2a8480bb-3474-4e60-9bc9-1d989f405d0a · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-787-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19177-2010-8Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija SimanavičienėProcesinio sprendimo kategorija 50.11.2.;51;99.5;114.11;121.15 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovės atstovei R.

J., atsakovei A. J. M., jos atstovui advokatui T. B., atsakovei E. T., atsakovui G. T., jo atstovui advokatui J. L., iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei V. B., trečiajam asmeniui I. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-475/2012 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A.

J. M., G. T., E. T., A. M., A. M., I. M., I. M., D. T., V. T., N. T., K. T., S. P., J. B.-P., tretieji asmenys AB „Lietuvos geležinkeliai“, V. T., J. T., I. T., dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ pastato ir atsakovų A. J. M., G. T. prieÅ¡ieÅ¡kinius ieÅ¡kovei Kauno miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių.                         Kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmė              ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovus A.

J. M., gim. 1948 01 15, A. M., gim. 1950 05 30, A. M., gim. 1980-03-27, I. M., gim. 1982 07 12, I. M., gim. 1987 07 25, kartu su nepilnamečiais: I. M., gim. 1997 06 14, A. M., gim. 2011 04 16; E. T., gim. 1960 02 02, G. T., gim. 1952 08 10, V. T., gim. 1988 02 13, D. T., gim. 1989 03 22, N. T., gim. 1990 05 01, K. T., gim. 1992-02-27, V. T., gim. 1993 04 15; kartu su nepilnamečiais asmenimis: J. T., gim. 1995 02 15, I. T., gim. 1996 06 20; S. P., gim. 1979 08 21, J. B. – P., gim. 1981 08 16, kartu su nepilnamete M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) su visa manta iš neteisėtai užimto pastato - dispečerinės (duomenys neskelbtini) Kaunas (archyvinėje byloje Nr. 19/18343 pastatas pažymėtas plane - 1T1p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paskirtis - transporto) (b. l. 67-71, II t.).Atsakovė A.

J. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovę pakeisti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, paskirtį iÅ¡ transporto į gyvenamÄ jÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovę sudaryti Å¡io pastato patalpų 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-31 nuomos sutartį su atsakovais A. J. M. ir Å¡eimos nariais A. M., A. M., I. M., I. M. arba įpareigoti ieÅ¡kovÄ suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ atsakovams A. J. M., A. M., A. M., I. M., I. M..             Atsakovas G.

T. preiÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti pastato paskirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, iÅ¡ transporto į gyvenamÄ jÄ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti Å¡io pastato patalpų nuomos sutartį su G. T. Å¡eima arba įpareigoti suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ atsakovo Å¡eimai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo ieÅ¡kovę Kauno miesto savivaldybę suteikti atsakovei A.

J. M. ir jos Å¡eimos nariams kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , įpareigojo ieÅ¡kovę atsakovui G. T. ir jos Å¡eimos nariams suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , likusiose dalyse prieÅ¡ieÅ¡kinius atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 10 02 sprendimu 392,01 kv. m bendrojo ploto pastatas - dispečerinė (duomenys neskelbtini) , Kaunas (archyvinėje byloje Nr. 19/18343 pastatas pažymėtas plane - 1T1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paskirtis - transporto) (toliau tekste – ginčo pastatas) buvo pripažintas beÅ¡eimininkiu ir perduotas ieÅ¡kovo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, Å¡io sprendimo pagrindu ieÅ¡kovė įregistravo ginčo pastatÄ nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, įtraukė į Savivaldybės turto buhalterinę apskaitÄ .

Civilinėje byloje Nr. 2-10695-568/2008 suinteresuotais asmenimis dalyvavę E. T., G. T., V. T., D. T., N. T., A. J. M.A. M. sutiko su minėtų nekilnojamųjų daiktų pripažinimu beÅ¡eimininkiu turtu ir perdavimu Kauno miesto savivaldybei bei neskundė aukščiau minėto teismo sprendimo. Atsakovai A. J. M., E. T., S. P. 2009 03 03 kreipėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių praÅ¡ydami sudaryti su jais ginčo pastato patalpų nuomos sutartis, tačiau jiems patalpas buvo atsisakyta iÅ¡nuomoti kaip butus neesant teisinio pagrindo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovus bei jų nepilnamečius vaikus motyvuoja tuo, kad jie ten gyvena neturėdami teisinio pagrindo, kad ginčo pastatas yra transporto paskirties, arčiau nei 100 metrų iki geležinkelio bėgių, todėl patenka į sanitarinės apsaugos zonÄ , kurioje gyvenamųjų pastatų negali bÅ«ti, todėl nėra galimybių pakeisti ginčo pastato paskirtį ir iÅ¡nuomoti jame esančias patalpas atsakovams.

Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės motyvais, nurodydami, kad ginčo pastate gyvena gavę leidimÄ iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkelių“ kaip Å¡ios bendrovės darbuotojų Å¡eimos nariai, o pastato paskirtį iÅ¡ transporto į gyvenamÄ jÄ galima bÅ«tų pakeisti, nes sanitarinę apsaugos zonÄ , atlikus poveikio aplinkai vertinimÄ , galima sumažinti. Atsakovai M. ir T. Å¡eimos prašė įpareigoti ieÅ¡kovę pakeisti ginčo pastato paskirtį ir sudaryti Å¡io pastato patalpų nuomos sutartį su M. ir T.

Å¡eimomis arba įpareigoti suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Dėl interesų pusiausvyros sprendžiant klausimus, susijusius su iÅ¡keldinimu iÅ¡ gyvenamojo bÅ«stoNurodė, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į žmogaus teisę į bÅ«sto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo bÅ«ste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos, taip pat, siekiant nustatyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bylose dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, privalo bÅ«ti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugÄ , nes tai yra vieÅ¡asis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi bÅ«ti derinamos su Å¡eimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatavo, kad:

1) atsakovai ginčo pastate gyvena faktinės panaudos sÄ lygomis, žodinį leidimÄ davus faktiÅ¡kai ginčo pastatÄ valdžiusios AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno stoties virÅ¡ininkui, todėl pagrindo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai apsigyveno ginčo pastate nėra;

2) ginčo pastate gyvena penki nepilnamečiai vaikai: I. M., gim. 1997 06 14, A. M., gim. 2011 04 16, J. T., gim. 1995 02 15, I. T., M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) todėl siekiant užtikrinti jų teisėtus interesus į minimalias bÅ«sto sÄ lygas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo pastato nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos laikytinas nepagrįstu;

3) ginčo pastato paskirties keitimo procedÅ«ra yra komplikuota, be to, nėra pateikta akivaizdžių įrodymų, kad jÄ atlikus ginčo pastato paskirtis bÅ«tų pakeista į gyvenamÄ jÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iam ginčui ir susiklosčiusiems santykiams tarp Å¡alių turėtų bÅ«ti taikomas CK 1.8 straipsnis bei CK 6.616 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, jog fiziniai asmenys gali bÅ«ti iÅ¡keldinami iÅ¡ valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams iÅ¡nuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

Teismas ieÅ¡kinį atmetė, kaip neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovę įpareigojo suteikti atsakovams kitas gyvenamÄ sias patalpas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųTeismas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė atsakovai A. J. M. jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas – 139,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 140, II t.), 2.700,00 Lt už teisines paslaugas (b. l. 5-6, V t.) (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str.). Atsižvelgdamas į CPK 96 str. 5 d., iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė150,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 1.810,00 Lt iÅ¡laidų už G.

T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (b. l. 36, 82, IV t.), 139,00 Lt žyminio mokesčio už G. T. pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 93 str. 1 p., 96 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio atmetimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei panaikinti sprendimÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies ir Kauno miesto savivaldybės įpareigojimo suteikti atsakovei A.

J. M. ir jos Å¡eimos nariams kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei atsakovui G. T. ir jo Å¡eimos nariams kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta ginčo statinio naudojimo paskirtis - transporto. Å ios aplinkybės neginčijamai buvo nustatytos byloje, tačiau teismas padarė nepagrįstÄ , prieÅ¡ingÄ aukščiau nurodytam įrodymui iÅ¡vadÄ , teigdamas, kad „ginčo pastate esančios patalpos yra faktiÅ¡kai tinkamos gyventi", taigi teismas paneigė LR Nekilnojamojo turto registro 4 str. nuostatÄ , kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡omi laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nenuginčijus vieÅ¡ajame registre esančių duomenų, kad ginčo statinys yra transporto paskirties, t. y. nėra skirtas gyventi žmonėms, teigti, kad transporto paskirties pastate galima saugiai gyventi negalima.

IeÅ¡kovės nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad „atsakovai ginčo pastate gyvena faktinės panaudos sÄ lygomis, žodinį leidimÄ davus faktiÅ¡kai ginčo pastatÄ valdžiusios AB „Lietuvos geležinkeliai" Kauno stoties virÅ¡ininkui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai apsigyveno ginčo pastate nėra", Nurodo, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: AB „Lietuvos geležinkeliai" filialas „Kauno geležinkelių infrastruktÅ«ra" 2006-03-30 raÅ¡tas Nr. 2(IF-2)-100 (1 t., 73 b.L), SPAB „Lietuvos geležinkeliai" 1998-09-30 pažyma Nr. NT-18-178 (1998-08-14, Nr. 793) patvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" T. ir M.

šeimoms leidimo apsigyventi Elektrėnų g. 3A pastato patalpose nedavė, tačiau teismas Sprendime nenurodė, kodėl nevertino šių įrodymų ir išimtinai rėmėsi liudytojo R. V., dirbančio AB „Lietuvos geležinkeliai" Kauno stoties viršininku parodymais (5 t., 23-24 b. l.), kuris be kita ko, taip pat patvirtino, kad M. šeimai patalpa buvo suteikta laikinam gyvenimui. Apeliantės nuomone, teismas perkėlė atsakomybę dėl nepilnamečių vaikų teisių užtikrinimo savivaldybei visiškai nevertindamas tėvų pareigų ir jų atlikimo.

Be to, nurodo, kad pagal CPK 422 str. 2 d. bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas, negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su ieškovo ieškiniu, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė atsakovų A. J. M. ir atsakovo G. T. priešieškinį ir jį iš dalies tenkino. Taip pat nurodo, kad teismas, tenkindamas atsakovų priešieškinio reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.8 str. ir CK 6.616 str. 1 d. 3 p. nuostatas, kadangi ginčo patalpos yra negyvenamosios, be to, Kauno miesto savivaldybė, kaip ginčo statinių turto savininkė, neketina jų pertvarkyti į kitos paskirties patalpas.

Teigia, kad teismas, tenkinęs atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir įpareigojęs ieÅ¡kovę suteikti atsakovei A. J. M. ir atsakovui G. T. bei jų Å¡eimos nariams kitas gyvenamÄ sias patalpas, nesiaiÅ¡kino, ar Å¡ie atsakovai turi teisę į socialinį bÅ«stÄ . Apeliantės nuomone, teismas atmetęs ieÅ¡kinį ir tenkinęs iÅ¡ dalies prieÅ¡ieÅ¡kinius, nepagrįstai ir neteisėtai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės, be to, neįvertino, kad ieÅ¡kovė, vadovaudamasis 83 str. 1 d. 5 p., yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybei 139 Lt žyminio mokesčio už atsakovo G.

T. pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė A. J. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti 700 Lt iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 10 02 sprendimu 392,01 kv. m bendrojo ploto pastatas - dispečerinė (duomenys neskelbtini) Kaunas (archyvinėje byloje Nr. 19/18343 pastatas pažymėtas plane - 1T1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paskirtis - transporto) buvo pripažintas beÅ¡eimininkiu ir perduotas ieÅ¡kovo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Å io sprendimo pagrindu ieÅ¡kovė įregistravo ginčo pastatÄ nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre, įtraukė į Savivaldybės turto buhalterinę apskaitÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė, įgijusi nuosavybės teises į ginčo patalpas, sudarė komisijÄ , kuri nustatė (b.l. 109-110, 1 t.), kad pastato patalpomis nuo 1-1 iki 1-15 ir priestatu 1T1p (1-33, 1-34) naudojasi T. Å¡eima (E. T., G. T., V. T., D. T., N. T., K. T., V. T., J. T. ir L. T.), patalpomis nuo 1-17 iki 1-23 ir nuo 1-25 iki 1-31 - A. J. M., A. M., A. M., I. M., I. M., I. M., patalpomis 1-16, 1-24 ir 1-32, S. P. su žmona J. B. – P. ir dukra M. P.. IeÅ¡kovė, nustačiusi atsakovų gyvenimo minėtose patalpose faktÄ , spręsdama, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena neteisėtai, ragino atsakovus iÅ¡sikelti iÅ¡ jų užimamų patalpų, Å¡iems neiÅ¡sikėlus, siekia iÅ¡keldinimo teismine tvarka.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ).

Jei ginčo Å¡alis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iÅ¡keldinimo sprendžiamas pagal specialiai Å¡iuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigÄ . Tik tuo atveju, kai Å¡alių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog atsakovai ginčo patalpose gyvena be ieÅ¡kovės sutikimo bei, kad ginčo pastato-dispečerinės, kurio paskirtis - transporto, savininkė yra ieÅ¡kovė.             Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu sprendė, kad atsakovai gyvena pilnai įrengtose gyvenamosiose patalpose.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nors ginčo pastato paskirtis-transporto, pastate esančios patalpos yra faktiÅ¡kai tinkamos gyventi. IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčija, nurodo, kad sutartinai santykiai nesusiformavo ir pastatų savininkas gindamas savo nuosavybę gali praÅ¡yti iÅ¡keldinti asmenis, kurie naudojasi jo nuosavybe be teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , kad tais atvejais, kai asmuo ilgÄ laikÄ valdė ir naudojo gyvenamÄ sias patalpas, jų savininkams to neginčijant, teismas įvertinęs visas tokio valdymo ir naudojimo aplinkybes gali pripažinti susiformavus asmens teises į bÅ«stÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnio aiÅ¡kinimo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013), o nacionalinės teisės aspektu – Å¡iuos santykius kvalifikuoti nuoma ar panauda.

Toks santykių kvalifikavimas bÅ«tų proporcingas teisės į bÅ«stÄ užtikrinimas, o savininko teisės bÅ«tų ginamos taikant nuomos ir panaudos santykių pasibaigimÄ nustatančias taisykles.              Byloje pateikti įrodymai apie atsakovų apsigyvenimo ginčo patalpose faktines aplinkybes, netiesiogiai patvirtina jų apsigyvenimo patalpose pagrindÄ tuo metu, kai gyvenamųjų patalpų fondas iÅ¡ esmės buvo valstybinis. Ginčo pastatas pastatytas 1965 m., t.y. tuo metu, kada geležinkeliai buvo tuometines valstybės vieningos sistemos dalimi, buvę TSRS susisiekimo ministerijos pavaldume.

Atsakovai yra buvę geležinkelio transporto darbuotojai, leidimÄ apsigyventi pastate, kuris funkcine veikla taip pat buvo siejamas su geležinkelio transportu, gavę iÅ¡ savo vadovų. Pateiktos su atsakovais komunalinių paslaugų sutartys, vaiko teisių tarnybos iÅ¡vada taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, kad atsakovai ginčo patalpas naudoja kaip savo bÅ«stÄ , todėl jų teisė į bÅ«stÄ ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytus faktus ir nekonstatavo atsakovų neteisėto apsigyvenimo patalpose, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovų iÅ¡keldinimas iÅ¡ ginčo patalpų kaip pažeidusių savininko teises ir apsigyvenusių patalpose be teisinio pagrindo yra nepagrįstas ir neteisėtas.             Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kad panaudos santykiai susiformavo prieÅ¡ daug metų, per kuriuos keitėsi iÅ¡ esmės jų teisinis reguliavimas, į tai, kad iki ieÅ¡kovės buvę pastato valdytojai pripažino atsakovų teisę naudotis ginčo patalpomis kaip bÅ«stu ir atsakovų nekeldino, kolegija sprendžia, kad ir ieÅ¡kovei su atsakovais sudaryti susitarimai lieka galioti.

Toks ieÅ¡kovės nuosavybės suvaržymas bÅ«tų proporcingas, nes teisės normos nenustato panaudos santykių pasibaigimo dėl statinio savininko pasikeitimo. Kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ byloje nustatyta aplinkybė apie 1998 06 02 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 591 G. T. iÅ¡nuomotÄ 4 kambarių 83,89 kv. m bendrojo ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kadangi socialinis bÅ«stas minėtai Å¡eimai buvo suteiktas laikotarpiu, kada ieÅ¡kovė nebuvo ginčo patalpų savininke t.y. nekeliant klausimo dėl prievolės pasibaigimo ir neketinant atsakovÄ su Å¡eima iÅ¡keldinti iÅ¡ užimamos patalpos ir jiems suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , be to, ieÅ¡kovė argumentuodama vien Å¡ia patalpos suteikimo aplinkybe, nagrinėjamojoje byloje neįrodinėjo, kad minėtiems asmenims vietoje turėto buvo suteiktas lygiavertis bÅ«stas (1964 m.

CK 358 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieÅ¡kovės teisės negali bÅ«ti ginamos taikant daiktinių teisių gynimo bÅ«dus bei atmetęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo, įpareigojo ieÅ¡kovę A. J. M. ir jos Å¡eimos nariams bei G. T. ir jo Å¡eimos nariams suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Kokiu CK 1.138 straipsnyje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ . Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo bÅ«dais.

Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebÅ«tų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Siekiant to, svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikiu ir bÅ«du neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013). Laikytinas pagrįstu skundo argumentas, jog teismo įpareigojimu suteikti ieÅ¡kovams kitas gyvenamÄ sias patalpas jiems suteikiama teisė įgyti papildomas gyvenamÄ sias patalpas, kas nėra pripažintina tinkamu ieÅ¡kovų teisių gynimo bÅ«du. Kolegijos vertinimu, toks atsakovų teisių gynimo bÅ«das nėra pagrįstas, kadangi visų pirma ieÅ¡kovė nepripažino, kad Å¡alis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, pareiÅ¡kė reikalavimÄ ginti pažeistÄ daiktinę teisę (CK 4.98 straipsnis), be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog tokiu atveju, neiÅ¡keldinus atsakovų iÅ¡ ginčo patalpų, atsakovams suteikiama teisė įgyti papildomas gyvenamÄ sias patalpas.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 3 punktas).Teismo sprendimÄ pakeitus – prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinus pilnai, iÅ¡ naujo perskaičiuotinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas.

Atsižvelgiant, kad byloje buvo pateikti ieškinys ir priešieškiniai, kurių pagrindo tenkinti nėra, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos, priteistina iš ieškovės ir atsakovų A. J. M. po 50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, valstybei. Iš atsakovo G. T. bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jis 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

             Tenkinus iÅ¡ dalies (1/2) ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsakovei A. J. M. 350 Lt (700 Lt :

2) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 36 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). IÅ¡laidos už G. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybei nepriteistinos, nes nėra teismui pateiktas Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimas (CPK 99 straipsnis).                       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :         Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19. sprendimÄ pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kiniai tenkinti iÅ¡ dalies, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius atmesti.             Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti ir iÅ¡dėstyti:Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės 86 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės atsakovei A.

J. M. 350 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. J. M. 50 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.           LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                               Dalė Burdulienė                                                                                            Leonas Jachimavičius                                                                                            Egidijus TamaÅ¡auskas