2018-11-27 Nr. AB-21485-3-61-3-02948-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-730-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02948-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ ir valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams valstybės įmonei „Regitra“ ir valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui dėl protokolinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. birželio 23 d. praktikos egzamino protokolą Nr. 4297491 ir VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. (3.21)-49 bei įpareigoti VĮ „Regitra“ pripažinti, kad R. D. 2016 m. birželio 23 d. vykęs A kategorijos transporto priemonės egzaminas išlaikytas.

2. Pareiškėja nurodė, jog 2016 m. birželio 23 d. 12:45 val. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale laikė A kategorijos egzaminą, tačiau jo neišlaikė, kadangi kelis kartus važiavo daug lėčiau nei buvo leidžiama atitinkamose atkarpose. Pareiškėja pateikė apeliaciją, elektroniniu paštu 2016 m. liepos 8 d. gavo apeliacijos komisijos 2016 m. liepos 4 d. protokolą, kuriame tik formaliai nurodyta, kad pagrindo panaikinti egzamino protokolą nėra. Pareiškėja pažymėjo, kad komisija apskritai netyrė skunde nurodytų aplinkybių, dariusių įtaką pasirinktam važiavimo greičiui.

Pareiškėja prašė teismo išaiškinti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 134 punkte įtvirtintos teisės normos taikymą. Pareiškėjai kilo klausimas, ar toks teisės normos aiškinimas ir reikalavimas per egzaminą važiuoti didesniu nei 70 km/h greičiu nesukelia egzaminuojamam dar daugiau papildomo streso ir įtampos, padidintos rizikos. R. D. įsitikinusi, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi, kol egzaminas neišlaikytas, egzaminuojamasis išlieka mokiniu. Pareiškėja aiškino, kad egzaminuojamasis važiuoja taip, kaip jį mokė vairavimo pamokų metu.

Pareiškėjos nuomone, teismas turėtų pasisakyti, ar pagrįstai vairavimo egzamino metu egzaminuotojai nesivadovauja KET 134 punktu ir reikalauja iš egzaminuojamojo kelyje, kuriame nustatytas didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams – 100 km/h, važiuoti tokiu greičiu. Pareiškėja teigė, kad ji važiavo 64–74 km/h greičiu. Važiuoti didesniu nei 70–75 km/h greičiu jai atrodė nesaugu, nes miškinga teritorija, nuolat keitėsi vėjas, bijojo, kad tai gali padaryti įtaką motociklo stabilumui kelyje. Tą dieną buvo 28–30 laipsnių karščio, o egzaminas vyko šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams, jai pasirodė, kad kelias yra provėžuotas (kelio nelygumai).

Pareiškėja aiškino, kad vairuodama nuomotą transporto priemonę, nerimavo, kad nieko nenutiktų ir nenorėjo labai greitai važiuoti, kad, reikalui esant, spėtų tiksliai sustabdyti. Pareiškėja pažymėjo, kad toje atkarpoje kelias yra dviejų juostų, nė vienai transporto priemonei netrukdė. Nurodė, kad važiavo su šalmu, kuris beveik nesumažina vėjo keliamo triukšmo. Važiuojant didesniu nei 70 km/h greičiu ženkliai padidėja rizika, kad būtų neišgirdusi teikiamų per raciją nurodymų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiamame praktikos egzamino protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjos egzaminas pripažintas neišlaikytu, nenurodyti konkretūs punktai, kuriuos ji pažeidė, o tik abstrakčios išvados, jog važiavo per lėtai.

3. Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas nesutiko su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėją 2016 m. birželio 23 d. egzaminavo specialistas S. S. (toliau – ir egzaminuotojas), kuris, vadovaudamasis VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-223 „Dėl motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 2.18 ir 48.2 punktų nuostatomis, įvertino, kad egzaminuojamoji važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu ir nevykdė Aprašo 2.18 punkto nuostatos, nurodančios važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu.

Atsiliepime nurodyta, kad egzaminuotojas egzamino metu nekomentavo pareiškėjos važiavimo ar daromų klaidų, tačiau antrą kartą jai pasirinkus nepakankamą važiavimo greitį reikiamų įgūdžių pademonstravimui, atkreipė į tai jos dėmesį. Pažymėjo, kad egzaminuotojas egzamino protokole užfiksavo, jog egzaminuojamoji net tris kartus važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu. Be to, egzamino metu padarytos greičio pasirinkimo klaidos nebuvo trumpalaikės. Todėl, atsakovų manymu, egzaminuotojas R. D. egzaminą įvertino pagrįstai.

Vertinimas atitinka Aprašo 9.3 punkto nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro 1 kritinę klaidą. Paaiškino, kad egzamino metu pareiškėja privalėjo pademonstruoti vairavimo įgūdžius ir gebėjimus laikantis tiek teisės aktų reikalavimų, tiek KET nuostatų. Įstatymo prasme pareiškėja nebuvo laikoma pradedančiąja vairuotoja, nes jau buvo įgijusi teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę ir turėjo virš dvejų metų vairavimo stažą. Pati pareiškėja turėjo įsivertinti šalmo savybes ir pasirinkti tinkamą šalmą egzaminui laikyti.

Pažymėjo, kad Aprašas numato, jog praktinio vairavimo egzamino tikslas ir yra išbandyti egzaminuojamąjį įvairiomis eismo sąlygomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į jų pasikeitimus. Be to, šiuo atveju egzaminas kelyje truko 27 minutes. Todėl nurodomos oro sąlygos, kelio danga bei egzamino trukmė negalėjo turėti reikšmingos (lemiamos) įtakos pareiškėjos padarytoms kritinėms klaidoms. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad praktikos egzamino protokolui negali būti keliami tokie patys motyvavimo reikalavimai kaip kitiems individualiems administraciniams aktams.

Teismai yra įvertinę, jog praktikos egzamino protokolas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes jis yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, aiškiai nurodyta egzamino laikymo data, eismo sąlygos, egzaminuojamojo padarytų klaidų skaičius ir jų aprašymas, egzamino rezultatas, protokolas pasirašytas įgalioto VĮ „Regitra“ darbuotojo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. (3.21)-49 bei įpareigojo VĮ „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. birželio 23 d. laikė A kategorijos praktikos egzaminą, kuris nebuvo išlaikytas (kritinė klaida) ir buvo surašytas 2016 m. birželio 23 d. praktikos egzamino protokolas Nr. 4297491. Minėtame protokole nurodyta, kad pareiškėja padarė nekritines klaidas: be reikalo užgesino variklį; pasirinko pavarą, kuri neatitiko: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudarė potencialiai pavojingos situacijos (2 klaidos); tinkamai neparodė posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina; neišjungė posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas buvo baigtas; važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10–15 km/h mažesniu, nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja. Be to, padarė kritinę klaidą, važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu greičiu, nei leistina, kai eismo situacija to nereikalavo. Padaryta galutinė išvada, kad pareiškėja važiavo lėčiau nei leido KET ir eismo sąlygos, skirtumas buvo nuo 20 iki 30 km/h. VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacijos komisijos posėdžio protokole Nr. (3.21)-49 nustatė, kad pareiškėja kelyje, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams yra 100 km/h, važiavo maždaug 67–74 km/h greičiu, nevykdė Aprašo 2.18 punkto reikalavimo. Minėta klaida buvo pagrįstai įvertinta kaip kritinė. Egzaminuotojas egzaminą įvertino pagrįstai ir šis vertinimas atitinka Vertinimo aprašo 9.3 punkto nuostatas.

7. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ginčui aktualiame kelyje didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams buvo 100 km/h. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis KET 134 punktu, pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Pareiškėjos įsitikinimu, egzamino metu, egzaminuojamojo pozicija nesikeičia, t. y. jis laikomas mokiniu.

8. Teismas, vertindamas susietai KET 134 punkto, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 46 dalies ir 30 dalies nuostatas, darė išvadą, kad nustatant KET 134 punktą buvo siekiama, kad asmuo, kuris pirmą kartą siekia įgyti teisę vairuoti (pavyzdžiui, B kategorijos transporto priemonę), jam taikomas apribojimas ir mokantis vairuoti, ir laikant vairavimo egzaminus (VĮ „Regitra“), ir iki dviejų metų įgijus teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonė. Teismas nurodė, jog anot atsakovų, asmuo, kuris pirmą kartą siekia ir dar nėra įgijęs teisės vairuoti A, A1, A2, B, B1 laikydamas egzaminus nėra laikomas mokiniu (jau yra pabaigęs vairuotojų mokymus), tačiau dar nėra laikomas pradedančiuoju vairuotoju (dar nėra įgijęs teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę). Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatydama apribojimus, nesiekė nustatyti, jog asmeniui tik mokantis vairuoti ir tapus pradedančiuoju vairuotoju būtų taikomi greičio apribojimai, kurie numatyti KET 134 punkte, o laikant vairavimo egzaminą – ne. Priešingai, asmeniui nuo mokslų pradžios, iki įgis teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę ir turės 2 metų vairavimo stažą, taikomi KET 134 punkto apribojimai, t. y. taikomi ir egzamino metu.

9. Vertinant pareiškėjos situaciją, byloje nekilo ginčo, jog ji nelaikoma pradedančiąja vairuotoja. Pareiškėjos nuomone, ji turėtų būti laikoma mokine. Įvertinus pateiktą KET 134 punkto aiškinimą, ginčo situacijoje teismui nebuvo pagrindo laikyti jos nei mokine, nei pradedančiąja vairuotoja, kadangi neatitinka nei vieno, nei kito apibrėžimo. Iš kitos pusės, KET 134 punkte numatytas apribojimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog asmeniui, laikančiam vairavimo egzaminą, nebūtų taikomi šie apribojimai (nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau yra įgijęs teisę vairuoti kokios nors kategorijos (pavyzdžiui, B) transporto priemonę ar siekią ją įgyti pirmą kartą). Teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo iš pareiškėjos reikalauti, kad ji važiuotų tokiu greičiu, kuriuo ji net mokymosi proceso metu negalėjo (neturėjo teisės) važiuoti. Pažymėta, kad asmuo, kuris yra įgijęs 10 valandų praktinio vairavimo įgūdžių mokymus (Mokymo aprašo 10.1 p.) neturi tokių gerų įgūdžių, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę ir turi daugiau nei 10 metų vairavimo stažą, ar jis neturi įgijęs teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad įgūdžiai vairuoti A kategorijos transporto priemonę susiformuoja ne vairuojant B kategorijos transporto priemonę.

10. Iš VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacijos komisijos posėdžio protokolo Nr. (3.21)-49 matyti, kad pareiškėja kėlė ginčą dėl kelio miškingoje teritorijoje, vėjo gūsių, karšto oro, tačiau minėtų aplinkybių atsakovas net ir nevertino. Apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje. Taigi, neįvertinus visų pareiškėjos nurodytų argumentų, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi nebuvo įvertintos (nevertintos) visos objektyvios aplinkybės.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacijos komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjai leidžiamą maksimalų greiti, netinkamai taikė KET 134 punktą bei visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytų faktinių aplinkybių, VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos protokolo nelaikė atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismas konstatavo, kad VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės komisijos posėdžio protokolas Nr. (3.21)-49 naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais. Panaikinus VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės komisijos posėdžio protokolą, administracinė procedūra (skundo nagrinėjimas), pradėta pareiškėjos skundo pagrindu, pripažintina nebaigta, todėl VĮ „Regitra“ įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

III. 12. Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovai teigia, kad buvo tinkamai nustatytas konkrečioje situacijoje pareiškėjai leidžiamas maksimalus greitis bei tinkamai taikytas KET 134 punktas. Atsakovai akcentavo, kad pareiškėja jau buvo įgijusi teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę ir turėjo vairavimo stažą virš dvejų metų, todėl vairavimo egzamino metu privalėjo važiuoti leistinu greičiu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikiusi egzaminą ir įgijusi teisę vairuoti A kategorijos transporto priemones pareiškėja iš karto galės nepaisyti KET 134 punkto apribojimų ir važiuoti motociklu tokiu greičiu, kuris nustatytas KET 131 punkte, nes ji nėra pradedančioji vairuotoja. Pareiškėja, teikdama skundą apeliacijos komisijai, pati iškėlė abejonę, ar vairuojant A kategorijos transporto priemones, negalioja B kategorijos vairavimo patirtis. Dėl to, atsakovų teigimu, šio greičio pasirinkimą nulėmė pareiškėjos sutrikimas buvusioje situacijoje, o ne oro, eismo ar kitokios objektyvios sąlygos. VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos išvada tai tik patvirtina.

14. Atsakovų teigimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės apeliacijos komisijos buvo vertinamos pareiškėjos padarytos kritinės klaidos kontekste. Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes Aprašo nuostatų kontekste, vėjas, kurio gūsiai yra apie 3-6 m/s, laikomas silpnu, todėl nesudarė pagrindo priimti sprendimo važiuoti ženkliai mažesniu greičiu. Tai, kad pareiškėjai galimai pasirodė, jog kelias buvo nelygus (provėžuotas), rodo, kad ji nesugebėjo deramai įvertinti kelio būklės, taigi, ji neturėjo pakankamų transporto priemonės greičio pasirinkimo įgūdžių. O tai, kad egzamino dieną buvo 28-30 laipsnių karščio ir pareiškėja vairavo žinodama, jog serga (duomenys neskelbtini), laikytina pareiškėjos KET 14 punkto reikalavimų ignoravimu, bet ne pagrindu suteikiančiu teisę važiuoti pernelyg lėtai. Be to, pareiškėja pati pasirinko aprangą bei šalmą, todėl nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl to, kad toks pasirinkimas jai kėlė sunkumus egzamino metu.

15. Pažymi, kad Aprašas numato, jog praktinio vairavimo egzamino tikslas ir yra išbandyti egzaminuojamąjį įvairiomis eismo sąlygomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į jų pasikeitimus. Apeliacijos komisija vertina ne pačias oro ir vairavimo sąlygas, o kaip egzaminuotojas vykdo egzaminą bei ar tinkamai fiksuoja egzaminuojamojo daromas klaidas. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliacijos komisija visiškai nevertino pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių dėl oro ir vairavimo sąlygų. Šios sąlygos buvo vertinamos, tačiau padarytos klaidos kontekste ir ar tokios klaidos galėjo būti nulemtos šių sąlygų.

16. Pažymi, jog teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog 2016 m. rugpjūtį išlaikė A kategorijos vairavimo egzaminą.

17. Pareiškėja R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

18. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir teisingai pasisakė dėl KET 134 punkto taikymo. Atsakovas šių aplinkybių savo skunde nepaneigė. Pareiškėja pažymi, kad egzamino metu mokinys parodo, ką išmoko vairavimo mokykloje, ir tik išlaikius egzaminą jis nustoja būti mokiniu ir tampa turinčiu teisę vairuoti. Pareiškėja teigia, kad važiuoti greičiau egzaminuotojui reikalaujant (nors ir, pareiškėjos nuomone, neteisėtai), ji nebūtų galėjusi ir dėl objektyvių bei subjektyvių priežasčių – egzamino metu susiklostė nepalankios sąlygos, kurių nei egzaminuotojas, nei apeliacijos komisija nevertino, dėl jų nepasisakė.

19. Pareiškėja nurodo, kad susidariusias aplinkybes (dėl jos sergamų ligų, pasirinktos aprangos ir šalmo) ji įvertino, pasirinkdama saugų greitį. Pareiškėja pažymi, jog jos pasirinkto šalmo savybės atitiko reikalavimus tačiau įprastai vairuotojas neturi ausinės ir neklauso nurodymų. Pažymi, kad KET įpareigoja pasirinkti saugų vairavimo greitį kiekvienam vairuotojui individualiai, pagal jo vidinį įsitikinimą, patirtį, sugebėjimus, važiavimo sąlygas, kelio būklę, fizinę bei psichologinę būklę.

20. Pareiškėjos manymu, egzaminuotojas turėjo galimybę įvertinti jos sugebėjimus, kai ji važiavo 70–75 km/h greičiu. Be to, kaip atsakovai paaiškino, jei pareiškėja nebūtų turėjusi B kategorijos 2 metų vairavimo stažo, ji būtų išlaikiusi egzaminą. Bet B kategorijos transporto priemonės vairavimas skiriasi nuo A kategorijos.

21. Pareiškėjos teigimu, tai, kad vėliau egzaminas buvo išlaikytas, nedaro jokios įtakos pirmojo egzamino galiojimui (vertinimui).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. birželio 23 d. praktinio egzamino protokolo Nr. 4297491 ir VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. (3.21)-49 teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 23 d. laikė A kategorijos praktikos egzaminą, kuris nebuvo išlaikytas (kritinė klaida) ir buvo surašytas 2016 m. birželio 23 d. praktikos egzamino protokolas Nr. 4297491 (b. l. 13). Minėtame protokole nurodyta, kad pareiškėja padarė nekritines klaidas: be reikalo užgesino variklį; pasirinko pavarą, kuri neatitiko: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudarė potencialiai pavojingos situacijos (2 klaidos); tinkamai neparodė posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina; neišjungė posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas buvo baigas; važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10-15 km/h mažesniu, nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja. Be to, padarė kritinę klaidą, važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu greičiu, nei leistina, kai eismo situacija to nereikalavo. Padaryta galutinė išvada, kad pareiškėja važiavo lėčiau nei leido KET ir eismo sąlygos, skirtumas buvo nuo 20 iki 30 km/h. VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacijos komisijos posėdžio protokole Nr. (3.21)-49 (b. l. 9–12) nustatė, kad pareiškėja kelyje, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams yra 100 km/h, važiavo maždaug 67-74 km/h greičiu, nevykdė Aprašo 2.18 punkto reikalavimo. Minėta klaida buvo pagrįstai įvertinta kaip kritinė. Egzaminuotojas egzaminą įvertino pagrįstai ir šis vertinimas atitinka Vertinimo aprašo 9.3 punkto nuostatas.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo tinkamai nustatytas konkrečioje situacijoje pareiškėjai leidžiamas maksimalus greitis bei tinkamai taikytas KET 134 punktas, nes pareiškėja jau buvo įgijusi teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę ir turėjo vairavimo stažą virš dvejų metų, todėl vairavimo egzamino metu privalėjo važiuoti leistinu greičiu.

25. Pagal KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 134 punktą pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Tarp šalių nėra ginčo, kad ginčui aktualiame kelyje didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams yra 100 km/h.

26. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje numatyta, kad mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalį, pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Vertinant pareiškėjos situaciją, byloje nekyla ginčo, jog ji nelaikoma pradedančiąja vairuotoja, o pareiškėjos nuomone, ji turėtų būti laikoma mokine. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors pareiškėja tiksliai neatitinka nei mokinio, nei pradedančiojo vairuotojo sąvokos, tačiau KET 134 punkte numatytas apribojimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog asmeniui, laikančiam vairavimo egzaminą, nebūtų taikomi šiame punkte įtvirtinti apribojimai (nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau yra įgijęs teisę vairuoti kokios nors kategorijos (pavyzdžiui, B) transporto priemonę ar siekia ją įgyti pirmą kartą).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad KET 134 punkte nustatyti greičio apribojimai yra taikomi ir asmenims, kurie mokosi vairuoti, ir asmenims, kurie yra pradedantieji vairuotojai, ir asmenims, kurie laiko vairavimo egzaminą. Kitoks KET 134 punkto aiškinimas būtų nesuderinamas su SEAKĮ 4, 13 ir kt. straipsnių, KET nuostatomis.

28. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas tinkamai atsižvelgė į pareiškėjos keliamus argumentus, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja kėlė ginčą dėl kelio miškingoje teritorijoje, vėjo gūsių, karšto oro, tačiau minėtų aplinkybių atsakovas net ir nevertino, apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje. Taigi, neįvertinus visų pareiškėjos nurodytų argumentų, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi nebuvo įvertintos (nevertintos) visos objektyvios aplinkybės.

29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliacijos komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjai leidžiamą maksimalų greitį, netinkamai taikė KET 134 punktą bei visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytų faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos protokolas nelaikytinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimus, ir pagrįstai panaikino VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 4 d. apeliacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. (3.21)-49 ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais, o administracinę procedūrą (skundo nagrinėjimą) pagrįstai pripažino nebaigta, įpareigojant VĮ „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ ir valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė