2a83de7e-eb75-450d-b682-9bbb31025c69 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-709-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02342-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.2; 7.9; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. P. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja T. P. skunde teismo praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I-3729 „Dėl teisės gauti motinystės iÅ¡mokÄ â€œ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. PA_SP6-10903, įpareigoti VSDFV skirti pareiÅ¡kėjai nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d. motinystės iÅ¡mokÄ , taip pat priteisti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodo, jog nesutinka su sprendimais, kuriais jai neskirta motinystės iÅ¡moka nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Nurodo, kad VSDFV ir Skyriaus iÅ¡vada, jog ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo, yra nepagrįsta. Pažymi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios reformos statutiniai pareigÅ«nai tapo socialiai drausti, o iki to momento, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. sausio 24 d. motinystės paÅ¡alpÄ jai iÅ¡mokėjo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK).

PareiÅ¡kėjos teigimu, tiek skaičiuojant motinystės paÅ¡alpÄ , tiek ir iÅ¡mokÄ , skirtÄ vaiko priežiÅ«rai, turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 16 straipsnio 2 dalis. Pabrėžia, kad nuo 2020 m. liepos 7 d. iki dabar dirba nepertraukiamai policijoje ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ yra ir buvo socialiai drausta, gaudavo iÅ¡mokas, o taip pat buvo mokamos iÅ¡mokos už nedarbingumÄ . Visus mokesčius mokėjo. Teigia, kad jai teisėtai priklauso Ä®statyme įtvirtinta motinystės paÅ¡alpa.

Pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis (redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.), tarnaudama vidaus tarnybos sistemoje, galėjo gauti Ä®statyme nustatytas iÅ¡mokas. Akcentuoja, kad ginčijami sprendimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos garantuojamai socialinės apsaugos sistemai, pažeidžia teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir lygiateisiÅ¡kumo principus. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundÄ nurodo, kad laikotarpiai iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai pareiÅ¡kėja nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu, ir nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., kai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa buvo paskirta ir mokėta vaiko tėvui (pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu jai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimas buvo nutrauktas), negali bÅ«ti įtraukti į pareiÅ¡kėjos motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Kadangi teisės į motinystės iÅ¡mokÄ atsiradimo dienÄ (2019 m. kovo 21 d.) pareiÅ¡kėja neatitiko visų teisei į motinystės iÅ¡mokÄ nustatytų sÄ lygų – nebuvo įgijusi reikalaujamo 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo nei pagal Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalies, nei pagal Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tvirtina, kad Skyriaus priėmė teisėtÄ sprendimÄ . Pabrėžia, kad Vilniaus AVPK iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokėtos iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjai nėra ir negali bÅ«ti prilygintos socialinio draudimo iÅ¡mokoms, numatytoms Ä®statyme.

Pažymi, kad jeigu nuo vaiko vienerių metų iki jam sukaks dveji metai, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ bÅ«tų gavusi pati pareiÅ¡kėja, o ne vaiko tėvas arba jeigu pareiÅ¡kėja trečiais metais bÅ«tų grįžusi į darbÄ , tie laikotarpiai bÅ«tų įskaitomi į jos motinystės socialinio staÅ¾Ä nustatant teisę į motinystės iÅ¡mokÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Pasak atsakovo, taikyti iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiÄ iÅ¡imtį, kai pareigÅ«nams iÅ¡mokos buvo skiriamos netaikant stažo reikalavimo, ir skirti motinystės iÅ¡mokÄ nėra pagrindo, nes ji, kaip ir kiti visomis socialinio draudimo rÅ«Å¡imis nuo 2016 m. sausio 1 d. draudžiami pareigÅ«nai, iki teisės į motinystės iÅ¡mokÄ atsiradimo dienos turėjo galimybę įgyti reikiamÄ motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä tiek pagal Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2019 m. kovo 20 d.), tiek pagal Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalį (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d.).

Teigia, kad nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog motinystės iÅ¡moka jai priklauso teisėtai. Skyriui, remiantis įstatymais, nėra suteikta teisė nesivadovauti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ar taikyti jas savo nuožiÅ«ra. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai negalėjo bÅ«ti pažeisti, nes ji neatitiko visų teisei į motinystės iÅ¡mokÄ nustatytų sÄ lygų. Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundÄ jį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Akcentuoja, kad Skyriaus skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl VSDFV jį paliko galioti.

Pritarė Skyriaus pozicijai, kad pareiÅ¡kėja teisės į motinystės iÅ¡mokÄ atsiradimo dienÄ nebuvo įgijusi reikalaujamo 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo nei pagal Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalį, nei pagal Å¡io straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad pareinamuoju laikotarpiu iÅ¡mokos buvo mokamas iÅ¡ dviejų Å¡altinių, t. y. dalis iÅ¡ VSDFV biudžeto lėšų, o dalis – iÅ¡ institucijos, kurioje tarnauja pareigÅ«nas, lėšų. Pabrėžė, kad Skyrius pareiÅ¡kėjai nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. mokėjo vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokÄ , o, atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. praÅ¡ymÄ , nutraukė iÅ¡mokos mokėjimÄ nuo 2016 m. gruodžio 16 d.

PareiÅ¡kėja prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alys neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti priimti sprendimÄ Ä¯skaityti pareiÅ¡kėjai motinystės iÅ¡mokÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. kovo 21 d. kreipėsi į Skyrių su praÅ¡ymu skirti motinystės iÅ¡mokÄ už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d.

Skyrius 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. PA SP6-10903 „Dėl T. P. teisės į motinystės iÅ¡mokÄ â€œ nusprendė neskirti motinystės iÅ¡mokos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d., nes pareiÅ¡kėja neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per šį laikotarpį – tik 3 mėn. 20 dienų). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Skyriaus sprendimu, 2019 m. gegužės 6 d. skundÄ pateikė VSDFV direktoriui „Dėl priimto sprendimo motinystės iÅ¡mokai gauti“.

VSDFV 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (11.1) 1-3729 pritarė Skyriaus pozicijai ir konstatavo, kad teisės į motinystės iÅ¡mokÄ atsiradimo dienÄ (2019 m. kovo 21 d.) pareiÅ¡kėja nėra įgijusi reikalaujamo 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažo nei pagal Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalies, nei pagal Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėja su sprendimais nesutinka. Esminė aplinkybė, dėl ko kilęs ginčas – ar pareiÅ¡kėja turėjo 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažo.

Motinystės iÅ¡mokų skyrimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Ä®statyme bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatuose. Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 5 dalį, ligos socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Å¡io įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmÄ sias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos iÅ¡mokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokas bei dalinio darbo iÅ¡mokas, mokamas vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Pagal šį įstatymÄ , be kita ko, skiriamos ir motinystės, tėvystės iÅ¡mokos (Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalis). Teisė gauti motinystės iÅ¡mokÄ reglamentuota Ä®statymo 16 straipsnyje. Pastarojo 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti motinystės iÅ¡mokas turi asmenys, apdrausti motinystės socialiniu draudimu, kurie iÅ¡leisti nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iÅ¡ 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiÅ«rai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai (Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalis). Pagal Ä®statymo 32 straipsnio 2 dalį, vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpis, už kurį apdraustajam nėra mokama vaiko priežiÅ«ros iÅ¡moka (iki 2016-12-31 – motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa) iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų ar jai prilyginta iÅ¡moka iÅ¡ valstybės biudžeto asignavimų, neįtraukiamas į motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis. PareiÅ¡kėja pateiktų duomenų byloje neginčijo ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2019 m. kovo 21 d. Skyrius, remdamasis Registro duomenimis, nustatė, kad iki minėtos dienos per paskutinius 24 mėnesius, t. y. nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2019 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėja turėjo 3 mėnesių ir 20 dienų motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

Pati pareiÅ¡kėja nurodo, kad 2018 m. gruodžio 16 d. grįžo į Vilniaus AVPK ir dirbo iki 2019 m. kovo 20 d. Taigi, pareiÅ¡kėja į tarnybÄ grįžo po vaiko priežiÅ«ros atostogų, suteiktų nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. Ä®statymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti motinystės iÅ¡mokas turi asmenys, apdrausti motinystės socialiniu draudimu, kurie iÅ¡leisti nėštumo ir gimdymo atostogų, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä .

TÄ laikotarpį ginčo atveju sudaro 2017 m. kovo 21 d.–2019 m. kovo 20 d. Skyrius nustatė, kad pagal Registro duomenis ji tokio stažo minėtu laikotarpiu neturėjo. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Tokiu atveju taikytinos Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iÅ¡ 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiÅ«rai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.

PareiÅ¡kėjai nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d. buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, todėl vadovaujantis Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalimi, Skyrius nustatydamas teisę į motinystės iÅ¡mokÄ , įvertino draudžiamÄ jį laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. ir nustatė staÅ¾Ä â€“ 11 mėnesių ir 15 dienų. Skyrius ir VSDFV neįskaičiavo laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kadangi tik nuo 2016 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai draudžiami visomis socialinio draudimo rÅ«Å¡imis.

Atsisakydamas skirti motinystės iÅ¡mokas atsakovas nurodė, jog iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai ir statutiniai valstybės tarnautojai nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jų darbo užmokesčio į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Remiantis Ä®statymo 3 straipsnio 5 dalimi, pareiÅ¡kėjos iki 2015 m. gruodžio 31 d. gautos motinystės iÅ¡mokos atsakovas nelaikė socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo laikotarpiais ir jų nevertino nustatant pareiÅ¡kėjos teisę gauti socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad laikotarpis, kai asmuo atliko tarnybÄ vidaus tarnybos sistemoje ir per kurį buvo gautos arba galėjo bÅ«ti gautos Ä®statyme nustatytos ligos iÅ¡mokos, suprantamas kaip asmens privalomųjų iÅ¡mokų gavimo laiko tarpas patenkantis į „ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo“ sÄ vokÄ . Apdraustojo asmens definicija traktuotina plačiÄ ja prasme, apima ir tuos asmenis, kurie dirbdami iÅ¡skirtinėje valstybės valdymo sistemos dalyje, konkrečiai, vidaus tarnybos sistemoje, neturėjo pareigos mokėti ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet dėl darbinės veiklos specifikos turėjo teisę gauti ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Konstatuota, kad pozicija, kai siekiama paneigti buvusio vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no teisę į ligos iÅ¡mokÄ iki sueis įstatymų nustatytas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, neatsižvelgiant į laikotarpį vidaus tarnybos sistemoje, yra netoleruotina ne tik teisės taikymo požiÅ«riu, bet ir teisingumo aspektu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo bei Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl socialinių garantijų į ligos ir motinystės paÅ¡alpas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nutrÅ«kus vidaus tarnybos teisiniams santykiams ir susiformavus ne statutinio pobÅ«džio darbiniams santykiams, teisė į ligos iÅ¡mokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ iÅ¡lieka, todėl ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nepradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo.

Be to, LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad siekiant užtikrinti buvusių vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų teises į ligos paÅ¡alpÄ , iÅ¡ esmės nėra aktualus Å¡ių piniginių iÅ¡mokų mokėjimo Å¡altinio ir jo suformavimo klausimas, nes prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei nepagrįstai ir neproporcingai pablogintų tokių asmenų teisinę padėtį baigus tarnauti vidaus tarnybos sistemoje. (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A17-1082/2007, 2017 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-142-822/2017).

Be to, LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, jog apdraustojo asmens definicija traktuotina plačiÄ ja prasme, apimanti ir tuos asmenis, kurie dirbdami iÅ¡skirtinėje valstybės valdymo sistemos dalyje, konkrečiai, vidaus tarnybos sistemoje, neturėjo pareigos mokėti ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet dėl darbinės veiklos specifikos turėjo teisę gauti ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokas. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog pozicija, kai siekiama paneigti buvusio vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no teisę į ligos iÅ¡mokÄ iki sueis įstatymų nustatytas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, neatsižvelgiant į laikotarpį vidaus tarnybos sistemoje, yra netoleruotina ne tik teisės taikymo požiÅ«riu, bet ir teisingumo aspektu.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad, nutrÅ«kus vidaus tarnybos teisiniams santykiams ir susiformavus ne statutinio pobÅ«džio darbiniams santykiams, teisė į ligos iÅ¡mokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ iÅ¡lieka, todėl ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nepradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo (LVAT 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-1082/2007). Kitoje administracinėje byloje buvo akcentuota, kad teisės aktai vidaus tarnybos statutiniams pareigÅ«nams garantavo socialines garantijas laikino nedarbingumo dėl ligos atveju, bei, kad, siekiant užtikrinti buvusių vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų teises į ligos paÅ¡alpÄ , iÅ¡ esmės nėra aktualus piniginių iÅ¡mokų mokėjimo Å¡altinio ir jo suformavimo klausimas, nes prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei nepagrįstai ir neproporcingai pablogintų tokių asmenų teisinę padėtį, baigus tarnauti vidaus tarnybos sistemoje.

Teismas paminėtoje byloje taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiai, kurie pripažįstami kaip ligos socialinio draudimo stažas, yra neatsiejamai susiję su Å¡iais laikotarpiais gaunamomis darbinėmis pajamomis, nes per Å¡iuos socialinio draudimo stažo laikotarpius gautų darbinių pajamų dydis lemia asmeniui iÅ¡mokamų ligos paÅ¡alpų dydžius. (žr. LVAT 2011 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-325/2011). Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir ginčui taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , prieina prie iÅ¡vados, kad skyriaus ir VSDFV teiginiai, jog pareiÅ¡kėjos nurodytas 2015 m. gruodžio 15 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis į jos motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä negali bÅ«ti įskaitomas, nes iki 2016 m. sausio 1 d. vidaus sistemos tarnybos pareigÅ«nai motinystės socialiniu draudimu draudžiami nebuvo ir įmokos motinystės socialiniam draudimui nuo jų darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų nebuvo mokamos, nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjos gautas darbo užmokestis dirbant vidaus sistemos tarnyboje vertintinas kaip draudžiamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojama motinystės iÅ¡moka, o motinystės iÅ¡mokos gavimo laikotarpis (nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) atitinkamai turėtų bÅ«ti įskaitomas į pareiÅ¡kėjos motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä . Taigi, ginčijami sprendimai naikintini dėl netinkamai taikytų ir aiÅ¡kintų teisės normų pareiÅ¡kėjos motinystės stažui nustatyti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai iki 12 mėn. bÅ«tinojo stažo trÅ«ko 15 dienų, nustačius jos staÅ¾Ä 11 mėn. 15 d. (Ä®statymo 16 straipsnio 2 dalis). Teismas siekia ne formalaus teisingumo, o realaus ir efektyvaus pareiÅ¡kėjos pažeistų teisių gynimo. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti VSDFV skirti jai laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. liepos 24 d. motinystės iÅ¡mokÄ . Toks pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi teismas negali priimti sprendimo, kurį įgaliotas priimti vieÅ¡ojo administravimo subjektas, Å¡iuo atveju Skyrius.

Tokiu atveju Skyrius įpareigojamas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. kovo 21 d. praÅ¡ymÄ , įskaitant į pareiÅ¡kėjos motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Be to, pareiÅ¡kėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies (du pilnai ir vienas – 0,5) t. y. ji įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingÄ tenkintų reikalavimų daliai (83 procentai). PareiÅ¡kėja sumokėjimo 23 Eur žyminį mokestį, praÅ¡o priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 1 000 Eur skundo suraÅ¡ymas, 150 Eur (2 val. x 75 Eur) konsultacijos dėl skundo ir 150 Eur atstovavimas byloje. Pridėtas 2019 m. birželio 27 d. kvitas 1 300 Eur sumai, kuriuo pareiÅ¡kėja sumokėjo advokatui L.

Mažonui už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ ir patarimÄ . Taigi, pareiÅ¡kėja iÅ¡ viso patyrė 1 323 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu, kadangi skundas suraÅ¡ytas 2019 m. birželio 27 d., tai taikytini 2018 m. IV ketvirtį Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodikliai – 970,3 Eur. Kadangi byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka, tai už atstovavimÄ iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos. Taip pat nepriteisiamos ir už konsultacijas dėl skundo, kadangi jos vertinamos kaip kompleksinės paslaugos dalis – skundo suraÅ¡ymas.

Už skundo suraÅ¡ymÄ nurodyta 1 000 Eur nevirÅ¡ija galimų maksimalių dydžių. Tačiau įvertinus tai, kad reikalavimas yra tenkintas iÅ¡ dalies (83 procentai), pareiÅ¡kėjai priteistina maksimali suma 849,09 Eur (1 023 x 0,83). Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių galėtų bÅ«ti mažinama priteistina suma. Atsižvelgus į ginčo esmę ir tai, kad VSDFV pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėjo privaloma iÅ¡ankstine tokiems ginčams nustatyta tvarka, teisines pasekmes sukelia bÅ«tent Skyriaus veiksmai, tai iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ Skyriaus.

Priteistos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos T. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I-3729 „Dėl teisės gauti motinystės iÅ¡mokÄ â€œ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. PA_SP6-10903 „Dėl T.

P. teisės į motinystės iÅ¡mokÄ â€œ. Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos T. P. 2019 m. kovo 21 d. praÅ¡ymÄ skirti motinystės iÅ¡mokÄ , įskaitant į pareiÅ¡kėjos motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Priteisti pareiÅ¡kėjai T. P. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus 849,09 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus ir 9 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ praÅ¡ymo ir skundo dalį atmesti kaip nepagrįstas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė