašytojo dėdė su vaikais. Dėdės vaikams jis nepatiko, jie jį žemindavo, nes gyveno jų namuose, buvo paprastas darbininkas, o dėdės vaikai mokėsi mokyklose, kolegijose. Pareiškėjo teigimu, kelionę iš (duomenys neskelbtini) į Europą suorganizavo jo dėdė, pareiškėjas į Lietuvą atvyko, nes nori studijuoti, išmokti kalbą, susirasti darbą ir pasirūpinti (duomenys neskelbtini) likusia mama.

5.3. Departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21S34725 nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Departamento Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2062 jį atmetė.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 86 ir 87 straipsnių, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatomis, aktualia teismų praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimi nurodė tai, kad jautė diskomfortą gyvendamas kartu su dėdės šeima, nori gyventi, dirbti ir pasirūpinti (duomenys neskelbtini) likusia mama.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pareigūnams prisistatė kaip nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), kad jam šiuo metu yra 17 metų, todėl Departamentas atliko amžiaus nustatymo procedūrą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. (10.4.6) SD-MK-174 nurodoma, kad asmens biologinis amžius buvo nustatomas pagal rentgenogramose matomus skeletinio biologinio amžiaus rodiklius. Pareiškėjo biologinis amžius – 20 +/- 2 metai.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, lėmusius jo išvykimą iš kilmės valstybės, Departamento surinktą informaciją, nustatė, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėdės šeimos dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, o pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės dėl ekonominių priežasčių (tikėdamasis geresnio gyvenimo). Teismas vertino, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl sutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimo veiksmais kilmės valstybėje negali būti laikoma visiškai pagrįsta. Teismas sprendė, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindžia pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, teismas pažymėjo, kad Konvencija ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo vertintinos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Teismas iš Departamento pateiktos informacijos nustatė, kad nuo 1947 m. (duomenys neskelbtini) yra konflikte dėl ginčytinos (duomenys neskelbtini) regiono teritorijos. Šis sieninis nesutarimas kartais pasireiškia vietinės reikšmės karais. Pareiškėjo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) miestas / rajonas) nėra (duomenys neskelbtini) regione ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) ten nevyksta, todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas, ir tai leido manyti, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, o pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, todėl tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, ir buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjui pagrįstai nustatytas maksimalus draudimo atvykti laikotarpis (penkeri metai), atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

13. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Departamento komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. 6K-2062 atmesti pareiškėjo skundą paliekamas nepakeistas, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 21S34725 nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų skunde išdėstytais argumentais, ir skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat atmetė išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

15.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

15.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – giminės smurtą, ir dėl to kilusį nesaugumą, pavojų gyvybei. Atsakovas iš esmės nesurinko jokios aktualios kilmės šalies informacijos apie (duomenys neskelbtini) tradicijas, genčių papročius ir islamiškai kultūrai istoriškai būdingas genčių kovas, garbės nusikaltimus ir kitokias konfliktines situacijas šeimose, jų sprendimo būdus, valstybės pagalbą, žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto persekiojimo bei atsakomybę už neteisėtas veikas. Pareiškėjas atvyko iš islamiškos šalies, kurios kultūroje dominuoja genčių tradicijos, paremtos griežta hierarchija. Pareiškėjas, neturėdamas tėvo, susidūrė su dėdės iš motinos pusės priešiškumu, todėl yra skriaudžiamas ir diskriminuojamas. Labai tikėtina, kad pareiškėjas negali sulaukti kilmės šalies institucijų pagalbos, nes valstybė nesikiša į genties reikalaus.

15.3. Pareiškėjas yra labai jauno amžiaus, iš (duomenys neskelbtini) išvyko dar būdamas nepilnametis, todėl priskirtinas padidintos rizikos prieglobsčio prašytojų grupei. Nesuteikus prieglobsčio, kyla didesnė rizika pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas yra netekęs tėvo, todėl jaučia didelę atsakomybę pasirūpinti mama ir šį motyvą nurodė kaip pagrindinę išvykimo priežastį. Atsakovas privalėjo įvertinti pareiškėjo sąžiningumą ir nurodytą altruistinio pobūdžio tikslą, kuris teigiamai apibūdina pareiškėją, patvirtina jo atsakingumą ir brandą, nepaisant labai jauno amžiaus.

15.4. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatas. Atsakovas, atlikdamas tyrimą, rėmėsi 2021 m. EPPB ataskaita, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

15.5. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje, o už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis, kadangi buvo neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

15.6. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, todėl panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

16.1. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį nurodė realias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog dėl šeimos smurto (jo tėvą nužudė tėvo broliai dėl žemės, o gyvendamas dėdės iš motinos pusės šeimoje jis yra žeminamas) jam gresia pavojus, bei nurodo, kad įvertinęs pareiškėjo pasakojimą bei tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis.

16.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir pabėgėlio, pažymi, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

16.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas nepagrįstai rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro gairėmis apie padėtį Irake, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, bei atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl pareiškėjo nurodyta informacija priimant Sprendimą nebuvo vertinama.

16.4. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, bei pažymi, jog papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės (kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė), todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas nevyksta, pagrįstai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16.5. Atsakovas nurodo, kad skundžiamame Sprendime pagrįstai buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, o nustatyta draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

16.6. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34725, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, tai darė paviršutiniškai, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

22. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

23. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

24. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.

25. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

26. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, susijusios su geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimu. Pareiškėjas apklausoje teigė, kad gyvena su dėdės šeima, ir yra jų nemėgstamas ir užgauliojamas, be to, nori susirasti darbą ir pasirūpinti savo motina, o atsakydamas į klausimą, kas jam grėstų grįžus į kilmės valstybę, nurodė, kad kilmės valstybėje neturi jokio užnugario. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje, nenurodė aplinkybių, kad kilmės valstybėje jis bus persekiojamas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės, o ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pareiškėjas apklausos metu Departamente bei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kad kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, kad buvo persekiojamas, nenurodė jokių kitų individualių aplinkybių, dėl kurių baiminasi gyventi kilmės šalyje, taip pat nenurodė jokios prievartos jo atžvilgiu naudojimo.

30. Departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška ir objektyvia informacija, vertino pareiškėjo pasakojimą, taip pat įvertino aplinkybes, jog nuo 1947 m. (duomenys neskelbtini) yra konflikte dėl ginčytinos (duomenys neskelbtini) regiono teritorijos. Šis sieninis nesutarimas kartais pasireiškia vietinės reikšmės karais, tačiau prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) miestas / rajonas) nėra (duomenys neskelbtini) regione ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas) nevyksta.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas iš esmės nesurinko jokios aktualios kilmės šalies informacijos apie (duomenys neskelbtini) tradicijas, genčių papročius ir islamiškai kultūrai istoriškai būdingas genčių kovas, garbės nusikaltimus ir kitokias konfliktines situacijas šeimose, jų sprendimo būdus, valstybės pagalbą, žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto persekiojimo bei atsakomybę už neteisėtas veikas, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos minėtų aplinkybių keliamos grėsmės (kad pareiškėjas, neturėdamas tėvo, susidūrė su dėdės iš motinos pusės priešiškumu), nepatvirtina, kad gyvendamas kilmės valstybėje jis pats patyrė smurtą ir žiaurų elgesį, ar buvo diskriminuojamas, o jo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas negali sulaukti kilmės šalies institucijų pagalbos, nes valstybė nesikiša į genties reikalaus, yra hipotetinio pobūdžio, nes pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad patyrė smurtą, persekiojimą, ir negavo pagalbos iš valstybės institucijų. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus pareiškėjo apklausose nurodytas aplinkybes, klausimas dėl (duomenys neskelbtini) valdžios ir / ar visuomenės veiksmų, kokiu nors būdu persekiojant ar diskriminuojant pareiškėją apskritai nebuvo keliamas (kaip minėta, persekiojimo baimę pareiškėjas siejo su dėdės šeimos nepasitenkinimu, kad pareiškėjas gyvena jų šeimoje). Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais (ypač, jei tokių aspektų pareiškėjas prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausose net nenurodė).

32. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo kokio nors persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Jis neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės.

33. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes dėl papildomos apsaugos (ne)suteikimo.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis yra pažeidžiamas asmuo. Prieglobsčio prašytojas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir Lietuvos pareigūnams prisistatė, kad yra nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), kad jam šiuo metu yra 17 metų. Kilus įtarimui dėl užsieniečio tikrojo biologinio amžiaus, buvo atlikta amžiaus nustatymo procedūra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. (10.4.6) SD-MK-174 nurodoma, kad asmens biologinis amžius buvo nustatomas pagal rentgenogramose matomus skeletinio biologinio amžiaus rodiklius. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad H. M. R. A. biologinis amžius 20 +/- 2 metai. Paklaustas, kodėl yra toks amžiaus neatitikimas, prieglobsčio prašytojas teigė, kad nežino tikslios savo gimimo datos, todėl minėtos aplinkybės sudaro prielaidas teigti, kad pareiškėjas nėra nepilnametis asmuo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad taip pat nesutinka su skundžiamo atsakovo Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti argumentais, nurodydamas, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjui taikė maksimalius draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritarė šiems atsakovo sprendimams.

36. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

37. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

38. Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.) (toliau – ir Tvarka) 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

39. Tvarkos 44 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 2 metai, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir nustatoma viena iš šių aplinkybių (Tvarkos 44.3. punktas): užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Tvarkos 44.3.1. papunktis); užsienietis buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu (Tvarkos 44.3.2. papunktis); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo atsiimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31), nustatyta tvarka (Tvarkos 44.3.3. papunktis); per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Lietuvos Respublikoje dienos užsienietis buvo grąžintas arba išsiųstas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kur buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (Tvarkos 44.3.4. papunktis); antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje galioja kitos Šengeno valstybės užsieniečio atžvilgiu pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais (Tvarkos 44.3.5. papunktis); užsienietis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (Tvarkos 44.3.6. papunktis).

40. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus nuo jo išsiuntimo dienos uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, ir pirmosios instancijos teismas pritarė šiam Migracijos departamento sprendimui. Teisėjų kolegija nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinumu ir pažymi, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nėra proporcingas.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir galima teigti, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją (nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų), būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos.

42. Migracijos departamentas sprendime taip pat nutarė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

43. Pagal aktualios redakcijos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Sąrašo taisyklės), 12 punktą, jeigu Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui į Lietuvą priima kartu sus sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Sąrašo taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir C. SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

44. Kadangi Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, tačiau nepagrįstai vertino, kad Migracijos departamento sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (žr. šios Nutarties 42 ir 45 p.), atitinkamai pakeičiant ir Komisijos sprendimo dalį, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. M. R. A. (H. M. R. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo H. M. R. A. (H. M. R. A.) skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S34725 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S34725 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2062.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo dalį (dėl pareiškėjo skundo atmetimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas